Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. Š., G. Š., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2600-262/2018 pagal ieškovo A. I. patikslintą ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, G. Š., J. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų ir pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, dalyvaujant tretiesiems asmenims: notarei D. J., L. Š., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. I. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas:

1.1. pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 1-487 dalį, susijusią su buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įtraukimu į Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, negaliojančia;

1.2. pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patvirtintą buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viešo aukciono sąlygą dėl pradinės 46 000 Eur pardavimo kainos negaliojančia;

1.3. pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuotą buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viešą aukcioną neteisėtu;

1.4. pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. gruodžio 22d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. DJ-7857 negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją.

2. 2018 m. gegužės 14 d. ieškovas A. I. patikslintame prašyme prašė sustabdyti civilinės Nr. e2-2600-262/2018 nagrinėjimą iki Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-631-235/2018.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu iki Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-631-235/2018.

4. Teismas sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-631-235/2018, kurioje, nagrinėjamas klausimas dėl ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), statuso, t. y. sprendžiama, ar nurodytas ūkinis pastatas yra savarankiškas daiktas, ar šis ūkinis pastatas yra tik ieškovui priklausančio buto ((duomenys neskelbtini)) priklausinys, ar viso gyvenamojo namo, kurį sudaro du butai ((duomenys neskelbtini)), priklausinys, yra susijusi su šia nagrinėjama byla (Nr. e2-2600-262/2018), kadangi civilinėje byloje Nr. e2-631-235/2018 nustačius atitinkamas aplinkybes dėl ūkinio pastato statuso, ieškovas galės jomis remtis šioje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Apeliantė J. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-631-235/2018 nustatyti faktai neturės jokios įrodomosios, prejudicinės ar privalomos galios šiai bylai, nes šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovams (J. Š. ir G. Š.) priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), aukciono ir atitinkamai įgijimo (pirkimo – pardavimo sutarties) teisėtumo, o civilinėje byloje Nr. e2-631-235/2018 nagrinėjamas ginčas dėl savarankiško nekilnojamojo turto objekto, t. y. ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priklausomybės ieškovui.

5.2. Nagrinėjamoje byloje (Nr. e2-2600-262/2018) ieškovas įrodinėja, kad apeliantei ir G. Š. šiuo metu priklausantis butas ((duomenys neskelbtini)) negalėjo būti parduodamas aukcione, nes teisės aktai draudžia viešajame aukcione parduoti turtą, kai dėl jo priimti turto arešto aktai arba parduodamam turtui įstatymų nustatyta tvarka yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šioje byloje teismas pats gali nustatyti (nelaukdamas sprendimo kitoje civilinėje byloje) ar ginčo butas ((duomenys neskelbtini)) jo pardavimo metu aukcione metu buvo areštuotas, ar jo atžvilgiu buvo taikomi kažkokie kiti suvaržymai, ypač kai civilinėje byloje nėra pareikštas reikalavimas, kuris būtų susijęs su atsakovei priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini).

5.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje yra nagrinėjamas tik vienintelio ieškovo reikalavimas pripažinti, kad ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra jam priklausančio buto priklausinys. Jeigu ieškinys ir bus patenkintas, tai jokios įtakos nagrinėjamai bylai neturės, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra nagrinėjamas reikalavimas, kuris būtų susijęs su šios bylos ginčo dalyku – atsakovei priklausančiu butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini).

5.4. Vilniaus miesto apylinkės teisme nėra nagrinėjamas nei atsakovės, nei G. Š. reikalavimas, kuriuo ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), būtų prašoma pripažinti jiems priklausančio buto ((duomenys neskelbtini)) priklausiniu, atitinkamai būtų reikalaujama pripažinti nuosavybės teisę į paminėtą ūkinį pastatą.

5.5. Paminėtoje civilinėje byloje nebus pripažinta, kad ūkinis pastatas yra atsakovei ir G. Š. priklausančio buto ((duomenys neskelbtini)) priklausinys, nes teismas negali pripažinti nuosavybės į turtą, jeigu asmuo šio turto niekada neturėjo ir to nustatyti neprašo. Taip pat nebus nustatytos jokios aplinkybės, kurios būtų reikšmingos nagrinėjant šį civilinį ginčą, t. y. dėl atsakovei ir G. Š. priklausančio buto ((duomenys neskelbtini)) įgijimo teisėtumo.

5.6. Ieškovo prašymo sustabdyti bylą motyvai yra nepagrįsti ir dėl to, kad ieškovas nėra įstatymo įgaliotas asmuo ginti viešąjį interesą, o prašymu motyvuojama, kad bylą reikia sustabdyti dėl to, nes neva gali paaiškėti, kad Vilniaus miesto savivaldybė per pigiai pardavė turtą. Ieškovas nėra laikytinas suinteresuotu asmeniu reikšti tokio pobūdžio argumentus.

