Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1382-264/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-15
Bylos Nr.: e2A-1382-264/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
Ieškovas: R. K.
Atsakovas: M. G., V. G., N. K.
Trečiasis asmuo: S. K., Kauno miesto 3-iasis notaro biuras

Kategorijos

1.3.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1382-264/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14670-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.10; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2281-962/2019 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams M. G., V. G., N. K., tretieji asmenys S. K., Kauno miesto 3-iasis notaro biuras, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisinės registracijos panaikinimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, jo padalijimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė, tikslindama reikalavimus, prašo: 1) pripažinti 2002-09-27 Kauno 3-ojo notarų biure sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį N. K., kaip savininkės vardu, negaliojančia kaip apsimestinę ir nustatyti, kad šios pirkimo – pardavimo sutarties tikrosios šalys yra V. G. ir M. G.; 2) panaikinti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ teisinę registraciją, kurioje nurodyta nuosavybės teisė N. K.; 3) nustatyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso V. G. ir M. G.; 4) nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ½ dalį šio turto priteisti V. G. ir kitą ½ dalį turto priteisti M. G. bei priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ji yra V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra bei teisių perėmėja. 2002 m. rugsėjo 27 d. sandorio pagrindu ginčo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) de facto įsigijo ne atsakovė N. K., bet ieškovės tėvas V. G. ir atsakovė M. G., t. y. kad sandoris apsimestinis, todėl žemės sklypas priklauso V. G. ir atsakovei M. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šis sandoris sudarytas siekiant, kad įsigytas žemės sklypas ir statomas namas, netaptų bendrąja jungtine nuosavybe. Namą statė jos tėvas, padedamas statybininko S. J.. Pinigų namo statybai tėvas buvo pasiskolinęs iš savo brolio. Žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini) įregistravimas VĮ „Registrų centras“ N. K. vardu yra apsimestinis, todėl yra niekinis ir negaliojantis. Atsakovė M. G., norėdama nutraukti santuoką, tikėjosi nuslėpti tikrąją turtinę padėtį, manydama, kad V. G. nesupras ieškinio ir turto dalinimo klausimų, dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovė M. G. elgėsi nesąžiningai, išties santuoka buvo nutrūkusi dėl jos kaltės, jos noras palikti V. G. be nuosavybės ir gyvenamosios vietos sulaukus 84 metų yra smerktinas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė M. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko (4 t., b. l. 167-172), nurodė, kad V. G. tikrai žinojo, jog perkamas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra perkamas iš atsakovės N. K. piniginių lėšų ir perkamas tik jos vardu. N. K. nusprendė pirkti žemės sklypą ir statytis gyvenamąjį namą, nes apie porą metų taupė pinigus ir ieškojo žemės sklypo gyvenamajam namui statyti. Nuo 2002 metų stipriai pašlijo jos ir V. G. tarpusavio santykiai, nes pasistačius gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), V. G. pradėjo varyti ją iš namų. Tai paskatino jos dukterį greičiau imtis veiksmų ir pirkti sklypą bei statyti namą, nes N. K. norėjo, kad jos mama apsigyventų kartu. 2002-11-12 paraiška dėl planuojamos statybos projekto ir projektavimo sąlygų rengimo patvirtina, jog V. G. tikrai žinojo, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra nupirktas N. K. vardu ir kad būtent ji statys namą. V. G. padėjo N. K. visame statybų procese dokumentacijoje, kadangi jis turėjo patirties rengiant dokumentus statant namą, nes, kaip minėta, statėsi namą adresu (duomenys neskelbtini). V. G. iš savo lėšų pats nemokėjo nei už medžiagas, nei už darbus, kadangi už viską mokėjo tik N. K.. Teigia, kad V. G., matydamas, jog į namą, esantį (duomenys neskelbtini), galima įsikelti gyventi, pardavė turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kartu su ja įsikėlė gyventi pas N. K.. V. G. niekada nemokėjo jokių komunalinių mokesčių ir neprisidėjo prie komunalinių mokesčių mokėjimo visus tuos metus nuo pat įsikėlimo į namą. Jei V. G., kaip jis teigia, būtų laikęs save žemės sklypo ir namo savininku, būtų mokėjęs komunalinius mokesčius ar prie jų mokėjimo prisidėjęs. Taip pat nuo žemės sklypo pirkimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos praėjo 14 metų, todėl per keturiolika metų V. G. tikrai būtų radęs galimybę susipažinti su visais dokumentais.

