Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui A. M. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Baltposta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. spendimu civilinėje byloje Nr. 2-2711-294/2016 atmestas ieškovo V. S. ieškinys atsakovui A. M. dėl nuostolių atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-185-553/2017 atmestas V. S. apeliacinis skundas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškovas (pareiškėjas) V. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2711-294/2016 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovo (pareiškėjo) V. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, kad minimoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nebuvo konstatuotos aplinkybės dėl skolos nebuvimo.

10. Teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-4414-866/2018 patvirtina, jog šioje byloje teismas pareikalavo A. M. pagrįsti 463 703 Eur skolos Vokietijos įmonei „Schwab Versand Gmbh“ buvimą, pranešti kreditoriui apie bankroto procedūrą, tačiau UAB „Baltposta“ vadovas A. M. atsiėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o tokie atsakovo veiksmai patvirtina, jog skolos tiekėjui „Schwab Versand Gmbh“ nebuvo. Atsižvelgiant į tai, apeliantas prašo įvertinti šią nutartį kaip papildomą įrodymą byloje.

14. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas savo teiginiuose sąmoningai painioja visiškai skirtingas skolas – savo skolą bendrovei ir bendrovės skolą tiekėjui. Nurodo, kad ieškovas šias skolas sutapatina ir teigia, kad neva priverstinio akcijų pardavimo byloje ieškovė E. M. teigė, kad ieškovas nesutinka apmokėti bendrovės skolos tiekėjui, tačiau tokios pozicijos ieškovė nedėstė. Minėta ieškovė priverstinio akcijų pardavimo byloje įrodinėjo, jog ieškovas atsisako mokėti skolą bendrovei už iš bendrovės užsakytas prekes, ir ieškovė neįrodinėjo, kad neva ieškovas turi mokėti bendrovės skolą tiekėjui. Be to, atsakovui neaišku, kokiu pagrindu ieškovas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi priverstinio akcijų pardavimo byloje, jeigu šia nutartimi byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, t. y. joje nėra nustatyta jokių prejudicinių faktų. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kad būtų aiškinamasi ieškovo skola bendrovei, o ne bendrovės skola tiekėjui.

15. Teigia, kad ieškovo nurodomos aplinkybės bet kokiu atveju neatitinka aplinkybių, kurioms esant gali būti atnaujintas procesas, kadangi ieškovo nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, o šis klausimas (dėl šių aplinkybių) jau buvo keliamas (ir nagrinėjamas) bylą nagrinėjant iš esmės, ir ieškovas turėjo visas galimybes rinkti ir teikti įrodymus, susijusius su šia aplinkybe. Be to, pareiškimo ir atskirojo skundo turinys rodo, jog ieškovas iš esmės įrodinėja ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, o teigia, jog buvo pažeista jo teisė teikti įrodymus ir siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.

16. Pažymi, kad ieškovas iki 2013 m. buvo bendrovės vyr. finansininkas, turėjo 50 proc. bendrovės akcijų, bylą vedė per advokatę, dėl to ieškovas turėjo visas galimybes teikti visus ginčui reikšmingus įrodymus bylą nagrinėjant iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

24. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

25. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-35206-987/2019, kuria atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. spendimu civilinėje byloje Nr. 2-2711-294/2016 atmestas ieškovo V. S. ieškinys atsakovui A. M. dėl nuostolių atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-185-553/2017 atmestas V. S. apeliacinis skundas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškovas (pareiškėjas) V. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2711-294/2016 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovo (pareiškėjo) V. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo netenkino.

27. Apeliantas pateikė prie atskirojo skundo papildomą dokumentą – Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4414-866/2018 kopiją. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Pažymėtina, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016). Atsižvelgiant į tai, kad pateikti naujas įrodymas padeda atskleisti atskirajame skunde išdėstytas faktines aplinkybes ir šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktą naują dokumentą apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

28. Proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. instancinės patikros tvarka, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Kasacinio teismo pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; kt.).

29. Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

30. Be to, proceso atnaujinimas, kaip ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikomas tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, jis galimas tik esant įstatyme įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

31. Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

32. Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

33. Nagrinėjamoje byloje prašymą atnaujinti procesą pateikęs ieškovas (pareiškėjas) V. S. kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodė tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-384-910/2019, kuriame, ieškovo vertinimu, nustatytos reikšmingos šiai bylai naujos aplinkybės, t. y. konstatuota, kad ieškovas skolų neturėjo ir neįrodytos įmonės skolos tiekėjui „Schwab Versand Gmbh“. Ieškovo teigimu, šios aplinkybės įrodo, jog atsakovas bendrovės vadovas A. M. pervedė 13 652 Eur pinigines lėšas tiekėjui „Schwab Versand Gmbh“ be teisėto pagrindo, o tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai neįsigilino ir neatskleidė bylos esmės, todėl turi būti atnaujintas šios bylos procesas.

34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir civilinėje byloje esančius duomenis, sprendžia, jog apelianto (pareiškėjo) V. S. pareiškimo dėl proceso atnaujinimo ir atskirojo skundo argumentai dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės yra nepagrįsti. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2711-294/2016, iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-185-553/2017, tiek iš kitų byloje esančių procesinių dokumentų matyti, jog šios aplinkybės buvo įrodinėjamos bylą nagrinėjant teisme tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Teismai konstatavo, kad ieškovas V. S. neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. jog piniginės lėšos buvo pervestos be teisėto pagrindo. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujomis, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, ar kad pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog šiuo atveju nebuvo visų būtinų sąlygų procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti.

35. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė (nustatytos aplinkybės kitoje civilinėje byloje Nr. e2-384-910/2019) neturi esminės reikšmės išnagrinėtai bylai (t. y. neįrodo bylą nagrinėjusių teismų padarytų klaidingų išvadų, kurias būtų būtina ištaisyti atnaujinus procesą), kadangi kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-384-910/2019, teismas šioje byloje nenustatė, kad skolos nėra, o konstatavo, kad nėra patikimų įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie tikrąją UAB „Baltposta“ skolų apimtį, jų kilmę. Jokių esminių reikšmingų aplinkybių nepatvirtina ir apelianto nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-4414-866/2018, kuria buvo išspręstas procesinis prašymas dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą atsiėmimo. Pažymėtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1209-943/2019, kuria rėmėsi atsakovas, ir kurioje (nutarties motyvų dalies 39 punkte) buvo pažymėtos aplinkybės dėl atsakovo A. M. civilinės atsakomybės dėl galimai UAB „Baltposta“ patirtos žalos atliekant mokėjimus įmonei „Schwab Versand Gmbh“, ir konstatuota, jog UAB „Baltposta“ skola šiai įmonei egzistuoja ir tai pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o ieškovas ir toliau inicijuoja naujus civilinius procesus, kuriuose, nepateikdamas įrodymų, teigia, jog atsakovės UAB „Baltposta“ skolos Vokietijos įmonei „Schwab Versand Gmbh“ nėra.

36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje atliktu byloje esančių įrodymų ir aplinkybių vertinimu, padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad kiti šioje nutartyje atskirai neaptarti atskirojo skundo ar atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to atskirai dėl jų nepasisako.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir, nenustatęs proceso atnaujinimo pagrindų, pareiškėjo prašymo netenkino. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Atmetus ieškovo V. S. atskirąjį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas A. M. pateikė prašymą priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius nurodytų išlaidų patyrimo faktą ir jų dydį ir vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistomis 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos protingos, realios ir pagrįstos, dėl to priteistinos, t. y. visa 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma atsakovo naudai iš ieškovo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto (pareiškėjo) V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.