Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-02-15 · Civilinė byla Nr. e2A-47-589/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-15
Bylos Nr.
e2A-47-589/2023
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00363-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
Atsakovas
E. K.
Kategorijos
  • 2.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.16.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.8.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-47-589/2023Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00363-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.16.9; 2.6.29.3; 2.8.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2684-805/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Legal Balance (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo E. K. (toliau – ir atsakovas) 781,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 703,59 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 34 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies – pripažinta nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. lapkričio 11 d. Nuomos sutarties Nr. BK-024301, sudarytos tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovo E. K., sąlyga, nustatanti 0,5 proc. delspinigių dydį, nesąžininga ir negaliojančia; priteista ieškovei iš atsakovo 781,77 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,89 Eur žyminio mokesčio, 127,36 Eur už procesinių dokumentų parengimą; kita ieškinio dalis atmesta; priteista valstybės naudai iš atsakovo 7,07 Eur, o iš ieškovės 6,37 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

3. Teismas nustatė, kad atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui pateikti, įteikti paliekant pranešimą apie įteikiamus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, teismas sprendė, kad yra pagrindas priimti sprendimą už akių.

4. Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas nustatė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (toliau –ir pradinė kreditorė) ir atsakovo 2020 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-024301 (toliau – ir sutartis), kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas Samsung-Galaxy S10 Lite, 128 GB-RF8N72WHWGW, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais po 33,99 Eur. 2021 m. vasario 4 d. pradinė kreditorė išsiuntė pretenziją atsakovui su raginimu padengti susidariusį įsiskolinimą, įspėjant, kad neatsiskaičius per 10 kalendorių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, sutartis bus nutraukiama. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2021 m. birželio 11 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė savo, kaip ieškovės, reikalavimo teises pagal nuomos sutartį perleido ieškovei. Priedas prie reikalavimo perleidimo sutarties patvirtina, kad pradinė kreditorė perleido ieškovei 781,77 Eur atsakovo skolą iki sutarties pabaigos be delspinigių. 2021 m. birželio 16 d. ieškovė pranešimu dėl kreditorės pasikeitimo pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį (1 239 Eur, t. y. 781,77 Eur išperkamosios nuomos mokesčio bei 457,31 Eur delspinigių). Atsakovui nepateikus duomenų apie ieškovės prašomos priteisti skolos sumokėjimą, teismas darė išvada, kad yra pagrindas ieškinį dalyje dėl nesumokėtų nuomos įmokų priteisimo tenkinti ir ieškovei iš atsakovo priteisė 781,77 Eur šių įmokų.

5. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė, veikianti kaip verslininkė, išnuomojo atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, asmeniniams poreikiams patenkinti telefoną, kurį, sumokėjus visas 24 įmokas pagal sutartį, nuomininkas (atsakovas) galėjo įsigyti (išpirkti) už 1 Eur, todėl tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas atidėto mokėjimo būdu buvo įsigyti kilnojamąjį daiktą – telefoną, o ne tik daiktą naudoti ir valdyti. Taigi, kasmėnesinis sutarties šalių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo atsakovui pasiekti tikslą įsigyti daiktą, suteikiant atsakovui galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iškart, todėl minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) nuostatos.

6. Teismas, įvertinęs sutarties šalių sudarytą sutartį, jos turinį, darė išvadą, kad sutarties sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių dydžio, kuri įtraukta į specialiąją sutarties dalį, yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga. Duomenų, kad minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu ir atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką nustatant delspinigių dydį, byloje nėra. Ieškovės prašomi priteisti iš atsakovo delspinigiai apskaičiuoti taikant 0,5 proc. delspinigių normą, t. y. dešimt kartų didesnę nei VKĮ įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 proc.). Teismas vertino, kad toks delspinigių dydis laikytinas ne tik prieštaraujančiu VKĮ 8 straipsniui, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas sutarties sąlygą, numatančią 0,5 proc. delspinigių dydį, pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento), jos netaikyti ir ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo delspinigius atmesti kaip nepagrįstą.

7. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl ieškovei iš atsakovo priteistinų 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Tenkinęs ieškinį iš dalies (52,63 proc.), teismas proporcingai tenkintų / atmestų reikalavimų daliai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo, o valstybės – iš ieškovės ir atsakovo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8. Ieškovė UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti jos naudai iš atsakovo E. K. 703,59 Eur delspinigių, pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti jos naudai iš atsakovo 276 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, taip pat panaikinti sprendimo už akių dalį dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo valstybei iš ieškovės. Kitą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo 20 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

9. Mano, kad teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje taikė VKĮ nuostatas. Įstatyme aiškiai nurodoma, kad jis netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Sutarties sąlygos patvirtina, kad pradinė kreditorė ir atsakovas sutartimi susitarė, jog pastarasis turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Sutarties tikrasis tikslas yra sutarties objekto nuoma su teise jį išpirkti (įsigyti), o ne finansavimo vartotojui suteikimas. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki įsigaliojo VKĮ ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) atitinkami pakeitimai.

10. Teigia, kad tiek kasacinio teismo praktika, tiek teisinis reguliavimas numato, kad kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, gali sudaryti prievolės įvykdymą užtikrinančius susitarimus bei turi galimybę naudotis dviem civilinėje teisėje įtvirtintais kreditoriaus interesų apsaugos būdais – netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu.

11. Mano, kad teismas, nepriteisdamas mokėtinų netesybų, iš esmės paneigė šalių valią (susitarimą) dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, neatsižvelgė į šiam klausimui reikšmingų aplinkybių visumą ir teismų praktiką.

12. Nurodo, kad teismui nepagrįstai atmetus dalį materialinio reikalavimo, atitinkamai neteisingai išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas. Bylinėjimosi išlaidos valstybei gali būti išieškomos iš ieškovės pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 96 straipsnio 3 dalį tik tada, jei atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius pagal išperkamosios nuomos sutartį, tenkintas iš dalies prašymas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat paskirstytos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (nuomotoja) ir atsakovas (nuomininkas) 2020 m. lapkričio 11 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-024301. Sutartyje nurodoma, kad atsakovui už sutartyje nurodomą nuomos mokestį perduodamas laikinai valdyti ir naudotis, nuomotojai nuosavybės teisėmis priklausantis kilnojamasis daiktas – telefonas Samsung-Galaxy S10 Lite, 128 GB-RF8N72WHWGW. Sutartyje numatytas mėnesinis nuomos mokestis sudaro 33,99 Eur, mokėjimų skaičius – 24. Turto perdavimo – priėmimo aktu atsakovas 2020 m. lapkričio 11 d. pasirašytinai patvirtino, kad daiktą gavo. Pradinė kreditorė 2021 m. vasario 4 d. atsakovo elektroniniu paštu išsiųsta pretenzija informavo apie susidariusį skolinį įsipareigojimą ir nurodė, kad neatsiskaičius pagal sutartį per 10 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo, situacija bus vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas ir sutartis bu nutraukta. 2021 m. birželio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į 747 jai skolingus asmenis, įskaitant ir atsakovą. Atsakovas apie tai informuotas 2021 m. birželio 16 d. pranešimu.

Dėl reikalavimo priteisti delspinigius

17. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad sutartis, iš kurios kildinamas reikalavimas dėl skolos priteisimo, nelaikytina vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų klausimui negali būti taikomos VKĮ normos. Tokius argumentus ieškovė grindžia VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis.

18. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia spręsti, kad VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį.

19. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog sutartis buvo sudaryta tarp verslininko ir fizinio asmens, kad jos objektas įprastai naudojamas asmeniniams poreikiams ir sutartyje nesant išlygų paneigiančių, kad daiktas perduodamas kitais, o ne vartojimo tikslais, bei atsižvelgus į sutarties tikslą – ne išnuomoti daiktą, bet sudaryti galimybes atidėto mokėjimo būdu įsigyti daiktą, nepagrįstai tokią sutartį kvalifikavo kaip vartojimo kredito sutartį ir taikė VKĮ nuostatas, nėra pagrindo. Tokį vertinimą tik sustiprina tai, kad pradinė kreditorė nesiekė susigrąžinti ginčo daiktą, o ir ieškovė, įgijusi reikalavimo teisę į atsakovą, vėlgi siekė tik įmokų priteisimo.