4. Atsakovė N. K. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime (4 t., b. l. 175-182) nurodė, kad 1998-11-11 V. G. įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) susituokė su jos mama. Santuokos metu jie pradėjo statytis gyvenamąjį namą V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). 1999-12-16 ji pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 30 800 Lt, 2000-01-05 iš močiutės K. K. gavo dovanų 10 000 Lt. 2000-01-06 ji savo mamai M. G. paskolino 45 000 Lt, gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statyboms, 2000-03-20 dar paskolino 45000 Lt, o 2000-06-12 – dar 23 000 Lt. Iš viso ji savo mamai M. G. paskolino 113 000 Lt ir tai yra deklaravusi. 2000-03-16 tėvas J. K. jai paskolino 30 000 Lt, kuriuos 2004-01-03 sutartimi jai padovanojo. 2001-01-09 jos mama M. G. iš J. K. pasiskolino 10 000 Lt, kuriuos panaudojo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) statybai. Ji nusprendė pirkti žemės sklypą ir statytis gyvenamąjį namą, apie pora metų taupė pinigus ir ieškojo žemės sklypo gyvenamajam namui statyti. Nuo 2002 metų stipriai pašlijo jos mamos ir V. G. tarpusavio santykiai, nes pasistačius gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), V. G. pradėjo varyti jos mamą iš namų. Tai paskatino atsakovę greičiau imtis veiksmų ir pirkti sklypą bei statyti namą, nes ji norėjo, kad jos mama apsigyventų kartu. 2002-09-27 atsakovė nusipirko 0,18 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 11 200 litų ir sumokėjo pardavėjai grynaisiais pinigais. 2003-02-03 ji su I. G. J. sudarė statybos techninės priežiūros sutartį Nr. 1 asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui statyti. 2003-02-05 jai išduotas statybos leidimas, statinio projekto patikrinimo protokolas, 2003-04-25 su AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ sudaryta elektros energijos tiekimo (pardavimo) vartojimo (pirkimo) sutartis, kurios pagrindu jai buvo duotas leidimas vykdyti gyvenamojo namo statybą adresu (duomenys neskelbtini); 2004-03-18 jai kaip statytojai buvo išduoti elektros įrengimų profilaktinių matavimų protokolai, ji 2004-09-02 su UAB „Kauno švara“ sudarė mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo sutartį. 2003-07-30 atsakovei jos tėvas J. K. paskolino 35 000 Lt, kuriuos 2004-03-08 sutartimi jai padovanojo. Atsakovė šiuos pinigus panaudojo gyvenamojo namo statybai. 2003-08-15 atsakovei jos tėvas vėl paskolino 32000 Lt, kuriuos 2004-04-10 sutartimi padovanojo. Šiuos pinigus atsakovė taip pat panaudojo gyvenamojo namo statybai. 2004-09-27 jai kaip statytojai išduotas namo pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Prašo taikyti senatį ir ieškinį atmesti ir tuo pagrindu, nes ieškinio senaties terminas dėl V. G. teisių perėmėjos R. K. reikalavimų prasidėjo 2002-11-12, kadangi rašytinis įrodymas, patvirtinantis, jog V. G. tikrai žinojo, jog žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra nupirktas N. K. vardu ir kad būtent ji statys namą, yra V. G. ranka rašyta 2002-11-12 paraiška dėl planuojamos statybos projekto ir projektavimo sąlygų rengimo. Ji turėjo pakankamai lėšų žemės sklypui pirkti ir namui statyti. Niekada nėra mačiusi, kad V. G. pildytų kokį statybų žurnalą, neaišku, kada tas žurnalas apskritai yra surašytas. Be to, jei V. G. buvo toks skrupulingas ir neva pildė žurnalą apie statybos eigą, tai būtų išsaugojęs ir visą kitą dokumentaciją, tačiau to nėra ir negali būti, nes V. G. visiškai neprisidėjo prie namo statybų ir už nieką nemokėjo, tačiau jis turėjo daug laisvo laiko ir atsakovei statybų procese padėjo, prižiūrėjo, tačiau pats už nieką nemokėjo.

5. Tretieji asmenys Kauno miesto 3-ojo notaro biuras ir S. K. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas vertino, kad byloje ne tik kad nėra rašytinių įrodymų, jog V. G. aktyviai dalyvavo sudarant žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, kad būtų domėjęsis pirkimo – pardavimo sandorio eiga, būtų užsakęs sandorį pas notarą ar kt., bet priešingai, jis nurodė galvojęs, kad sklypą nupirks sutuoktinė.

