- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- 2S-2005-1097/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14936-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 3.4.2.3.4Kreditorių reikalavimų tenkinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos pareiškėjo A. B. bankroto byloje pagal antstolės Jurgitos Žiliniskaitės prašymą dėl leidimo baigti pradėtas vykdymo procedūras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjui A. B. iškelta bankroto byla.
2. Antstolė Jurgita Žiliniskaitė 2021 m. gegužės 5 d. kreipėsi į fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydama leisti pareiškėjo atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigti pradėtas vykdymo procedūras, t. y. pirkėjui UAB „Miesto NT“ į antstolės depozitinę sąskaitą už vykdomojoje byloje įvykusiose varžytinėse įsigytą pareiškėjui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), įmokėjus likusią sumą už varžytinėse įsigytą butą, surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą ir įstatymų nustatyta tvarka paskirstyti lėšas. Nurodė, kad vykdymas atliekamas Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (toliau taip pat – hipotekos kreditorius) naudai pagal 2015 m. rugsėjo 23 d. vykdomąjį raštą dėl 44 078,47 Eur skolos ir 16 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 43 755,06 Eur sumos nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, išieškojimo. 2016 m. rugpjūčio 18 d. įvyko varžytinės, paskelbtas laimėtojas, 2016 m. rugpjūčio 19 d. į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervestas varžytinių dalyvio mokestis. Skolininkui (pareiškėjui) pateikus skundą, vykdomoji byla 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu buvo sustabdyta. Atitinkamai, buvo sustabdytas ir terminas likusiai varžytinių kainai sumokėti. Teismams pareiškėjo skundą atmetus, 2017 m. vasario 1 d. patvarkymu vykdomoji byla ir, atitinkamai, terminas likusiai varžytinių kainai sumokėti, buvo atnaujinti. Skolininkui pateikus kitą skundą, vykdomoji byla 2017 m. vasario 24 d. buvo vėl sustabdyta. Iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas, Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi taip pat buvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Kauno miesto apylinkės teismui 2017 m. vasario 23 d. nutartimi skundą priimti atsisakius, o Kauno apygardos teismui 2017 m. birželio 1 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo nutartį palikus nepakeistą, laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti. 2017 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo priimtas pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, turto vykdomojoje byloje realizavimas ir/ar išieškojimas iš jo buvo sustabdytas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, antstolė, remdamasi Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 20 straipsnio 1 dalimi, prašė leisti užbaigti pradėtas vykdymo procedūras. Pažymėjo, kad prašomas leisti realizuoti turtas yra įkeistas hipoteka, pardavus turtą gautų lėšų hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti nepakaks, todėl, leidus surašyti turto pardavimo aktą ir pabaigti turto pardavimo iš varžytinių procedūrą, kitų kreditorių reikalavimai nebūtų pažeisti.
Šalies argumentai
3. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS (hipotekos kreditorius) su prašymu sutiko, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad turto realizavimas yra užsitęsęs beveik 5 metus dėl nesąžiningų pareiškėjo veiksmų. Turto realizavimas pareiškėjo bankroto procese būtų neprotingas, neekonomiškas ir netikslingas, pažeistų teisingumo ir protingumo principus (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2725-781/2017), nes tai lemtų pakartotines papildomas turto realizavimo išlaidas, pvz. turto vertinimo, varžytinių skelbimo, ir tik sumažintų turtą, iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus.
4. Pareiškėjas bankrutuojantis asmuo A. B. su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad turtas buvo parduotas už nepagrįstai žemą kainą. Pareiškėjo teigimu, bankroto procese pradinę turto pardavimo kainą, skirtingai nei vykdymo procese, nustato kreditorių susirinkimas ir ji gali būti lygi rinkos kainai, todėl turto pardavimas gali būti žymiai pelningesnis. Pareiškėjo teigimu, vykdant buto pardavimą bankroto procese, butas tikėtinai būtų parduotas už 100 proc. rinkos vertės, kas leistų pilnai atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi ir, atitinkamai, nepažeistų laiduotojos ir kitų kreditorių interesų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad varžytinės įvyko neteisėtai, pažeidus CPK reikalavimus.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo L. Č. (H.) su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad situacija per 5 metus nuo varžytinių įvykimo ženkliai pasikeitė ir dabar buto vertė yra žymiai didesnė. Be to, 2016 metais antstolės nustatyta pradinė buto pardavimo varžytinėse kaina neatitiko rinkos kainų ir buvo per maža. Butą pardavus bankroto procese, pareiškėjas iš esmės atsiskaitytų su hipotekos kreditoriumi, tuo tarpu butą pardavus vykdymo procese už mažesnę kainą, hipotekos kreditorius dėl neįvykdytos prievolės dalies įvykdymo išieškojimą nukreiptų į ją, kaip laiduotoją, kuri, būdama nemoki, galimybių padengti tokią sumą neturėtų.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjo nemokumo administratorė UAB „Lexuna“ su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad turto pardavimas bankroto procese labiau užtikrintų pareiškėjo ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, nes buto vertė vykdymo procese buvo įvertinta ir varžytinės įvyko 2016 metais, tuo tarpu šiuo metu, atsižvelgiant į rinkos tendencijas, butas galimai galėtų būtų parduotas už didesnę kainą, kas reikštų, jog hipotekos kreditoriaus reikalavimas būtų patenkintas didesne apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi antstolės prašymą patenkino iš dalies – leido antstolei baigti vykdomojoje byloje pradėtas vykdymo procedūras, t. y. UAB „Miesto NT“ į antstolės depozitinę sąskaitą už varžytinėse įsigytą butą įmokėjus likusią sumą, surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą ir, atskaičius antstolio atlyginimą, likusias pinigines lėšas pervesti į pareiškėjo bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą.
8. Teismas nurodė, kad vykdymo veiksmai buvo pradėti ir varžytinių dalyvio mokestis sumokėtas bei pervestas į antstolės depozitinę sąskaitą iki nutarties pareiškėjui iškelti bankroto bylą, todėl teismas turi teisę leisti užbaigti pradėtas vykdymo procedūras (FABĮ 20 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buto vertė nuo varžytinių pabaigos iš esmės pasikeitė; tiek priverstinio vykdymo proceso metu, tiek fizinio asmens bankroto proceso metu įkeistas turtas parduodamas iš varžytinių, todėl nėra pagrindo išvadai, kad turto pardavimas bankroto procese lems didesnę jo pardavimo kainą. Teismo vertinimu, teiginiai dėl 2016 metais nustatytos nepagrįstai mažos turto pardavimo kainos teisiškai nereikšmingi, nes antstolės veiksmai dėl buto vertės ir varžytinių kainos nustatymo buvo patikrinti teismo procesuose. Byloje pateikta 2021 m. gegužės 31 d. Nekilnojamojo turto ataskaita priešingos išvados daryti neleidžia. Teismas taip pat pažymėjo, kad ataskaitoje yra pateikta tik išvada dėl turto rinkos vertės, tačiau rinkos vertės pokytis nuo antstolio atlikto turto vertinimo momento nėra įvertintas. Teismo vertinimu, leidus užbaigti vykdymo procesą kitų pareiškėjo kreditorių interesai nebus pažeisti, nes hipotekos kreditorius išreiškė sutikimą dėl turto realizavimo procedūrų užbaigimo, varžytinių pardavimo kaina (34 444 Eur) yra mažesnė nei hipotekos kreditoriaus išieškoma suma (44 078,47 Eur ir 16 proc. metinės palūkanos nuo 43 755,06 Eur sumos), o kiti kreditoriai prieštaravimų dėl antstolės prašymo leisti baigti turto realizavimo procedūras nepareiškė. Teismas pažymėjo, kad buto realizavimo procesas jau užtruko daugiau nei penkis metus, bankroto byloje du kartus keitėsi bankroto administratorius, yra pratęstas terminas fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto teismui pateikimui. Teismo vertinimu, neleidus užbaigti vykdymo veiksmų, turto realizavimas dėl to galimai nusikeltų nepagrįstai ilgam laikotarpiui, o realizuojant turtą iš naujo didėtų administravimo išlaidos, būtų pažeistos hipotekos kreditoriaus ir turto pirkėjo teisės, teisingumo, protingumo principai.
9. Teismas atmetė prašymo dalį dėl leidimo išieškotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą ir jas paskirstyti išieškotojams, nurodydamas, kad FABĮ 20 straipsnio 1 dalis tokios galimybės nenustato. Užbaigus vykdymo procesą gautos lėšos turi būti pervedamos į pareiškėjo bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą ir paskirstomos FABĮ nustatyta tvarka, tačiau antstolė turi teisę išskaičiuoti sau atlygį už vykdomojo dokumento įvykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas bankrutuojantis asmuo A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog buto vertė nuo varžytinių pabaigos pasikeitė iš esmės. Turto rinkos vertė yra padidėjusi dvigubai ir šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta buto rinkos vertės ataskaita. Pagal naujai atliktą turto vertinimo ataskaitą, turto vertė padidėjo dar 20 proc. ir siekia 88 000 Eur.
