- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2S-1713-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04656-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- Z. K., J. K., R. D.
- Atsakovas
- D. G., R. G., L. Š., I. M., S. Ž., M. M., G. Z., A. P.
- Trečiasis asmuo
- J. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. K., J. K. (J. K.) ir R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Z. K., J. K. ir R. D. ieškinį atsakovams D. G., R. G. (R. G.), L. Š., I. M. (I. M.), S. Ž., M. M., G. Z. ir A. P. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo J. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti, kad pagal matininko S. Z. 2017 m. vasario 14 d. parengtą 8562 kv. m žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:1000, gali būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalinant žemės sklypą natūra bei nustatant, kad Z. K. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka 8562 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 421 kv. m ploto žemės sklypo dalis, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėta Nr. 1 ir taškais 1, 2, 3, 32, 30,1; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalinant žemės sklypą natūra bei nustatant, kad J. K. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka 8562 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 421 kv. m ploto žemės sklypo dalis, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėta Nr. 2 ir taškais 30, 32,31,28, 29, 30; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalinant žemės sklypą natūra bei nustatant, kad R. D. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka 1928 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1928 kv. m ploto žemės sklypo dalis, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėta Nr. 3 ir taškais 15, 16, 17,18, 19, 20,21,22, 23,15 bei priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2019 m. birželio 5 d. vykusiame posėdyje nustatytas terminas iki 2019 m. liepos 15 d. priešieškiniui pateikti, kuris pratęstas iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. 2019 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas pateikė naują prašymą pratęsti terminą priešieškiniui pateikti. Taip pat atsakovas I. M. pateikė prašymą stabdyti bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-4762-426/2019. Nurodė, kad teismo nustatytu terminu neturi objektyvios galimybės pateikti priešieškinio, nes tam, kad galėtų pateikti priešieškinį su alternatyviu pasiūlymu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, būtina parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. I. M. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą organizuoti Projekto parengimą, tačiau 2019 m. liepos 11 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštą Nr. A51-65260/19(2.14.2.12E-MP8), kuriuo atsisakyta svarstyti prašymą. Dėl šio rašto panaikinimo I. M. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI-4762-426/2019) dėl Rašto panaikinimo bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo priimti sprendimą pradėti rengti Projektą pagal I. M. 2019 m. birželio 7 d. prašymą, o tai turės įtakos alternatyvaus Projekto dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo parengimui. Teigia, jog kol nebus išspręsta administracinė byla Nr. eI-4762-426/2019, nėra galimybės išspręsti civilinę bylą, kurioje siekiama pateikti priešieškinį.
Atsiliepimas
3. Ieškovai atsiliepimu su prašymu dėl bylos stabdymo nesutiko. Nurodė, kad atsakovas I. M. vilkina bylos nagrinėjimą, administracinėje byloje priimtas sprendimas neturės prejudicinės reikšmės šioje byloje, o jo skundas yra nepagrįstas.
4. Atsakovai M. M., S. Ž., L. Š., D. G., G. Z. ir R. G., A. P. atsiliepimuose su prašymu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e2-405-918/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-04656-2018-1) nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-4762-426/2019 (teisminio proceso Nr. 2-61-3-02893-2019-7) ir įsiteisės sprendimas.
6. Teismas sutiko su ieškovų nuomone, kad teisinis rezultatas ar administracinėje byloje nustatytos aplinkybės neturės tiesioginio teisinio ryšio su nagrinėjama civiline byla ir šioje byloje pareikštu ieškovų reikalavimu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tai reiškia, kad nagrinėjama civilinė byla iki bus išnagrinėta administracinė byla negali būti stabdoma CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
7. Teismas nurodė, kad nesudarius I. M. tinkamos ir realiai įgyvendinamos galimybės pateikti priešieškinį, kuriame būtų pareikštas reikalavimas dėl jo norimos dalies atsidalijimo, nebūtų paisoma visų bendraturčių interesų pusiausvyros, prioritetas būtų suteiktas tik ieškovų interesui. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovai nuo bylos nagrinėjimo pradžios bandė inicijuoti taikų ginčo sprendimą; ieškovų atstovas deklaravo sutikimą bandyti bendraturčių ginčą spręsti taikiai, tačiau iš byloje pateikto susirašinėjimo matyti, kad ketinimai spręsti ginčą taikiai buvo vienpusiai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo nuomone, atsakovui I. M. nepateikus priešieškinio su pasiūlymu dėl atidalijimo ir teisės aktus atitinkančiu atidalijimo projektu, nėra galimybės šios bylos teisingai išnagrinėti. Taip pat teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius organizuoti projekto rengimą, atsakovui I. M. yra užkertamas kelias pateikti tinkamą priešieškinį. Sprendė, kad siekiant užtikrinti visų bendraturčių tinkamą interesų apsaugą, būtina sudaryti galimybes atsakovui pateikti priešieškinį ir alternatyvų atsidalijimo variantą. Pažymėjo, kad patenkinus ieškinio reikalavimus, atsakovo I. M. pasiūlymas dėl atsidalijimo jau nebebūtų galimas.
