Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas, II-234-999/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2025-04-23
Bylos Nr.: II-234-999/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00171-2025-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Daina Dyburienė
Pareiškėjas: V. G.
Advokatai: Raimondas Mažulis

Kategorijos

3.1.2Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams (ANK 73 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-234-999/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00171-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2; 21.10.4. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2025 m. balandžio 23 d.Palanga

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,dalyvaujant pareiškėjo V. G. atstovui advokatui Raimondui Mažuliui,

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. vasario 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-231-2025, ROIK: 25265638350, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. vasario 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-231-2025 (toliau – Nutarimas) V. G. nubaustas už tai, kad jis neprižiūrėjo nepilnametės dukters V. G., gim. (duomenys neskelbtini), neužtikrino jai saugios aplinkos, t. y. V. G. būdama nepilnametė 2024 m. gruodžio 8 d. vartojo alkoholinius gėrimus, jai nustatytas 1,60 promilių neblaivumas, tokiais savo veiksmais V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str. 1 d. ir 2 d.; CK 3.159 str. 1 d., 2 d., 3 d., ir 4 d., bei Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 str. 4 p. – ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 str. 1 d. – tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams. V. G. paskirta administracinio poveikio priemonė – įspėjimas (b. l. 43-44).

2. 2025 m. kovo 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas pareiškėjo V. G. skundas, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2025 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-231-2025 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti (b. l. 2-4).

Šalies argumentai

3. Skunde nurodė, kad visiškai nesutinka su Institucijos Nutarimu. Pareiškėją stebina Institucijos veiksmai, kadangi pats pareiškėjas jau ilgą laiką siekia atstatyti bendravimą ir su V. G., ir kitomis dviem dukromis, tačiau bendrauti su vaikais pareiškėjui nesudaromos galimybės. Šią situaciją taip pat žino ir Institucija, ir netgi nutarimą surašiusi specialistė, dalyvavusi Institucijos atstove civilinėje byloje Nr. e2-3954-838/2021. Jau nurodytoje civilinėje byloje buvo nustatyta, kad nei V. G., nei kitos dvi pareiškėjo dukros nebendrauja su pareiškėju, taipogi šalinasi ne tik jo, bet ir giminių iš pareiškėjo pusės. Ši situacija nėra pasikeitusi ir skundo nagrinėjimo metu - bendrauti su vaikais, taip pat ir su V. G. pareiškėjui iki šiol neleidžiama. Nurodo, kad pareiškėjas dėl pagalbos bendraujant su vaikais ne kartą kreipėsi pagalbos į Instituciją, tačiau 2024 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas iš Institucijos gavo pasiūlymą konsultuotis su psichologu, tačiau nebuvo priimta jokių sprendimų, kurie užtikrintų pareiškėjui bent minimalias galimybes matytis su vaikais, taip pat su V. G.. Pareiškėjas, nematydamas kitos galimybės vėl pradėti matytis su vaikais, netgi kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal minėtoje civilinėje byloje priimtą sprendimą ir jo vykdymą perdavė antstoliui. Šiuo metu vyksta ginčas dėl tolimesnio vykdomosios bylos tęsimo. Kadangi pareiškėjas dažniausiai dėl pagalbos kreipiasi į Instituciją, jos specialistams tikrai yra žinoma, kad pareiškėjas jau ilgą laiką bando atkurti ryšį su vaikais, siekia su jais bendrauti, tačiau jau ypač ilgą laiką toks bendravimas neatnaujinamas. Pareiškėjui ir jo atstovui visiškai nesuprantama, kaip pareiškėjas gali auklėti ir daryti kokią nors įtaką V. G., kai pareiškėjui neleidžiama matytis su vaiku. Šiuo metu pareiškėjui visiškai suvaržytos galimybės naudoti tėvų valdžią ir V. G. ir kitų dviejų dukrų atžvilgiu. Pareiškėjas neturėjo jokios galimybės neleisti V. G. išvykti su draugais, vertinti jos draugų rato, ar kitaip užtikrinti, kad vaikas nevartotų alkoholio, kadangi V. G. gyvena ir išimtinai bendrauja su mama D. G.. Taigi, nutarimo teiginys, esą pareiškėjas neužtikrino V. G. saugios aplinkos, yra nepagrįstas. Pareiškėjo baudimas dėl tėvų valdžios nepanaudojimo reiškia jo baudimą už aplinkybes, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti. Pareiškėjas pažymi, kad toliau sieks išsiaiškinti tiek V. G. girtavimo aplinkybes, taip pat toliau dės visas pastangas atkurti bendravimą ir su V. G., ir kitomis dukromis. Mano, kad Institucijos sprendimas bausti pareiškėją tik bereikalingai didina priešiškumą tarp pareiškėjo ir Institucijos, nors šiuo atveju pagrindinis tikslas yra vaiko apsaugojimas nuo alkoholio vartojimo ir siekiant šio tikslo Institucija turėtų veikti ne prieš pareiškėją, o kartu su juo.

Atsiliepimas

4. Institucija atsiliepime prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad įvertinus situaciją ir 2024 m. sausio 24 d. užpildžius dokumentą Nr. 5VSV-321 bei 2025 m. sausio 25 d. Nr. 5P-VSV-367, nustatytas vaiko apsaugos poreikis bei būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, rizikos veiksniai - vaikas apsvaigęs nuo alkoholio, vyksta nuolatiniai tėvų konfliktai dėl vaiko visapusiškos priežiūros, nevyksta sklandus tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje, tėvo teigimu yra apribotos vaiko teisės į bendravimą su tėvu ir giminaičiais iš tėvo pusės. Dukros V. G. teigimu, tėčiui į žinutes neatrašo, nes nenori su juo bendrauti, dėl to ką jis yra padaręs anksčiau ir dėl to, kad jis viską vėliau panaudos prieš mamą. V. teigimu tėtis bando įrodyti, kad mama neleidžia jai bendrauti, nors ji pati užblokavusi tėčio numerį, kad nerašinėtų ir neskambinėtų. Tokie veiksmai vertintini kaip vaiko nepriežiūra, saugios ir sveikos aplinkos neužtikrinimas, už savo nepilnamečius vaikus atsako tėvai - D. G. ir V. G.. Dėl to tėvams buvo surašytas ANK nutarimas, pagal ANK 73 str. 1 d. Pareiškėjas teigia, jog jam nesudaroma galimybė bendrauti su dukromis, nepaisant to, jog jau ilgą laiką siekia atstatyti bendravimą su V. G. ir kitomis dviem dukromis. Šią situaciją žino Institucija ir nutarimą surašiusi specialistė. Institucija nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-190-838/2022 nustatė V. G. bendravimo su dukromis tvarką, kurią turi vykdyti tiek ieškovė D. G., tiek atsakovas V. G.. Tačiau sprendimą V. G. apskundė Klaipėdos apygardos teismui, teismas sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-788-613/2022 paliko nepakeistą. Taigi šalys privalo vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą. Teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka su 2 metų pereinamuoju laikotarpiu, tėvo susitikimus su dukromis organizuojant Klaipėdos rajono paramos šeimai centre (toliau Centras), kartą per mėnesi, dalyvaujant vaiko teisių specialistui ar psichologui. Pasibaigus 2 metų pereinamajam laikotarpiui tėvo ir dukterų susitikimus organizuoti 2 k., per mėnesį Centre, dalyvaujant vaiko teisių specialistui ar psichologui. Esant šalių sutarimui ir vaikų pageidavimui tėvais su vaikais bendrauja ir kitose vietose. Taigi bendravimo su dukromis tvarka nustatyta ir V. G. turi ne tik teisę bei galimybę, bet ir pareigą vykdyti teismo sprendimą. Pareiškėjas nurodo, jog kreipėsi pagalbos į Instituciją, iš Institucijos gavo pasiūlymą konsultuotis su psichologu, tačiau nebuvo priimta jokių sprendimų, kurie užtikrintų pareiškėjui bent minimalias galimybės matytis su vaikais, taip pat ir su V. G.. Iš antstolio Z. Z. gautas 2024 m. sausio 23 d. Laisvos formos dokumentas, kuriame nurodoma, jog V. G. nesikreipė į Centrą, siekiant suderinti susitikimus su vaikais. Nesilaiko nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir neinicijavo susitikimų su vaikais pastaruosius dvejus metus. Per advokatą R. Mažulį bendravo el. laiškais, siekdamas apeiti teismo sprendimą, keldamas savo sąlygas, neatsižvelgdamas į vaikų poreikius. Kelis kartus užpuolė vaikus ir jų senelius gatvėje, antstolį ir vaikus užpuolė (duomenys neskelbtini). Neleido praeiti, filmavo ir necenzūriniais žodžiais išvadino vaikų senelius ir antstolį dukrų akivaizdoje. Vaikai bijo sutikti V. G. gatvėje dėl jo neprognozuojamo elgesio, jaučia gėdą, dėl V. G. išsišokimų viešoje vietoje. Centro atvejo vadybininkė buvo informuota apie teismo sprendimą ir galimybę V. G. susitikti su vaikais Centre, įvertinus vaikų užimtumą ir poreikius, tačiau vaikai kategoriškai atsisakė susitikti su tėvu, mergaitės jaučiasi nesaugios bijojo agresyvaus elgesio. Institucija V. G. pasiūlė pagalbą ir 2025 m. sausio 24 d. raštu Nr. 5AV-73 kreipėsi į Centą dėl atvejos vadybos proceso, siekiant tėvo ir vaikų ryšio atkūrimo, vykdant teismo sprendimą. Tačiau V. G. pagalbos atsisakė ir reikalavo, jog susitikimai su dukromis vyktų jo namuose, jokių kitų paslaugų - paskaitų, mokymų ar psichologinių konsultacijų jam nereikia. Nurodo, kad jis yra labai užimtas, dirba ir priimti specialistų namuose negalėtų, tai tik laiko švaistymas ir tai neduoda naudos. Pagalbą priimtų, tik jeigu pavyktų su dukromis susitikti jo namuose. V. G. atsisako siūlomos pagalbos ir vengia vykdyti teismo sprendimą, ignoruodamas nustatytą bendravimo su vaikais tvarką. Taigi, akivaizdu, jog V. G. skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. V. G. nevertina savo elgesio kritiškai, nenori priimti pagalbos, neatsižvelgia į dukrų poreikius ir emocinę būseną, savo iniciatyva nevykdo teismo sprendimo, ignoruoja teismo nustatytą pereinamąjį laikotarpį bei būtinybę vertinti vaikų poreikį bendravimui. Pabrėžė, jog tėvų atsakomybė kyla iš CK suformuotų teisės normų apibrėžiančių tėvų valdžios turinį, už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Nepilnametės V. G., tėvui V. G. tėvo valdžia nėra ribota, todėl jis turi visas tėvo teises ir pareigas (b. l. 38-42).

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo V. G. atstovas advokatas Raimondas Mažulis nurodė, jog skundą pilnai palaiko ir prašo tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad jeigu būtų įprastinė situacija, kartu gyventų tėvai, nebūtų santuokos nutraukimo, kitų problemų, tai be abejo atsako tėvai už tai, kad tinkamai turi auklėti vaikus. Pagrindinės yra dvi aplinkybės, kad V. G. su D. G. yra išsituokę, ginčas dėl bendravimo su vaikais vyksta maždaug nuo 2017 m. ir niekaip nėra išsprendžiamas. Buvo daug ginčų kaip su vaikais matytis, buvo teisminiai procesai. Bėda toje šeimoje yra tokia, kad mergaitės kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu. Dukra V. G. yra užblokavusi tėčio numerį ir visiškai nebendrauja. Vertinant šią aplinkybę, tai negalima pareiškėją bausti už tai, kad vaikas vartoja alkoholinius gėrimus, jeigu būtų pareiškėjas išėjęs iš šeimos, nesirūpinęs nei žmona, nei vaikais, galbūt kitaip būtų galima vertinti. Čia situacija kitokia, yra ilgametis ginčas. Antra aplinkybė, kad 2024 m. gruodžio 8 d. buvo sekmadienis, vaikų atostogos tuo metu nebuvo prasidėjusios, pagal administracinio nusižengimo protokolą 00:38 min. V. G. tuo metu buvo ne namuose, o kažkur pas draugus, tai praktiškai tas tėvas, su kuriuo gyvena vaikas, yra atsakingas už tą vaiką, kad jis būtų nustatytu laiku namuose, kad būtų aišku, su kuo dukra bendrauja, ką veikia, tai šiuo atveju, ši aplinkybė kada nustatytas tas įvykis, irgi yra labai svarbios. Procesas šioje byloje turėtų būti nutrauktas, kaltės šiuo atveju nėra, vadinasi nebuvo galimybės kažkaip pareiškėjui užtikrinti galimybės, kad būtų viskas su vaiku tvarkoje. Institucija priėmusi nutarimą turėtų ne baudimo funkciją vykdyti, o suteikti pagalbą.

