Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Dzešulskei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo argumentai

III. Išvadą teikiančios institucijos išvada

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

ieškinys tenkinamas.

10. Byloje nustatyta, jog šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra G. D., kuri šiuo metu yra nepilnametė, ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. D.. Ieškovės teigimu, sutuoktiniai bendro ūkio nebeveda, nuo 2022 m. birželio mėnesio gyvena skyriumi, santuokinių ryšių nepalaiko ir nebėra vilties, kad santuoką pavyks išsaugoti, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl santuokos nutraukimo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Dėl kaltės

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

15. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis). Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja prieštarautų vaiko interesams.

16. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje nurodė, kad Tarnyba neturi duomenų, kad ieškovė negebėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų ir pažeistų jo teises. Be to, Tarnybos specialistei išklausius atsakovo nuomonę, šis nurodė, kad neprieštarauja dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, ieškovės ieškinio reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko G. D. gyvenamąją vietą su ja, t. y. vaiko motina I. D., pateiktas nepilnamečio vaiko interesais ir jiems neprieštarauja.

17. Teismas vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, nepilnametės G. D., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

18. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

19. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam iš jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomas teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

20. Šalims nutraukiant santuoką teismas privalo išspręsti nepilnamečio vaiko G. D. išlaikymo klausimą po santuokos nutraukimo. Ieškovė I. D. prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai 330,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

23. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje nurodė, kad tenkinus šį ieškinio reikalavimą G. D. interesai nebūtų pažeisti. Iš pateiktos išvados matyti, kad atsakovas neprieštaravo tokiai išlaikymo sumai, nurodė, kad dažniausiai dukros išlaikymui skiria į mėnesį 330,00 Eur ir daugiau.

24. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

25. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog dukters poreikiams patenkinti reikalinga suma yra apie 800,00 Eur, tai yra artima minimaliajai mėnesio algai, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro apie 777,00 Eur, atskaičius mokesčius. Taigi teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė dukters poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio pagrįstumą.

26. Be to, akivaizdu, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, jai teks didesnė kasdienio rūpesčio vaiku dalis. Sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, paprastai nėra galimybės nustatyti vieno euro ar euro cento tikslumu reikalingą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį.

27. Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat turi būti įvertintos kiekvieno iš tėvų pastangos ir galimybės užtikrinti, kad vaikui būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaikais. Tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad teiktų dukrai jos poreikius atitinkantį išlaikymą, kad būtų užtikrinti ne tik minimalūs būtinieji vaiko poreikiai, bet taip pat vaikui būtų sudarytos sąlygos visapusiškai augti ir vystytis, tobulėti kaip asmenybei. Pažymėtina, kad atsakovas, gavęs ieškinį, neginčijo prašomos priteisti išlaikymo sumos ar vaiko poreikių, neteikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, todėl laikytina, kad jis su prašomu išlaikymo dydžiu sutinka.

28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo tenkinamas visiškai ir iš atsakovo nepilnametės dukters G. D. išlaikymui priteisiama po 330,00 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. spalio 15 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteista periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

29. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

30. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

31. Ieškovė prašo priteisti nepilnamečiui vaikui G. D. iš atsakovo 3 220,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2023 m. sausio mėnesio iki 2024 m. birželio mėnesio. Ieškovės įsitikinimu, 2023 m. atsakovas privalėjo nepilnametės dukters išlaikymui mokėti bent po 270,00 Eur/mėn., o nuo 2024 m. sausio mėnesio po 330,00 Eur/mėn., tačiau šią pareigą vykdė tik iš dalies. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad išlaikymo suma 2024 m. padidėjo dėl infliacijos, padidėjusio minimalaus darbo užmokesčio ir didėjančių dukros poreikių. Šalys nuo 2022 m. birželio mėnesio gyvena skyriumi, G. D. gyvena su mama, todėl I. D. tenka iš esmės išlaikyti ne tik nepilnametę dukrą, bet ir pilnametę dukrą, kuri šiuo metu studijuoja.

32. Ieškovės teigimu, A. D. nuo 2023 m. sausio mėnesio dukrai neteikė išlaikymo, tik nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio pradėjo teikti išlaikymą, mokėdamas po 200,00 Eur. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė ir pateikė paskaičiavimus, kuriais remiantis išlaikymo įsiskolinimas yra 3 220,00 Eur (270,00 Eur/mėn. x 8 mėn. – 800,00 Eur (atsakovo sumokėta suma)) + (330,00 Eur/mėn. x 6 mėn. – 1 200,00 Eur (atsakovo sumokėta suma)).

33. Atsakovas į bylą pateikė savo banko sąskaitos išrašų kopijas, patvirtinančias, jog atsakovas teikė išlaikymą pilnametei dukrai E. D., tačiau duomenų kiek atsakovas už ginčo laikotarpį yra skyręs nepilnametės G. D. išlaikymui, atsakovas neteikė.

34. Pasisakydamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

35. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

36. Pažymėtina, kad minimali mėnesinė alga 2023 m. buvo 840,00 Eur, o 2024 m. - 924,00 Eur. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą už 2023 m. paskaičiavo po 270,00 Eur, o nuo 2024 m. sausio mėnesio po 330,00 Eur. Kaip matyti, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis net nesudaro pusės minimalios mėnesinės algos, todėl ieškovė neturi pareigos pateikti detalius įrodymus, patvirtinančius visas vaiko poreikių sumas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovės prašomos priteisti įsiskolinimo sumos: 270,00 Eur už 2023 m. ir 330,00 Eur už 2024 m., iš esmės galėjo užtikrinti bent būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą, tokio dydžio priteisiamas išlaikymas už ginčo laikotarpį yra objektyvus, atitinkantis vaiko poreikius. Be to atsakovas tiek 2023 m., tiek 2024 m. išlaikymą teikė iš dalies, o byloje ieškovės prašomų priteisti sumų neginčijo.

37. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio mėnesio iki 2024 m. birželio mėnesio teikė dukrai išlaikymai, tačiau šią prievolę vykdė tik iš dalies, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkina visiškai ir priteisia ieškovei iš atsakovo 3 220,00 Eur dukros G. D. išlaikymo įsiskolinimą (270,00 Eur/mėn. x 8 mėn. – 800,00 Eur (atsakovo sumokėta suma)) + (330,00 Eur/mėn. x 6 mėn. – 1 200,00 Eur (atsakovo sumokėta suma)) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

39. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

40. Ieškovė detalios atsakovo bendravimo tvarkos su dukra nustatyti neprašo, nes G. D. yra paauglė, todėl pati gali su tėvu susitarti dėl jiems patogaus bendravimo. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir jų nepilnametės dukters bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su dukra bendrauja: ne mažiau kaip du savaitgalius (lyginius) į mėnesį.

42. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad teismui tenkinus ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo tvarką su dukra, G. D. interesai nebūtų pažeisti. Iš pateiktos išvados nustatyta, kad atsakovas neprieštaravo tokiai bendravimo tvarkai, Tarnybos specialistei atsakovas nurodė, kad gyvena užsienyje, todėl su dukra bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, susitinka su ja grįžus į Lietuvą.

43. Pagal CK 3.175 straipsnį, esant ginčui tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl tokios tvarkos nustatymo, kad išvengti ginčų ateityje. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog teismas negali tokios tvarkos, esant pateiktam vieno iš tėvų reikalavimui, nenustatyti. Ieškovė nurodo, kad ji nedaro kliūčių atsakovui ir dukrai bendrauti. Be to atsakovas gyvena užsienyje, tad su dukra bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, G. D. yra paauglė, todėl pati gali su tėvu susitarti dėl jiems patogaus bendravimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė itin detalios bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su dukra bendraus ne mažiau kaip du savaitgalius (lyginius) į mėnesį.

44. Pažymėtina, kad bendravimo tvarkos nustatymas įpareigoja norintį bendrauti tėvą tam pasiruošti, planuoti veiksmus, išlaidas, laiką ir pan., pasirūpinti bendravimo sąlygomis, užtikrinančias kokybišką ir saugų bendravimą, leidžia kitam tėvui planuoti savo elgesį, laiką ir pan. Taigi, ji nustatoma tiek vieno iš tėvų, tiek vaiko interesais. Nesant tokios tvarkos didės konfliktų, nesusipratimų ar net piktnaudžiavimų tikimybė, o teisės bendrauti su vaiku įgyvendinimas neturės realaus įgyvendinimo mechanizmo. Tačiau atsižvelgus į tai, kad atsakovas savo nuomonės dėl bendravimo tvarkos neišreiškė, teismas sprendžia, kad platesnės bendravimo tvarkos, nei prašo ieškovė, šiuo metu nustatinėti nėra tikslo. Pažymėtina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje, tuo atveju, jeigu situacija dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pasikeistų (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

45. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, teismo vertinimu, šiuo metu yra optimali, nesudėtinga ir įvykdytina, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir nustatoma jos prašoma atsakovo ir nepilnametės G. D. bendravimo tvarka, paliekant šalims galimybę bendru sutarimu susitarti ir dėl platesnės bendravimo tvarkos.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

46. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja pasilikti pavardę „D”, o atsakovui palikti santuokinę pavardę „D“. Kadangi atsakovas prieštaravimų šiam reikalavimui nepareiškė, ieškovės prašymas tenkinamas ir po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės: ieškovei - D, atsakovui – D.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

47. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas. Pažymėtina, jog šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.

Dėl santuokoje įgyto turto bei kreditorinių prievolių padalinimo

48. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, klausimą. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 dalie 4 punktas).

49. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą.

50. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, šalys santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo, asmenine nuosavybes teise turto taip pat neturi.

51. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, šalys santuokos metu įsigijo transporto priemonę keleivinį automobilį AUDI A4, AVANT (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo A. D. vardu. Ieškovė prašo šią transporto priemonę po santuokos nutraukimo palikti atsakovui, ieškovei nepriteisiant už ją kompensacijos. Atsakovas prieštaravimų dėl tokio santuokoje įgyto turto padalijimo nepareiškė, todėl ieškovės prašymas tenkinamas ir automobilis AUDI A4, AVANT (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo paliekamas atsakovui A. D.. Duomenų apie užsienyje registruotą turtą byloje nepateikta.

52. Duomenų apie šalių kreditorius teismas neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

54. Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį sumokėjo 110,00 Eur žyminį mokestį bei advokatei pagal jos pateiktas sąskaitas už procesinių dokumentų parengimą, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose 2025 m. gegužės 5 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu ir 2024 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymu iš viso sumokėjo 1 200,00 Eur.

55. Teismas pažymi, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, ir atsižvelgiant į bylos apimtį, jos nagrinėjimo trukmę, vykusių teismo posėdžių skaičių ir rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobūdį, laikytinos protingomis ir nėra mažintinos, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas pilnai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

56. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 110,00 Eur, todėl iš atsakovo ieškovei priteisimas 110,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80, 87, 88, 93 ir 98 straipsniai).

57. Iš atsakovo valstybei priteisiama 162,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (330,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc./ 75 proc.) ir išlaikymo įsiskolinimo (3 220,00 Eur x 3 proc./ 75 proc.). Atsakovas informuojamas, kad žyminis mokestis valstybei turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

58. Teismas šioje byloje patyrė 16,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybei taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 2056, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: D. ir D.

Nustatyti nepilnametės G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 330,00 Eur (po tris šimtus trisdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. spalio 15 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarko G. D. mama I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 220,00 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimties eurų 00 ct) nepilnametės dukters G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas A. D. su dukra G. D. bendrauja kas antrą (lyginį) savaitgalį.

Po santuokos nutraukimo transporto priemonę – keleivinį automobilį AUDI A4, AVANT (duomenys neskelbtini), palikti asmenine atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 310,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,01 Eur (šešiolikos eurų 01 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus