Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Axis Industries“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcine bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Dėl bylos teismingumo

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rūšinis teismingumas (lot. competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2013).

39. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl subrangovės UAB „Dzūkijos statyba“ atliktų darbų kokybės ir atsakovės UAB „Axis Industries“ pareigos atsiskaityti su ieškovu pagal Subrangos sutartį. Byloje nekilo ginčas nei dėl sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešojo pirkimo procedūras, teisėtumo, nei dėl pačios viešojo pirkimo sutarties ar atitinkamų jos sąlygų vykdymo ar netinkamo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovu, kad nustatant bylos teismingumą buvo nepagrįstai vadovautasi CPK 27 straipsnio 3 punktu.

40. Tačiau nustačius teismingumo taisyklių pažeidimą, priešingai nei įrodinėja ieškovas, tai nėra pakankamas pagrindas, nesant kitų proceso normų pažeidimų, apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Ši norma reiškia, kad kai bendrosios kompetencijos teismas, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, išnagrinėja bylą, teismingą administraciniam teismui, ir priešingai – kai bylą, teismingą bendrosios kompetencijos teismui, išnagrinėja administracinis teismas, teismo sprendimas visais atvejais yra neteisėtas, negaliojantis ir naikintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015). Tačiau bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių, nurodančių, ar byla teisminga apylinkės, ar apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, pažeidimas nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016 12 punktas; 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018 52 punktas).

41. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad šiuo atveju apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjo bylą, teismingą apylinkės teismui. Tačiau toks proceso teisės normų pažeidimas nelaikomas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu ir, nesant kitų proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, savaime nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą sprendimą.

Dėl pagal Subrangos sutartį atliktų darbų trūkumų ir skolos už atliktus darbus

43. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

44. Bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose CK nuostatose yra įtvirtina rangovo teisė pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymuose arba rangos sutartyje nenustatyta, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas, ir nurodyta, kad tuo atveju, jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (CK 6.650 straipsnio 1 dalis). Šiose nuostatose taip pat aptarti ir su generalinio rangovo, subrangovo ir užsakovo tarpusavio santykiais bei atsakomybe susiję klausimai: CK 6.650 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; pagal aptariamos nuostatos 4 dalį, tuo atveju, jei kitaip nėra nustatyta sutartyje ar įstatymuose, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu.

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad generalinis rangovas, sudaręs subrangos sutartį, tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu, ir nuo to, kaip tinkamai subrangovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus, priklauso ir generalinio rangovo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas užsakovui, todėl generalinis rangovas turi poreikį gauti tinkamą darbų rezultatą. Subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2025; 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 33 punktas).

46. Generalinio rangovo ir subrangovo sutartis, atitinkanti CK 6.681 straipsnyje nustatytą apibrėžimą, kvalifikuotina kaip rangos (statybos rangos) sutartis, kurioje generalinis rangovas yra užsakovas, o subrangovas – rangovas. Atitinkamai, subrangos sutartiniams santykiams taikytinos CK įtvirtintos rangos sutarčių nuostatos tiek, kiek sutarties šalių teisėtai (neperžengiant sutarties laisvės principo ribų) nesusitarta kitaip.

47. Statybos rangos sutarties pagrindu atliktų darbų rezultato perdavimo–priėmimo procedūra yra neatsiejamai susijusi su atliktų darbų rezultato kokybės įvertinimu. Kaip minėta, rangovas yra laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (pasiektas rezultatas) yra tinkamos kokybės.

48. Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismų praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 37 punktas). Be to, užsakovas, nenurodęs atliktų darbų trūkumų jų priėmimo metu, išsaugo galimybę remtis šių darbų trūkumais ir tuo atveju, jeigu šalys nustatė užsakovui teisę reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).

49. Taigi nors atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, kad statybos darbai atlikti, kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės ir statybos darbų pažeidimų pašalinimo, jis vertintinas visų ginčo šalių pateiktų įrodymų dėl atliktų statybos darbų kokybės kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).