20. Šiam klausimui spręsti aktualioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma tai, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011; 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019).

21. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., kai įsigaliojo VKĮ bei CK XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai, tačiau VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, kuri taikoma šioje byloje, galioja nuo įstatymo įsigaliojimo 2011 m. balandžio 1 d. ir ji nebuvo keičiama.

22. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

23. Pirmiau aptarto kasacinio teismo išaiškinimo ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste vertinti, kad pirmosios instancijos teismas sutarties sąlygas, reikšmingas netesybų klausimui, nepagrįstai pripažino nesąžiningomis, nėra pagrindo. Apeliantės teiginiai, kad ieškinyje pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų skirsnio „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele, pirmiau aptarto vertinimo nepaneigia.

24. Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina, kad, viena vertus, kaip tai teisingai nurodo apeliantė, šalių teisė susitarti dėl netesybų, taigi ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kita vertus, tai nepaneigia ginčą nagrinėjančio teismo pareigos, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, sutarčių sąlygas vertinti sąžiningumo aspektu ir, kaip yra šiuo atveju, remiantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktu, preziumuoti, kad sutarties sąlyga nėra sąžininga, jei nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019).

25. Kasacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. parengtoje „Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje“ apžvalgoje akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu delspinigiai viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą dydį, tai tokias netesybas nustatančios sąlygos turi būti pripažįstamos nesąžiningomis, negaliojančiomis ab initio, o ne mažinamos iki įstatyme nustatyto 0,05 proc. dydžio. Kad tokiu atveju netesybos išvis nepriteistinos, pripažįstama tiek kasacinio teismo, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje nurodoma, kad Direktyva 93/13/EEB turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama tokia nacionalinio teismo jurisprudencija, pagal kurią delspinigių normą nustatanti paskolos sutarties, sudarytos su vartotoju, sąlyga, dėl kurios nebuvo derėtasi, yra nesąžininga, jeigu mokėjimo įsipareigojimą delsiantis įvykdyti vartotojas privalo sumokėti neproporcingai didelę kompensaciją, nes ši norma daugiau kaip dviem procentiniais punktais viršija sutartyje nustatytų įprastų palūkanų normą (ESTT 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Banco Santander SA prieš Mahamadou Demba, Mercedes Godoy Bonet, C 96/16, ir Rafael Ramón Escobedo Cortés prieš Banco de Sabadell SA, C-94/17, 1 punktas.)

26. Apeliantė nepateikė argumentų, kurie galėtų paneigti sutarties sąlygų, nustatančių 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nesąžiningumo prezumpciją, o sutartimi sulygta 0,5 proc. delspinigių norma yra net dešimt kartų didesnė nei VKĮ įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 proc.). Toks delspinigių dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas ne tik prieštaraujančiu VKĮ 8 straipsniui, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą sutarties sąlygą, nustatančią 0,5 proc. delspinigių dydį, pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apygardos teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo / taikymo praktikos, todėl jų priimtuose procesiniuose sprendimuose pateikiamos tam tikros išvados nesaisto šią civilinę bylą nagrinėjančio teismo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo

28. Apeliaciniame skunde ieškovės reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas yra siejamas su ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo visišku patenkinimu. O apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti sprendimo už akių dalį dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo valstybei iš ieškovės grindžiamas CPK 96 straipsnio 3 dalimi, motyvuojant, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovės gali būti išieškomos tik tada, jei atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

29. Šiuo atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei, taip pat išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstė atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Netenkintus apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius atmestas, nėra pagrindo kitaip perskirstyti šias bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi CPK 96 straipsniu, nurodant, kad pagal šio straipsnio 3 dalį bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovės gali būti išieškomos tik tada, jei atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. CPK 96 straipsnis šiuo atveju neaktualus, kadangi jis taikomas tik tada, kai viena iš šalių ar abi šalys pagal CPK 83 straipsnį yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų arba ieškinys pareikštas ginant viešąjį interesą (CPK 49 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

30. Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė