- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-29
- Bylos Nr.
- e2A-31-425/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04656-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- Z. K., J. K., R. D.
- Atsakovas
- D. G., L. Š., I. M., S. Ž., M. M., G. Z., R. G., A. P.
- Trečiasis asmuo
- J. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. K., J. K. (J. K.) ir R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-42-918/2022 pagal ieškovų Z. K., J. K., R. D. ieškinį atsakovams D. G., L. Š., I. M. (I. M.), S. Ž., M. M., G. Z., R. G. (R. G.), A. P., dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo J. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė: 1) nustatyti, kad pagal matininko S. Z. 2017 m. vasario 14 d. parengtą 8562 kv. m. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:1000, gali būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas; 2) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalinti žemės sklypą natūra bei nustatant, kad Z. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka 8562 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 421 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėta Nr. 1 ir taškais 1, 2, 3, 32, 30, 1; 3) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalinant žemės sklypą natūra bei nustatant, kad J. K. asmeninės nuosavybės teise atitinka 8562 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 421 kv. m. ploto žemės sklypo dalis,, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėta Nr. 2 ir taškais 30, 32, 31, 28, 29, 30; 4) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalinant žemės sklypą natūra bei nustatant, kad R. D. asmeninės nuosavybės teise atitenka 1928 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1928 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėta Nr. 3 ir taškais 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 15; 5) priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovai, atsakovai ir trečiasis asmuo valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,8562 ha ploto žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. k. v., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Z. K. priklauso 421/8562 dalis žemės sklypo, J. K. – 421/8562 dalis žemės sklypo, R. D. – 964/4281 dalis žemės sklypo, J. S. – 571-8562 dalis žemės sklypo, D. G. – 701/17124 dalis žemės sklypo, L. Š. – 701/17124 dalis žemės sklypo, K. M. – 549/8562 dalis žemės sklypo, L. M. – 2391/8562 dalis žemės sklypo, J. Z. – 701/8562 dalis žemės sklypo, A. D. – 16/8562 dalis žemės sklypo, V. G. – 863/8562 dalis žemės sklypo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad K. M. paveldėtoju yra I. M., L. M. – S. Ž., J. Z. – M. M. ir G. Z., A. D. – J. D. ir A. D., V. G. – A. P..
3. Ieškovai pageidauja savo turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje atidalinti. 2016 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės direktorių prašydami organizuoti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas padalinti žemės sklypą į 4 žemės sklypus bei atidalinamiems žemės sklypams nustatyti būdą – gyvenamųjų namų statybai, pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad pradedamas rengti 8562 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslai – padalyti žemės sklypą į atskirus žemės sklypus ir nustatyti naudojimo būdus pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), sprendinius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui parengti projekto rengimo reikalavimus. Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja 2017 m. sausio 30 d. patvirtino Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius 2017 m. sausio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo visus žemės savininkus, kad pateiktas prašymas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą yra įkeltas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS) ir visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS. Ieškovai 2017 m. vasario 9 d. pasirašė su matininku S. Z. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:1000 sprendinių brėžinį. ŽPDRIS sistemoje 2017 m. liepos 10 d. buvo įkeltas skelbimas apie parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei pateikta informacija, kad susipažinti su parengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu ir pateikti pasiūlymus dėl projekto sprendinių galima nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. liepos 24 d. ŽPDRIS sistemoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius Žemės sklypų projektavimo poskyrio vyr. specialistė 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) suderino Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyrius. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad žemės sklypas nesiriboja su valstybinės reikšmės keliais ir nepatenka į šių kelių apsaugos zonų ribas, todėl Kelių direkcijos derinimas nereikalingas. 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas prašymas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patikrinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 1 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) apibendrino, kad matininko S. Z. parengtas 8562 kv. m. ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, jų reikalavimams darantiems įtaką Projekto sprendiniams ir pritariama teikimui tvirtinti.
