- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-19
- Bylos Nr.
- II-81-448/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00094-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. J.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.10.6Kiti klausimai, susiję su skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumais
institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. J. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-2328-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2022 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-2328-2022 (toliau ir – Nutarimas) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. balandžio 7 d. 18.22 val. (duomenys neskelbtini), krašto kelyje (duomenys neskelbtini) 7-ame kilometre, vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 (Šalutinis kelias iš dešinės), pagrindiniame kelyje lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais T. J., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesiams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J., nesutikdamas su Institucijos Nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriuo prašo Institucijos Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde T. J. nurodė, jog jam (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 52-ANR_P-2753-2022 (toliau – Protokolas) dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Į šį administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas ir administracinis nurodymas, kuriuo jam pasiūlyta už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą sumokėti 85 Eur dydžio baudą ir sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Jis su surašytu Protokolu kategoriškai nesutiko, todėl nevykdė jam surašyto administracinio nurodymo ir 2022 m. gegužės 4 d. pateikė Institucijai prašymą dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Institucijos tyrėja, atmesdama jo prašymą nutraukti administracinio nusižengimo bylą, priėmė Nutarimą, skyrė 200 Eur baudą ir ilgesnės trukmės administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 4 mėnesiams. Su Institucijos Nutarimo motyvais jis nesutinka. Pabrėžė, kad policijos pareigūnas, prieš surašant Protokolą, jokio tyrimo neatliko, jokių tyrimo veiksmų eigos ir tyrimo rezultatų fiksavimo dokumentų (protokolų) jam susipažinti nepateikė, Administracinių nusižengimų registre tokie dokumentai taip pat nepridėti. Tokiu veikimu policijos pareigūnas ne tik pažeidė ANK 594 straipsnio, 608 straipsnio reikalavimus, bet taip apribojo jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuotą teisę į gynybą. Be to, Administracinių nusižengimų registre įkeltame policijos pareigūnų vaizdo įraše nematoma (nefiksuota) lenkimo pradžia, nematomas ir nefiksuotas kelio žymėjimas (ištisinė ar brūkšninė linija) lenkimo manevro pradžioje ir pabaigoje, neaiškus atstumas nuo lenkimo pradžios iki šalutinio kelio susikirtimo su pagrindiniu, neaišku, kada prasideda ištisinė linija ir kiek ji tęsiasi ir kt. Pateiktame vaizdo įraše nėra fiksuotas nei jo vairuojamo automobilio, nei lenkiamo automobilio greitis, taip pat vaizdo įraše nėra užfiksuotas valstybinis transporto priemonės numeris, automobilio markė, modelis. Šių faktinių aplinkybių nefiksavimas įrodo, kad nėra surinkta pakankamai duomenų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėčiai įrodyti. ANK 609 straipsnis numato reikalavimus administracinio nusižengimo protokolo turiniui, vienas tokių privalomų reikalavimų – administracinio nusižengimo padarymo vietos koordinatės (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), kurios jam surašytame Protokole nenurodytos, tuo pažeidžiant ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Taip pat Protokole nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių. Pabrėžė, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo ginčo, jog jis 2022 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas tarnybinį automobilį „Škoda Octavia“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), leistinoje vietoje (gerokai iki kelio ženklo Nr. 109 “Šalutinis kelias iš dešinės” galiojimo pradžios), kur kelią ženklino siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, ne sankryžoje, priešingai nei nurodyta surašytame Protokole, lenkė ta pačia kryptimi maždaug apie 30 km/h važiavusią pavienę transporto priemonę. Taigi, lenkimo manevras buvo pradėtas, kai kelią ženklino siaura brūkšninė kelio linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus ir kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Kelių policijos pareigūno surašytame Protokole minimas kelio ženklas Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ taip pat nedraudžia lenkti. Net jeigu kelyje būtų buvęs kelio ženklas Nr. 325 “Lenkti draudžiama”, net ir šis ženklas leidžia lenkti pavienes transporto priemones, važiuojančias mažesniu nei 30 km/h greičiu, todėl pradėdamas lenkti kitą lėtai važiavusią transporto priemonę leistinoje vietoje, jokio nusižengimo jis nepadarė. Prieš atlikdamas lenkimą, jis įvertino situaciją ir atliko visus KET 136 punkte numatytus privalomus veiksmus, kad įsitikintų, kad lenkti saugu: įsitikino, kad paskui jį nevažiavo nei viena transporto priemonė, todėl niekas nepradėjo jo automobilio lenkti; transporto priemonės, kurią ketino lenkti, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms arba važiuojamąja dalimi judantiems pėstiesiems; lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės; baigiant lenkti, galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. Taigi, priešingai nei teigiama Institucijos Nutarime, transporto priemonės lenkimas buvo užbaigtas visiškai saugiai, nes būtent ir buvo imtasi visų atsargumo priemonių. Kad nebuvo sukeltas pavojus eismo saugumui, liudija ir Kelių policijos pateiktas vaizdo įrašas: priešpriešais atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo arba jos buvo labai toli, lenkiamai transporto priemonei taip pat nebuvo sukelta jokio pavojaus ar kitaip sutrukdyta. Pažymėjo ir tai, jog KET lenkimo manevro metu numato pareigas ne tik lenkiančio automobilio vairuotojui, tačiau ir lenkiamo automobilio vairuotojui. Pagal KET 138 punktą, lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti, didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais, tačiau byloje esantys duomenys (vaizdo įrašas fiksuoja įvykių eigą tik lenkiančiam automobiliui jau susilyginus su lenkiama transporto priemone) nėra pakankami nustatyti, ar jam pradėjus lenkimo manevrą, lenkiamas automobilis nepadidino važiavimo greičio. Administracinio nusižengimo byloję nurodyti duomenys yra nepakankami, nepagrįsti ir neobjektyvūs, neįrodantys jam inkriminuoto ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, faktinės aplinkybės įvertintos subjektyviai ir nepilnai, neįvertinta svarbi faktinė aplinkybė, jog per 24 metų nepertraukiamo vairavimo stažą jis nebuvo sukėlęs jokių eismo įvykių, nebuvo nusižengęs už byloje nurodytus ir/ar panašius KET pažeidimus (Skundo byla, bylos lapai (toliau – b. l.) 2-6).
Atsiliepimas
Institucija teismui pateikė atsiliepimą į T. J. skundą, kuriuo prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir pateikto skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis A. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą T. J. už tai, kad jis 2022 m. balandžio 7 d. apie 18.22 val. vairuodamas automobilį „Škoda Oktavia“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), krašto kelio (duomenys neskelbtini) 7-tame kilometre, važiuodamas pagrindiniu keliu lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 (Šalutinis kelias iš dešinės). Tokiais savo veiksmais T. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, atsižvelgiant į T. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padaryto nusižengimo pavojingumą, paskirta sankcijos vidurkiui lygi nuobauda – 200 Eur bauda ir artima minimaliam terminui administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams. Bauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. T. J. skundžia 2022 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) tyrėjos N. Z. priimtą nutarimą Nr. 52-ANR_N-2328-2022 ir prašo administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Savo skunde T. J. nurodo tuos pačius argumentus, dėl ko administracinio nusižengimo bylos teisena turi būti nutraukta, kaip ir pateiktame rašytiniame paaiškinime, gautame iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad policijos tarnybinis automobilis stovi šalutiniame kelyje, priekinė dalis atsukta į sankryžą. Matyti kaip sankryžoje, pažymėtoje ženklu Nr. 109 (Šalutinis kelias iš dešinės) automobilis „Škoda“ lenkia kitą transporto priemonę sankryžoje, t. y. būdamas sankryžoje, lenkiantysis automobilis yra priešpriešinio eismo juostoje. Pareigūnai, reaguodami į padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, iš šalutinio kelio įvažiuoja į pagrindinį ir pasiveja pažeidimą padariusią transporto priemonę. Kaip matyti iš įrašo, tai yra automobilis „Škoda Octavia“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris sustabdomas panaudojus specialiuosius šviesos ir garso signalus. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas yra T. J. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad T. J. vairuojamas automobilis lenkia kitą automobilį ir užbaigia lenkimo manevrą jau už sankryžos, t. y. būdamas sankryžoje, T. J. vairuojamas automobilis yra priešpriešinio eismo juostoje. Tokiais veiksmais T. J. pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus. Nors T. J. nurodo, kad jis lenkimo manevrą pradėjo atlikti leistinoje vietoje, dar iki kelio ženklo, kai vertikalusis kelio ženklinimas nedraudė įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir atlikti lenkimo manevrą, tačiau reikšmės turi ne vien lenkimo pradžia, bet ir jo pabaiga. Asmuo, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turi įsitikinti, kad tai daryti leidžiama, kad yra saugu bei įsitikinti, kad šį manevrą spės užbaigti iki kelio ruožo, draudžiančio atlikti lenkimo manevrą. Šiuo gi atveju byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti, nesant jokių pateisinamų priežasčių. Pats pažeidėjas privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimo manevro nespės užbaigti iki sankryžos, o nebūdamas tuo tikras, privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba, matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė. Skunde T. J. nurodo, jog lenkiamas automobilis galimai padidino greitį, tačiau pažymėjo, kad, dar prieš pradėdamas lenkimo manevrą, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, o taip pat ir KET reikalavimų ir įsitikinti tokio manevro saugumu, tačiau, kaip minėta, taip nepasielgė. Lenkimo būtinumą sąlygojo iš esmės subjektyvus T. J. suvokimas, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė važiuoja per lėtai, T. J. veiksmais kilo grėsmė eismo saugumui. Taigi, vairuodamas transporto priemonę, T. J. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kas ir sąlygojo administracinio nusižengimo padarymą. Institucijos nuomone, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje nagrinėjant T. J. administracinio nusižengimo bylą, buvo objektyviai įvertintos padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės. Teisė ginti savo interesus – neginčytina, tačiau turimų įrodymų visumoje T. J. skundas vertinamas kaip nepagrįstas. Visi skunde teismui išdėstyti motyvai buvo objektyviai įvertinti nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą, priimtas nutarimas išsamus ir motyvuotas (Skundo byla, bylos lapai (toliau – b. l.) 9-12).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas T. J. palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad vyko iš komandiruotės į (duomenys neskelbtini). Jo darbas susijęs su (duomenys neskelbtini), su nuolatinėmis komandiruotėmis Lietuvoje. Automobilis „Škoda“, kurį vairavo, yra tarnybinis automobilis. Jis dirba (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) metų. Kelyje jį prisivijo policijos pareigūnai ir pasakė, kad jis kitą transporto priemonę lenkė neleistinoje vietoje. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo Protokolas, buvo pasiūlyta susimokėti baudą atimant teisę vairuoti 3 mėnesiams. Būdamas šoko būsenoje, jis pasirašė Protokolą. Vėliau, peržiūrėjęs vaizdo medžiagą, pamatė, kad yra abejotinos aplinkybės. Institucijos Nutarimas turi būti panaikinamas dėl to, kad nebuvo padarytas pažeidimas. Lenkimo manevras buvo pradėtas leistinoje vietoje. Lenkiama transporto priemonė buvo krovininis automobilis, kuris judėjo lėtai, o kai jis pradėjo lenkti, tas krovininis automobilis padidino greitį, kas jam prailgino lenkimo laiką ir jis nespėjo laiku grįžti į savo juostą leistinoje vietoje ir galimai kirto ištisinę liniją. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), dažnai važinėja tuo keliu. Iš policijos pareigūnų suprato, kad aplenkęs į savo juostą grįžo per ištisinę liniją. Nesutinka, kad lenkimo manevras buvo atliktas draudžiamoje kelio atkarpoje. Lenkimas buvo pradėtas leistinoje vietoje, bet ne sankryžoje, tik dėl kitų aplinkybių buvo užbaigtas neleistinoje vietoje. Kadangi matė, kad nebuvo priešpriešais transporto priemonių, buvo saugu baigti lenkimo manevrą. Nesutinka, kad neva jis nesilaikė visų atsargumo priemonių. Priešingai, jo teigimu, buvo įvertinta, kad priešais atvažiuojančių transporto priemonių nėra, prieš lenkdamas, jis įjungė kairį posūkio signalą ir aplenkęs grįžo į savo juostą įjungęs dešinį posūkio signalą. Kelio ženklinimo linijų jam neuždengė. Jis pradėjo lenkti per punktyrinę liniją. Administracinio nurodymo nevykdė, nes buvo įsitikinęs, kad nepažeidė KET, dėl to policijoje rašė prašymą. Vėliau jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad jam nereikia dalyvauti nagrinėjant jo bylą. Jis niekada nevengė ir nevengia atsakomybės už padarytus nusižengimus, tačiau jie turi būti neabejotini ir objektyvūs, įrodantys nusižengimo sudėtį. Jei teismas nuspręs pripažinti jį padarius nusižengimą, labai prašo sušvelninti nuobaudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi jo darbas susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis. Šis laikas nuo balandžio 7 d. iki dabar buvo įtemptas. Tai jam buvo didelė pamoka. Mano, jeigu vairuotojas gali saugiai, nesukeldamas pavojaus užbaigti lenkimą, tai ir yra saugus vairavimas. Jis buvo visiškai įsitikinęs, kad lenkimo manevrą užbaigs laiku. Prašo teismo panaikinti Institucijos Nutarimą ir neskirti nuobaudos.
Institucijos įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo T. J. kaltė įrodyta vaizdo įrašais, administracinio nusižengimo protokolu. T. J. paaiškinime nurodytos visos aplinkybės. Jis nurodė, kad negalėjo susipažinti su medžiaga, tačiau vis dėlto jis galėjo kreiptis ir susipažinti su visa bylos medžiaga. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jis nematė kelio ženklinimo linijų, todėl lenkė kitą transporto priemonę. Šalutinis kelio ženklas nedraudžia lenkti, jis įspėja apie pavojingus kelio ruožus. T. J. nesutinka su padarytu pažeidimu, nesigaili, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl nėra svarstytinas klausimas dėl administracinės nuobaudos mažinimo. Iš liudytojos parodymų matosi, kad gynybinė versija atsirado tik bylos nagrinėjimo metu. Atlikdamas lenkimo manevrą, vairuotojas turėjo būti atidus, turėjo įsitikinti, ar manevras bus atliekamas nepažeidžiant KET.
Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad T. J. yra jos kolega. Tą dieną ji dirbo kaip (duomenys neskelbtini). Jie kartu važiavo iš komandiruotės tarnybiniu „Škoda“ automobiliu. Lenkimo manevras buvo pradėtas nedraudžiamame kelio ruože per nutrūkstamą liniją. Mano, kad lenkimas buvo pradėtas ir baigtas saugiai, dėl to niekam nekilo jokio pavojaus. Buvo lenkiamas kažkoks krovininis automobilis. Tai buvo mažesnis automobilis, ne „fūra“. Ji pati matė kelią, krovininis automobilis užstojo jiems matomumą. Jis labai lėtai važiavo. T. J. važiavo negreitai. Po lenkimo, kolega grįžo į savo eismo juostą ir po to juos pasivijo policija, buvo konstatuotas pažeidimas. Pareigūnai pasakė, kad T. J. nesaugiai lenkė kitą automobilį, tačiau jie su tuo nesutiko. Jos kolegai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Mano, kad T. J. jį pasirašė. Policijos pareigūnus pastebėjo tik tada, kai juos pradėjo vytis. Ji „109“ kelio ženklo nematė, tikriausiai krovininis automobilis jį uždengė. Važiuodami su T. J. tarpusavyje nekalbėjo, nes buvo pavargę. Krovininis automobilis jiems užstojo matomumą, tačiau, mano, kad T. J. buvo įsitikinęs, kad gali saugiai lenkti. Jis, kaip vairuotojas, žiūri, kad saugiai aplenktų. Jis buvo atidus. Ji pati negalvojo, kad tas ženklas yra. Ji, sėdėdama keleivio pusėje, stebėjo kelią, nes pati vairuoja.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gegužės 30 d. T. J. atžvilgiu priimtas Nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2022 m. balandžio 7 d. 18.22 val. (duomenys neskelbtini), krašto kelyje (duomenys neskelbtini), 7-ame kilometre, vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 (Šalutinis kelias iš dešinės), pagrindiniame kelyje lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę. Už šį administracinį nusižengimą T. J. paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J. nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu bei jo atžvilgiu priimtu Nutarimu argumentuodamas tuo, kad jis neatliko Institucijos Nutarime aprašytų priešingų teisei veiksmų – neatliko lenkimo manevro draudžiamoje kelio atkarpoje. Taigi byloje keliamas ginčas dėl asmens kaltės, įrodymų pakankamumo bei jų vertinimo.
KET 140.1 punkte aiškiai apibrėžta, kad vairuotojui draudžiama lenkti sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir toks nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur. Be to, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Neigiamos pasekmės - natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas T. J. neigia, jog lenkimo manevras buvo atliktas draudžiamoje kelio atkarpoje – sankryžoje. Nurodo, jog Protokolas jam buvo surašytas neatlikus tyrimo, pilnai ir objektyviai neįvertinus visų aplinkybių.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo T. J. skundo argumentai yra nepagrįsti. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Teismo vertinimu, šioje byloje T. J. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra visiškai įrodyta administracinio nusižengimo protokolu Nr. 52-ANR_P-2753-2022 bei fiksuotais vaizdo įrašais, pridėtais CD laikmenoje.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Institucijos 2022 m. balandžio 7 d. administracinio nusižengimo protokole T. J. savo parašu patvirtino, jog su protokolu susipažino, protokolą gavo ir jam buvo išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 2-3), be to, Protokole yra įrašytas ir T. J. paaiškinimas, jog jis pradėjo lenkti ne sankryžoje, o kadangi lenkiamas automobilis galimai padidino greitį, jis galbūt nespėjo užbaigti lenkimo manevro, dėl ko apgailestauja ir gailisi. Taigi T. J. argumentas, kad Protokolas buvo surašytas, neatlikus jokio tyrimo, policijos pareigūnas jokių tyrimo veiksmų eigos ir tyrimo rezultatų fiksavimo dokumentų (protokolų) jam susipažinti nepateikė, yra nepagrįstas. Teismas pritaria Institucijos pozicijai, jog nors T. J. nurodo, kad jis lenkimo manevrą pradėjo atlikti leistinoje vietoje, dar iki kelio ženklo, kai vertikalusis kelio ženklinimas nedraudė įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir atlikti lenkimo manevrą, tačiau reikšmės turi ne vien lenkimo pradžia, bet ir jo pabaiga. Asmuo, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turi įsitikinti, kad tai daryti leidžiama, kad yra saugu bei įsitikinti, kad šį manevrą spės užbaigti iki kelio ruožo, draudžiančio atlikti lenkimo manevrą. T. J. privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimo manevro nespės baigti iki sankryžos, o nebūdamas tuo tikras, privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba, matydamas, jog lenkimo manevro nespės baigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė. Nors T. J. nurodo, jog lenkiamas automobilis galimai padidino greitį, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad dar prieš pradėdamas lenkimo manevrą, T. J. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, taip pat ir KET reikalavimų, bei įsitikinti tokio manevro saugumu. Iš byloje esančio ir teisme peržiūrėtų vaizdo įrašų matyti, kad policijos tarnybinis automobilis stovi šalutiniame kelyje, priekinė dalis atsukta į sankryžą. Matyti kaip sankryžoje, pažymėtoje ženklu Nr. 109 (Šalutinis kelias iš dešinės), automobilis „Škoda“ lenkia kitą transporto priemonę sankryžoje, t. y. būdamas sankryžoje, lenkiantysis automobilis yra priešpriešinio eismo juostoje. Pareigūnai, reaguodami į padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, iš šalutinio kelio įvažiuoja į pagrindinį ir pasiveja pažeidimą padariusią transporto priemonę – automobilį „Škoda Octavia“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), šis automobilis sustabdomas panaudojus specialiuosius šviesos ir garso signalus. Byloje nėra jokių įrodymų dėl galimo policijos pareigūnų suinteresuotumo ar šališkumo. Policijos pareigūnai, atlikdami savo tarnybines funkcijas, nustatė pažeidimą, kuris yra įrodytas. Taigi, teismo vertinimu, T. J. pasirinko gynybinę poziciją, siekdamas išvengti kilusios atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. J. prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą arba neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Remiantis nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).
Pagal teismų praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-5-303/2017; Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-61-485/2021; Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-60-316/2021).
Nagrinėjamu atveju T. J. administracinė nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu buvo paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. T. J. neprisipažino padaręs pažeidimą, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nors T. J. nurodė, jog jo darbas yra susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis Lietuvoje, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl teismas konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, administracinio nusižengimo byloje nėra. Nagrinėjamu atveju T. J. lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 (Šalutinis kelias iš dešinės), pagrindiniame kelyje, kur tai buvo draudžiama daryti. Tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų eismo saugumui, todėl pripažinti, kad T. J. paskirta nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu yra aiškiai per griežta, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Institucijos 2022 m. gegužės 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-2328-2022 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nepakeistinas, o T. J. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-2328-2022 palikti nepakeistą ir T. J. skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, T. J. administracinio nusižengimo bylą grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.