10.2. Teismui leidus butą parduoti vykdymo procese, būtų iš esmės pažeisti ne tik pareiškėjo, bet ir hipotekos kreditoriaus, kitų pareiškėjo kreditorių, interesai gauti didesnes sumas bankroto procese (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). FABĮ 27–28 straipsniai nenumato, kad nurodyta buto rinkos vertė (kaina) pardavimo bankroto procese metu turėtų būti mažinama, todėl ją gauti yra realu. Bankroto procese butą pardavus už nurodytą kainą, padidėtų ir kitų pareiškėjo kreditorių reikalavimų patenkinimo tikimybė, nes tokiu atveju būtų patenkinta apie 78,65 proc. hipotekos kreditoriaus reikalavimų (65 550 Eur iš bankroto byloje patvirtintų 83 344,76 Eur), kai tuo tarpu butą pardavus vykdymo procese preliminariai būtų patenkinta 38,89 proc. hipotekos kreditoriaus reikalavimų. Be to, ginčo turto varžytinių pirkėjas yra išreiškęs poziciją, kad ji neketina įsigyti turto, nes dėl ilgo bylinėjimosi neteko finansavimo.
10.3. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad, butą parduodant bankroto procese, tai užtruks neribotą laiko tarpą, nes šiuo metu bankroto byloje jau yra patvirtinti kreditoriai, rengiamas mokumo atkūrimo planas, po kurio patvirtinimo iš karto prasidėtų buto pardavimo procesas (FABĮ 27 straipsnis).
10.4. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškose bylose, pagal kurią leisti užbaigti vykdymo procesą ar ne, yra teismo diskrecija, o ne pareiga. Teismas privalo išklausyti kreditorių ir fizinio asmens nuomones. Nagrinėjamu atveju susiformavo faktinė situacija, kai vykdymo procesas yra sustabdytas daugiau nei 5 metus, o per šį laiką ginčo rinkos vertė padvigubėjo. Nurodyta situacija susiformavo dėl to, kad užsitęsė bankroto bylos iškėlimo procesas, tačiau sprendžiant klausimą dėl leidimo užbaigti vykdymo procesą, tai negali turėti jokios įtakos. Esminė aplinkybė yra tai, kad buto vertė padvigubėjo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime pareiškėjo nemokumo administratorė UAB „Kaveka“ teismo prašo atskirąjį skundą spręsti savo nuožiūra, atsižvelgiant į vykdomojo proceso esmę ir tikslą bei byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis).
12. Atsiliepime suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad jo interesai pažeidžiami tuo, jog dėl nesąžiningų pareiškėjo veiksmų buto realizavimas užtruko daugiau kaip 5 metus. Pareiškėjui siekiant kuo toliau nukelti buto pardavimą, pareiškėjo skola hipotekos kreditoriui tik didės, o tai pažeis ne tik hipotekos kreditoriaus, bet ir likusių pareiškėjo kreditorių interesus. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne hipotetinė esama turto vertė, o tai, ar tinkamai buvo nustatyta turto vertė organizuojant varžytines dar 2016 metais. Nesant ginčo, kad 2016 m. turto vertė nustatyta tinkamai, apelianto argumentai dėl turto vertės atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju yra visos imperatyvios sąlygos FABĮ 20 straipsnio 1 dalies taikymui, o teismo nutartis, priimta teismui realizuojant turimą diskreciją, yra teisėta.
13. Atsiliepime suinteresuotas asmuo L. Č. (H.) prašo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės prašymą atmesti. Nurodo, kad palaiko atskirajame skunde išdėstytus argumentus. Pažymi, kad varžytinių laimėtojas sumokėti likusios kainos negalės, nes yra praradęs finansavimą. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ženklų turto vertės pokytį, nevertino suinteresuotų asmenų – skolininko (pareiškėjo), laiduotojos (kreditorės) bei varžytinių laimėtojo – interesų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama A. B. bankroto byla. Antstolė Jurgita Žiliniskaitė kreipėsi į fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydama leisti bankrutuojančio asmens atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje užbaigti pradėtas vykdymo procedūras – pirkėjui įmokėjus likusią sumą, surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą ir įstatymų nustatyta tvarka paskirstyti lėšas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi antstolės prašymą patenkino iš dalies – leido antstolei baigti vykdomojoje byloje pradėtas vykdymo procedūras, t. y. UAB „Miesto NT“ į antstolės depozitinę sąskaitą už varžytinėse įsigytą butą įmokėjus likusią sumą, surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą ir, atskaičius antstolio atlyginimą, likusias pinigines lėšas pervesti į fizinio asmens bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą. Bankrutuojantis asmuo A. B. dėl šios teismo nutarties padavė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės prašymą atmesti. Taigi, apeliacinis procesas pradėtas pagal atskirąjį skundą dėl fizinio asmens bankroto byloje priimtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria antstolei leista pabaigti vykdomojoje byloje pradėtas vykdymo procedūras. Atskiruoju skundu skundžiama nutartimi teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatomis, leido antstolei tęsti vykdymo veiksmus.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatas bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Fizinių asmenų bankroto procesą reglamentuoja FABĮ, kurio nuostatos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju (FABĮ 1 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 5 straipsnio 1 dalį, fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi, tais atvejais, kai nemokumo procese pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių apskundimo procesinės tvarkos FABĮ nereglamentuoja, turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo.
17. Bendroji pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo apeliacine tvarka taisyklė įtvirtinta CPK 334 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
18. Aiškindamas CPK 334 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė nereiškia, jog CPK 334 straipsnio 1 dalyje nenurodytos nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys gali būti skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą gali būti įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018, 36, 37 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (pvz., 2006 m. sausio 16 d., 2006 rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. ir kt.) ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Kartu pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nereikalauja įstatymu užtikrinti galimybę apskųsti bet kurį byloje priimtą teismo procesinį sprendimą (ne baigiamąjį aktą); šioje srityje galimos įvairios išimtys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017; 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-823/2022).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, jog pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartimis sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba tiesiogiai įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktą). Pagal bendrąsias CPK taisykles apeliacine tvarka yra peržiūrimi tik esminę reikšmę bylai turintys tarpiniai teismo procesiniai sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020; 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021, 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021, 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-823/2022).
20. Tai reiškia, kad, klausimas, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, turi būti sprendžiamas vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar specialaus įstatymo (nagrinėjamu atveju FABĮ) normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę; antra, jei tokios specialios taisyklės FABĮ nenustato, tuomet tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo nei specialiajame įstatyme (FABĮ), nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-823/2022). Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).
21. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu ir jo aiškinimo praktika, konstatuotina, kad bankroto byloje FABĮ 20 straipsnio 1 dalies pagrindu priimta teismo nutartis, kuria leista antstoliui baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, negali būti pripažinta apeliacijos objektu.
22. Pirma, FABĮ tiesiogiai nei 20 straipsnyje, nei kitose nuostatose nėra įtvirtinta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria leista antstoliui baigti vykdyti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas.
23. Antra, CPK taip pat neįtvirtinta tokios nutarties apskundimo atskiruoju skundu galimybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nutartis, kuria pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalį leidžiama antstoliui baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas, yra susijusi su vykdymo procesu, o teismo nutarčių, priimtų vykdymo procese, apskundimo taisyklę reglamentuoja CPK 612 straipsnis: pagal šio straipsnio nuostatas vykdymo procese pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys yra neskundžiamos, nebent CPK nustato kitaip. Ši nuostata yra lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-823/2021, 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-823/2022).
24. Trečia, nurodyto pobūdžio nutartis neužkerta kelio proceso eigai. Sprendžiant, ar tam tikra nemokumo procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į nemokumo proceso ypatumus: nemokumo bylų nagrinėjimo stadijas ir jose sprendžiamus klausimus, konkrečios nutarties įtaką nemokumo proceso eigai ir jo dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata nemokumo procese negali būti aiškinama pernelyg plačiai, kaip apimanti visus atvejus, kai pirmosios instancijos teismo nutartimi galutinai išsprendžiamas tam tikras procesinis klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendriausia prasme bankroto procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, jei dėl šios nutarties priėmimo negalėtų vykti bankroto procesas ar kad bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017; 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-823/2022). FABĮ 20 straipsnio 1 dalies pagrindu priimama teismo nutartis yra procesinio pobūdžio. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, teismui leidus užbaigti pradėtus vykdymo veiksmus, antstolis juos vykdo CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-469/2016). Šia nutartimi iš esmės nusprendžiama, kokia tvarka (FABĮ ar CPK nustatyta) bus toliau vykdomas bankrutuojančio fizinio asmens turto realizavimas (bet ne lėšų, gautų realizavus turtą, paskirstymas, kuris visais atvejais vykdomas FABĮ nustatyta tvarka). Taigi, tokia nutartis neužkerta kelio bankroto proceso eigai, todėl nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sritį. Vien ta aplinkybė, kad konkretaus turto realizavimo tvarkos klausimas šia nutartimi yra išsprendžiamas galutinai, nėra pakankama tam, kad ši nutartis būtų vertinama kaip užkertanti kelią tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-823/2022).
