Tauragės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovei J. T. dėl nustatytos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

15. Ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečių vaikų – M. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2018 m. sausio 25 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-374-607/2018 sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bei patvirtinta šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis.

17. Kaip matyti iš 2023 m. sausio 18 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados „Dėl 2018 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-374-607/2018 pakeitimo Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir Išlaikymo priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-335-1177/2023“ Nr. 10SD-242, vaikams dar gyvenant su atsakove ir mokantis Jungtinėje Karalystėje, mokykloje pasipasakojus apie netinkamas gyvenimo sąlygas gyvenant kartu su mama, 2022 m. sausio mėnesį Jungtinės Karalystės Vaiko teisių apsaugos specialistai vaikus paėmė iš atsakovės. Nuo to laiko vaikai gyveno kartu su ieškovu Jungtinėje Karalystėje. 2022 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė kartu su vaikais parvyko atostogų į Lietuvą, apsigyveno pas savo motiną L. A., su kuria D. T. buvo susitaręs, kad ji prižiūrės anūkus. Pats ieškovas tuo metu negalėjo parvykti į Lietuvą. Po kelių dienų D. T. gavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą, kad vaikų motina J. T. fiziškai smurtavo prieš sūnų O. ir jo pusseserę K.. Įvykį matė mažametė duktė M.. D. T., sužinojęs, kad vaikai laikinai paimti iš motinos ir apgyvendinti pas močiutę, nedelsdamas grįžo į Lietuvą ir nuo to laiko vaikai gyvena kartu su juo. 2022 m. rugpjūčio 27 d. M. T. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (motina galimai naudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį mergaitės brolį ir jos pusseserę K.. Mergaitė nurodė, jog matė įvykį, išsigando ir verkė.) 2022 m. rugsėjo 1 d. vertintos vaikų situacijos. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. D. T. šeimai taikyta atvejo vadyba, paskirtas atvejo vadybininkas. Vaikai pas ieškovą gyvena iki šiol. Iki minėto įvykio D. T. ir J. T. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, atvejo vadyba nebuvo taikoma, anksčiau vaiko teisių pažeidimų šeimoje nefiksuota. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 27 d. O. T. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (prieš nepilnametį O. T. galimai smurtavo jo motina J. T.). Minėtoje išvadoje nurodyta, kad atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veiksmų prieš atsakovės sūnų O. T..

18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko sąsajos su Integruota baudžiamojo proceso sistema nustatyta, jog atsakovei 2022 m. rugpjūčio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, kuris 2022 m. rugsėjo 19 d. nutrauktas, nes ieškovas kaip įstatyminis O. T. atstovas ir kiti nukentėjusieji pasirašė susitaikymo protokolus.

19. Byloje kilo tėvų (ieškovo ir atsakovė) ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir su juo susijusių reikalavimų po to, kai vaikų gyvenamoji vieta prieš tai teismo sprendimu buvo nustatyta su motina, iš tėvo priteistas išlaikymas vaikams.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

21. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

22. Ieškovas siekia, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-374-607/2018 nustatyta šalių nepilnamečių vaikų M. T. ir O. T. gyvenamoji vieta būtų pakeista ir nustatyta su juo. Atsakovė iš esmės dėl šio reikalavimo neprieštaravo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vaikai jau nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos su atsakove negyvena dėl pačios atsakovės netinkamo elgesio prieš sūnų O.. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškovu iki šiol.

23. Kasacinio teismo praktikoje neapibrėžta, koks aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tačiau, pagal pateikiamus pavyzdžius, tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

24. Nagrinėjamu atveju pasikeitusias aplinkybes pirmiausia patvirtina byloje nustatytas faktas, kad šalių vaikai nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos faktiškai su motina jos namuose negyvena, t. y. beveik pusę metų yra faktiškai pakeitę savo gyvenamąją aplinką, todėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas neturės kokių nors pasekmių vaikų psichologinei būsenai aplinkos stabilumo prasme, atvirkščiai, vaikai šiuo metu turi stabilesnį ryšį su tėvo gyvenamąja vieta, aplinka, vaiko teisių apsaugos specialistams patys yra išreiškę gyventi norą su ieškovu, kadangi bijo atsakovės. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, kad šalių dukra M. jau kurį laiką gyvena ieškovo šeimoje. Mergaitė teigė, kad su mama matosi retai, o kai susitinka, tai mama ant jos šaukia, tampo už rūbų, kai ji išeina į kitą kambarį. Ji nenori būti su mama dviese, nes bijo jos. Pasak vaiko, mama su broliu nenori bendrauti. Vaikas nurodė, kad nori gyventi tik su tėčio šeima. Šalių nepilnametis sūnus O. specialistui paaiškino, kad dabar jis gyvena su tėčio šeima, jis nori gyventi tik su tėčiu. Pasak O., mama pastoviai jį kaltina, kad dėl jo pranešimo mokykloje Anglijoje jį ir jo sesę paėmė iš jos, t. y. vaikų motinos. Vaikas nurodė, kad dažnai važiuoja pas močiutę ir jeigu tenai būna mama, su ja nebendrauja.

26. Teismas, spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jų norą, o į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismas neturi jokio pagrindo abejoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodytais duomenimis, taip pat vaikų apklausos metu gautų duomenų vertinimu, liudytojos L. A. parodymais ir sprendžia, kad vaikų nuomonė yra aiški, nuosekli, tvirta ir pagrįsta.

27. Sutiktina, kad vaiko noras turi būti vertinamas jo interesų požiūriu, kas įtvirtinta ir CK 3.174 straipsnio 2 dalyje, nes į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014). Įvertinus nepilnamečių vaikų O. T. ir M. T. vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams išsakytas nuomones, gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neprieštarautų vaikų interesams.

28. Teismas, spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo, atsižvelgia į tai, kad vaikai šiuo metu realiai su atsakove negyvena, atsakovė su vienu iš vaikų artimų ryšių nepalaiko, o su kitu – palaiko tik minimaliai, vaikai nori gyventi su ieškovu, ieškovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat į tai, kad gyvenant kartu su atsakove vaikams neužtikrinama saugi aplinka, o netenkinus šio reikalavimo (palikus vaikų gyvenamąją vietą su atsakove), būtų nepaisoma pačių vaikų norų ir interesų, vaikai nuolat keisdami gyvenamąsias vietas galimai būtų ir toliau psichologiškai traumuojami, būdami su motina galimai jaustųsi nesaugiai, kadangi faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė nesukuria savo vaikams saugios gyvenimui aplinkos. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkinamas ir 2018 m. sausio 25 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-374-607/2018 nustatyta šalių nepilnamečių vaikų M. T. ir O. T. gyvenamoji vieta pakeičiama, nustatant jų gyvenamąją vietą kartu su tėvu, ieškovu D. T..

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Įvertinus minėtas nuostatas, sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į vaiko amžių bei protingus vaiko poreikius.

30. Spręsdamas klausimą dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

31. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba, jo gaunamos pajamos sudaro 850 Eur/mėn. taip pat gauna valstybės išmokas už vaikus po 80 Eur, turi transporto priemonę, kito turto neturi. Taip pat ieškovas be bendrų ieškovo ir atsakovės vaikų turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį išlaiko.

32. Atsakovė, liudytojos teigimu, niekur nedirba, šias aplinkybes patvirtina ir turimi Lietuvos teismų sistemos turimos sąsajos duomenys iš Sodros duomenų bazės. Atsakovė gyvena kartu su liudytoja, kitų duomenų apie gaunamas pajamas byloje nėra. Atsakovė liudytojos teigimu turi nekilnojamąjį turtą, tai yra paveldėjusi 1/6 dalies sodybos. Taip pat tiek liudytoja, tiek ieškovas nurodė, kad atsakovės sveikatos būklė šiuo metu nėra gera, ji atsisako bet kokios pagalbos, dėl to su ja sudėtinga bendrauti. Atsakovė neturi kitų išlaikytinių, taip pat neturi specialiųjų poreikių (į bylą tokie duomenys nepateikti).

33. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

35. Nors byloje nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų – kvitų, sąskaitų, pažymų ir kt., kiek kiekvienas iš tėvų turi ar turėjo išlaidų dėl vaikų išlaikymo, teismas pažymi, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad vaiko sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vaikui reikalinga apranga ir avalynė, jam tenka ir dalis komunalinių bei kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, jog orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios.

36. Teismo vertinimu, turi būti patenkinti bent minimalūs būtinieji vaiko poreikiai, o atsakovės galimybės teikti išlaikymą (nedirba, pajamų negauna) nagrinėjamu atveju yra ribotos. Natūralu, kad nuo tada, kai sprendimu iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas, nepilnamečių vaikų poreikiai dėl jų amžiaus pasikeitė – padidėjo poreikiai maistui, ugdymui, aprangai ir kt., be to, dėl ekonominių pokyčių pasikeitė ir prekių bei paslaugų kainos, todėl nepilnamečiams vaikams reikalingas didesnis išlaikymas. Visgi, ieškovas geranoriškai prašo iš atsakovės priteisti perpus mažesnį išlaikymą nei, kad Tauragės apylinkės teismo sprendimu išlaikymas buvo priteistas atsakovei iš ieškovo. Jis nurodo, kad stengiasi patenkinti visus jų poreikius, jam padeda artimieji. Mano kad atsakovė dabartinėje situacijoje negalėtų teikti didesnio išlaikymo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo prašomo priteisti išlaikymo dydžio, be to jokio atsiliepimo byloje nepateikė, ieškovo teigimu, atsakovė prie vaikų išlaikymo nuo tada, kai vaikai pradėjo gyventi kartu su ieškovu, neprisideda. Ieškovo ir liudytojos L. A. teigimu, atsakovė šiuo metu turi sveikatos problemų.

37. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nedirba, šiuo metu turi sveikatos problemų, nuosavybės teise turi vieną nekilnojamojo turto objektą, bei atsižvelgiant į išvadą duodančios institucijos išvadą, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, manytina, kad atsakovė pajėgi teikti savo vaikams ieškovo prašomo dydžio išlaikymą. Juo labiau, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikai gyvens su vienu iš tėvų (šiuo atveju ieškovu) ir šiam neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

38. Teismo vertinimu, ieškovo prašomos 150 Eur išlaikymo sumos per mėnesį priteisimas kiekvienam vaikui iš atsakovės nepažeis proporcingumo principo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kiekvienam vaikui periodine išmoka kas mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas. Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas ieškovas. Pažymėtina, kad ieškovas prašė išlaikymą priteisti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimai dėl išlaikymo pritesimo vykdomi skubiai, be to ieškovo vaikai faktiškai gyvena su ieškovu jau kurį laiką, todėl prašomas priteisti išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

39. Priteistos išlaikymo sumos kasmet indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas vaikui priteisto išlaikymo lėšas tvarko uzufrukto teise.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais.

40. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam reiškia teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 376 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Nurodytos įstatymo nuostatos yra viena dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012).

41. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant.

42. Nagrinėjamu atveju, vaikų gyvenamoji vieta pakeista su ieškovu, todėl akivaizdu, kad iš esmės šalių ankstesniu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka tampa nebeaktuali nagrinėjamoje situacijoje. Nors ieškovas ieškinyje nesuformulavo reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas nurodė, kad niekada netrukdė atsakovei matytis su vaikais, vaikai gal ir norėtų bendrauti su mama, tačiau praėjo dar per mažai laiko, kad jie užsimirštų dėl kokių aplinkybių paliko mamą ir norėtų ją pamatyti. Atsižvelgiant į faktą, kad ieškovas siekia, kad nenutrūktų vaikų ir motinos ryšys, pasiūlė nustatyti atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, kuria atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra M. T. ir sūnumi O. T.: 1) kas antros savaitės savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 15 val. Susitikimus pradedant skaičiuoti nuo pirmo, po įsiteisėjusio teismo sprendimo, savaitgalio. Dukrą ir sūnų pasiimant iš, ir grąžinant į, jų gyvenamąją vietą; 2) nepilnamečių vaikų motina turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su vaikais visomis susisiekimo ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo jų ugdymui, sveikatai ir poilsiui bei patys vaikai to nori; 3) nepilnamečių motina turi teisę bendrauti su vaikais ir kitu, šioje tvarkoje neaptartu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą ir galimybes, bei sutikimą iš anksto suderinusi su vaikų tėvu D. T..

43. Byloje nustatyta, kad atsakovės ir jos vaikų bendravimas vyksta vangiai, vaikai bijo bendrauti su atsakove. Ieškovas nurodė, kad netrukdo vaikams bendrauti su atsakove, tačiau atsižvelgiant į esamą situaciją, jis šiuo metu vaikus atveža pas atsakovę ir palaukia, kol ji su jais pabendraus. Byloje atsakovė į ieškinyje ieškovo siūlomą nustatyti bendravimo tvarką nuomonės nepateikė, atsiliepimo taip pat nepateikė, tačiau teismo vertinimu siekiant, kad esamoje situacijoje nekiltų konfliktų tarp šalių dėl dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo tvarkos, teismas vertina, kad būtina užtikrinti atsakovės, jos vaikų teisę bendrauti bei išlaikyti artimus ryšius. Teismo vertinimu, ieškovo ieškinyje pasiūlyta atsakovės dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus ir bendravimo su jais tvarka, neprieštarauja atsakovės ir jos vaikų interesams, užtikrins, kad vaikų motina neprarastų ryšio su vaikais, todėl, atsižvelgiant į teisingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, keičiama jau nustatyta 2018 m. sausio 25 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka (CPK 178, 185, 376 straipsniai).

44. Išaiškintina, jog tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

46. 2022 m. lapkričio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu D. T. buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl, remiantis 2022 m. liepos 15 d. pažyma Nr. (12.34Mr) PT-5497 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovės priteistinos 360 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ieškovui (CPK 93, 96, 99 straipsniai).

47. Mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo pakeitimo ir vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo šioje civilinėje byloje turėtų būti 186 Eur (150 Eur x 2 x 12 x 3% x 75% + 105 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo/pakeitimo ir gyvenamosios vietos pakeitimo sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, patenkinus ieškinį visiškai, mokėtinas šioje byloje žyminis mokestis priteisiamas valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

48. Teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu) yra 26,56 Eur. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2018 m. sausio 25 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-374-607/2018 patvirtintos 2017 m. lapkričio 20 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punkte nustatytą nepilnamečių vaikų - M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečių vaikų – M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti 2018 m. sausio 25 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-374-607/2018 patvirtintos 2017 m. lapkričio 20 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punkte šalių susitarimą dėl nepilnamečių vaikų - M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo ir M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš atsakovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 7 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Pakeisti 2018 m. sausio 25 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-374-607/2018 patvirtintos 2017 m. lapkričio 20 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punkte nustatytą nepilnamečių vaikų - M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su ieškovu D. T. ir nustatyti tokią atsakovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvavimo (bendravimo) auklėjant nepilnamečius vaikus M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir bendravimo su jais tvarką:

1) Nepilnamečių vaikų motina J. T. turi teisę bendrauti su vaikais kas antros savaitės savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 15 val., susitikimus pradedant skaičiuoti nuo pirmo po įsiteisėjusio teismo sprendimo savaitgalio, dukrą ir sūnų pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą.

2) Nepilnamečių vaikų motina J. T. turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su vaikais visomis susisiekimo ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo jų ugdymui, sveikatai ir poilsiui bei patys vaikai to nori.

3) Nepilnamečių vaikų motina J. T. turi teisę bendrauti su vaikais ir kitu, šioje tvarkoje neaptartu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą ir galimybes, bei sutikimą ir iš anksto suderinusi su vaikų tėvu D. T..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 186 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) už valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą ieškovui (įmokos kodas 5630) ir 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus, 56 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu) (įmokos kodas 5662). Šias sumas J. T. turi sumokėti pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.