4. Parengtam žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui nėra raštiškai pritarę visi pertvarkomo žemės sklypo bendraturčiai. Papildomai Miesto plėtros departamentas informavo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų pertvarkomo žemės sklypo bendraturčių raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 66 p. numato sąlygą, kad projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi žemės sklypo bendrasavininkų raštiški pritarimai, matininkas 2017 m. spalio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pakvietė sklypo bendraturčius 2017 m. spalio 12 d. atvykti į matininko biurą ir susipažinti su parengto plano žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais bei pasirašyti ant parengto plano. Atsakovai neatvyko nustatytu laiku, taip pat neinformavo, sutinka ar ne su parengtu planu, todėl vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 66 p. ieškovai buvo priversti teismo sprendimu nustatyti, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir/ar pertvarkymas.
5. Atsakovai 2017 m. sausio 20 d. informaciniu pranešimu ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuoti apie pradedamą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, bei buvo informuoti, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje gali sekti projekto rengimo eigą. Atsakovai turėjo galimybę visas projekto rengimo, viešinimo, derinimo procedūras sekti elektroninėmis ryšio priemonėmis. Pažymi, kad atsakovai neteikė jokių pasiūlymų, pastabų, prieštaravimų dėl rengiamo projekto.
6. Ieškovų turimos dalys leidžia suformuoti atskirus turtinius vienetus, kurie yra teisingų konfigūracijų bei gali egzistuoti kaip atskiri turtiniai vienetai. Sklypas dalinamas į keturias dalis nekeičiant žemės sklypo paskirties. Visiems naujai suformuotiems žemės sklypams nustatomas naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Į atidalinamus sklypus patenka ir 4 m. pločio vietiniu keliu (duomenys neskelbtini) g. Atidalinamam sklypui Nr. 3 nustatomas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) – plotas – 208 kv. m. Atkreipia dėmesį, kad šis servitutas nustatomas ieškovės R. D. atidalinamam žemės sklypui, už kurį atsakovų neprašoma jokios kompensacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovai neįrodė, kad jų siūlomas žemės sklypo atsidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Teismas nekvestionuoja nei vieno iš žemės sklypo bendraturčių teisės atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovų siūlomas atidalijimo variantas pažeidžia atsakovų kaip bendraturčių interesus, iškelia ieškovų interesus aukščiau atsakovų. Ieškovai ne tik nebendradarbiavo su sklypo bendraturčiais rengiant atsidalijimo projektą, bet teisminio nagrinėjimo metu iš esmės nevykdė procesinės pareigos įrodyti, kad siūlomas atidalijimo variantas nepažeidžia kitų bendraturčių teisų ir interesų. Jau minėta, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovai iki projekto parengimo su bendraturčiais (bent tais, kurių nuosavybės teisės buvo išviešintos) būtų ieškoję geriausiai visų bendraturčių interesus atitinkančių atsidalijimo variantų ir būtų atsižvelgę bent į kokį nors bendraturčių pasiūlymą.
9. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo nesutikti su teismo ekspertizės išvadomis, kurios pagrįstos teismo eksperto žiniomis ir skaičiavimais. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad žemės sklypo forma turi reikšmės jo panaudojimo faktinėms galimybėms ir atitinkamai jo vertei. Teismo įsitikinimu, atskiro įrodinėjimo neturėtų reikalauti tai, kad teisinė galimybė žemės sklypą panaudoti tam tikrai paskirčiai ar būdui savaime nereiškia, kad būtent tokiam tikslui yra tikslinga turtą naudoti ekonomine prasme.
10. Teismas pabrėžė, jog ieškovų reikalavimų patenkinimo atveju ir atidalijus pagal siūlomą pertvarkymo projektą, atsakovams tenkanti sklypo dalis liktų netaisyklingo daugiakampio formos, todėl jo geriausio panaudojimo galimybės yra abejotinos. Atvirkščiai, žemės sklypo dalis Nr. 3 , kurios po atidalijimo siekia ieškovė R. D., lyginant su kitomis sklypo dalimis, yra vertingiausia, šios dalies vertingumo reikšmingai nesumažina ir projektuojamas servitutas. Vien tai, kad atsakovė galimai neketintų naudoti šios sklypo dalies geriausia panaudojimo būdu savaime nemažino sklypo dalies vertingumo.