50. Pagal Subrangos sutartį ir Papildomus susitarimus UAB „Dzūkijos statyba“ įsipareigojo Subrangos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis atlikti darbus objekte pagal darbų sąmatoje sutartas pozicijas. Darbų priėmimo ir perdavimo tvarką šalys aptarė Subrangos sutarties 12 punkte. Subrangos sutarties 12.1.5 papunktyje šalys susitarė, kad atliktų darbų aktai yra tiktai juose nurodytų darbų atlikimo faktą patvirtinantys dokumentai, o visų rangovės (UAB „Dzūkijos statyba“) atliktų darbų (kaip vientiso, technologiškai neatskiriamo (susijusio) statybos darbų proceso) tinkamas įvykdymas (visų darbų kokybė) yra patvirtinamas galutiniu atliktų darbų aktu. Tačiau jeigu užsakovė (atsakovė) bet kuriuo momentu iki galutinio atliktų darbų akto pasirašymo dienos nustato ir rangovei nurodo bet kokius rangovo pateiktame atliktų darbų akte nurodytus darbų trūkumus (defektus) ar kitokį šių darbų netinkamumą, užsakovė turi teisę atsisakyti priimti ir patvirtinti atliktų darbų aktą iki rangovė visiškai pašalins užsakovės nurodytus tame atliktų darbų akte užfiksuotus darbų trūkumus. Bet kuriuo atveju atliktų darbų akto patvirtinimas nereiškia, kad jame nurodyti darbai yra atlikti tinkamai ir neturi trūkumų (defektų), kurie gali būti nustatyti bet kada vėliau. Jei užsakovė vėliau nustato bet kurios darbų dalies, kuri užsakovės priimta ir patvirtinta tarpiniuose atliktų darbų aktuose, trūkumus (defektus), tai užsakovė turi teisę bet kada rangovei reikšti pretenzijas dėl tokių patvirtintuose atliktų darbų aktuose nurodytų darbų trūkumų (defektų). Remiantis Subrangos sutarties 12.1.7 papunkčiu, jeigu šalys nesutaria dėl atliktų darbų tinkamumo, apie atliktų darbų tinkamumą yra sprendžiama pagal nepriklausomo eksperto išvadą, kuri yra privaloma šalims.

51. Taigi šalys aptartomis Subrangos sutarties sąlygomis susitarė, kad atliktų darbų aktai yra juose nurodytų darbų atlikimo faktą patvirtinantys dokumentai, o darbų tinkamas įvykdymas patvirtinamas galutiniu atliktų darbų aktu. Be to, šalys sutarė, kad atsakovė (užsakovė), nustačiusi darbų trūkumus po atliktų darbų akto pasirašymo, turi teisę subrangovei reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų aktuose nurodytų darbų trūkumų (defektų). Todėl atsakovei tarpiniuose atliktų darbų aktuose nenurodžius UAB „Dzūkijos statyba“ atliktų darbų defektų, ji neprarado teisės remtis vėliau nustatytais atliktų darbų trūkumais.

52. Šios nutarties 28 punkte buvo nurodyta, kad pagal Subrangos sutartį UAB „Dzūkijos statyba“ įsipareigojo atlikti anaerobinio apdorojimo (fermentavimo) įrenginių, techninio koridoriaus; anaerobinio apdorojimo (kompostavimo) įrenginių, techninio koridoriaus; manevravimo zonos; atliekų priėmimo sandėlio; perkoliacijos rezervuaro įrengimo darbus, kurie detaliai nurodyti Subrangos sutarties priede Nr. 4 ,,Darbų sąmata“. Statinių ir įrangos apžiūros aktai, surašyti užsakovės atstovų, techninės priežiūros vadovo ir FIDIC inžinieriaus, prie jų esančios nuotraukos patvirtina šių UAB „Dzūkijos statyba“ atliktų darbų trūkumus. Pavyzdžiui, 2016 m. gruodžio 22 d. akte Nr. 7 užfiksuota, kad kompostavimo tunelių techniniame koridoriuje aplink šulinių dangčius atsirado nauji gelžbetonio įtrūkimai (12 eilutė), atliekų priėmimo zonos ir manevravimo koridoriaus grindys sutrūkinėjusios (13 eilutė), atliekų priėmimo zonoje atramos ankaravimo konstrukcija smarkiai sutrūkinėjusi (19 eilutė), techniniame koridoriuje už fermentacijos tunelių tose vietose, kur vamzdžiai kerta sieną, vanduo patenka į pastatą, nes nesandari vamzdžių hidroizoliacija per sieną (21 eilutė). UAB „Dzūkijos statyba“ atliktų darbų defektai nurodyti ir UAB „Enerstena“ 2017 m. spalio mėn. parengtoje UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ biologinio apdorojimo įrenginių defektų šalinimo projektavimo užduotyje (pavyzdžiui, 3.3, 3.4, 3.6, 3.9 papunkčiuose nurodyti defektai). Pažymima, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2‑40‑555/2023 teismo paskirtą ekspertizę atlikęs ekspertas D. K. 2021 m. liepos mėn. surašytame ekspertizės akte nurodytus defektus priskyrė rangovės atliktų darbų kokybės trūkumams.

53. Byloje nustatyta, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2018 m. balandžio mėn. paskelbė viešąjį pirkimą Biologinio apdorojimo įrenginių defektų šalinimo darbams įsigyti. Paminėtą pirkimą laimėjo UAB „Dzūkijos statyba“, su kuria 2018 m. gruodžio 21 d. buvo sudaryta Biologinio apdorojimo įrenginių defektų šalinimo statybos rangos sutartis. Pagal šią sutartį UAB ,,Dzūkijos statyba“ įsipareigojo atlikti statybinių defektų šalinimo darbus, o UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Nors, ieškovo teigimu, 2018 m. gruodžio 21 d. rangos sutartimi UAB „Dzūkijos statyba“ tik atliko papildomus darbus objekte, tačiau palyginus Subrangos sutartyje ir Papildomuose susitarimuose bei 2018 m. gruodžio 21 d. rangos sutartyje nurodytus darbus matyti, kad naujai sudaryta rangos sutartimi UAB „Dzūkijos statyba“ šalino būtent pagal Subrangos sutartį ir Papildomus susitarimus atliktų rangos darbų defektus, pavyzdžiui, atliko kompostavimo tunelių techninio koridoriaus remonto darbus, atliekų priėmimo ir manevravimo zonų grindų remonto darbus, atliekų priėmimo zonoje inkaravimo konstrukcijos sutvarkymo darbus, techniniame koridoriuje už fermentavimo tunelių atraminės betono konstrukcijos remonto darbus, t. y. tuos darbus, kurie nurodyti paminėtuose Statinių ir įrangos apžiūros aktuose bei UAB „Enerstena“ 2017 m. spalio mėn. parengtoje UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ biologinio apdorojimo įrenginių defektų šalinimo projektavimo užduotyje. Iš UAB „Dzūkijos statyba“ pateikto pasiūlymo pirkime turinio ir UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atliktų mokėjimų UAB „Dzūkijos statyba“ matyti, kad UAB „Dzūkijos statyba“ kompostavimo tunelių techninio koridoriaus remonto darbus atliko už 14 000 Eur, atliekų priėmimo ir manevravimo zonų grindų remonto darbus atliko už 88 621 Eur, atliekų priėmimo zonoje inkaravimo konstrukcijos sutvarkymo darbus atliko už 190 Eur, o techniniame koridoriuje už fermentavimo tunelių atraminės betono konstrukcijos remonto darbus atliko už 190 Eur.

54. Taigi aptarti bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Dzūkijos statyba“ pagal Subrangos sutartį ir Papildomus susitarimus atlikti darbai buvo su kokybės trūkumais. Ieškovas šių byloje esančių duomenų nepaneigė, neįrodė, kad nustatyti darbų defektai atsirado ne dėl UAB „Dzūkijos statyba“ kaltės. Nustačius subrangovės atliktų darbų pagal Subrangos sutartį trūkumų (defektų) faktą, būtina nustatyti ir tai, ar UAB „Dzūkijos statyba“ buvo pranešta apie nustatytus defektus.

55. Rangovė UAB „Dzūkijos statyba“ ir atsakovė UAB „Axis Industries“ 2016 m. kovo 24 d. pasirašė galutinį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodyta, jog darbai, vykdyti objekte pagal Subrangos sutartį, atlikti visiškai. Akto 4 punkte nurodyta pastaba, kad rangovui (UAB „Dzūkijos statyba“) yra žinomos kliento (trečiojo asmens UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“) pretenzijos dėl dalies pagal sutartį ir jos priedus atliktų darbų kokybės ir kokybinių trūkumų, žinoma, kad yra pradėti teisminiai ginčai ir užsakovė (atsakovė) pasilieka teisę reikšti rangovei (UAB „Dzūkijos statyba“) pretenzijas dėl pagal sutartį ir jos priedus atliktų darbų, darbų kokybės bei reikalauti iš rangovės atlyginti nuostolius, jei įsiteisėjusia teismo nutartimi būtų nustatyta, kad rangovės darbai yra atlikti netinkamai ir (ar) nekokybiškai. Paminėta aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad subrangovei UAB „Dzūkijos statyba“ galutinio atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dieną buvo žinoma apie nustatytus darbų trūkumus, vykstančius teisminius ginčus ir galimus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo ateityje. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė nebuvo informavusi subrangovės UAB „Dzūkijos statyba“ apie pastarosios nekokybiškai atliktus darbus pagal Subrangos sutartį, vertina kaip nepagrįstus.

56. Šios nutarties 34 punkte buvo minėta, kad Kauno apygardos teisme buvo pradėtos civilinės bylos pagal UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ieškinį UAB „Axis Industries“ dėl 351 129 Eur netinkamai atliktų darbų (defektų) ištaisymo išlaidų atlyginimo arba Rangos sutarties darbų kainos sumažinimo ir UAB „Axis Industries“ ieškinį UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl 388 348,81 Eur skolos už atliktus darbus ir 51 070,53 Eur dydžio palūkanų priteisimo. Iš šių Kauno apygardos teismo civilinių bylų medžiagos (žr. šios civilinės bylos 1–8 tomus) matyti, kad UAB „Axis Industries“, kaip rangovė, reikalavo iš UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, kaip užsakovės, sulaikytų pagal 2013 m. gegužės 20 d. Rangos sutartį mokėjimų, o UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ rėmėsi netinkamai atliktų darbų (defektų) faktu. Iš civilinių bylų medžiagos matyti, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ginče, be kita ko, rėmėsi netinkamai atliktų darbų (defektų), kuriuos faktiškai vykdė subrangovė UAB „Dzūkijos statyba“, faktu, o darbų defektus grindė šioje nutartyje jau minėtais įrodymais – Statinių ir įrangos apžiūros aktais, nuotraukomis, UAB „Enerstena“ 2017 m. spalio mėn. parengta UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ biologinio apdorojimo įrenginių defektų šalinimo projektavimo užduotimi, teismo eksperto D. K. 2021 m. liepos mėn. surašytu ekspertizės aktu, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ su UAB „Dzūkijos statyba“ 2018 m. gruodžio 21 d. sudaryta Biologinio apdorojimo įrenginių defektų šalinimo statybos rangos sutartimi. Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. Pagal taikos sutartį UAB „Axis Industries“ atsisakė reikalavimų dėl 388 348,81 Eur skolos ir 51 070,53 Eur palūkanų priteisimo, o UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atsisakė reikalavimo dėl 351 129 Eur defektų ištaisymo išlaidų ir įsipareigojo sumokėti atsakovei 62 755,37 Eur.

57. Iš šių aplinkybių galima nuspręsti, kad atsakovė UAB „Axis Industries“, siekdama taikiu būdu išspręsti ginčą su UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, esant duomenims apie atliktų darbų defektus ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ patirtas išlaidas jiems pašalinti (šios nutarties 53 punkte jau minėta, kad išlaidos UAB „Dzūkijos statyba“ pagal Subrangos sutartį atliktų darbų defektams pašalinti sudarė mažiausiai 103 000 Eur), atsisakė reikalavimų dėl skolos ir palūkanų priteisimo, todėl patyrė turtinius praradimus ir negavo visos 2013 m. gegužės 20 d. Rangos sutartyje numatytos kainos (skirtumas tarp UAB „Axis Industries“ reikalautos sumokėti sumos ir pagal taikos sutartį UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ sumokėtos sumos sudaro 325 593,44 Eur). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokią situaciją nulėmė, be kita ko, ir subrangovės UAB „Dzūkijos statyba“ pagal Subrangos sutartį atliktų darbų defektai.

58. CK 6.658 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienas iš užsakovo teisių gynimo būdų – jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Pagal Subrangos sutarties 15.9 papunktį atsakovė turi teisę išskaičiuoti iš ieškovei pagal sutartį mokėtinų sumų pagrįsto dydžio sumas nuostoliams ir kitiems jos reikalavimams pagal sutartį padengti.

59. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo reikalaujama skolos suma pagal Subrangos sutarties 15.7 papunktį buvo sulaikyta ir galėjo būti sumokėta rangovei per 28 kalendorines dienas užsakovei (UAB „Axis Industries“) gavus atitinkamą mokėjimą už darbus iš klientės (UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“). Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė UAB „Axis Industries“, siekdama taikiu būdu išspręsti ginčą su UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, atsisakė reikalavimų dėl skolos ir palūkanų priteisimo, todėl mokėjimo už darbus iš klientės UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ negavo ir jo negaus ateityje, o tokią situaciją nulėmė, be kita ko, ir subrangovės UAB „Dzūkijos statyba“ pagal Subrangos sutartį atliktų darbų defektai, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti pagal Subrangos sutarties 15.7 papunktį už darbus sulaikytos sumos.

60. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad subrangovės UAB „Dzūkijos statyba“ atlikti darbai pagal Subrangos sutartį buvo su trūkumais, UAB „Dzūkijos statyba“ apie tai buvo informuota, o dėl tos priežasties atsakovė negavo ir ateityje negaus mokėjimo už darbus iš klientės, pagrįstai konstatavo, jog atsakovė neturi pareigos sumokėti sulaikytos kainos dalies, nes ja buvo padengti atsakovės nuostoliai (CK 6.658 straipsnio 5 dalis, Subrangos sutarties 15.9 papunktis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais ir reikštų nepagrįstą ieškovo praturtėjimą.

Dėl teismo pareigos ex officio pripažinti Subrangos sutarties sąlygą negaliojančia

61. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, Subrangos sutarties 15.7 papunktyje šalys nustatė, kad likusi 50 proc. sulaikytos sumos sumokama rangovei per 28 kalendorines dienas užsakovei gavus atitinkamą mokėjimą už darbus iš klientės (UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“). Ieškovas byloje kelia klausimą dėl teismo pareigos ex officio pripažinti niekine ir negaliojančia šią Subrangos sutarties 15.7 papunktyje įtvirtintą sąlygą. Ieškovas, teigdamas, kad teismas privalo ex officio spręsti dėl Subrangos sutarties 15.7 papunkčio pripažinimo negaliojančiu, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012 pateiktais išaiškinimais. Šioje nutartyje kasacinis teismas pripažino sutarties sąlygą, pagal kurią rangovas su subrangovu turi atsiskaityti ne anksčiau, negu su rangovu atsiskaito užsakovas, negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes tokia sutarties nuostata, apibrėžianti terminą įvykiu, kuris gali ir neįvykti, pažeistas imperatyvusis teisės normos reikalavimas apibrėžti terminą įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti bei paneigtas rangovo ir subrangovo priešpriešinių teisių ir pareigų buvimas.

62. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio (sandorio sąlygos) negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį (jo sąlygą) negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2023 83 punktas; 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-378/2024 31 punktas).

63. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga ex officio pripažinti Subrangos sutarties 15.7 papunktyje nustatytą atsiskaitymo su subrangove tvarką neteisėta, prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms. Nagrinėjamoje byloje susiklostė kitokia situacija, nei ta, kuri buvo nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012. Kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012 subrangovui už atliktus darbus nebuvo sumokėta, nesant ginčo dėl darbų kokybės, tačiau vien tik dėl tos priežasties, kad generalinis rangovas dėl finansinių sunkumų neatsiskaitė su rangovu. Nagrinėjamoje byloje atsakovė prievolę subrangovei sumokėti sulaikytą kainos dalį neigia remdamasi ne tik faktu, kad su ja neatsiskaitė generalinė rangovė (UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“), bet ir tuo, jog generalinė rangovė už darbus nesumokėjo, be kita ko, dėl subrangovės atliktų darbų kokybės trūkumų ir todėl atsakovė subrangovei mokėtina sulaikyta suma padengė savo patirtus nuostolius. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012 pateiktais išaiškinimais, pakankamo pagrindo ex officio pripažinti Subrangos sutarties 15.7 papunkčio negaliojančiu neturėjo, o kitų aplinkybių dėl akivaizdaus Subrangos sutarties 15.7 papunkčio neteisėtumo byloje nenustatyta.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

64. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles ir išnagrinėjo bylą, teismingą apylinkės teismui. Tačiau toks proceso teisės normų pažeidimas savaime nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą sprendimą. Teismas, konstatavęs subrangovės atliktų darbų trūkumus, išsamiai ištyrė ir įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai aiškino ir taikė rangos teisinius santykius reglamentuojančias CK normas, rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika ir pagrįstai ex officio nepripažino Subrangos sutarties 15.7 papunktyje įtvirtintos sąlygos negaliojančia, todėl, atmetęs ieškovo ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

65. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių tokias išlaidas, nepateikė. Trečiasis asmuo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys duomenys (2025 m. lapkričio 29 d. sąskaita faktūra ir 2025 m. gruodžio 5 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 397,55 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti.

66. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

67. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2025 m. gruodžio mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2025 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 387 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudaro 3 103,10 Eur (1,3 x 2 387 Eur). Trečiojo asmens prašomos priteisti 1 397,55 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš ieškovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 300657586) iš ieškovo K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 397,55 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 55 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.