6. Apeliantas G. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-631-235/2018 pagal to paties ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu; pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Kito buto ((duomenys neskelbtini)), kuris yra tame pačiame name, savininkai atsakovas ir J. Š. minėtoje byloje nėra pareiškę reikalavimo pripažinti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), jiems nuosavybės teise priklausančio buto ((duomenys neskelbtini)) priklausiniu, atitinkamai pripažinti nuosavybės teises į paminėtą ūkinį pastatą. Tai reiškia, kad ieškinį patenkinus, ūkinis pastatas galėtų būti pripažintas tik ieškovui priklausančio buto ((duomenys neskelbtini)) priklausiniu ir tik ieškovui galėtų būti pripažinta nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas net teoriškai negali daryti įtakos šios civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatui, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme nėra nagrinėjamas joks reikalavimas, kuris būtų susijęs su G. Š. ir J. Š. įsigytu butu, adresas (duomenys neskelbtini).

6.2. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas įtraukė G. Š. ir J. Š. į paminėtos civilinės bylos nagrinėjimą nėra pagrindas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą.

6.3. Nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymas pažeidžia civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), ypač kai ieškinys šioje civilinėje byloje paduotas dar 2016 m. pabaigoje, o civilinė byla iki šiol nėra išnagrinėta net pirmosios instancijos teisme. Tuo atveju, jeigu skundžiama nutartis būtų palikta galioti, susiklostytų situacija, kad ši civilinė byla pagal visiškai neperspektyvų ieškinį pirmosios instancijos teisme bus išnagrinėta apytikriai per 4-rius metus, kas yra visiškai nenormalu.

6.4. Ieškovas siekia vilkinti ne tik šios civilinės bylos nagrinėjimą, bet ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-631-235/2018 nagrinėjimą, nes ieškovas aptariamoje civilinėje byloje ne vieną kartą tikslino savo ieškinį.

7. Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik lakoniškai pasakyta, kad, įvertinus abiejų bylų medžiagą, spręstina, jog bylos yra susijusios. Teigiama, kad būtent bylos medžiagos įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad vienintelis šių bylų sąsajumas yra tai, jog: 1) abi bylos yra nagrinėjamos pagal to paties ieškovo reikalavimus ir 2) abiejų bylų ginčo objektai yra tame pačiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės negali būti sudaryti pagrindą privalomam civilinės bylos stabdymui.

7.2. Vilniaus miesto apylinkės teisme nustatyti faktai nesukurs ieškovo teisinio materialinio suinteresuotumo šioje byloje, bei nepatvirtins Savivaldybės ar Administracijos organizuoto buto pardavimo viešame aukcione neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, nutardamas stabdyti nagrinėjamą bylą, netinkamai įvertino šių bylų sąsajumą ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

8. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į J. Š. ir G. Š. atskiruosius skundus prašo juos tenkinti.

9. Ieškovas A. I. atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

9.1. Tarp nagrinėjamos bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos yra tiesioginis teisinis ryšys. Vilniaus miesto apylinkės teisme nustatyti faktai turės teisinės reikšmės Vilniaus apygardos teismui priimant teismo sprendimą, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje nagrinėjamas klausimas ar ūkinio pastato priklausinys, yra viso gyvenamojo namo, kurį sudaro du butai ((duomenys neskelbtini)), priklausinys.

9.2. Aplinkybę, kad paminėtas ūkinis pastatas gali būti pripažintas viso gyvenamojo namo priklausiniu, t. y. ne tik ieškovui priklausančio buto priklausiniu, bet ir kito buto, kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovams fiziniams asmenims, priklausiniu, patvirtina: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo (bylos Nr. e2-631-235/2018) teiginiai (<... negalima daryti išvados, jog papildomas statinys (ūkinis pastatas) yra priskirtas ieškovui, nes byloje pateiktoje schemoje yra pažymėtas visas namas, o ne tik ieškovo dalis, todėl ūkinis pastatas galėjo būti priskirtas visam namui ...>, <... pagal inventorizacinius duomenis ūkinis pastatas nebuvo priskirtas prie būtent ieškovo buto, bet priskirtas prie viso namo, esančio (duomenys neskelbtini)...>); 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. teisėjo rezoliucija, kuria apeliantai (G. Š. ir J. Š.) buvo įtraukti į apylinkės teisme nagrinėjimą bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų; 3) apeliantų G. Š. ir J. Š. pozicija, įvardyta apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, kad jeigu teismo nuomone ūkinis pastatas yra ne savarankiškas daiktas, o pagrindinio daikto priklausinys, tai teismas tokį ūkinį pastatą turi pripažinti ne ieškovui priklausančio buto ((duomenys neskelbtini)) priklausiniu, bet viso gyvenamojo namo priklausiniu.

9.3. Ūkinio pastato statuso nustatymas buvo pagrindas sustabdyti dabartinės civilinės bylos nagrinėjimą, nes šio statuso nustatymas turi tiesioginę įtaką tiek dabartinės bylos nagrinėjimui, tiek teisingumo įvykdymo užtikrinimui.

10. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos tenkinti. Sutinka su atskiruosiuose skunduose dėstomais argumentais. Bylos nėra tarpusavyje susijusios, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ūkinio pastato priklausomybės ieškovui, o šioje nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkintini.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

13. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ str.).

14. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 str. 4 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2051/2013).

15. Sustabdymas reiškia, kad civilinėje byloje tam tikrą laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismai privalo laikytis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) reikalavimų ir vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Šios teisės įgyvendinimas gali būti pripažintas neatitinkančiu Konvencijos nuostatų, jeigu civilinės bylos nagrinėjamas užsitęsė ir nebuvo intensyvus. Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-219/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1141-196/2018).

16. Pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, kuriame nustatyta teismo teisė sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas paminėto CPK straipsnio normą sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-631-235/2018 yra sprendžiamas klausimas dėl ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)), statuso (ar nurodytas ūkinis pastatas yra savarankiškas daiktas, ar šis ūkinis pastatas yra tik ieškovui priklausančio buto ((duomenys neskelbtini)) priklausinys, ar viso gyvenamojo namo, kurį sudaro du butai ((duomenys neskelbtini)), priklausinys), ir tai susiję su nagrinėjama byla (Nr. e2-2600-262/2018). Teismo nuomone, civilinėje byloje Nr. e2-631-235/2018 nustačius atitinkamas aplinkybes dėl ūkinio pastato statuso, ieškovas galės jomis remtis šioje byloje. Sutikti su tokia teismo išvada nėra pagrindo.

17. Iš teismo argumentų akivaizdu, kad teismas sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka, darydamas prielaidą apie galimą kitoje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių prejudiciją (CPK 182 str.). Bylos sustabdymas tokiu pagrindu priskirtinas prie privalomo bylos sustabdymo, nustatyto CPK 163 straipsnio 3 punkte, o ne CPK 164 straipsnio 4 punkte, kurį taikė pirmosios instancijos teismas. Kitų atvejų (čia nepatenka atvejis kai negalima nagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka), kuriuos nustačius teismas gali pripažinti, kad bylą stabdyti būtina, teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, jų neaptarė. Tokiems kitiems atvejams gali būti priskirtos aplinkybės, susijusios su šalimis, kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis, išvykus jiems į ilgalaikę neterminuotą komandiruotę; susirgus sunkia ne lėtine, reikalingą ilgalaikio gydymo, liga; dėl kreipimosi į užsienio valstybes teisinės pagalbos ir pan. Ketindamas sustabdyti bylą paminėtu pagrindu, teismas privalo įsitikinti, kad nenustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai išnagrinėti bylą, kad bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo, nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisėtų interesų.

18. CPK 164 straipsnio 4 punkto bylos sustabdymo pagrindas yra fakultatyvusis bylos sustabdymo pagrindas, priklausantis nuo teisėjo valios. Jis (pagrindas) neįpareigoja, o tik suteikia teisę teismui sustabdyti bylą. Tokia teise negali būti piktnaudžiaujama, nes be pagrindo bylą sustabdžius, vilkinamas joje galutinio sprendimo priėmimas, pažeidžiamas CPK 2 straipsnyje apibrėžti civilinio proceso tikslai.

19. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, kurios leistų sustabdyti bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Prielaida dėl galimų prejudicinių faktų kitoje, teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, susijusioje su nagrinėjama civiline byla, nepriskirtina CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais neturėjo pagrindo stabdyti bylą paminėtu teisniu pagrindu.

20. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo taikyti kito – privalomojo, civilinės bylos sustabdymo pagrindo, nustatyto CPK 163 straipsnio 3 punkte, nes teismo nutartyje nepakanka tokį pagrindą pagrindžiančių argumentų. Sutinkama su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutartis sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą yra iš esmės nemotyvuota, nepagrįsta, lakoniškai įvertinus faktines aplinkybes.

21. Iš to, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 164 straipsnio 4 punkto bylos sustabdymo pagrindą, neįvertino visų reikšmingų bylai sustabdyti faktinių aplinkybių, skundžiamos teismo nutarties tinkamai nemotyvavo, priėmė prieštaringą nutartį, faktinėmis aplinkybėmis neatitinkančią teisinio bylos sustabdymo reglamentavimo, neatskleisdamas bylos esmės. Teismas neatkreipė dėmesio ir apie tai nepasisakė, kad ieškovas prašė sustabdyti bylą ne CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, o CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, prašymą argumentuodamas. Tai įrodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo neatidus, neįsigilino į prašymą, jo nurodytus pagrindus, t. y. netinkamai vykdė teisingumą (CPK 2, 3, 6 str.). Nors ieškovas neskundžia teismo nutarties stabdyti bylą teismo nurodytu pagrindu, tačiau atskiruosiuose skunduose argumentų dėl to yra.

22. Iš to, kas pasakyta sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 329 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai išnagrinėjo ginčo klausimą, dėl ko skundžiama teismo nutartis naikinama, o klausimas dėl bylos sustabdymo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

23. Į esminius skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.

24. Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sprendžiamas civilinėje byloje, išnagrinėjus ją iš esmės ir priėmus procesinį sprendimą.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bylos sustabdymo ieškovo A. I. prašyme nurodytu pagrindu perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.