25. Įvertinus kilusio ginčo (klausimo) pobūdį asmens teisės į teisminę gynybą aspektu, atsižvelgus į bankroto bylų specifiškumą, bankroto bylos nagrinėjimo stadijas ir jose sprendžiamus klausimus, darytina išvada, kad teismo nutartis, priimta FABĮ 20 straipsnio 1 dalies pagrindu, neužkerta kelio bylos eigai – procesas bankroto byloje gali vykti toliau. Lėšos, gautos už parduodamą turtą turės būti pervedamos į fizinio asmens bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą ir skirstomos FABĮ nustatyta tvarka, nei vieno bankroto byloje suinteresuoto asmens teisinė padėtis nepasikeis. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad teismo nutartis leisti antstoliui baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas būtų skundžiama atskiruoju skundu.
26. Pažymėtina, kad juridinių asmenų nemokumo procese teismų praktikoje formuojama analogiška pozicija, jog nutartis, kuria leidžiama antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, atskiruoju skundu neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-823/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-870-407/2021; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-871-407/2021). Naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra reikšminga šiai bylai, nes atskleidžia, kaip nemokumo procese vertintina tokio pobūdžio nutartis (ne)užkirtimo kelio tolesnei proceso eigai aspektu. Tiek Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ), tiek Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ), yra įtvirtinta savo turiniu ta pati bendroji taisyklė, kad po pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimo teisme yra sustabdomas asmens turto realizavimas ir (arba) išieškojimas, ir šios taisyklės išimtis – kad teismas gali tenkinti antstolio prašymą leisti užbaigti turto realizavimą, esant įstatyme apibrėžtoms sąlygoms (FABĮ 5 straipsnio 6 dalis, 20 straipsnio 1 dalis, JANĮ 19 straipsnio 5 dalis, 30 straipsnio 3 dalis). JANĮ ir FABĮ tikslų panašumas ir jų reglamentuojamų procesų esmė neteikia pagrindo išvadai, kad įstatymų leidėjas turėjo ketinimą fizinio asmens bankroto procedūrą nagrinėjamu aspektu sureglamentuoti specialiai (skirtingai) negu juridinių asmenų nemokumo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-469/2016). Taigi, nors kasacinis teismas savo praktikoje tiesiogiai nėra pasisakęs dėl galimybės atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria antstoliui leista užbaigti pradėtą skolininkui priklausančio turto pardavimo procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-823/2022), atsižvelgiant į tai, kad tiek fizinio asmens bankroto procese, tiek juridinio asmens nemokumo procese siekiama tų pačių tikslų, vadovaujantis lygiateisiškumo, teisinio tikrumo, protingumo bei sąžiningumo principais, tapačių situacijų vertinimas turėtų būti tapatus.
27. Apeliantas akcentuoja galimą savo ir kreditorių interesų pažeidimą dėl per mažos turto pardavimo kainos, tačiau vien ta aplinkybė, kad turtas yra realizuojamas CPK, o ne FABĮ nustatyta tvarka, neatima iš suinteresuotų asmenų galimybės ginti savo galimai pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-823/2022). CPK 602 straipsnis įtvirtina pagrindus, kuriems esant suinteresuotų asmenų reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktas. Procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės ir pateikiama medžiaga patvirtina, kad apeliantas aktyviai naudojasi galimybėmis teikti skundus dėl antstolio veiksmų vykdymo procese.
28. Apibendrinant išdėstytą konstatuojama, kad apeliacinis procesas pradėtas dėl nutarties, kuri pagal nustatytą teisinį reglamentavimą negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Dėl to atskirąjį skundą turėjo būti atsisakyta priimti. Aptartam trūkumui paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiškėjo bankrutuojančio asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo A. B. 2021 m. gruodžio 29 d. paduotą atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-240273) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.