9. Teismas civilinę bylą sustabdė iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-4762-426/2019 CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
10. Ieškovai Z. K., J. K. ir R. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Miesto plėtros departamento 2019 m. liepos 11 d. raštas neužkerta kelio atsakovui I. M. parengti alternatyvų atidalijimo projektą ir pateikti priešieškinį šioje byloje. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A30-3893 pradėtas rengti 0,8562 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) M. pl. formavimo ir pertvarkymo projektas, o 2017 m. sausio 30 d. patvirtinti projekto rengimo reikalavimai, kurie galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, žemės valdos projektams, bet ne ilgiau nei 5 metus. Atsakovas kreipėsi į savivaldybės administraciją su naujos apimties prašymu, t. y. prašo tuo pačiu metu taikyti du žemės sklypo pertvarkymo būdus - rengti dviejų žemės sklypų (ginčo sklypo ir išimtinai jam priklausančio žemės sklypo) formavimo ir pertvarkymo projektą. Pasak apeliantų, atsakovo norai prieštarauja kitų bendraturčių interesams bei nukreipti vilkinti procesą. Atsakovas galėdamas šioje civilinėje byloje parengti alternatyvų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal jau išduotus projekto rengimo reikalavimus bei galėdamas teismui pateikti priešieškinį, be teisinio pagrindo ginčija savivaldybės administracijos atsisakymą rengti dviejų žemės sklypų pertvarkymo projektą. Teigia, jog atsakovo administracinis ginčas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisinio ryšio ir įtakos šiai civilinei bylai.
10.2. Atsakovas I. M. turėjo pakankamai laiko šioje civilinėje byloje parengti alternatyvų atidalijimo projektą ir pateikti priešieškinį. Ieškovų matininkas dar 2017 m. spalio 2 d. raštu kvietė atsakovus atvykti susipažinti su parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais bei pasirašyti ant parengto plano. Atsakovas iki 2019 m. birželio 5 d. (teismo įpareigojimo iki 2019 m. liepos 15 d. pateikti priešieškinį) neketino teikti priešieškinio ir nesiėmė veiksmų, kad būtų parengtas alternatyvus bendros nuosavybės padalijimo projektas, daugiau kaip 15 mėnesių buvo pasyvus ir nesinaudojo jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
10.3. Civilinė byla buvo iš esmės parengta nagrinėti teisme ir nebuvo objektyvių priežasčių skirti dar vieną parengiamąjį posėdį. Teismas pažeidė CPK 72 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, jog teismas privalo rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas, turi siekti, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Administracinės bylos išsprendimas savaime nepanaikins priežasties, dėl kurios teismas sustabdė civilinę bylą; išnagrinėjus administracinę bylą nebus įmanoma atnaujinti šios civilinės bylos nagrinėjimo; proceso dalyviai ir toliau bus priklausomi nuo vieno atsakovo atliekamų procesinių veiksmų ar nuo jo neveikimo.
10.4. Teismo vertinimas, jog atsakovas I. M. nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios bandė inicijuoti taikų ginčo sprendimą, o ieškovų atstovas kvietimą tartis ignoravo, nepagrįstas. Teigia, kad atsakovo I. M. atstovės ketinimai spręsti ginčą taikiai buvo deklaratyvūs.
