Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.10.1.1; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.3; 1.2.29.1.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4

2025 m. lapkričio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistajam M. T. (nuotoliniu būdu, „Zoom programa), jo gynėjai advokatei Agatai Aganauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Bekišienės (toliau – ir prokurorė) bei nukentėjusiosios J. Z. (toliau – ir nukentėjusioji) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžio, patikslinto 2025 m. liepos 9 d. nutartimi, kuriuo M. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), (epizodas dėl O. S. apgaulės 2022 m. rugsėjo 1 d.) ir jam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė;

BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), (epizodas dėl O. S. apgaulės) ir jam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė;

BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl dokumentų klastojimo nukentėjusiojo O. S. epizode) ir jam skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), (epizodas dėl D. Z. ir V. Z. apgaulės) ir jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė;

BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl dokumentų klastojimo nukentėjusiųjų D. Z. ir V. Z. epizode) ir jam skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), (epizodas dėl S. V. apgaulės) ir jam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė;

BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl dokumento klastojimo nukentėjusiojo S. V. epizode) ir jam skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), (epizodas dėl mažosios bendrijos (toliau – MB) „Ag“ apgaulės) ir jam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė;

BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl dokumento klastojimo MB „Ag“ epizode) ir jam skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

BK 182 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl M. Č. apgaulės) ir jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

BK 182 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl R. L. apgaulės) ir jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl dokumento klastojimo nukentėjusiojo R. L. epizode) ir jam skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), (epizodas dėl J. Z. apgaulės) ir jam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė;

BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), (epizodas dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SK“ apgaulės) ir jam skirta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), (epizodas dėl V. E. apgaulės) ir jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė;

BK 182 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl E. D. ir C. A. I. apgaulės) ir jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), (epizodas dėl E. Š. ir P. Š. apgaulės) ir jam skirta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

BK 182 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl T. G. apgaulės) ir jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), (epizodas dėl R. K.-J. apgaulės) ir jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (įvykiai, susiję su nukentėjusiaisiais O. S., S. V., MB „Ag“, J. Z., UAB „SK“, E. Š. ir P. Š.) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (įvykiai, susijęs su nukentėjusiaisiais M. Č., R. L., E. D. ir C. A. I., T. G.), subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne – trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnes bausmes, ir M. T. skirta subendrinta – trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (įvykiai, susiję su nukentėjusiaisiais D. Z. ir V. Z., V. E., R. K.-J.) ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (įvykiai, susiję su nukentėjusiaisiais O. S., D. Z. ir V. Z., S. V., MB „Ag“, R. L.), prie griežčiausios – trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis švelnesnių – vieneri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo (iš bausmių pagal BK 182 straipsnio 2 dalį) ir devyni mėnesiai laisvės atėmimo (iš bausmių pagal BK 300 straipsnio 1 dalį), ir M. T. skirta subendrinta – penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. T. skirta galutinė – trejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; įsidarbinti ir dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau nei 30 procentų nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytos turtinės žalos.

1) civiliniam ieškovui O. S. 164 900 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo;

2) civilinei ieškovei D. Z. 21 000 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo;

3) civiliniam ieškovui V. Z. 4 000 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo;

4) civiliniam ieškovui S. V. 88 000 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo;

5) civiliniam ieškovui M. Č. 25 000 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo;

6) civiliniam ieškovui R. L. 20 000 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimo;

7) civilinei ieškovei J. Z. 500 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo;

8) civilinei ieškovei UAB „SK“ 107 000 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo;

9) civiliniam ieškovui V. E. 25 000 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo;

10) civilinei ieškovei J. D. 20 000 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo;

11) civilinei ieškovei E. Š. 50 000 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo;

12) civiliniam ieškovui T. G. 9 000 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo;

13) civilinei ieškovei R. K.-J. 30 000 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš M. T. civilinės ieškovės J. Z. naudai 1 100 Eur jos patirtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. M. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl keturių nusikalstamų veikų), 182 straipsnio 2 dalį (dėl trijų nusikalstamų veikų), 182 straipsnio 3 dalį (dėl septynių nusikalstamų veikų), 300 straipsnio 1 dalį (dėl penkių nusikalstamų veikų).

1.1. M. T. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (epizodas dėl O. S. apgaulės 2022 m. rugsėjo 1 d.) nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą: jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti labai didelės vertės svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad neįvykdys susitarimo, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo O. S. įgytu ilgalaikiu pažinties pasitikėjimu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje parengė 2014 m. rugsėjo 15 d. paprastą vekselį, pagal kurį nukentėjusysis O. S. paskolino – 76 500 Eur sumą, o jis (M. T.) pasirašydamas paprastąjį vekselį pinigus turėjo grąžinti nukentėjusiam O. S. iki 2022 m. rugsėjo 1 d., tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo O. S. priklausantį labai didelės 76 500 Eur vertės turtą.

1.2. M. T. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo O. S. epizodai) nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentą ir jį panaudojo bei apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą: jis, turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso jo (M. T.) gyvenimo partnerei V. Š., bei jai nieko nežinant apie vykdomą nusikalstamą veiką, tuo pasinaudodamas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje parengė 2022 m. gegužės 6 d. rezervacijos teisės pirkti nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartį, kurioje melagingai nurodė, kad negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. Š., po ko sutartį pateikė O. S., kurią šis pasirašė fiziniu parašu, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. T.), susitarė dėl avansinio mokėjimo, nukentėjusysis O. S. vykdydamas sutarties sąlygas, pervedė į V. Š. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2022 m. gegužės 7 d. 14 000 Eur; 2022 m. gegužės 9 d. 15 000 Eur; 2022 m. gegužės 9 d. 4 000 Eur, po ko jis (M. T.), pasinaudodamas tuo, kad V. Š., nieko nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką ir pasitikėdama juo kaip savo gyvenimo partneriu, leido jam (M. T.) naudotis savo banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), suteikdama prisijungimo prie banko sąskaitos elektroninės bankininkystės slaptažodžius, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš V. Š. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautus O. S. priklausančius pinigus dalimis per kelis kartus išgrynino, dalį gautų pinigų pervedė į V. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko iš V. Š. priklausančios banko sąskaitos, jam nieko nežinant apie vykdomą nusikalstamą veiką, pinigus išgrynino per kelis kartus, atsiskaitydamas už paslaugas ir įsiskolinimus, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo O. S. priklausantį 33 000 Eur vertės turtą.

Po ko toliau, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis (M. T.), turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. V.-P. ir A. P., pasinaudodamas R. V.-P. vardu, apie tai jai nieko nežinant, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamino netikrą 2023 m. kovo 21 d. dokumentą – preliminarią sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, nurodydamas, kad pagal 2023 m. kovo 21 d. sutartį R. V.-Petronienė parduoda nukentėjusiajam O. S. sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 49 900 Eur, po ko pateikė šį netikrą dokumentą pasirašyti O. S. jau su suklastotu R. P. fiziniu parašu, jis (M. T.), susitarė dėl avansinio mokėjimo, po ko nukentėjusysis O. S. vykdydamas sutarties sąlygas 2023 m. kovo 21 d. pervedė į R. S. Luminor banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per tris kartus bendrai 25 000 Eur, o 2 200 Eur perdavė grynaisiais, po ko tęsdamas savo nusikalstamą jis (M. T.), pasinaudodamas tuo, kad R. S., nieko nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką ir pasitikėdama juo kaip šeimos draugu, leido jam (M. T.) naudotis savo banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), suteikdama prisijungimo prie banko sąskaitos elektroninės bankininkystės slaptažodžius, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis (M. T.), iš R. S. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), per 8 kartus išgrynino 14 200 Eur, po ko likusią pinigų sumą pervedė į R. S. priklausančią Šiaulių banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko gautus pinigus išgrynino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo O. S. priklausantį 27 200 Eur vertės turtą.

Po ko, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis (M. T.), turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. K., jis (M. T.) apie tai nieko nežinant V. K., bei nuslėpdamas šią informaciją nuo nukentėjusiojo O. S. ir neturėdamas teisės parduoti, neteisėtai apgaulės būdu siekė gauti pinigines lėšas, 2023 m. kovo 24 d. gavęs iš O. S. 20 000 Eur grynais pinigais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2023 m. kovo 24 d. rezervacijos teisių perleidimo sutartį, pagal kurią perleidžia pirkėjui A. L., sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 27 200 eurai, po ko pateikė šį netikrą dokumentą pasirašyti O. S. jau su suklastotu pirkėjo A. L. fiziniu parašu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamino netikrą, tikrovės neatitinkantį 2023 m. kovo 24 d. Luminor banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), priklausančios A. L., išrašą, apie tai kad iš A. L. priklausančios banko sąskaitos į O. S. priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesti 27 200 Eur, bei pateikė O. S., tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo O. S. priklausantį 20 000 Eur vertės turtą, tai yra tokiu apgaulės būdu jis (M. T.), pagamino tikrovės neatitinkantį dokumentą 2022 m. gegužės 6 d. rezervacijos teisės pirkti nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartį, ir ją panaudojęs apgaule įgijo O. S. priklausantį didelės vertės 33 000 Eur turtą, pagamino tikrovės neatitinkantį dokumentą 2023 m. kovo 21 d. preliminarią sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir ją panaudojęs apgaule įgijo O. S. priklausantį didelės vertės 27 200 Eur turtą, pagamino tikrovės neatitinkantį dokumentą 2023 m. kovo 24 d. rezervacijos teisių perleidimo sutartį ir tikrovės neatitinkantį dokumentą 2023 m. kovo 24 d. Luminor banko sąskaitos išrašą ir juos panaudojęs apgaule įgijo O. S. – 20 000 Eur turtą, tokiu būdu apgaule, viso savo naudai įgijo nukentėjusiajam O. S. priklausantį labai didelės 80 200 Eur vertės turtą.

1.3. M. T. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiųjų D. Z. ir V. Z. epizodai) nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad negyvenamoji patalpa – administracinė patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso jo gyvenimo partnerei V. Š., bei jai nieko nežinant apie vykdomą nusikalstamą veiką, tuo pasinaudodamas, jis (M. T.), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje parengė 2022 m. balandžio 23 d. rezervacijos teisės pirkti nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartį, kurioje melagingai nurodė, kad negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. Š., po ko sutartį pateikė D. Z., kurią ši pasirašė fiziniu parašu, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką jis (M. T.), susitarė dėl avansinio mokėjimo, po ko nukentėjusioji D. Z. vykdydama sutarties sąlygas 2022 m. gegužės 24 d. pervedė į V. Š. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 21 000 Eur, tą pačią dieną nukentėjusysis V. Z. vykdydamas sutarties sąlygas pervedė į V. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 000 Eur, jis (M. T.) tęsdamas savo nusikalstamą veiką, gautus pinigus iš V. Š. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino per kelis kartus bendrai 16 600 Eur, atsiskaitė už suteiktas paslaugas, taip pat pervedė 2022 m. gegužės 24 d. į V. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur, jam nieko nežinant apie nusikalstamu būdu gautus pinigus, po ko pasinaudodamas V. Š. banko kortele su suteiktais PIN kodais, per kelis kartus pinigus išgrynino, tokiu būdu jis (M. T.), pagaminęs tikrovės neatitinkantį dokumentą 2022 m. balandžio 23 d. rezervacijos teisės pirkti nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartį, apgaule savo naudai įgijo D. Z. ir V. Z. priklausantį didelės 25 000 Eur vertės svetimą turtą.

1.4. M. T. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo S. V. epizodai) nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, žinodamas, kad negyvenamoji patalpa – administracinė patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. Š. ir R. Š., žinodamas, kad R. Š. besąlygiškai pasitiki juo (M. T.), kaip R. Š. dukros V. Š. gyvenimo partneriu ir vaikų tėvu, tuo pasinaudodamas jis (M. T.), įtikino R. Š. leisti naudotis savo banko sąskaita, mokėjimo kortele su PIN kodais, tuo pasinaudodamas jis (M. T.), nieko nežinančiai, nesuprantančiai R. Š. apie vykdomą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje parengė 2022 m. liepos 18 d. rezervacijos teisės pirkti nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartį, kurią nukentėjusysis S. V. pasirašė fiziniu parašu ir pasitikėdamas juo (M. T.), taip pat R. Š. 2022 m. liepos 18 d. rezervacijos teisės pirkti nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartį pasirašė fiziniu parašu bei įsipareigojo iki 2022 m. liepos 30 d. parduoti S. V. už 33 000 Eur, toliau tęsdamas R. Š. nieko nežinant apie daromą nusikalstamą veiką jis (M. T.), susitarė dėl mokėjimo, nukentėjusysis S. V. vykdydamas sutarties sąlygas 2022 m. liepos 19 d. pervedė į R. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 33 000 Eur, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, gautus pinigus R. Š. nežinant apie daromą nusikalstamą veiką, iš R. Š. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) jis (M. T.), per kelis kartus išgrynino 6 000 Eur, po ko pervedė į V. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šiems asmenims nieko nežinant apie daromą nusikalstamą veiką, po ko savo naudai iš V. Š. ir V. Š. priklausančių banko sąskaitų pinigus išgrynino per kelis kartus, tokiu būdu jis (M. T.), pagaminęs tikrovės neatitinkantį dokumentą 2022 m. liepos 18 d. rezervacijos teisės pirkti nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartį, apgaule įgijo S. V. priklausantį 33 000 Eur vertės svetimą turtą.

Po ko, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis (M. T.), turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad negyvenamoji patalpa – administracinė patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso R. Š., jis (M. T.) žinodamas, kad R. Š. besąlygiškai pasitiki juo (M. T.), kaip R. Š. dukros V. Š. gyvenimo partneriu ir vaikų tėvu, tuo pasinaudodamas jis (M. T.), įtikino R. Š. leisti naudotis savo banko sąskaita, mokėjimo kortele su PIN kodais, tuo pasinaudodamas jis (M. T.), nieko nežinančiai, nesuprantančiai R. Š. apie vykdomą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje parengė 2022 m. liepos 19 d. rezervacijos teisės pirkti nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartį, kurioje melagingai nurodė, kad negyvenamoji patalpa – administracinė patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. Š., kuri nieko nežinodama apie vykdomą nusikalstamą veiką pasirašė fiziniu parašu, po ko jau su pasirašytu R. Š. fiziniu parašu jis (M. T.) sutartį pateikė S. V., kurioje nieko nežinodama apie vykdomą nusikalstamą veiką R. Š. įsipareigojo perleisti S. V. už 33 000 Eur turtą, jis (M. T.), susitarė dėl mokėjimo, po ko S. V. vykdydamas sutarties sąlygas pervedė į R. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2022 m. liepos 19 d. 10 000 Eur, 2022 m. liepos 29 d. 7 000 Eur, 16 000 Eur perdavė grynaisiais, tokiu būdu jis (M. T.), pagaminęs tikrovės neatitinkantį dokumentą 2022 m. liepos 19 d. rezervacijos teisės pirkti nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartį, apgaule įgijo S. V. priklausantį 33 000 Eur vertės svetimą turtą.

Po ko toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis (M. T.), turėdamas išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad negyvenamoji patalpa (buvusi tualetų patalpa), adresu (duomenys neskelbtini), negalima parduoti, bei jis (M. T.) žinodamas, kad R. Š. besąlygiškai pasitikėdama juo (M. T.), kaip R. Š. dukros V. Š. gyvenimo partneriu ir vaikų tėvu, tuo pasinaudodamas jis (M. T.), įtikino R. Š. leisti naudotis savo banko sąskaita, mokėjimo kortele su PIN kodais, tuo pasinaudodamas jis (M. T.), nieko nežinančiai, nesuprantančiai R. Š. apie vykdomą nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2022 metų liepos mėnesio pabaigoje, žodinio susitarimo metu, jis (M. T.) nurodė, kad negyvenamoji patalpa (buvusi tualetų patalpa), adresu (duomenys neskelbtini), perleidžiama už 25 000 Eur, nukentėjusysis S. V. pasitikėdamas juo (M. T.), susitarė dėl mokėjimo, po ko S. V. vykdydamas žodinį susitarimą 2022 m. liepos 29 d. pervedė į R. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 000 Eur, o jam (M. T.), S. V. perdavė 15 000 Eur grynaisiais, tokiu būdu jis (M. T.), apgaule įgijo S. V. priklausantį 25 000 Eur vertės svetimą turtą, tai yra, tokiu būdu jis (M. T.) pagamino netikrus dokumentus ir panaudojo, apgaule savo naudai įgijo S. V. priklausantį labai didelės 91 000 Eur vertės turtą.

1.5. M. T. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalį (MB „Ag“ epizodai) nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą: jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti labai didelės vertės svetimą turtą, žinodamas, kad negyvenamoji patalpa – administracinė patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso R. Š., jis (M. T.) žinodamas, kad R. Š. besąlygiškai pasitiki juo (M. T.), kaip R. Š. dukros V. Š. gyvenimo partneriu ir vaikų tėvu, tuo pasinaudodamas jis (M. T.), įtikino R. Š. leisti naudotis savo banko sąskaita, mokėjimo kortele su PIN kodais, tuo pasinaudodamas jis (M. T.), nieko nežinančiai, nesuprantančiai R. Š. apie vykdomą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje jis (M. T.) parengė 2022 m. rugpjūčio 4 d. rezervacijos teisės pirkti nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartį, kurioje melagingai nurodė, kad negyvenamoji patalpa – administracinė patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. Š., po ko sutartį pateikė MB „A. G.“, atstovaujamai A. T., po ko nežinodama, nesuprasdama apie vykdomą nusikalstamą veiką R. Š. pasirašė sutartį 2022 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu parašu, kurioje įsipareigojo turtą perleisti už 47 000 Eur sumą, jis (M. T.), susitarė dėl avansinio mokėjimo, po ko MB „Ag“, atstovaujama A. T., vykdydama sutarties sąlygas 2022 m. rugpjūčio 4 d. pervedė į R. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 47 000 Eur, po ko jis (M. T.), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, gautus pinigus iš R. Š. priklausančios banko sąskaitos pervedė į kitų asmenų sąskaitas, jiems nieko nežinant apie nusikalstamu būdu gautus pinigus: 2022 m. rugpjūčio 4 d. pervedė į J. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 15 000 Eur; V. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 15 000 Eur; D. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 15 000 Eur ir V. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur, po ko savo naudai iš J. L., V. Š., D. L. ir V. Š. priklausančios banko sąskaitos pinigus išgrynino, tokiu būdu pagaminęs tikrovės neatitinkantį dokumentą 2022 m. rugpjūčio 4 d. rezervacijos teisės pirkti nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartį, apgaule savo naudai įgijo MB „Ag“, atstovaujamos A. T., priklausantį labai didelės 47 000 Eur vertės svetimą turtą.

1.6. M. T. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl M. Č. apgaulės) nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad negyvenamoji patalpa – administracinė patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), yra įkeista ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centre nekilnojamojo turto registre įregistruotas arešto aktas, kuris nuosavybės teise priklauso V. Š. ir R. Š., nuslėpdamas šią informaciją nuo M. Č. ir neturėdamas teisės parduoti, jis (M. T.), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje parengė 2022 m. rugpjūčio 27 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kurią nukentėjusysis M. Č. pasirašė fiziniu parašu, taip pat jis (M. T.), žinodamas, kad R. Š. besąlygiškai pasitiki juo (M. T.), kaip R. Š. dukros V. Š. gyvenimo partneriu ir vaikų tėvu, tuo pasinaudodamas jis (M. T.), įtikino R. Š. leisti naudotis savo banko sąskaita, mokėjimo kortele su PIN kodais, tuo pasinaudodamas jis (M. T.), R. Š., nieko nežinančiai, nesuprantančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, pasirašius 2022 m. rugpjūčio 27 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje įsipareigojo iki 2022 m. spalio 1 d. parduoti patalpą M. Č. už 33 500 Eur sumą, jis (M. T.), susitarė dėl avansinio mokėjimo, po ko nukentėjusysis M. Č. vykdydamas sutarties sąlygas tą pačią dieną perdavė 20 000 Eur grynaisiais pinigais, tokiu būdu jis (M. T.) apgaule savo naudai įgijo M. Č. priklausantį 20 000 Eur vertės svetimą turtą.

1.7. M. T. pagal BK 182 straipsnio 1 dali ir 300 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo R. L. epizodai) nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad negyvenamoji patalpa – administracinė patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso V. Š., jis (M. T.) suklastojo sutartį bei pasinaudodamas V. Š. vardu nuslėpė šią informaciją nuo R. L. ir neturėdamas teisės parduoti, jis (M. T.) ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje parengė 2022 m. rugsėjo 1 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kurią nukentėjusysis R. L. pasirašė fiziniu parašu, o V. Š. besąlygiškai pasitikėdamas juo (M. T.), kaip dukros V. Š. gyvenimo partneriu ir vaikų tėvu leido naudotis savo banko sąskaita, mokėjimo kortele su PIN kodais, po ko nieko nežinantis, nesuprantantis apie vykdomą nusikalstamą veiką, V. Š. vykdydamas jo (M. T.) nurodymus elektroniniu parašu per „Dokobit“ programėlę pasirašė 2022 m. rugsėjo 1 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje įsipareigojo iki 2022 m. spalio 1 d. parduoti patalpą R. L. už 33 500 Eur, jis (M. T.) susitarė dėl avansinio mokėjimo, po ko nukentėjusysis R. L. vykdydamas sutarties sąlygas 2022 m. rugsėjo 1 d. pervedė į V. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 20 000 Eur, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis (M. T.), savo naudai iš V. Š. priklausančios banko sąskaitos pinigus išgrynino, tokiu būdu jis (M. T.), pagaminęs tikrovės neatitinkantį dokumentą 2022 m. rugsėjo 1 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, apgaule įgijo svetimą R. L. priklausantį 20 000 Eur vertės turtą.

1.8. M. T. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (epizodas dėl J. Z. apgaulės) nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą: jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti labai didelės vertės svetimą turtą, žinodamas, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam (M. T.) ir butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam (M. T.), kurie yra įkeisti ir VĮ Registrų centre nekilnojamojo turto registre įregistruoti butų arešto aktai, bei šių jam (M. T.) nuosavybės teise priklausančių butų neturėdamas teisės parduoti, šią informaciją nuslėpdamas, patalpino nekilnojamojo turto pardavimų portale www.aruodas.lt, skelbimą apie parduodamus butus, po ko jis (M. T.) ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje parengė 2022 m. rugsėjo 8 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir butą, adresu (duomenys neskelbtini), parduoti nukentėjusiajai J. Z. bendroje sumoje – už 146 150 Eur, po ko 2022 m. rugsėjo 8 d. jis (M. T.), sudarė su nukentėjusiąja J. Z. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje įsipareigojo iki 2022 m. lapkričio 1 d. parduoti butus už 146 150 Eur sumą, bei susitarė dėl avansinio mokėjimo, o nukentėjusioji J. Z., vykdydama sutarties sąlygas, jam (M. T.) perdavė 2022 m. rugsėjo 8 d. 66 150 Eur grynaisiais pinigais, po ko 2022 m. rugsėjo 12 d. perdavė 30 000 Eur grynaisiais pinigais, tokiu būdu jis (M. T.), apgaulės būdu įgijo J. Z. priklausantį labai didelės 96 150 Eur vertės svetimą turtą.

1.9. M. T. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (epizodas dėl UAB „SK investicija“ apgaulės) nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą: jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti labai didelės vertės svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad neįvykdys susitarimo, piktnaudžiaudamas UAB „SK“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamos A. S., pasitikėjimu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje parengė tikrovės neatitinkančią 2022 m. lapkričio 14 d. paskolos sutartį, pagal kurią UAB „SK“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. S., paskolina MB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamai jo (M. T.), įmonei – 107 000 Eur sumą, o jis (M. T.) įsipareigoja sutarties neįvykdymo atveju perleisti UAB „SK“ butą, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad butas nepriklauso jam nuosavybės teise, po ko UAB „SK“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. S., vykdydama paskolos sutarties sąlygas 2022 m. lapkričio 14 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į įmonės MB „B“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 107 000 Eur sumą, o jis (M. T.), atstovaudamas MB „B“ pagal sudarytą paskolos sutartį, pinigus turėjo grąžinti UAB „SK“, atstovaujamai A. S. iki 2022 m. gruodžio 1 d., tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė ir pinigų negrąžino, tokiu apgaulės būdu įgijo UAB „SK“, atstovaujamai A. S., priklausantį labai didelės vertės 107 000 Eur turtą.

1.10. M. T. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl V. E. apgaulės) nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad gyvenamosios paskirties butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įkeistas ir VĮ Registrų centre nekilnojamojo turto registre įregistruotas buto arešto aktas, bei jam (M. T.) nuosavybės teise priklausančio buto neturėdamas teisės parduoti, šią informaciją nuslėpdamas, pasiūlė V. E. įsigyti gyvenamosios paskirties butą – už 59 000 Eur, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje parengė 2022 m. gruodžio 19 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo iki 2022 m. gruodžio 19 d. parduoti jam minėtą butą už 59 000 Eur, 2022 m. gruodžio 19 d. elektroniniais parašais „Dokobit“ platformoje, jis (M. T.), veikdamas įmonės MB „B“ vardu, su nukentėjusiuoju V. E. pasirašė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, bei susitarė dėl avansinio mokėjimo, po ko 2022 m. gruodžio 19 d. nukentėjusysis V. E., vykdydamas sutarties sąlygas, į jo (M. T.) nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią įmonei MB „B“, pervedė 25 000 Eur, tokiu būdu jis (M. T.) apgaulės būdu, pasinaudodamas įmonės MB „B“ vardu, įgijo V. E. priklausantį didelės 25 000 Eur vertės svetimą turtą.

1.11. M. T. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl E. D. ir C.-A. I. apgaulės) nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą: jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad gyvenamosios paskirties butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įkeistas ir VĮ Registrų centre nekilnojamojo turto registre įregistruotas buto arešto aktas, bei jam (M. T.) nuosavybės teise priklausančio buto neturėdamas teisės parduoti, šią informaciją nuslėpdamas, nukentėjusiesiems E. D. ir C.-A. I. pasiūlė įsigyti gyvenamosios paskirties butą – už 58 000 Eur, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje parengė 2022 m. gruodžio 23 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje įsipareigojo iki 2023 m. vasario 15 d. parduoti minėtą butą už 58 000 Eur, bei jis (M. T.) susitarė dėl avansinio mokėjimo, vykdydami sutarties sąlygas jam (M. T.), tą pačią dieną E. D. perdavė 10 000 Eur grynaisiais pinigais, o nukentėjusysis C.-A. I. iš savo banko sąskaitos pervedė į jo (M. T.) nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią įmonei MB „B“, 10 000 Eur, tokiu būdu jis (M. T.), apgaulės būdu savo ir kito asmens naudai įgijo nukentėjusiesiems E. D. ir C.-A. I. priklausantį 20 000 Eur vertės svetimą turtą.

1.12. M. T. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (epizodas dėl E. ir P. Š. apgaulės) nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą: jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti labai didelės vertės svetimą turtą, žinodamas, kad gyvenamosios paskirties butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įkeistas ir VĮ Registrų centre nekilnojamojo turto registre įregistruotas buto arešto aktas, bei jam (M. T.) nuosavybės teise priklausančio buto neturėdamas teisės parduoti, šią informaciją nuslėpdamas, pasiūlė E. Š. ir P. Š. įsigyti gyvenamosios paskirties butą – už 53 500 Eur, jis (M. T.) ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje parengė 2023 m. sausio 13 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, nukentėjusioji E. Š. iš savo banko sąskaitos 2023 m. sausio 10 d. pervedė į jo (M. T.) nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią įmonei MB „B“, 5 000 Eur, nukentėjusysis P. Š. iš savo banko sąskaitos pervedė į jo (M. T.) nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią įmonei MB „B“, 2023 m. sausio 10 d. per du kartus bendrai 15 000 Eur, 2023 m. sausio 13 d. pervedė 10 000 Eur, o 20 000 Eur perdavė grynaisiais pinigais, po ko 2023 m. sausio 13 d. elektroniniais parašais „GoSing“ platformoje jis (M. T.) ir nukentėjusioji E. Š. pasirašė 2023 m. sausio 13 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje įsipareigojo iki 2023 m. kovo 1 d. parduoti minėtą butą už 53 500 Eur, tokiu būdu jis (M. T.) apgaulės būdu savo ir kito asmens naudai įgijo E. Š. ir P. Š. priklausantį labai didelės 50 000 Eur vertės svetimą turtą.

1.13. M. T. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl T. G. apgaulės) nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad gyvenamosios paskirties butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įkeistas ir VĮ Registrų centre nekilnojamojo turto registre įregistruotas buto arešto aktas, bei jam (M. T.), nuosavybės teise priklausančio buto neturėdamas teisės parduoti, šią informaciją nuslėpdamas, pasiūlė T. G. įsigyti gyvenamosios paskirties butą – už 60 000 Eur, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje parengė 2023 m. sausio 16 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje įsipareigojo iki 2023 m. kovo 1 d. parduoti jam minėtą butą už 60 000 Eur, bei susitarė dėl avansinio mokėjimo, po ko nukentėjusysis T. G., vykdydamas sutarties sąlygas, perdavė tą pačią dieną jam (M. T.) grynaisiais pinigais 9 000 Eur, tokiu būdu jis (M. T.), apgaulės būdu įgijo T. G. priklausantį 9 000 Eur vertės svetimą turtą.

1.14. M. T. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl R. K.-J. apgaulės) nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad gyvenamosios paskirties butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įkeistas ir VĮ Registrų centre nekilnojamojo turto registre įregistruotas buto arešto aktas, bei jam (M. T.) nuosavybės teise priklausančio buto neturėdamas teisės parduoti, šią informaciją nuslėpdamas, pasiūlė R. K.-J. įsigyti gyvenamosios paskirties butą – už 58 500 Eur, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje parengė 2023 m. sausio 10 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, po ko sutartį pateikė R. K.-J., kurią ši pasirašė elektroniniu parašu „Dokobit“ platformoje, jis (M. T.), sudaręs su nukentėjusiąja R. K.-J. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, įsipareigojo iki 2023 m. vasario 15 d. parduoti jai minėtą butą už 58 500 Eur, bei susitarė dėl avansinio mokėjimo, nukentėjusioji R. K.-Januškevičienė, vykdydama sutarties sąlygas, tą pačią dieną į jo (M. T.) nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią įmonei MB „B“, pervedė 30 000 Eur, tokiu būdu jis (M. T.), apgaulės būdu savo ir kito asmens naudai įgijo R. K.-J. priklausantį didelės 30 000 Eur vertės svetimą turtą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam M. T., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; įsidarbinti ir dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau nei 30 procentų nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. Kitą skundžiamą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

2.1. Prokurorė teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą buvo aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 54 straipsnio 3 dalis, 75 straipsnio 4 dalis. Pasak prokurorės, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) M. T. padarytiems nusikaltimams, jo asmenybei, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas BK 54 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo taisykles, dėl to, vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nuteistajam už devyniolika nusikalstamų veikų paskirtos galutinės subendrintos trejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo neteisėtai ir nepagrįstai atidėtas trejiems metams.

2.2. Cituoja skundžiamą nuosprendį, kuriame nustatyta, jog nuteistasis padarė dešimt sunkių ir devynis apysunkius nusikaltimus nuosavybei ir valdymo tvarkai, nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, turint tikslą apgaulės būdu įgyti didelės vertės nukentėjusiųjų turtą, nusikalstami veiksmai truko pakankamai ilgą laiko tarpą, buvo nuolat piktnaudžiaujama nukentėjusiųjų pasitikėjimu, nuo 2014 m. iki 2023 m. nuteistasis apgavo keturiolika (pastaba: nurodyta – aštuoniolika) nukentėjusiųjų, iš jų įgydamas dideles pinigų sumas, turtinę žalą patyrusiems nukentėjusiesiems nuostoliai iki šiol nėra atlyginti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nustatęs vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei pažymėjęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes: yra vidutinio amžiaus; nors šiuo metu nedirba, išlaiko du mažamečius vaikus, ruošiasi įsidarbinti bei pradėti atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą; pažada daugiau nenusikalsti, ir nusprendęs, jog bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjus, padarė prieštaringą, nepagrįstą ir netinkamai motyvuotą išvadą, o teismo akcentuojamos aplinkybės negali būti vertinamos kaip itin išskirtinės, išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.

2.3. Prokurorės įsitikinimu, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys aiškiai ir akivaizdžiai patvirtina, kad analizuojamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti tik nuteistajam M. T. atliekant realią laisvės atėmimo bausmę.

2.4. Prokurorės teigimu, nuteistojo padarytos veikos yra itin pavojingos visuomenei ir eliminuoja galimybę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Aplinkybės, kad M. T. yra vidutinio amžiaus ir turi du vaikus, visiškai netrukdė jam iki šiol daryti nusikaltimus. Bendra nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių suma sudaro net 563 900 Eur, tačiau nė vienam iš jų M. T. savanoriškai neatlygino jokių nuostolių. Pirmosios instancijos teismas aplinkybes, itin neigiamai apibūdinančias M. T. asmenybę, nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo. Papildomai pažymi tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis savo kaltės nepripažino, naudojosi teise neliudyti prieš save, todėl jo prisipažinimas padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bylą nagrinėjant teisme vertintinas kaip išskirtinai formalus ir nulemtas byloje surinktų M. T. kaltinančių duomenų visumos. Dėl šių priežasčių prokurorė abejoja ir nuteistojo gailėjimosi nuoširdumu.

2.5. Prokurorė kritiškai vertina ir nuteistojo duotus parodymus apie ruošimąsi įsidarbinti bei ketinimą pradėti atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Pažymi, kad naujas nusikalstamas veikas M. T. sistemingai darė tebevykstant ikiteisminiam tyrimui, net kai jam buvo taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, vėlesniu laikotarpiu pakeista į suėmimą. Juo labiau, dar neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-369/2025 M. T. dėl iš esmės analogiškų nusikalstamų veikų padarymo paskirta reali ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Minėtu nuosprendžiu teismas nenustatė pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nors nuteistasis, skirtingai nei analizuojamu atveju, pripažintas kaltu padaręs vos du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 3 dalyje. Prokurorės įsitikinimu, visos šios aplinkybės neabejotinai rodo M. T. nusikalstamų veiksmų sistemiškumą, santykinai didesnį pavojingumą visuomenei bei patvirtina jo itin cinišką požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomus nuosavybės teisinius santykius.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. Z. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nuosprendį: priteisti nukentėjusiajai iš nuteistojo M. T. 5 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti; įpareigoti nuteistąjį per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai ne mažiau kaip 30 procentų Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu 2022 m. lapkričio 23 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3327-565/2022 priteistos 96 150 Eur turtinės žalos; priteisti nukentėjusiajai iš nuteistojo 1 573 Eur proceso išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

3.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį iki 500 Eur.

3.1.1. Akcentuoja, jog, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nuteistojo padaryta veika yra tyčinė, pavojinga, priskirtina prie sunkių nusikaltimų. Jis nuteistas ne tik dėl nukentėjusiosios epizodo, bet iš viso už devyniolika nusikalstamų veikų, anksčiau už analogiškas nusikalstamas veikas teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. baudžiamuoju įsakymu, 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu ir jam skirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Nukentėjusiosios įsitikinimu, M. T. nusikalstamos veikos intensyvumas buvo labai didelis.

3.1.2. Pažymi, kad nuteistasis padarė nukentėjusiajai 96 150 Eur turtinės žalos, iki šiol per antstolius atlygino tik 377,50 Eur. Apgaulės būdu pasisavinęs 96 150 Eur, nuteistasis nenustojo daryti nusikaltimų, todėl jo interesai ir turtinė padėtis šioje byloje neturi jokios reikšmės. Nukentėjusiosios teigimu, ji patyrė didelę neturtinę žalą: prarado 96 150 Eur, kuriuos jai faktiškai padovanojo mama, pardavusi šeimos namą, žemės sklypą, o gautus pinigus padalinusi vaikams. Nuteistasis žinojo, kad negalės nukentėjusiajai parduoti preliminariojoje sutartyje nurodytų butų (jie buvo jau areštuoti), tyčia apgaule pasisavino pinigus. Nukentėjusioji patyrė didelį stresą, pergyvenimus, nepatogumus. O vien tai, kad ji (nukentėjusioji) yra pakankamai sveika ir negalėjo teismui pateikti sveikatos pablogėjimą patvirtinančių dokumentų, nesudaro pagrindo mažinti jos prašomos 5 000 Eur neturtinės žalos dydį.

3.2. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajam poveikio priemonę – įpareigojo per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiems, kurie pateikė byloje civilinius ieškinius, ne mažiau kaip 30 procentų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. Nurodo, jog ji patirtą turtinę žalą iš nuteistojo prisiteisė civilinio proceso tvarka, todėl taikant šalių lygiateisiškumo principą, teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje privalėjo nurodyti, kad nuteistasis per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atlyginti ne mažiau kaip 30 procentų nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos, iš jo priteistos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3327-565/2022.

3.3. Be to, nukentėjusioji nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino proceso išlaidas už advokato teisines paslaugas. Teigia, kad ji viso proceso metu naudojosi teisine pagalba: advokatas parengė pirminį pareiškimą policijos įstaigai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, susipažino su bylos medžiaga, parengė civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose. Nurodo, kad jos patirtos išlaidos (1 573 Eur) ne tik ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, bet yra ženkliai mažesnės, o darbo laiko sąnaudų buvo labai daug.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje prokurorė prašė savo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios skundą tenkinti iš dalies – dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, nurodė, kad atveju, jei prokurorės skundas būtų tenkinamas, nukentėjusiosios apeliacinio skundo reikalavimas įpareigoti nuteistąjį per dvejus metus atlyginti jai turtinę žalą taptų nebeaktualus. Nuteistasis bei jo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Bekišienės apeliacinis skundas tenkintinas, nukentėjusiosios J. Z. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies – nuostatų, nuteistajam nepagrįstai atidėto laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nukentėjusioji nesutinka su priteistu neturtinės žalos bei proceso išlaidų dydžiu, taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą nuteistajam nepaskirti įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atlyginti nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą (jos dalį). Pagal bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatas, nenustatęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

6. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta sąlyga, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023).

8. Kaip pažymėta kasacinio teismo, BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-103-303/2022 ir kt.).

9. Pirmosios instancijos teismas, M. T. pripažinęs kaltu dėl devyniolikos nusikalstamų veikų – septynių sunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 3 dalį), trijų apysunkių (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį) ir devynių nesunkių nusikaltimų (keturių – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, penkių – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį), paskyręs jam galutinę – trejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams be intensyvios priežiūros, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę ir pareigas.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, sprendimą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. T. pirmosios instancijos teismas priėmė atsižvelgęs į nusikalstamos veikos aplinkybes, mąstą ir pavojingumą (apgaule savo naudai svetimo turto įgijimas), kaltininko asmenybę – yra vidutinio amžiaus, nors šiuo metu nedirba, išlaiko du mažamečius vaikus, ruošiasi įsidarbinti bei pradėti atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, pažada daugiau nenusikalsti. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) M. T. padarytiems nusikaltimams, jo asmenybei. Teismas vertino, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai galės būti pasiekti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus trejiems metams be intensyvios priežiūros. Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. T., netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

11. Baudžiamosios bylos duomenimis, M. T. nusikalstamas veikas vykdė nuo 2014 m. rugsėjo iki 2023 m. vasario mėn., apgaule įgijo svetimą bendros 696 850 Eur vertės turtą, nuo jo veikų nukentėjo šešiolika fizinių ir juridinių asmenų. Be to, kaip pagrįstai pažymėta prokurorės skunde, nusikalstamas veikas nuteistasis tęsė ir po to, kai jam ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-42329-22 buvo paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra (t. 15, b. l. 176). Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas apie mažesnį nuteistojo veikų pavojingumą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėstomi nuteistąjį charakterizuojantys duomenys – vidutinio amžiaus, nors šiuo metu nedirba, išlaiko du mažamečius vaikus, ruošiasi įsidarbinti bei pradėti atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, pažada daugiau nenusikalsti, ar nuteistojo apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie tai, kad jis buvo skatintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime, „MB F“ pareiškė ketinimą nuteistąjį įdarbinti, nėra išskirtiniai, leidžiantys daryti išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti, šeimos turėjimas nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo nesustabdė, ir nors pirmosios instancijos teisme kaltininkas teigė esąs pasiryžęs atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, nukentėjusiesiems priteistų 564 400 Eur dydžio civilinių ieškinių nuteistasis nėra atlyginęs ar pradėjęs atlyginti. Pažymėtina ir tai, kad Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, M. T. 2024 m. vasario 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo teistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jam skirta 34 MGL dydžio (1 700 Eur) bauda, 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų), jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, per penkerius metus daugelį kartų buvo baustas už administracinių nusižengimų padarymą (t. 15, b. l. 125–164), taigi daugybinių teisės pažeidimų padarymas paneigia išvadą apie galimybę nuteistajam pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo.

12. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo M. T. yra neteisinga, padaryta netinkamai įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nenustačius jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti nuteistojo veikų pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą ar pripažinti, kad M. T. asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga ir leidžianti teismui paskirti švelnesnę bausmę, t. y. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Skundžiamas nuosprendis keistinas.

Dėl neturtinės žalos ir proceso išlaidų

13. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį iki 500 Eur, taip pat nepriteisė visos išlaidų sumos už advokato teisinę pagalbą – 1 573 Eur. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, su apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.

14. Kaip matyti iš J. Z. civilinio ieškinio, nukentėjusioji prašė jos naudai iš M. T. priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 18, b. l. 1–3). Ieškinyje nurodė, jog M. T., apgaulės būdu iš jos išviliojęs 96 150 Eur, veikdamas tyčia, padarė turtinę žalą, vengia ją atlyginti. Teigė, jog pinigus – 96 150 Eur nukentėjusiajai buvo padovanojusi mama, pardavusi šeimos namą, žemės sklypą ir gautus pinigus padalinusi vaikams. Nurodė, kad patyrė didelį stresą, pergyvenimus, nepatogumus, jautė gėdą prieš gimines, kad sukčiaus buvo taip lengvai apgauta, tai atsiliepė jos sveikatai.

15. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog dėl nuteistojo M. T. neteisėtų veiksmų, kai nuslėpdamas aplinkybę, jog siūlomas J. Z. nekilnojamas turtas (butas adresu Švitrigailos g. 7-208, Vilniuje) VĮ Registrų centre yra įkeistas ir jokie sandoriai su šiuo turtu negalimi, apgaulės būdu iš jos įgijo 96 150 Eur bei tokiai pinigų sumai ji patyrė turtinę žalą. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neabejojo, kad nagrinėjamo įvykio metu ir tam tikrą laiką po įvykio J. Z. patyrė stresą, dvasinius nepatogumus ir vien tokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymas paprastai padaro asmeniui neturtinę žalą. Tačiau taip pat pažymėjo, kad nėra nustatyta, jog J. Z. liko liekamųjų reiškinių po nagrinėjamo įvykio, ar kad ilgesnį laiką būtų pakitęs jos įprastas gyvenimo būdas. Todėl teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio bylose, nusprendė civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civilinei ieškovei iš nuteistojo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

16. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimo sumą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, įstatymo reikalavimų nepažeidė bei nuo teismų praktikos nenukrypo.

17. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

18. Taigi teismas privalo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais – privalo nustatyti neturtinės žalos dydį, jos pasekmes, įvertinti šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Visais atvejais neturtinės žalos padarymo faktas ir jos ryšys su padarytu nusikaltimu turi būti nustatomas vertinant bylos duomenis, o ne vien preziumuojamas. Neturtinės žalos atlyginimas remiantis išimtinai nukentėjusiojo pateikiamu ieškiniu, neįrodinėjant žalos fakto ir dydžio, yra nesuderinamas su teisingo baudžiamojo proceso principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022).

19. Teismų išvada dėl nustatytos neturtinės žalos fakto ir jos dydžio turi būti pagrįsta ir motyvuota. Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. Teismų praktikoje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

20. Nagrinėjamu atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta rašytinių įrodymų ir aiškių teisinių argumentų, kurie pagrįstų civiliniame ieškinyje nurodomą didelę neturtinę žalą. Nors civiliniame ieškinyje teigiama, kad nuteistojo nusikalstama veika neigiamai atsiliepė nukentėjusiosios sveikatai, kaip pripažįstama apeliaciniame skunde, nukentėjusioji yra pakankamai sveika, todėl negalėjo teismui pateikti sveikatos pablogėjimą patvirtinančių dokumentų. Taigi, jokių duomenų apie tai, jog dėl patirtų išgyvenimų itin pablogėjo nukentėjusiosios sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta. Apeliaciniame skunde dėstoma, jog nukentėjusioji patyrė didelį stresą, pergyvenimus, nepatogumus, tačiau iš ieškinio bei skundo motyvų nėra aišku, kaip konkrečiai pasireiškė nukentėjusiosios patirti dvasiniai išgyvenimai, kokius nepatogumus ir kiek laiko juto. Vien tik formalaus bendro pobūdžio konstatavimas, kad nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, nustatant jo patirtą neturtinę žalą ir pagrindžiant jos dydį, nėra pakankamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nagrinėjamo įvykio patirti neigiami išgyvenimai, be kita ko, susiję su prisiminimais apie prarasto turto įgijimo šaltinį, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti teisingai, priteisiant 500 Eur dydžio atlyginimą. Toks sprendimas teismų praktikai neprieštarauja (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2022 m. liepos 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-489/2022, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-66-988/2025). Ši nuosprendžio dalis paliktina nepakeista.

21. Nukentėjusioji nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti dalį (1 100 Eur) išlaidų už advokato teisines paslaugas. Teigia, kad ji viso proceso metu naudojosi teisine pagalba, o jos patirtos išlaidos (1 573 Eur) ne tik ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, bet yra ženkliai mažesnės, o darbo laiko sąnaudų buvo labai daug: advokatas parengė pirminį pareiškimą policijos įstaigai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, susipažino su bylos medžiaga, parengė civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad iš tiesų ši baudžiamoji byla yra didelės apimties. Kaip matyti, baudžiamojoje byloje buvo surašytas J. Z. pareiškimas dėl sukčiavimo (t. 4, b. l. 123–125), civilinis ieškinys (t. 18, b. l. 1–3), įgaliotasis atstovas dalyvavo J. Z. apklausoje ikiteisminio tyrimo įstaigoje (t. 5, b. l. 6–8), susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga (t. 16, b. l. 106), dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti civilinei ieškovei 1 100 Eur advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą, kadangi prašoma priteisti 1 573 Eur suma atitinka advokato suteiktų paslaugų apimtį, neviršija dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose „Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti”, protingumo kriterijui neprieštarauja. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, skundžiamas nuosprendis keistinas, J. Z. priteistinas 1 573 Eur patirtų išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

23. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji prašė pakeisti skundžiamą nuosprendį ir dėl to, kad, pažeidžiant lygiateisiškumo principą, nuteistajam nebuvo paskirtas įpareigojimas per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau kaip 30 procentų nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos, iš jo priteistos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3327-565/2022. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios nurodoma baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas – nuteistajam buvo paskirta vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalimi, numatančia, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą; teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Kadangi šiuo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo sprendimas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam yra naikinamas, spręsti dėl nukentėjusiosios nurodomos baudžiamojo poveikio priemonės turinio pakeitimo (įpareigojimo ir nukentėjusiajai atlyginti ne mažiau kaip 30 procentų nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos) pagrindo nėra. Šis apeliacinio skundo reikalavimas netenkinamas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš M. T. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 200 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, iš kurių vienas šiuo nuosprendžiu yra tenkinamas, o kitas tenkinamas iš dalies. Nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, iš jo priteista didesnė nei pusės milijono eurų suma civilinių ieškinių atlyginimui. Gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Bekišienės apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios J. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nuosprendį, patikslintą 2025 m. liepos 9 d. nutartimi:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; įsidarbinti ir dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau nei 30 procentų nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytos turtinės žalos.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią M. T. skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Padidinti iš nuteistojo M. T. civilinės ieškovės J. Z. naudai priteistų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti dydį iki 1 573 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo M. T. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.