8. Teismas, įvertinęs atsakovės N. K. finansinę padėtį pagrindžiančius duomenis laikotarpiu, kai buvo įsigytas žemės sklypas ir statomas gyvenamasis namas, sprendė, kad nėra pagrindo abejoti, kad gyvenamasis namas galėjo būti statomas atsakovės N. K. iš asmeninių jos piniginių lėšų.

9. Teismas laikė neįrodyta aplinkybę, kad V. G. turėjo piniginių lėšų namo (duomenys neskelbtini), statyboms ir prie jų prisidėjo. Juolab, suteiktų paskolų faktai negali būti pagrįsti ir įrodyti įrašais statybų žurnale, kadangi toks paskolos „užfiksavimas“ neatitinka nei formos, nei turinio reikalavimų, nėra galimybės identifikuoti sutartį sudariusių asmenų, todėl vienasmeniškai atlikti įrašai negali būti laikomi patikimais įrodymais, pagrindžiančiais V. G. suteiktas paskolas.

10. Teismas iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų byloje nustatė, kad visais namo statybos darbais, su tuo susijusios dokumentacijos ruošimu nuo pat pradžių rūpinosi tik N. K., mokėjo su tuo susijusius mokesčius, sudarė paslaugų teikimo sutartis, kas įrodo, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra būtent N. K., o ne V. G. ir M. G..

11. Teismas sprendė, jog atsakovės N. K. sudarytas sandoris buvo išviešintas nekilnojamojo turto registre, todėl ji laikytina sąžininga nekilnojamojo turto įgijėja.

12. Teismas prieštaravimus tarp liudytojo S. J. paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų laikė pagrindu teismui minėto liudytojo parodymų nelaikyti objektyviais bei patikimais, todėl teismas jais nesivadovavo. Teismas vertino, kad liudytoja I. G. J. nepatvirtino fakto, kad ginčo gyvenamasis namas buvo statomas iš asmeninių V. G. pinginių lėšų.

13. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad V. G. (ir/ar jo teisių perėmėja R. K.) praleido terminą teikti ieškinį dėl žemės sklypo bei gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties, teisinės registracijos panaikinimo, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, jo padalijimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Ieškovė R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) pripažinti 2002-09-27 Kauno 3-ojo notarų biure sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį N. K., kaip savininkės vardu, negaliojančia kaip apsimestinę ir nustatyti, kad šios pirkimo - pardavimo sutarties tikrosios šalys yra V. G. ir M. G.; 2) panaikinti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centre teisinę registraciją, kurioje nurodyta nuosavybės teisė N. K.; 3) nustatyti, kad žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamas namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) bendrąją jungtine nuosavybės teise priklauso V. G. ir M. G.; 4) nekilnojamąjį turtą žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamą namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise 1/2 dalies šio turto priteisti V. G. ir kitą 1/2 šio dalies turto priteisti M. G.; 5) priteisti iš atsakovės N. K. ir iš ieškovės M. G., visas bylinėjimosi ir teismo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas klaidingai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė, kad N. K. turėjo pakankamai piniginių lėšų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybai.

Žemesnės instancijos teismas

15.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės motyvus, kad V. G. pinigines lėšas skolino jo brolis A. G. nurodydamas, jog nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių paskolos teisinių santykių susiformavimą.

15.3. Teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo S. J. parodymais ir vertino juos kritiškai.

15.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad G. J. parodymai nepatvirtino fakto, kad ginčo gyvenamasis namas buvo statomas iš asmeninių V. G. pinginių lėšų.

15.5. Teismas turėjo pripažinti žemės pirkimo-pardavimo sandorį apsimestiniu.

15.6. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad V. G. (ir/ar jo teisių perėmėja R. K.) praleido terminą teikti ieškinį dėl žemės sklypo bei gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties, teisinės registracijos panaikinimo, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, jo padalijimo.

Atsiliepimas

16. Atsakovė N. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atsakovės naudai iš ieškovės R. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

16.1. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė N. K. turėjo pakankamai piniginių lėšų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybai.

16.2. Ieškovės atstovas 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad civilinėje byloje neturi ir negali pateikti dokumentų, pagrindžiančių, kad V. G. mokėjo už statybines medžiagas, už paslaugas, todėl motyvai, kad V. G. prisidėjo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybų, laikytini nepagrįstais ir nepatikimais.