Atsiliepimas
11. Atsakovas I. M. atsiliepime prašo atmesti ieškovų atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovai iškraipo atsakovo siekiamo parengti projekto tikslą. Paaiškino, kad jo namų valdos žemės sklypas iš trijų pusių apsuptas ginčo Žemės sklypu. I. M. išreiškė pageidavimą atsidalinti iš ginčo Žemės sklypo tokiu būdu, kad jam 549 kv. m ploto priklausanti Žemės sklypo dalis sudarytų apie 7 m pločio žemės juostą palei turimą namų valdos žemės sklypą, tam, kad vėliau būtų galimybė šią žemės juostą (žemės sklypą) sujungti su namų valdos žemės sklypu. Paaiškėjus ieškovų pozicijai, I. M. savivaldybės administracijai pateikė prašymą organizuoti Projekto rengimą, kurio tikslas pirmu etapu atidalinti I. M. turimą žemės dalį iš ginčo sklypo, šią žemės dalį suformuoti atskiru žemės sklypu, o antru etapu - atidalintą žemės dalį sujungti su namų valdos žemės sklypu. Apie minėtą pageidavimą buvo kalbėta bylos nagrinėjimo metu, susitikime su žemės sklypo bendraturčiais; jis atvaizduotas I. M. grafiniuose pasiūlymuose ir paaiškinta 2019 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu. Ieškovams žinoma, jog nesvarstoma galimybė pirmiau sujungti į vieną visą ginčo žemės sklypą su namų valdos žemės sklypu ir tik po to vykdyti I. M. priklausančių žemės dalių atidalijimą.
11.2. Įsakymu Nr. A30-3893 ir Reikalavimais numatyta pertvarkyti Žemės sklypą padalijimo būdu, o sprendžiant iš ieškovų 2016 m. lapkričio 14 d. prašymo, sklypas turėtų būti padalytas į 4 žemės sklypus. Kadangi žemės sklypo atidalijimas ir padalijimas yra skirtingi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdai, atsakovo pageidaujamas rengti Projektas negali būti pradėtas pagal šiuos dokumentus. Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai. Pagal šią nuostatą visi bendraturčiai gali inicijuoti atskirų Projektų rengimą, o reikalavimo bendraturčiams rengti kitą (savo) Projektą pagal kitiems bendratučaims jau išduotus Reikalavimus, Taisyklės nenumato, nes bendraturčių tikslai gali nesutapti. Taigi ieškovų teiginiai, kad atsakovas gali alternatyvų projektą rengti pagal Įsakymą Nr. A30-3893 ir Reikalavimus, o Departamento raštas tam netrukdo, yra atmestini.
11.3. I. M., kaip K. M. įpėdinis bei žemės sklypo dalies naudotojas, pranešimo apie pradėtą rengti Projektą negavo, jam nebuvo žinomas ir prisijungimo prie ŽPDRIS kodas. Matininkas pranešė apie jau įvykusį faktą - apie parengtą Projektą, t. y. kai Projekto derinimo ir tikrinimo procedūros institucijose buvo pasibaigusios. Atmestini ieškovų teiginiai, kad I. M. buvo pasyvus projekto rengimo metu.
11.4. I. M. (jo atstovė) bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, dalyvavo bendraturčių susitikime vietovėje, parengė 5 grafinius pasiūlymus dėl galimo atidalijimo, sutiko su ieškovų prašymu atidėti teismo posėdį deryboms. Ieškovai nepateikė savo pozicijos dėl pasiūlymų ir atsakovo siekiamo atidalijimo varianto (dėl siauros juostos suformavimo palei namų valdą), savo kompromisinių alternatyvų. Priešieškinio pateikimas tapo aktualus tik dėl pačių ieškovų procesinio elgesio byloje - jų klaidinimo dėl galimybės bylą užbaigti taikiai.
11.5. Pagal LAT formuojamą praktiką bylose, kuriose sprendžiama dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, o tai gali būti padaryta su priešieškiniu pateikus alternatyvų Projektą, kurio rengimą šiuo atveju atsisako pradėti Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Galimai patenkinus ieškinio reikalavimus, bus suformuoti nauji žemės sklypai pagal ieškovų Projekto sprendinius. Tokiu būdu, pasibaigus administracinei bylai galimai atsakovo I. M. naudai, atskiroje byloje jau nebebūtų galimybės kelti klausimo dėl atidalijimo iš jau pertvarkyto ir neegzistuojančio žemės sklypo. Administracinės bylos teigiamas rezultatas atsakovo I. M. atžvilgiu prarastų prasmę.
11.6. Kadangi būtinumas teikti priešieškinį byloje kilo tik paaiškėjus ieškovų pozicijai dėl nenoro sudaryti taikos sutartį, būtų pagrindas priimti atsakovo I. M. priešieškinį, kuris susijęs su Projekto parengimu. Nesudarius I. M. tinkamos ir realiai įgyvendinamos galimybės pateikti priešieškinį, kuriame būtų pareikštas reikalavimas dėl jo norimos dalies atsidalijimo, nebūtų paisoma visų bendraturčių interesų pusiausvyros.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo J. S. atsiliepime prašo tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Trečiasis asmuo sutiko su teismo nutarties teiginiu, kad būtina sudaryti galimybes atsakovui pateikti priešieškinį ir atitinkamai alternatyvų atsidalijimo variantą, tačiau pažymėjo, jog svarbūs ieškovų argumentai, jog pats atsakovas I. M. beveik dvejus metus nerengė alternatyvaus atidalijimo projekto bei neketino teikti priešieškinio šioje civilinėje byloje, kol teismas nenurodė atsakovui, kad jis tokią teisę turi. Be to, 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ši civilinė byla jau buvo sustabdyta. Atsakovo prašymas stabdyti bylą turėjo būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Kiti atsakovai ateityje taip pat gali sugalvoti pradėti rengti savo alternatyvų atidalijimo projektą ir tuo pagrindu prašyti teismo stabdyti bylą. Visi proceso dalyviai turi sąžiningai naudotis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Atsakovo alternatyvus projektas išplės šiuo metu nagrinėjamą ginčą; atsakovas I. M. galėtų parengti alternatyvų atidalijimo projektą pagal jau išduotus reikalavimus, o antru etapu savo atidalintą žemės sklypo dalį sujungti su savo namų valdos žemės sklypu. Tokiu būdu nereikėtų laukti kol pasibaigs atsakovo ginčas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis).
16. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2051/2013).
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-219/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1141-196/2018, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1253-180/2018).
18. Pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, kuriame nustatyta teismo teisė sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Teismas nurodė, kad siekiant užtikrinti visų bendraturčių tinkamą interesų apsaugą, būtina sudaryti galimybes atsakovui I. M. pateikti priešieškinį ir alternatyvų atsidalijimo variantą.
19. Apeliantų teigimu, atsakovo administraciniame teisme ginčijamas Miesto plėtros departamento 2019 m. liepos 11 d. raštas neužkerta kelio atsakovui I. M. parengti alternatyvų atidalijimo projektą ir pateikti priešieškinį šioje byloje. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kaip žemės sklypo projekto organizatorė, pradėjo ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei ginčo sklypui išdavė rengimo reikalavimus; antrą kartą nereikia teikti savivaldybei tokio prašymo, nes projekto rengimo procesas jau yra pradėtas. Pasak apeliantų, atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybė administraciją visiškai su naujos apimties prašymu, t. y. prašo tuo pačiu metu taikyti du žemės sklypo pertvarkymo būdus.
20. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006 yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos, t. y. pateikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą ir patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau ir – Žemės įstatymas), Teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka.
21. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – tai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, turi būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi ir privačios žemės savininkai (Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis). Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalį, asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia: 1) Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose; 2) savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 29 punkte numatyta, jog jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai.
22. Šiuo atveju, siekdamas pareikšti priešieškinį pagal savo siūlomą atidalinimo variantą, atsakovas I. M. ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu organizuoti Projekto rengimą (įskaitant ir dėl I. M. priklausančios žemės sklypo dalies atidalinimo). Nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovo veiksmai neatitinka paminėtų kasacinio teismo išaiškinimų bei teisės aktų nuostatų. Ieškovai nurodo, kad jie Vilniaus miesto savivaldybės direktoriui teikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – padalinti žemės sklypą į keturis žemės sklypus. Pagal parengtą projektą ieškovai prašo atidalinti tris žemės sklypus ieškovams, ketvirtą paliekant kitiems bendraturčiams bendrosios nuosavybės teise. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip vienas iš žemės sklypo bendraturčių, turi teisę ginti savo interesus individualiai, t. y. tokiu būdu, kuris jo požiūriu yra racionalus ir priimtinas, todėl apeliantų argumentai dėl atsakovo galimybės parengti savo alternatyvų atidalijimo projektą ir pateikti priešieškinį, atmestini kaip nepagrįsti.
23. Apeliantai nurodo, kad teismas pažeidė CPK 72 straipsnį, numatantį, kad teismas privalo rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas, turi siekti, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Teigė, kad bylos sustabdymas nepateisinamas proceso trukmės ir intensyvumo aspektais bei neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimo - administracinės bylos išsprendimas savaime nepanaikins priežasties dėl kurio pirmos instancijos teismas sustabdė civilinę bylą.
24. Pažymėtina, jog nors proceso operatyvumo principas ir yra itin svarbus, vis dėlto prioritetas turi būti taikomas teisingam bylos išnagrinėjimo principui. Tik tokiu atveju būtų tinkamai įgyvendinta asmens teisė į teisingą teismą, taip pat užtikrinti bendrieji teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-647-464/2019).
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005).
26. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas dar 2018 m. balandžio 27 d. atsiliepime į ieškinį savo nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad pagal ieškovų prašomą variantą nelieka galimybės žemės sklypą „4“ (visiems atsakovams bendrosios nuosavybės teise liekantį sklypą) panaudoti pagal jo tiesioginę paskirtį ir ateityje atidalinti iš jo I. M. bei kitų bendraturčių dalis; teigė, jog ieškinys pažeidžia I. M. bei kitų atsakovų teises ir interesus. 2018 m. rugpjūčio 31 d. byla buvo sustabdyta (iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl palikimo priėmimo fakto po J. Z. mirties nustatymo, t. y. siekiant nustatyti tinkamus atsakovus (žemės sklypo bendraturčius). Atnaujinus bylos nagrinėjimą, buvo išreikštas proceso dalyvių sutikimas bylą spręsti taikiai, atsakovas teikė siūlymus dėl galimo atidalijimo. Atsakovas paaiškino, jog tik šalims nepavykus susitarti, kilo būtinumas teikti priešieškinį su alternatyviu pasiūlymu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje susiklosčiusios aplinkybės, nenustačius atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei atsižvelgiant į teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, sudarė pakankamą pagrindą teismui sudaryti galimybę atsakovui I. M. pateikti priešieškinį ir alternatyvų atidalinimo variantą.
27. Kaip minėta, siekiant atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, asmuo privalo laikytis įstatyme numatytos tvarkos, t. y. pirmiausia kompetentingai institucijai pateikti prašymą leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovas pateikė duomenis, kad kreipėsi į savivaldybės administraciją su prašymu, taip pat, kad gavo atsakymą, jog prašymas bus svarstomas tik pareiškėjui atlikus atitinkamus veiksmus. I. M. su tokiu atsakymu nesutiko ir jį apskundė administraciniam teismui. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pats negali vertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. liepos 11 d. rašto, kuriuo atsisakyta svarstyti I. M. prašymą organizuoti projekto dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo, teisėtumo. Tačiau atsakovo skundo (kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. A51-65260/19(2.14.2.12E-MP8) bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjo I. M. 2019 m. birželio 7 d. prašymą) administraciniame teisme išsprendimas, sudarytų prielaidas (galimybę) atsakovui pateikti alternatyvų atidalinimo projektą, parengtą laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, ir priešieškinį.
28. Pažymėtina, jog teismas sutiko su ieškovų pozicija, kad administracinės bylos teisinis rezultatas ar nustatytos aplinkybės neturės tiesioginio teisinio ryšio su nagrinėjama civiline byla ir ieškovų reikalavimu, todėl padarė išvadą, jog byla negali būti stabdoma CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 dalimi ir naudodamasis jam suteikta diskrecijos teisę spręsti dėl bylos sustabdymo poreikio, konstatavęs fakultatyvųjį bylos sustabdymo pagrindą.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
30. Prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas nesprendžiami, nes bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos bylą išnagrinėjus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.