11. Teismo vertinimu, išvadą apie tai, kad ieškovams projektuojamos žemės sklypo dalys yra ženkliai vertingesnės nei atsakovams tenkančios sklypo dalys, patvirtina ir pačių ieškovų elgesys tiek rengiant projektą, tiek ir bylos nagrinėjimo metu. Ieškovai, inicijavę žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą, su kitais bendraturčiais visiškai nebendradarbiavo, sprendinių visiškai nederino, matininkas su kitais bendraturčiais susisiekė ne siekdamas išklausyti visų bendraturčių pasiūlymus dėl sprendinių, bet nurodydamas, kad projektą bendraturčiai turi pasirašyti.
12. Ekspertas S. R. taip pat papildomai nurodė, kad naudingiausia visiems bendraturčiams būtų sutarti dėl bendro pardavimo kartu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir esančios namų valdos. Tuomet parduodamas žemės sklypo plotas sudarytų 1,033 ha ir dabartiniu metu tikėtina pardavimo kaina būtų apie 3 mln. Eur. Šio 1,033 ha žemės sklypo pardavimo kainos nustatymui reikalingas įvertinimas investiciniu požiūriu ir labai tikėtina, kad investicinė vertė bus dar didesnė.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje teismo posėdžiai buvo ne kartą atidedami šalims ir jų atstovams deklaruojant galimybes spręsti ginčą taikiai, bendru sutarimu suderinus galimus atsidalijimo būdus. Į bylą pateikti duomenys, kad atsakovai (jų atstovės) siūlė savo pačių parengtus galimus skirtingus atsidalijimo variantus, tačiau ieškovai šiuos variantus atmetė, argumentų apie tai, kodėl siūlomi variantai negalimi, nepateikė, tik nurodė, kad siūlomų variantų neparengė matininkas. Vien tai, kad atsakovai nesutikimo su ieškiniu neišreiškė teikdami priešieškinio savaime nereiškia, kad atsakovai procesinėmis teisėms naudojasi netinkamai. Atvirkščiai dispozityvumo principas civiliniame procese užtikrinai šaliai teisę pačiai spręsti, kokius teisinės gynybos būdus jai pasirinkti, kartu prisiimant ir riziką dėl netinkamo ar nepakankamo teisinės gynybos būdo pasirinkimo.
14. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad ieškovų argumentai, jog atsakovai neteikė teismui reikalavimo dėl kito atidalijimo būdo, savaime nereiškia, jog tai riboja atsakovų teises išdėstyti nesutikimo su ieškovų prašomu atidalinimo variantu motyvus, o teismui juos vertinti ir, nustačius tam pagrindą, pripažinti pakankamais ieškinio atmetimui.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovai Z. K., J. K. ir R. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, o taip pat atitinkamai perskirstyti išlaidas, patirtas, pirmosios instancijos teisme bei priteisti išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
15.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai neparemti išsamia faktinių bylos aplinkybių analize ir įrodymų vertinimu. Teismas subjektyviai ir selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, visiškai neatsižvelgė ir nevertino ieškovų pateiktų įrodymų ir pastangų suderinti sklypo padalijimo projektą su atsakovais tiek jo rengimo metu, tiek vykstant teismo procesui pirmoje teismo instancijoje. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.
15.2. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CK 4.80 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas, įtvirtinančią bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jam priklausantį turtą. Pabrėžia, jog ginčo atveju byloje buvo pateiktas tik ieškovų parengtas ir suderintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Atsižvelgiant į teismų praktikos pateiktus išaiškinimus, teigtina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimus, privalėjo procesiniame dokumente nurodyti: (i) ar pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka bendraturčių nuosavybės dalis; (ii) ar nepažeidžiamos bendraturčių teisės ir, nustačius galimus bendraturčių pažeidimus, nurodyti, kokiais bylos duomenimis remiantis konstatuojami interesų pažeidimai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimus, nepagrįstai konstatavo, kad suprojektuota sklypo dalis Nr. 4 yra suprojektuota neracionaliai – yra itin netaisyklingos daugiakampio („zigzago“) formos, apsunkinto susisiekimo, abejotinos ir jos racionalaus panaudojimo galimybės, todėl ieškovai neįrodė, kad jų siūlomas žemės sklypo atsidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.
15.3. Ieškovai pabrėžia, kad jų parengtas atsidalijimo projektas nesudarko bendraturčių valdomo žemės sklypo ir niekaip neapsunkina naudojimosi atskirais po padalijimo suprojektuotais žemės sklypais. Ginčo žemės sklypas savaime yra truputi netaisyklingos formos, nes jo viduryje yra įsiterpęs atsakovo I. M. turimas namų valdos žemės sklypas. Bet šių sklypo „trūkumų“ projekto metu negalima ištaisyti, kadangi tam (abiejų sklypų perprojektavimui ir jų formų keitimui) būtų reikalingas I. M. sutikimas. Tokio pageidavimo ir noro A. I. M. neišreiškė.
15.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovai įrodė, jog šiuo konkrečiu atveju žemės sklypas yra dalomas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Ieškovai 2022-04-20 pateikė į bylą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano ištraukas. Ieškovams, atsakovams ir trečiajam asmeniui J. S. priklausantis visas 0,8562 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į vieną (duomenys neskelbtini)funkcinę zoną. Taigi visas ginčo žemės sklypas patenka į vienodą vystymo teritoriją ir jam taikomi vienodi statybos reglamentai. Mažiausias formuojamas sklypas – 0,04 ha. Šie įrodymai patvirtina, jog ieškovai gali atidalinti žemės sklypus natūra, nepadarant jokios žalos žemės sklypui. Atsakovai pirmos instancijos teisme nekėlė ir negalėjo kelti klausimo dėl sklypo nedalumo, nes sklypas puikiausiai padalijamas natūra. Atsakovai taipogi nereikalavo taikyti kompensavimo pinigais. Taigi šie argumentai paneigia pirmos instancijos teismo teiginį, kad ieškovai neįrodė, jog jų siūlomas žemės sklypo atsidalijimo būdas yra priimtiniausias, kadangi ieškovai įrodė, jog jų siūlomas atsidalijimo būdas – padalijimas natūra - turi būti svarstomas kaip prioritetinis, pagrindinis atidalijimo būdas ir jis yra priimtiniausias tiek ieškovams, tiek atsakovams.
15.5. Ieškovai pažymi, kad jei atsakovai manė, jog jų sklypo dalis po atidalijimo bus mažiau vertinga negu ieškovų, tai remdamiesi teismo eksperto išvada galėjo teikti reikalavimą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo ar reikšti savo alternatyvaus atidalijimo projektus, tačiau tokių reikalavimų nekėlė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškinį.
15.6. Pažymi ir tai, jog teismo ekspertas išvadoje pateikė savo nuomonę nurodydamas, jog rinkos vertės požiūriu geriausias žemės sklypo panaudojimas būtų visiems bendraturčiams sutarti dėl bendro šio sklypo pardavimo arba pardavimo kartu su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui I. M.. Šios eksperto nuomonės pateikimas nesudaro pagrindo teismui atmesti ieškovų ieškinį dėl atidalijimo ir priversti ieškovus savo sklypo dalis parduoti nes taip nori kiti bendrataučiai. Prioritetas visada teikiamas atidalijimui natūra, ko ieškovai sistemingai ir siekė. A. I. M. atstovė advokatė N. S. pateikė į bylą brėžinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, nurodant, jog I. M. nori savo turimą 549 kv. m sklypo dalį atidalinti ir prijungti prie turimos savo namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovai teismo posėdyje išreiškė sutikimą dėl tokio atidalijimo būdo ir nurodė atsakovo atstovei, jog teikiamas atidalijimo projektas turi būti procedūriškai ir techniškai priimtinas, t. y. teismas gali patvirtinti tik tokį formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris parengtas teisės aktų nustatyta tvarka ir kuris suderintas su valstybės institucijomis. Deja, atsakovas I. M. nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis ir net nepradėjo tokio projekto parengimo procedūros.
15.7. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, jog priešingai nei konstatavo pirmos instancijos teismas, tai atsakovai nesikooperavo ir nebendradarbiavo su ieškovais pradedant nuo projekto rengimo pradžios. Projektas buvo rengiamas nuo 2017-01-20 iki 2017-09-01. 2017 m. spalio 2 d. matininkas S. Z. išsiuntė visiems bendraturčiams, tame tarpe ir I. M., Jelenai ir A. D., D. G., L. Š., M. M., G. Z., A. P., S. Ž., registruotus laiškus bei pakvietė susipažinti su parengtu projektu bei pasirašyti ant parengto plano. Nei vienas iš atsakovų neatsiliepė į matininko kvietimą, nepateikė nei pastabų, nei pasiūlymų, nei prieštaravimų dėl parengto projekto. Taigi visi atsakovai žinojo apie ieškovų rengiamą ir parengtą projektą bet niekas iš jų nebendradarbiavo su ieškovais, tokiu savo pasyvumu trukdydami ieškovams įgyvendinti savo teises į daiktą.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16.1. Nurodo, kad ieškovai siekia patenkinti tik savo interesus, todėl tiek pagal formuojamą teismų praktiką, tiek pagal bendruosius principus, toks reikalavimas turi būti vertinamas, kaip piktnaudžiavimas teisme. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, bei konstatavo pareigą išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.
16.2. Šiuo atveju, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovai nesiekė derinti rengiamo atidalijimo projekto su atsakovų valia, neaptarinėjo jokių kitų variantų bei nesiūlė kitų sprendimo būdų. Be to, atsakovams suprojektuotas sklypas ne tik neracionalios (zigzago) formos (kas apsunkina naudojimąsi, mažina vertę), bet ir yra santykinai pigesnis, ne toks patrauklus komerciškai. Tokią išvadą iš esmės patvirtino ir teismo ekspertas, kuris nurodė, jog ieškovų projekto sprendiniai yra neracionalūs ir nelygiaverčiai savininkams.
17. Atsiliepimu atsakovas I. M. prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17.1. Nurodo, kad atsakovai yra didelė žemės sklypo bendraturčių grupė, kuri savo procesinėmis teisėmis naudojasi sąžiningai, aktyviai dėjo pastangas parengti alternatyvus atidalijimo projektus ir bylą siekė išspręsti ginčą. Ieškovai gi siekė ir siekia tik naudos sau, ignoruodami didelės bendraturčių grupės interesus. Savo procesiniu elgesiu ieškovai vengia spręsti žemės sklypo naudojimą ir atidalijimą iš jo bendrosios dalinės nuosavybės pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
17.2. Kartu pažymi, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovų reikalavimų patenkinimo atveju ir atidalijus pagal siūlomą pertvarkymo projektą, atsakovams tenkanti sklypo dalis liktų netaisyklingo daugiakampio formos, todėl jo geriausio panaudojimo galimybės yra abejotinos. Be to, žemės sklypo dalis Nr. 3, kurios po atidalijimo siekia ieškovė R. D., lyginant su kitomis sklypo dalimis, yra vertingiausia, šios dalies vertingumo reikšmingai nesumažina ir projektuojamas servitutas. Negana to, ieškovų parengtas Projektas daro žemės sklypą Nr. 4 neracionaliu panaudojimui pagal paskirtį ir sudaro kliūtis atsakovams ateityje spręsti klausimą dėl jiems paliktame žemės sklype Nr. 4 atidalijimo.
17.3. Atsakovo vertinimu reikšminga ir tai, kad ieškovai prašė kiekvienam iš jų atidalinti po atskirą žemės sklypą, o tai leidžia daryti išvadą, jog ieškinio reikalavimai neatitinka Projekto, dėl ko ieškinys taip pat negalėjo būti tenkinamas, juolab, kai ieškinyje nepareikštas reikalavimas atidalinti atsakovams atskiro sklypą. Minėta, kad ieškovai apeliaciniame skunde klaidina apeliacinės instancijos teismą, aprašydami Projekto sprendimus taip, kad žemės sklypas Nr. 1 (421 kv. m) Projekte suformuotas tik ieškovei Z. K., o žemės sklypas Nr. 2, (421 kv. m) – tik ieškovui J. K.. Toks ieškovų faktinės situacijos iškreipimas, visų pirma, vertintinas kritiškai ir, antra, kaip gynybinė pozicija, bandant pristatyti savo ieškinio reikalavimus kaip atitinkančius Projekto sprendinius. Tačiau tokią pasirinktą gynybinę poziciją paneigia pats Projektas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas. Be to, byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti, todėl teisėjų kolegija šią bylą nagrinėja apeliaciniais skundais reiškiamų reikalavimų ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Kartu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išdėstė faktines bylos aplinkybes, dėl kurių ginčas tarp šalių nekyla, papildomai faktinių bylos aplinkybių nebekartoja ir pasisako dėl bylos esmės.
10. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovams ir atsakovams priklausančio žemės sklypo atidalijimo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovams projektuojamos žemės sklypo dalys yra ženkliai vertingesnės nei atsakovams siekiama palikti sklypo dalis, taigi ieškovai neįrodė, kad jų siūlomas žemės sklypo atsidalijimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.
11. Apeliaciniu skundu ieškovai nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir tvirtina, jog teismas nepagrįstai, pažeisdamas CK 4.80 straipsnio nuostatas, atsisakė tenkinti jų ieškinį, kadangi būtent atsakovai nebuvo aktyvūs ir nesiėmė jokių veiksmų dėl atidalijimo būdo bei sąlygų nustatymo, o ieškovų pateikiamas atidalijimo būdas yra proporcingas, teisingas sąžiningas ir nepažeidžia atsakovų interesų.
12. Teisėjų kolegija, nagrinėdama tarp šalių kilusį ginčą, pirmiausia pažymi tai, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktą). Tai reiškia, kad atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktą), kurie įtvirtina, kad siūlomas atidalijimo būdas turi nepažeisti kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.
13. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ieškovai atsakovams siūlė ne vieną nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo variantą ar būdą. Jokių tą patvirtinančių įrodymų ieškovai, kaip įrodinėjimo pareigą turinti šalis, nepateikė. Be to, tokią išvadą papildomai leidžia daryti ir pirmosios instancijos teismo bei atsakovų nurodomos aplinkybės, jog 2016 m. lapkričio 15 d. ieškovai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė 2016 m. lapkričio 14 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo prašė žemės sklypą padalinti į 4 žemės sklypus bei atidalinamiems žemės sklypams nustatyti būdą – gyvenamųjų namų statybai, pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. 2017 m. vasario 9 d. ieškovai Z. K., J. K. ir R. D. su matininku S. Z. sudarė sutartį dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto bei kadastro matavimų bylų parengimo Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 7 d. pateiktas prašymas derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. 2017 m. rugpjūčio d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyrius priėmė sprendimą projektą derinti. Matininkas S. Z. tik 2017 m. spalio 2 d. (po metų nuo projektavimo pradžios) išsiuntė pranešimus, adresuotus J. M., A. D., J. D., D. G., L. Š., M. M., G. Z., A. P., S. Ž., kuriuose informavo, kad yra parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir pakvietė 2017 m. spalio 12 d. 10.00-12.00 atvykti susipažinti su parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais.
14. Taigi byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai vertinti, kad ieškovai iki parengdami atidalijimo projektą buvo ėmęsi kokių nors derinimo veiksmų ar kreipęsi dėl turto atidalijimo, taip pat kad buvo parengtas bei tvirtinimui pateiktas ne vienas projektas, ar atsakovams buvo siūlomi kitokie sprendiniai. Visa tai neleidžia vertinti, jog priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio nuostatas ar kitas nuosavybės atidalijimą reglamentuojančias teisės normas, pažeidė ieškovų interesus ar netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
15. Vertindamas byloje kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esminis klausimas, reikšmingas nagrinėjamoje byloje yra ieškovų siūlomo atidalijimo būdo teisingumas, proporcingumas bei atitikimas visų bendraturčių interesams, valdomo daikto vertės išlaikymas. Analizuojant ieškovų pateikiamus duomenis, išties yra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovų pasirinktas atidalijimo būdas jų pasirinktų sklypų vietai ir formai yra aiškus bei geometriškai tvarkingas. Tačiau, priešingai nei siekia įrodyti apeliantai, po ieškovų atsidalinimo atsakovams liekančio sklypo dalies forma bei vertė nėra lygiaverčiai ieškovams tenkančiai žemės sklypo daliai.
16. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovams liekanti žemės sklypo dalis yra netaisyklinga (zigzago formos), todėl reali galimybė tiek patiems atsakovams realizuoti tokį žemės sklypą, tiek jį parduoti yra gerokai apsunkinta. Įvertinus tai, kad atsakovų skaičius nėra mažas, o jiems liekanti žemės sklypo dalis yra netaisyklingos formos, vingiuojanti tarp kitų žemės sklypo dalių, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tokio žemės sklypo ploto panaudojimas yra itin apsunkinamas bei sunkiai įgyvendinamas net ir tuo atveju, jei visas likęs plotas liktų valdomas vos trijų atsakovų.
17. Be to, vienos iš ieškovių pasirinktas norimas atidalinti žemės sklypo plotas (sklypo dalis Nr. 3) po atidalijimo, lyginant su kitomis sklypo dalimis, taptų iš esmės vertingiausia dalimi iš viso žemės sklypo, šios sklypo dalies vertingumo reikšmingai nesumažintų ir projektuojamas servitutas, kadangi tokia žemės sklypo dalis galėtų būti panaudojama tiek komercinei, tiek gyvenamųjų pastatų statymo veiklai.
18. Tokios pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog toks ieškovų siūlomas atidalijimo būdas daro neproporcingą žalą daiktui bei gerokai neigiamai veikia atsakovams liekančio sklypo ploto vertę, ką nurodė ir teismo ekspertas atliktoje ekspertizėje, bei kas patvirtina interesų pusiausvyros principo nesilaikymą.
19. Papildomai pažymėtina, kad kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, teismo ekspertas S. R. davė išvadą, kad svarbiausias faktorius, apsprendžiantis žemės sklypo dalių rinkos vertę yra jų padėtis (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir numatytas naudojimo būdas. Geriausias panaudojimas žemės sklypo dalies Nr. 3 besiribojančios su (duomenys neskelbtini) gatve, yra komercinės paskirties objektų teritorijoms, o 2017 m. vasario 14 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte yra numatytas naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės sklypo dalies Nr. 4 (kurią apeliantai nori paskirti atsakovams) panaudojimas komercinės paskirties objektų teritorijoms yra negalimas dėl to, kad nesiriboja su (duomenys neskelbtini) ir dėl nepalankios užstatymo požiūriu sklypo formos, kuri įvertinta kaip bloga. Po tokio žemės sklypo padalinimo, dalies žemės sklypo Nr. 4 galimas panaudojimas tik kaip namų valda: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas su sprendinių brėžinyje pažymėtomis dalimis Nr. 1, 2, 3 ir 4 rinkos vertės požiūriu neatsižvelgia į geriausią panaudojimą, leistiną Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinių pagrindinio brėžinio „(duomenys neskelbtini)“ nuostatas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sodų 1-osios gatvės sankryžos teritorija bei vertinamojo žemės sklypo teritorija apibrėžta kaip funkcinė zona Nr. (duomenys neskelbtini) ir galimas naudojimo būdas - K – komercinės paskirties objektų teritorijos. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad projekto sprendiniai yra neracionalūs ir nelygiaverčiai savininkams. Didžiausią naudą gautų 3-osios dalies savininkas, mažiausią – 4 –osios (atsakovai). Ekspertas taip pat nurodė, kad svarbus veiksnys, lemiantis žemės sklypo rinkos vertę yra jo forma.
20. Taigi, ieškovų apeliantų argumentai, kad parengtas atsidalijimo projektas nesudarko bendraturčių valdomo žemės sklypo ir neapsunkina naudojimosi atskirais po padalijimo suprojektuotais žemės sklypais, visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti.
21. Papildomai pažymėtina ir tai, kad ieškovai, teikdami prašymą dėl sklypo pertvarkymo projekto rengimo, nurodė kitą žemės sklypo pertvarkymo būdą - padalijimą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, specialieji reikalavimai buvo išduoti būtent žemės sklypo padalijimo projekto rengimui, atitinkamai, būtent apie organizuojamą žemės sklypo padalijimo projektą buvo skelbiama ŽPDRIS, būtent padalijimas yra minimas tiek brėžinyje, tiek brėžinio tekstinėje dalyje - aiškinamajame rašte. Nacionalinė žemės tarnyba, teikdama išvadą dėl tvirtinimo, pateiktą projektą vertino kaip projektą dėl padalijimo, o ne dėl atidalijimo. Taigi, pirmosios instancijos teismui ieškovų pateiktas tvirtinti projektas ir ieškininiai reikalavimai – nėra tapatūs ir tai, nors ir nesudaro esminės ieškinio atmetimo sąlygos, tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neleidžia vertinti, kad atsakovams buvo teikiama tiksli, konkreti ir aiški informacija, į kurią jie nepagrįstai nereagavo, o ieškovai laikėsi teisės aktų reikalavimų, rengdami žemės sklypo atidalijimo projektą.
22. Apeliacinės instancijos teismas, kaip nepagrįstus, atmeta ir ieškovų apeliacinio skundo argumentus dėl neva netinkamo atsakovų elgesio, siekiant išspręsti kilusį ginčą. Pirmiausia pažymėtina tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ne kartą sutiko atidėti bylos nagrinėjimą dėl taikos sutarties sudarymo. Nepaneigtos ir atsakovų nurodytos aplinkybės, kad atsakovai teikė ieškovams konkrečius grafinius pasiūlymus dėl atidalijimo, tačiau ieškovų pateikti pasiūlymai netenkino. Civilinę bylą nagrinėjat apeliacinės instancijos teisme, bylos nagrinėjimas taip pat buvo atidėtas, sudarant šalims galimybę rasti taikų ginčo sprendimą. Tačiau, kaip matyti iš pateiktų duomenų, atsakovų atstovė informavo teismą, kad ieškovai nė į vieną iš atsakovų teiktų 8 pasiūlymų nėra pateikę jokio konkretaus atsakymo, iš esmės ieškovai ignoruoja teikiamus atsakovų pasiūlymus, dėl ko susitarimas tampa neįmanomas.
23. Taigi, iš pirmiau išdėstytų aplinkybių yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apeliacinio skundo argumentus dėl neva egzistuojančio atsakovų nenoro tartis bei ieškoti kompromiso, o siekis, kad atsakovai sutiktų su ieškovų ieškininiu reikalavimu, negali būti vertinamas kaip kompromiso paieškos bei ketinimas pasiekti taikų sprendimo variantą.
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, dėl ko skundžiamas sprendimas yra paliekamas nepakeistas, o ieškovų apeliacinis skundas yra atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovams priteistinos jų turėtos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas I. M. patyrė 930,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme; atsakovė M. M. patyrė 130 Eur; atsakovė L. Š. – 250 Eur; atsakovė D. G. – 130 Eur; S. Ž. – 250 Eur; o A. P. – 150 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
27. Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovams suteiktų teisinių paslaugų kokybę, bylos apimtį bei ginčo specifiškumą, daro išvadą, kad atsakovų pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas, todėl priteisiamas lygiomis dalimis iš ieškovų Z. K. ir J. K., ir R. D..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš kiekvieno iš ieškovų Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. D., a. k(duomenys neskelbtini) atsakovo I. M. (I. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš kiekvieno iš ieškovų Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės M. M. naudai po 43,33 Eur (keturiasdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš kiekvieno iš ieškovų Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 83,33 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš kiekvieno iš ieškovų Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 43,33 Eur (keturiasdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš kiekvieno iš ieškovų Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 83,33 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš kiekvieno iš ieškovų Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.