16.3. Atmestini kaip nepagrįsti motyvai, kad V. G. pinigines lėšas skolino jo brolis A. G., nes nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių pinigų perdavimo V. G. faktą.

16.4. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad V. G. būtų deklaravęs iš brolio gautą paskolą, todėl A. G. sąskaitos išrašas bei tai, kad lėšos ir buvo nuimamos, neįrodo, jog jos buvo perduodamos V. G..

Šalies argumentai

16.5. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas rašytinis įrodymas, notarinis liudytojos G. J. rašytinis liudijimas, visiškai neįrodo, kad V. G. laikė save tikruoju gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininku, ar prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos.

16.6. Apeliacinio skundo argumentas, jog žemės pirkimo-pardavimo sandoris apsimestinis yra visiškai nepagrįstas, nes byloje nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų.

16.7. Nesutiktina su ieškovės paaiškinimais, kad reiškiamiems reikalavimams nėra taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.

Atsiliepimas

17. Atsakovė M. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atsakovės M. G. naudai iš ieškovės R. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

17.1. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė N. K. turėjo pakankamai piniginių lėšų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai.

17.2. Kritiškai vertintini apeliacinio skundo motyvai, neva atsakovės N. K. ir M. G. pripažino, kad gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), statė V. G.. Pabrėžtina, kad atsakovės niekuomet neneigė, kad V. G. iš dalies dalyvavo statybų procese, tačiau gyvenamasis namas buvo statomas išimtinai iš atsakovės N. K. piniginių lėšų.

17.3. Apeliacinio skundo motyvai, kad V. G. prisidėjo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybų, laikytini nepagrįstais ir nepatikimais, nes ieškovės atstovas 2018-12-12 teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad civilinėje byloje neturi ir negali pateikti dokumentų, pagrindžiančių kad V. G. mokėjo už statybines medžiagas, už paslaugas.

17.4. V. G. suteiktų paskolų faktai apeliaciniame skunde yra įrodinėjami neva atliktais įrašais statybų žurnale, tačiau tokie įrodymai nėra laikomi patikimais.

17.5. Byloje nėra pateikta įrodymų patvirtinančių apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

17.6. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo atveju yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

19. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

20. Byloje ginčas kilo dėl 2002-09-27 žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties vertinimo kaip apsimestinio sandorio (dėl subjekto), kiti ieškovės reikalavimai yra išvestiniai.

21. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2016-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandorio ydingumas gali pasireikšti dėl sandorio šalių valios, objekto, subjekto ir kt., todėl apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2011-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2014-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014).

22. Pirmosios instancijos teismas, atmetė ieškinio reikalavimus, padaręs išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog V. G. turėjo piniginių lėšų žemės sklypo įsigijimui, namo (duomenys neskelbtini), statyboms ir prie jų prisidėjo, kad laikė save šio ginčo turto savininku. Taip pat teismas atsakovių prašymu, taikė ieškinio senatį ieškinio reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.87 straipsnio pagrindu bei pirkėjo teisių perkėlimo, konstatavęs, kad pradinis ieškovas V. G. (kurio teisių perėmėja yra ieškovė R. K.) praleido bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą, nes V. G. į Kauno apygardos teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kreipėsi 2016-08-01, o vėliausiai nuo 2005 metų pabaigos žinojo, jog ginčo nekilnojamojo turto statytoja ir savininke yra atsakovė N. K..

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įsigytas ginčo žemės sklypas ir pastatytas gyvenamasis namas atsakovės (pirkėjos ir savininkės) N. K. vardu galėjo būti įgyti iš asmeninių jos lėšų, kad visais namo statybos darbais, su tuo susijusios dokumentacijos ruošimu, nuo pat pradžių rūpinosi tik N. K., mokėjo su tuo susijusius mokesčius (3 t., b. 1. 53-55), sudarė paslaugų teikimo sutartis (2 t., b. l. 48, 74-76), kas įrodo, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra būtent N. K., o ne V. G. ir M. G..

24. Apeliantė, nesutikdama su pirmiau nurodytomis teismo išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles (CPK 183, 185 str.), be pagrindo taikė ieškinio senatį, nes, kad ginčo namas yra 2004 -10-11 įregistruotas N. K. vardu, V. G. galėjo sužinoti tik 2006-10-11, todėl 10 metų ieškinio senaties terminas yra nepraleistas.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012)

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimus dėl 2002-09-27 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties N. K., kaip savininkės vardu, negaliojančia kaip apsimestinę ir nustatyti, kad šios pirkimo – pardavimo sutarties tikrosios šalys yra V. G. ir M. G., bei kitus išvestinius reikalavimus, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

27. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tinkamai juos ištyrė ir įvertino. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nemato pagrindo pakartotiniam visų ieškovės išvardintų dokumentų įrodomosios reikšmės tyrimui ir analizei.

28. Kaip minėta nutarties 21 punkte, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šiuos teismų praktikoje apsimestiniam sandoriui nustatyti suformuotus reikalavimus ir byloje pateiktus įrodymus vertino būtent šių reikalavimų aspektu.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės N. K. vardu 0, 18 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas ieškiniu ginčijamos 2002-09-27 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu už 11 200 Lt. Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 2003 m., 265, 55 kv. m. bendro ploto, įregistravimo nuosavybės teise atsakovės N. K. vardu pagrindas - 2004-09-27 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad namo statybos kaina su inžineriniais įrenginiais – 146 700 Lt (t. 2, b. 1. 56). Per laikotarpį nuo 2002-09-27 iki 2003-08-27 N. K. gavo piniginių lėšų 193 000 Lt sumai, 2003-2004 m. laikotarpiu atsakovė N. K. buvo deklaravusi neapmokestintų pajamų: 2003 m.-106 700 Lt, 2004 m.-97000 Lt, gavo darbines pajamas, taigi ji turėjo pakankamai lėšų žemės sklypui už 11 200 Lt nupirkti bei namo statybai, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2004 m. 41 594 Eur.

30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti atsakovių paaiškinimais, kad nurodytą nekilnojamąjį turtą atsakovė N. K. įsigijo ir statė tam, kad pati jame apsigyventų kartu su savo motina M. G., neneigia, kad V. G. iš dalies dalyvavo statybų procese, o pardavęs namų valdą (duomenys neskelbtini), persikėlė gyventi pas atsakoves. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų tokius atsakovių paaiškinimus.

31. Nors apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės motyvus, kad V. G. pinigines lėšas skolino jo brolis A. G., nepagrįstai nesivadovavo liudytojų S. J. ir G. J. parodymais, tačiau šie argumentai nepakankami konstatuoti, jog ginčo gyvenamasis namas buvo statomas V. G. asmeninėmis lėšomis, vertintini atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumą (CPK 185 str.). Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent V. G. pirko statybines medžiagas, mokėjo už statybos darbus (duomenys neskelbtini) nei namo statybos 2003-2004 m. laikotarpiu, nei vėlesniu. Kaip matyti iš byloje pateikto V. G. atsiskaitomosios sąskaitos išrašo (1 t., b.l.73), 2003-10-04 V. G. pervedė broliui A. G. 129 000 Lt, tačiau byloje nėra pateikta jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių piniginių lėšų pervedimo pagrindą, jų paskirtį, skolinamų pinigų perdavimo V. G. faktą, todėl lieka neįrodyta aplinkybė, kad V. G. prisidėjo jo brolio skolintomis lėšomis prie namo (duomenys neskelbtini), statybos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo 2017-01-30 posėdžio metu apklaustas V. G. teigė, jog 2002-11-12 paraišką dėl planuojamos statybos projekto ir projektavimo sąlygų rengimo (duomenys neskelbtini), pildė ne jis ( garso įrašo laikas 34:50 min.), nors atlikus rašysenos ekspertizę (3 t., b.1.166-168) nustatyta, kad šis dokumentas surašytas V. G. ranka. Todėl teisių kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl ieškovės (o iki mirties jos tėvo V. G.) pozicijos byloje nenuoseklumo.

32. Iš pirmosios instancijos teismo 2019-02-19 posėdyje apklaustos liudytojos V. B. paaiškinimų matyti, kad ji patvirtino aplinkybę, jog iki 2007 metų V. G. visą laiką teigė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra atsakovės N. K. (posėdžio garso įrašo laikas 36:00 min.-42:00 min.); kad V. G. tik prižiūrėjo darbininkus (posėdžio garso įrašo laikas 42:29 min., 42:36 min), kad gyvenamąjį namą atsakovė N. K. statė iš savo santaupų bei skolintų pinigų (posėdžio garso įrašo laikas 43:05 min., 46:46 min., 46:38 min.); kad V. G. atvažiavęs pas liudytoją vis sakydavo, kad namas (duomenys neskelbtini), yra atsakovės N. K. ( posėdžio garso įrašo laikas 46:29 min.). Šios liudytojos parodymai teismui nekelia abejonių, todėl nėra pagrindo jais teismui nesivadovauti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytoja I. G. J. nepatvirtino fakto, kad ginčo gyvenamasis namas buvo statomas iš asmeninių V. G. pinginių lėšų, tačiau ji patvirtino tai, kad ji projektavo V. G. namą (duomenys neskelbtini), todėl jį pažinojo, o dėl namo (duomenys neskelbtini) projektavimo V. G. atvyko su N. K. ir visi dokumentai buvo pildomi jos vardu, kas visiškai atitinka rašytinei bylos medžiagai.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad atsakovės N. K. tikroji valia buvo įsigyti ginčo žemės sklypą ir jame statyti gyvenamąjį namą ir tapti ginčo turto savininke, patvirtina į bylą pateikti su namo statybos organizavimu, vykdymu bei naudojimu jos kaip statytojos ir savininkės vardu, pasirašyti dokumentai: 2003-02-03 Statybos techninės priežiūros sutartis Nr. 1 (b.t.2,b.l.70), 2003-02-05 Statybos leidimas (b.t.2,b.l.71), 2003-02-05 Statinio projekto patikrinimo protokolas (b.t.2,b.1.72-73), 2003-04-25 elektros energijos tiekimo (pardavimo) - vartojimo (pirkimo) sutartis (b.t.2,b.1.74-76), 2004 m. Elektros įrengimų profilaktinių matavimų protokolas (b.t.2,b.1.44-47), 2004-09-02 mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo sutartis Nr. 23864/01 (b.t.2,b.1.48-49), 2004-09-27 namo pripažinimo tinkamu naudoti aktas (b.t.2,b.1.50-51), Registrų centro pranešimai (b.t.3,b.l. 53-54) dėl kadastrinių veiksmų atlikimo, 2004-09-28 pranešimas dėl nuosavybės teisės į statinį įregistravimo (b.t.3,b.l.55), už kurį sumokėjo N. K.. Nei viename iš paminėtų dokumentų nei V. G., nei M. G. nėra nurodyti. Priešingų šiuos rašytinius įrodymus paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad gyvenamojo namo statybos buvo pradėtos 2002 metų spalio mėnesį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta, o iš aukščiau paminėtų statybos vykdymui išduotų dokumentų matyti, kad namo statyba galėjo būti pradėta tik gavus 2003-02-05 Statybos leidimą. Apeliaciniame skunde neginčijama aplinkybė, kad ginčo turtą išlaikė ir prižiūrėjo kaip savą, mokėjo visus mokesčius būtent atsakovė N. K., o ne jos motina M. G. ir pastarosios sutuoktinis V. G..

34. Tarp šalių nėra ginčo, kad byloje pateikti 2 sąsiuviniai yra pildyti V. G. ranka, juose užfiksuoti tam tikri statybos darbai, medžiagos, paslaugos ir jų kainos namų valdose (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) 1997-2006 m. laikotarpiu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai yra vienašališkai sukurti ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys įrodymai, todėl vertintini byloje esančių įrodymų visumos kontekste. Šie rašytiniai įrodymai nepakankami konstatuoti, jog už gyvenamojo namo statybos darbus apmokėjo V. G., o ne atsakovė N. K.. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad ginčijamo 0, 18 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudaryme būtų dalyvavę M. G., V. G., todėl ieškovės (jos tėvo V. G.) bendro pobūdžio paaiškinimai apie V. G. norą įsigyti ginčo žemės sklypą ir jame statytis namą nėra pakankami nuginčyti aplinkybes, kurias fiksuoja rašytiniai įrodymai bei patvirtina sandorį sudariusių asmenų liudijimai. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai paskirstęs įrodinėjimo naštą, o ieškovei nepalankios išvados būtų suformuluotos tik atsakovių pateiktų duomenų pagrindu.

Dėl ieškinio senaties taikymo

35. Atsakovės savo procesiniuose dokumentuose dėl ieškinyje suformuluotų reikalavimų prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškinio senaties terminas dėl V. G. teisių perėmėjos R. K. reikalavimų prasidėjo dar 2002-11-12, kai V. G. 2002-11-12 paraiškoje dėl planuojamos statybos projekto ir projektavimo sąlygų rengimo savo ranka yra nurodęs, jog namo statytojas ir savininkas yra N. K., todėl ieškinys turėjo būti pareikštas vėliausiai iki 2012-11-12.

36. Ieškovė nesutiko su atsakovių prašymu dėl ieškinio senaties taikymo, tvirtindama, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes namas (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2004-10-11, o V. G. pareiškime policijai nurodė, kad jis apie savo pažeistas teises – jog namas registruotas K. vardu sužinojo tik po dviejų metų, todėl terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2006-10-11, o į teismą V. G. kreipėsi 2016-08-01, todėl 10 metų senaties terminas nėra praleistas.

37. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė atsakovių pozicijai ir dėl nutarties 20 ir 29 punktuose išvardintų ieškinio reikalavimų atžvilgiu taikė ieškinio senatį, kaip savarankišką pagrindą šiems reikalavimams atmesti.

38. Apeliaciniame skunde ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog ieškovė (V. G. teisių perėmėja) praleido bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą savo reikalavimams pareikšti.

39. Bendroji ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti galimybę ginti savo pažeistą teisę, tik žinodamas, kad ši yra pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

40. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas. Dėl šios priežasties teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu, kada jis sužinojo apie teisės pažeidimą. Tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, o ieškovo nurodytas aplinkybes turi vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kai asmuo aiškina, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Todėl, byloje siekiant tinkamai įvertinti ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma turi būti nustatytas teisės pažeidimo momentas (objektyvusis momentas), kuris ir yra pradinis išeities taškas nustatant konkrečią ieškinio senaties termino eigos pradžią pagal subjektyviuosius kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektyvūs ir objektyvūs momentai tam tikrais atvejais gali sutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

41. Nurodytos kasacinio teismo praktikos kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. G. vėliausiai nuo 2005 m. žinojo ir suprato, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra nupirktas atsakovės N. K. vardu ir kad būtent atsakovės N. K. vardu pastatytas bei įregistruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ne tik paties V. G. ranka rašyta 2002-11-12 paraiška dėl planuojamos statybos projekto ir projektavimo sąlygų rengimo (2 t., b. l. 52-54), kurioje jis statytoja ir savininke nurodė N. K., tačiau ir nutarties 33 punkte aptarti rašytiniai įrodymai, liudytojos V. B. paaiškinimai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. G. buvo išsilavinęs ir turintis patirtį perkant nekilnojamąjį turtą bei vykdant statybos darbus asmuo, todėl kaip apdairus ir rūpestingas asmuo galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista nuo ginčijamo nekilnojamo turto įregistravimo atsakovės N. K. nuosavybės teise (žemės sklypo – 2002 m., gyvenamojo namo -2004 m.). Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl ieškinio senaties termino praleidimo apskųstame sprendime išvardintiems ieškinio reikalavimams dėl atsakovės N. K. vardu įgyto nekilnojamojo turto nuginčijimo, teisėjų kolegija neabejoja. Ieškovė byloje neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino.

Dėl bylos procesinės baigties.

42. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

43. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

44. Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės R. K. priteisiamos atsakovių patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė M. G. pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 600 Eur išlaidų advokatei N. Š. rengiant atsiliepimą į apeliantės skundą. Atsakovė N. K. pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 968 Eur išlaidų advokatei G. G. rengiant atsiliepimą į apeliantės skundą. Nežiūrint į tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija maksimalios LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose nurodytos sumos, tačiau, atsižvelgus į tai, kad šioje byloje nėra sprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, į tai, kad apeliacinio skundo argumentai iš esmės atitinka pirmosios instancijos teisme ištirtas faktines aplinkybes, dėl ko atsakovių atstovių darbo ir laiko sąnaudos neturėjo būti itin didelės, nes tos pačios advokatės dalyvavo ir teikė procesinius dokumentus pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis CPK 98 str., CK 1.5 str., darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas mažinti prašomų priteisti išlaidų dydį kiekvienai atsakovei iki 500 Eur sumos.

45. Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės (ieškovės) į valstybės biudžetą priteistina 7,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme ( pagrindas –Kauno apygardos teismo pažyma) (CPK 88 str., 96 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Iš apeliantės (ieškovės) R. K. priteisti atsakovėms M. G. 500 Eur ir N. K. 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš apeliantės (ieškovės) R. K. valstybei 7,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme, ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini)) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ieškovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėVirginija Lozoraitytė