Atsiliepimas

6. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė Vaidilutė Stalmokienė nutarimą bei atsiliepimą palaikė pastaruosiuose išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, jog tėvo valdžia V. G. nėra apribota, abu tėvai yra atsakingi už savo vaikus, jų pareiga auklėti juos, rūpintis, teikti išlaikymą. Tai tokiu atveju, tėvai turi teisę ne tik bendrauti, bet ir užtikrinti saugią aplinką vaikams, nepaisant to, kur tie vaikai tuo metu yra. Tėvai negali atsisakyti savo pareigų, nepaisant to, kad jie negyvena kartu. Tai šiuo atveju buvo nubausti abu tėvai, nes abu tėvai šiuo atveju atsakingi už vaikus. V. G. nevykdė savo kaip tėvo pareigų, neužtikrino savo dukrai saugios aplinkos. Institucija šiai šeimai teikia pagalbą jau labai seniai, taikomas atvejo vadybos procesas, į bylą yra pateikti visi dokumentai, tačiau pats V. G. atsisako tos pagalbos, nurodydamas, kad tai neturi jokios prasmės, kad jis neturi laiko pagalbai ir iš to matyti, kad V. G. nenori savęs vertinti kritiškai, nenori suvokti savo veiksmų priežasčių, dėl ko taip atsitinka, kodėl vaikas nenori bendrauti su tėčiu, o galu gale ir pasireiškia ta emocija vaiko, kurią jis patiria susitikęs tėtį gatvėje, vaikas užsipuolamas, toks elgesys, kad vaikas bijo sutikti tėtį ir tai vaikui kelia įtampą ir galima daryti prielaidas, kad toks tėvo elgesys su savo dukra ir sudaro tai, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu. Kol nėra ribota tėvų valdžia, tol tėvai savo teises ir pareigas turi vykdyti pilna apimtimi. Prašo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

7. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

8. Pagal ANK 565¹ straipsnį, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių <...>.

9. ANK 5 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju, nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

10. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 5651 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018 ir kt.). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

11. ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys detalizuotas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų teises ir pareigas įtvirtina ir kiti CK straipsniai bei kiti įstatymai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir kt. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38/2014, Nr. 2AT-10-693/2018 ir kt.).

12. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai ir bendradarbiaudami. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

13. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

14. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, Institucijos 2025 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-231-2025 V. G. nubaustas už tai, kad jis neprižiūrėjo nepilnametės dukters V. G., gim. (duomenys neskelbtini), neužtikrino jai saugios aplinkos, t. y. V. G. būdama nepilnametė 2024 m. gruodžio 8 d. vartojo alkoholinius gėrimus, jai nustatytas 1,60 promilių neblaivumas, tokiais savo veiksmais V. G. pažeidė CK 3.155 str. 1 d. ir 2 d.; CK 3.159 str. 1 d., 2 d., 3 d., ir 4 d., bei Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 str. 4 p. – ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 str. 1 d. – tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams. V. G. paskirta administracinio poveikio priemonė – įspėjimas.

15. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas V. G. nurodė, jog nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu, kuriame konstatuota, jog jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

16. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad V. G. yra trijų nepilnamečių dukrų tėtis: M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. G., gim. (duomenys neskelbtini). Dukrų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su mama D. G.. 2019 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-928-1025/2019 buvo pakeista 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-55-904/2017 nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-190-838/2022 buvo pakeista 2019 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-928-1025/2019 nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaikais.

17. Iš Klaipėdos apskrities Klaipėdos r. PK tyrėjo P. K. 2024 m. gruodžio 8 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 7 d., dirbant kartu su RS vyresn. tyrėja G. G. buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos AVPK budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini) galimai dabar mažamečiai name vartoja alkoholinius gėrimus. Namuose suaugusių nėra. Pranešėja nėra vietoje, jai paskambino ir pasakė, kad nepilnamečiai galimai neblaivūs labai triukšmauja. Atvykus nurodytu adresu prie lauko vartų priėjo N. S., kurios paklausus, ar ji vartoja alkoholinius gėrimus kartu su draugais, ji iš pirmo nenoriai bendravo ir teigė, kad nevartoja, po kurio laiko mergina atsakė, kad vartoja alkoholį kartu su draugais. Nuėjus į namo vidų namo viduje buvo dar keturi jaunuoliai, kurie teigė, kad nevartoja alkoholio, o po kurio laiko pasakė, kad vartojo alkoholinį gėrimą degtinės „Bajorų degtinė 0,5 40%“. Jaunuoliai taip pat papasakojo, kad degtinę nupirko benamis (duomenys neskelbtini) iš parduotuvės. Patikrinus nepilnamečius alkotesteriu alcotest 7510 Nr. ARPK-0190, 2215264 V. G., gim. (duomenys neskelbtini) nustatyta 1,60 promilių. Pranešta tėvams ir V. G. perduota motinai D. G.. Apie įvykį informuotos Vaikų teisės. Filmuota BODY kameromis (b. l. 80-81).

18. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. 5SD-5VTP-3913 dėl 2024 m. lapkričio 26 d. prašymo matyti, kad V. G. kreipėsi su prašymu į Instituciją su prašymu suteikti pagalbą atnaujinti V. G. bendravimą su vaikais, tame tarpe inicijuoti skyriaus specialistų pokalbį su vaikų mama D. G. (b. l. 83-87).

19. Byloje 2025 m. balandžio 4 d. pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas siekia apeiti teismo sprendimo dėl bendravimo su vaikais vykdymą, nes nenori bendrauti su vaikais sprendime nurodytoje įstaigoje ir tuo pačiu nurodo, kad patys vaikai kategoriškai atsisako bendrauti su pareiškėju, nes bijo agresyvaus jo elgesio. Teigia, kad šiuo atveju visiškai nebeaišku, kaip vaikai gali bijoti agresyvaus tėvo elgesio, kuomet jie su juo visiškai nesimato ir nebendrauja. Tai reiškia, kad vaikams nuolat primenami praeities įvykiai ir nėra jokių pastangų iš mamos pusės, kad bendravimas su tėvu atsinaujintų. Rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodoma, kad pareiškėjas nepanaudojo tėvų valdžios V. G. atžvilgiu, o tuo pačiu teigiama, kad pati V. G. kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu, yra užblokavusi jo numerį. Šiuo atveju mano, kad bendravimo priežastis yra praeities įvykiai, taip pat mamos interesai - neva kažkokia medžiaga bendraujant su tėvu bus prieš ją naudojama. Esant šiai situacijai, visiškai aišku, kad pareiškėjas niekaip negalėjo daryti įtakos V. G., kadangi ji netgi blokavo jo telefono numerį. Kaip jau minėta skunde, ši situacija turėjo būsi sprendžiama ne pradedant administracinio nusižengimo teiseną, o visai kitomis priemonėmis. Papildomai teikiami duomenys patvirtina, kad galiausiai pareiškėjui bus sudaryta galimybė matytis su vaikais, tačiau tai yra ne administracinės teisenos, o pareiškėjo prašymų rezultatas (b. l. 110-113).

20. Atsiliepime bei teismo posėdžio metu Institucija nurodė, kad Skyrius įvertinęs situaciją ir 2024 m. sausio 24 d. užpildžius dokumentą Nr. 5VSV-321 bei 2025 m. sausio 25 d. Nr. 5P-VSV-367, nustatytas vaiko apsaugos poreikis bei būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, rizikos veiksniai - vaikas apsvaigęs nuo alkoholio, vyksta nuolatiniai tėvų konfliktai dėl vaiko visapusiškos priežiūros, nevyksta sklandus tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje, tėvo teigimu yra apribotos vaiko teisės į bendravimą su tėvu ir giminaičiais iš tėvo pusės. Dukros V. G. teigimu, tėčiui į žinutes neatrašo, nes nenori su juo bendrauti, dėl to ką jis yra padaręs anksčiau ir dėl to, kad jis viską vėliau panaudos prieš mamą. V. G. teigimu jis bando įrodyti, kad mama neleidžia jai bendrauti, nors ji pati užblokavusi tėčio numerį, kad nerašinėtų ir neskambinėtų. Tokie veiksmai vertintini kaip vaiko nepriežiūra, saugios ir sveikos aplinkos neužtikrinimas, už savo nepilnamečius vaikus atsako tėvai - D. G. ir V. G.. Dėl to tėvams buvo surašytas ANK nutarimas pagal ANK 73 str. 1 d. Skunde taip pat pažymėtina, kad V. G. vaikai bijo sutikti jį gatvėje, dėl jo neprognozuojamo elgesio, jaučia gėdą, dėl V. G. išsišokimų viešoje vietoje. Centro atvejo vadybininkė buvo informuota apie teismo sprendimą ir galimybę V. G. susitikti su vaikais Centre, įvertinus vaikų užimtumą ir poreikius, tačiau vaikai kategoriškai atsisakė susitikti su tėvu, mergaitės jaučiasi nesaugios, bijojo agresyvaus elgesio. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad galimai dukra V. G. vartojo alkoholinius gėrimus, vien dėl to, jog bijo tėčio ir jaučia įtampą dėl jo, bet jokių tai pagrindžiančių įrodymų, kad V. G. vartojo alkoholinius gėrimus dėl tėvo V. G. nepateikė.

21. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad tarp V. G. ir buvusios žmonos D. G. jau ilgą laiką nuo santuokos nutraukimo pradžios kyla konfliktai dėl tėvo bendravimo su vaikais. Bendravimo tvarka dėl vaikų jau buvo nagrinėta teismuose tris kartus. Visgi, vertinant pareiškėjo V. G. konkrečius veiksmus, labai svarbu patikrinti, ar nurodomi pažeidimai iš tikrųjų pasižymi tam tikro pavojingumo lygiu, ir ar yra subjektyvusis kaltės požymis tėvo veiksmuose. Nustatinėjant šios bylos aplinkybes, labai svarbi vaiko tėvų susidariusios konfliktinės situacijos aplinkybių visuma. Ištyrus byloje esančią medžiagą, nustatyta, kad konfliktinės situacijos dėl vaikų auklėjimo bei bendravimo tvarkos tęsiasi jau apie šešis metus ir iki pat šiol. Abu vaikų tėvai skundė policijai ir vaikų teisių apsaugos skyriui vienas kitą dėl netinkamų sąlygų bendrauti su vaikais. Teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina. V. G. siekia bendrauti su vaikais, prašo skyriaus pagalbos, tačiau nei su vaikais, nei su jų motina susitarti nepavyksta. Iš Institucijos pateiktų matyti, kad dukros V. G. teigimu, tėčiui į žinutes neatrašo, nes nenori su juo bendrauti, dėl to ką jis yra padaręs anksčiau ir dėlto, kad jis viską vėliau panaudos prieš mamą. V. teigimu jis bando įrodyti, kad mama neleidžia jai bendrauti, nors ji pati užblokavusi tėčio numerį, kad nerašinėtų ir neskambinėtų. Akivaizdu, kad V. G. labai kritiška savo tėvo V. G. atžvilgiu, tendencingai bando sumenkinti tėvo norą parodyti dėmesį ir pastangas užmegzti kontaktą su ja, kritikuoja jo pastangas ir akivaizdžiai demonstruoja nenorą bendrauti su savo tėvu. Taigi, teismo vertinimu, esamu laikotarpiu bei aplinkybėmis V. G. neturėjo objektyvių galimybių prižiūrėti V. G. ir atsakyti už jos netinkamą elgesį, kadangi jau daugiau nei šešis metus jis su dukra nebendrauja, V. G. kategoriškai atsisako bendravimo su tėvu. Todėl šiuo atveju formalus V. G. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį neatitinka bendrų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų.

22. Teismas pažymi, kad kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys, todėl teismo sprendime ji turi būti nustatyta, negali būti preziumuojama, turi būti nurodomi argumentai, iš kurių būtų matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-699/2018).

23. Pažymėtina, jog bylos, kuriose nukenčia vaikai, yra prioritetinės, vis dėlto teismų praktikoje pripažįstama, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas (nusižengimas) turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatyta kaltė. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2014).

24. Nors Institucija V. G. skundą ir jo paaiškinimus traktuoja kaip gynybinę poziciją, visgi tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui <...> (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos įrodinėti savo nekaltumo. Priešingai – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę teikti bet kokius parodymus, juos keisti ar apskritai jų neduoti (ANK 577 straipsnis). Tuo tarpu administracinių nusižengimų bylų teisenoje administracinio nusižengimo tyrimą atliekanti institucija privalo surinkti visus įmanomus tiesioginius įrodymus, siekiant objektyviai pagrįsti administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens kaltę bei padarytą nusižengimą. Teismas vertindamas šią konkrečiai aptartą situaciją pažymi, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagrindinė misija bei svarbiausi tikslai turėtų būti vaiko gerovės užtikrinimas, todėl Institucija pirmenybę turėtų teikti būtent tarpininkavimui bei bendradarbiavimui su skyrium gyvenančiais ir konfliktuojančiais nepilnamečio vaiko tėvais tam, kad būtų užtikrinti bei suderinti tiek tėvų, tiek ir vaiko teisėti lūkesčiai bei interesai.

25. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus, šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą, o ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014), teismas konstatuoja, jog V. G. veiksmuose nebuvo nustatyti ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyvieji požymiai, todėl nesant šio nusižengimo sudėties, Institucijos Nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena V. G. atžvilgiu nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Pareiškėjas V. G. prašo iš valstybės priteisti 875 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas.

27. Pagal ANK 666 straipsnio 1 dalį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 5651 straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

28. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuoti VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

29. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo rezultatą, įvertinęs skundo apimtį, byloje nagrinėjimų klausimų apimtį ir sudėtingumą, į tai, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdyje dalyvavo fiziniu būdu, advokatas dalyvavo ir atliekant nusižengimo tyrimą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį: susipažinimas su dokumentais, pradinė konsultacija – 50 Eur, skundo surašymas – 500 Eur, susipažinimas su Institucijos atsiliepimu – 25 Eur, rašytiniai paaiškinimai ir papildomų dokumentų pateikimas – 100 Eur, pasiruošimas bylos nagrinėjimui – 100 Eur, dalyvavimas bylos nagrinėjimas – 100 Eur, vertina, kad atitinka Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“, nurodytus atlygintinų išlaidų dydžio nustatymo kriterijus ir rekomenduojamus maksimalius. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pateiktoje 2025 m. vasario 17 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. ARM-2025-010 pagal ROIK 25265638350, matyti, kad teisinės paslaugos sudaro 750 Eur ir V. G. mokėjimo pavedime jos iš sumokėtos 1500 Eur nėra išskirtos, todėl šioje byloje prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažinamos ir pareiškėjui iš valstybės priteisiama 750 Eur administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme patirtų išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. vasario 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-231-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną V. G. atžvilgiu nutraukti.

Teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti iš valstybės lėšų V. G. patirtas 750,00 Eur dydžio išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė