Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovui E. Š., o ieškovei D. Š. ir ieškovų atstovui advokatui Juozui Rėksniui, atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovui, atsakovo VĮ Registrų centras atstovui, trečiajam asmeniui V. Š. ir jo atstovui advokato padėjėjui Martynui Duksai, trečiojo asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. Š. ir E. Š. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras, tretiesiems asmenims Utenos rajono savivaldybės administracijai ir V. Š. dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo ir neteisėto administracinio akto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovai D. Š., E. Š. prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko 2010-03-16 įsakymą Nr.14-531, o jo pagrindu Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2010-03-17 registruotus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis pripažinti negaliojančiais nuo jų nustatymo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre dienos; nustatyti vieną bendrą 6 m. ilgio žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribą, jungiant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pietrytiniame kampe esantį ribos posūkio tašką su artimiausiu žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos posūkio tašku ir naikinant Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pietinę ir šiaurinę ribas, kertančias ieškovų sklypą (t.y. ribas nustatant taip, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos sudarytų uždarą kontūrą).

Tretysis asmuo Utenos rajono savivaldybės administracija procesinių dokumentų nepateikė, atstovas nagrinėjant civilinę bylą nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010-07-19 nutartimi nusprendė, kad pagal ieškovų suformuluotus reikalavimus byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Kolegija pasisakė, kad antrasis skundo reikalavimas Civilinio kodekso 4.45 straipsnio pagrindu nustatyti ginčo sklypų ribas yra grynai civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas, pirmuoju reikalavimu pareiškėjai ginčija apskrities viršininko įsakymą, kuriuo buvo patvirtinti valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, ir šio įsakymo pagrindu atliktą žemės sklypo duomenų registraciją nekilnojamojo turto registre, kad reikšdami šį reikalavimą iš esmės siekia apginti savo nuosavybės teises į žemę ir iš esmės kelia ginčą, susijusį su valstybei, kaip nuosavybės teisės subjektui, ir privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribų nustatymu, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), o šio ginčo išsprendimas turės tiesioginės įtakos asmenų nuosavybės teisėms (nuosavybės teisių objektų apibrėžimui).

CK 4.45 straipsnis taikomas tada, kai kyla gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl sklypų ribų, kurios nėra aiškios iš esamų dokumentų. Tokio ginčo pobūdis nulemia tai, kad ieškiniu turi būti reikalaujama nustatyti sklypų ribas. Pasisakydamas dėl CK 4.45 straipsnio taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiškus reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, teismas negali spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą bei nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, jį ginčijant.

Šioje byloje nebuvo ginčijama, šiuos faktus patvirtina oficialūs rašytiniai įrodymai - išrašai iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, kad ieškovė nuosavybės teise valdo žemės sklypus: 9,1400 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – Utenos apskrities viršininko sprendimas 2002-01-30 Nr.58856-40-12151) ir kitos paskirties 1.2003 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis 1993-10-15 Nr.1-5752) (33-35 b.l.,t.1), esančius (duomenys neskelbtini), Utenos rajone.

Ieškovai prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko 2010-03-16 įsakymą Nr.14-531, o jo pagrindu Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2010-03-17 registruotus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis pripažinti negaliojančiais nuo jų nustatymo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre dienos. Motyvavo tuo, kad šis administracinis aktas pažeidžia ieškovų teises (LR CK 4.45 str., 4.98 str.), nes įregistravus minėtą žemės sklypą, juo persidengia ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas, atsiranda naujos sklypo gretimybės, kurių nebuvo, su ieškovais sklypų ribos derinamos nebuvo, sklypas padalytas į dvi dalis, todėl, panaikinus minėtą administracinį aktą ir registravimą, būtina nustatyti sklypo ribas taip, kaip ieškovai suformulavo antrame ieškinio reikalavime (kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos sudarytų uždarą kontūrą).

Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-111-278/2010, kurioje šalimis buvo V. Š., D. Š. ir Utenos apskrities viršininko administracija, priėmė sprendimą (181-184 b.l., t.1), kuriuo konstatavo, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 9,14 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenos rajone, yra įregistruotas vietinės reikšmės kelias, kurio plotas neįskaičiuotas į D. Š. žemės sklypo plotą, kad Utenos apskrities viršininko 2002-01-30 sprendimas, kuriuo D. Š. atkurtos nuosavybės teisės, bei Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nėra nuginčyti.

Teismas tokias išvadas padarė ištyręs ir įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus. Teismas tyrė ir vertino Utenos apskrities viršininko administracijos 2002 m. sausio 30 d. sprendimą, kuriuo D. Š. buvo atkurtos nuosavybės teises į 9,14 ha žemės sklypą, atkreipdamas dėmėsį į tai, kad šio sprendimo 3 punkte buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tame tarpe ir nuoroda į kelio apsaugos zoną ir kelią D. Š. žemės sklype, kas patvirtina kelio buvimą atsakovės žemės sklype. Taip pat tyrė ir vertino Utenos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 10-08-117, kuriuo buvo patvirtintas Utenos apskrities Utenos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės kadastro planas, kuriame punktyrine linija pažymėtas žemės sklypą Nr. 61 kertantis kelias. Konstatavo, kad iš 2001-11-20 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto matyti, kad žemės sklype Nr. 61 yra įsiterpęs vietinės reikšmės III kategorijos 6 m. pločio kelias, kuris sudaro 0,26 ha ploto, o taip pat matyti ir iš sklypo ribų nustatymo brėžinio, kurį yra pasirašiusi D. Š.. Teismas nustatė, kad nors D. Š. priklausantis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip vienas sklypas, tačiau jam nustatyta speciali kelių apsaugos zona, o kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad jį kerta laisvo valstybės fondo žemė, tai teismui leido padaryti išvadą, jog D. Š. žemės sklypą skiria žemėnauda, skirta bendro naudojimo keliui. Remdamasis VĮ Registrų centro pažyma teismas įvertino, kad žemėnauda, skirta bendrojo naudojimo keliui nėra įskaičiuota į D. Š. priklausančio žemės sklypo plotą. D. Š. teiginį, kad vietinės reikšmės kelias eina tik iki jos sodybos ir toliau nesitęsia, teismas vertintino kritiškai, nes Utenos apskrities viršininko 2002-01-30 sprendimas, kuriuo D. Š. atkurtos nuosavybės teisės, bei Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nėra nuginčyti, todėl yra galiojantys. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje buvę duomenys leido daryti išvadą, kad lauko kelio, kertančio D. Š. žemės sklypą faktas yra užfiksuotas nuo 1939 m., nes 1939-1962 m. laikotarpiu dabartinį jos žemės sklypą kirto kelias, jungiantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenvietes ir, nors ilgainiui dalis minėto kelio išnyko, tačiau jo dalis, kertanti D. Š. žemės sklypą, yra išlikusi.

Be to, teismas pažymėjo, kad iš apeliacinės instancijos teismui pateikto Utenos rajono savivaldybės tarybos 2009-12-22 sprendimo „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ bei Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos matyti, kad vietinės reikšmės kelias yra patvirtintas ir per D. Š. žemės sklypą, o susisiekimui naudojamas žemės plotas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir šie duomenys nenuginčyti, tai teismui leido konstatuoti, kad ginčijamas pravažiavimas, kurį yra užtvėrusi D. Š., yra įregistruotas kaip vietinės reikšmės kelias, kuriuo turi teisę naudotis visi asmenys.

Papildomai (ieškovams reikalaujant) nagrinėjamoje byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė ieškovės nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų kopijas – žemės naudojimo plotų eksplikaciją ir plotų skaičiavimą, valstybės parduodamo (nuomojamo) žemės ūkio paskirties sklypo kainos paskaičiavimą (170-175 b.l., t.2), kurie patvirtina, kad į 9,14 ha ploto ieškovės žemės sklypą keliui skirtas plotas neįskaičiuotas.

Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti ( prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno žydų religinė bendruomenės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,, Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „ Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2011 m. kovo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 kt.).

Ieškovai nagrinėjamoje civilinėje byloje pateikė Panevėžio apygardos teismo jau ištirtus ir įvertintus minėtus rašytinius įrodymus, juos prašo įvertinti iš naujo ir padaryti priešingas išvadas, tačiau šioje byloje yra pagrindas ir sąlygos Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2A-111-278/2010 nustatytus sprendime nurodytus faktus pripažinti prejudiciniais faktais, todėl teismas iš naujo nevertina šių įrodymų ir remiasi jau nustatytais faktais.

Minėta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus, kad iki šio laiko sklypo kadastriniai matavimai neatlikti, ieškovai mano, kad netikslinga juos atlikti, nes yra leistina ploto paklaida, todėl plotas gali būti ir nesumažėjęs. Taigi ieškovai naujų įrodymų (kurių netyrė ir nevertino Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-111-278/2010) savo teiginiui, kad 0.3340 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), persidengia su ieškovų žemės sklypu, dėl ko sumažėjo jų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas, patvirtinti nepateikė (LR CPK 178 str.).

Ieškovai pareiškė, kad atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pateikti rašytiniai įrodymai - Utenos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 10-08-117 patvirtintas Utenos apskrities Utenos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės kadastro planas ir suprojektuotų kelių sąrašas yra sudaryti vėliau, t.y. suklastoti, todėl prašė jais nesiremti kaip įrodinėjimo priemone, kaip pagrindžiančia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimą.

Pagal LR CPK 184 str. 1d. nuostatas, jei pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, pareiškęs apie įrodymo suklastojimą asmuo privalo pateikti suklastojimo įrodymus.

Minėto atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas remsis šiais rašytiniais įrodymais, nes jie nėra suklastoti, be to, pažymėjo, kad Utenos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 10-08-117 ieškovai neginčija.

Ieškovai nurodė, kad jų nurodytų dokumentų suklastojimo faktui patvirtinti įrodymų pateikti negali.

Taigi šioje byloje nėra įrodyta (CPK 178 str., 184 str. 1d., 197 str. 2d.), kad Utenos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 10-08-117 patvirtintas Utenos apskrities Utenos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės kadastro planas ir suprojektuotų kelių sąrašas yra suklastoti.

Negatorinį ieškinį pareiškęs asmuo, privalo įrodyti, kad jis yra daikto savininkas ir kad jo teisės yra pažeidžiamos (LR CK 4.98 str.).pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos

Jau minėta, kad Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-111-278/2010 nustatė, jog į ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotą neįskaičiuotas kelio plotas.

Šioje byloje nėra įrodyta, nes tokių įrodymų ieškovai nepateikė, kad atsakovui įregistravus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sumažėjo ieškovų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas.

Taigi CK 4.98 straipsnio taikymo prasme tai reiškia, kad ieškovai neįrodė vienos iš būtinųjų šios normos taikymo sąlygų, t.y. kad jie yra ginčo sklypo dalies, t.y. tos dalies, kurią užima žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai.

Ieškovai ieškinio reikalavimą dėl ribų nustatymo suformulavo taip, kad visas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų priskirtas jiems, nes, ieškovų nuomone, sklypai persidengia. sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Minėta, kad taikant CK 4.45 str. nuostatas, gali keistis tik žemės sklypo ribos, jų konfigūracija, tačiau negali padidėti ar sumažėti žemės sklypas.

Neįrodžius, kad ieškovai buvo ir yra ginčo sklypo dalies, t.y. tos dalies, kurią užima žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, nėra pagrindo pripažinti jų teises pažeistomis ir ginti remiantis CK 4.98 str. ir 4.45 str. normomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai.

Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, esktraordinarios. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-694/2010).

Ieškovai su ieškiniu dėl Utenos apskrities viršininko 2010-03-16 įsakymo Nr.14-531 panaikinimo ir nuosavybės teisių gynimo į Utenos rajono apylinkės teismą kreipėsi 2010-04-15 (17 b.l., t.1), šio teismo 2010-04-22 nutartimi ieškinį buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą (27 b.l., t.1), Panevėžio apygardos teismas 2010-06-15 nutartimi anksčiau minėta nutartį paliko galioti (28-30 b.l., t.1), ieškovai su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2010-06-23 (115 b.l., t.1), Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010-07-19 nutartimi nusprendė, kad pagal ieškovų suformuluotus reikalavimus byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui (118-120 b.l., t.1), ją nuspręsta perduoti Utenos rajono apylinkės teismui, byla gauta šiame teisme 2010-08-02 (121 b.l., t.1).

Ieškovų prašymu terminas, atsižvelgiant į nurodytus faktus dėl ieškovų savalaikio kreipimosi su ieškiniu 2010-04-15 bei tolimesnę bylos eigą, ieškiniui dalyje dėl Utenos apskrities viršininko 2010-03-16 įsakymo Nr.14-531 panaikinimo atnaujintinas.

Minėta, kad skundžiamu Utenos apskrities viršininko įsakymu 2010-03-16 Nr.14-531 (90-91 b.l., t.1) buvo patvirtinti suformuoto valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys, buvo įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į kitos paskirties 0.3340 ha ploto, kurį sudaro kelio plotas, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, kad Utenos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 10-08-117, kuriuo buvo patvirtintas Utenos apskrities Utenos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės kadastro planas, nebuvo skundžiamas, šio plano, o ir kelių sąrašo suklastojimo faktas neįrodytas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-25 sprendimu, nagrinėdamas ginčą dėl nacionalinės žemės tarnybos 2009-08-05 sprendimo Nr.3B-(11.5)-Š-441-768 ir Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ 2009-07-28 sprendimo Nr.(5.2) 12RD-120 pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, administracinėje byloje Nr.A502-368/2011 (138-149 b.l., t.2) atmetė ieškovės D. Š. prašymą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ minėtus sprendimus bei įpareigoti vadovaujančiąja georeferencinio pagrindo tvarkymo įstaigą ? Nacionalinę žemės tarnybą organizuoti ir kontroliuoti georeferencinio pagrindo tvarkymo, tikslinimo ir atnaujinimo darbus ? panaikinant ir ištaisant georeferencinio pagrindo duomenų bazėje neteisingai dešifruotus, užfiksuotus ir pažymėtus realiai nesamo kelio žymėjimus kaip „lauko ir miško kelias“ arba „neprofiliuotas keliukas į pavienes sodybas“ ieškovei D. Š. nuosavybės teise priklausančio 9,14 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 105 patvirtintų „Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių“ 42 p. nustato, kad kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų ženklinimo – parodymo aktas, nurodytas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 2 priede, nepildomas, o 43 p. nustato, kad kelio juostos planas turi būti suderintas su užsakovu ir kelio savininku, jei kelio savininkas nėra užsakovas, bei apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniu žemėtvarkos skyriumi, kuris patikrina, ar kelio juostos planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus bei ar kelio juostos ribos sutampa su teritorijų planavimo dokumentuose suformuotomis žemės sklypo ribomis.

Šioje byloje nenustatyta, kad ieškovai iki skundžiamo įsakymo priėmimo būtų buvę savininkai žemės sklypo, kurio, jį įregistravus, unikalus yra Nr. (duomenys neskelbtini), o kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini), Utenos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 10-08-117, kuriuo buvo patvirtintas kelias, neginčijo, todėl panaikinti skundžiamą Utenos apskrities viršininko įsakymą 2010-03-16 Nr.14-531 bei jo pagrindu registruotus žemės sklypo Nr.8247/7001:4 duomenis pripažinti negaliojančiais nuo jų nustatymo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre dienos pagrindo nėra.

Ištyrus ir įvertinus šalių pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, remiantis prejudiciniais faktais, nustatytina, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė ieškinio reikalavimus, ieškinys dėl visų ieškovų pareikštų reikalavimų atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Ieškinį atmetus, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Tretysis asmuo V. Š. prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė rašytinius įrodymus, kad apmokėjimui už advokato padėjėjo M. Duksos (67 b.l., t.2) teisines paslaugas – atstovavimą 2010-12-29 buvo išrašyta sąskaita faktūra MD Nr.2010/12/29 2.000,00 Lt sumai, kurią nurodyta apmokėti iki 2010-12-31 ( 69 b.l., t.2). Taip pat pateikė įrodymą - SEB banko 2011-01-11 mokėjimo nurodymą, kuriuo UAB „Aketonas“ apmokėjo minėtą sąskaitą (70 b.l., t.2). Nepateikus daugiau jokių įrodymų, kokiu pagrindu UAB „Aketonas“ apmokėjo šią sąskaitą, pripažinti, kad V. Š. patyrė 2.000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų šioje byloje, nėra pagrindo.

Į valstybės biudžetą iš kiekvieno ieškovo priteistina po 34,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei po 16,00 Lt žyminio mokesčio (16, 129 b.l. t.1) nepriemoka (už neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą apmokėta 100,00 Lt, t.y. apmokėta neindeksavus ) (LR CPK 79 str., 88 str. 1d. 3p., 82 str., 93 str., 96 str.).

Teismo 2010-08-05 nutartimi Nr.2-1651-356/2010 (122-123 b.l., t.1) buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ieškovams priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), į vakarus nuo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), rytines ribas jungiančios ašies (linijos) leisti, inicijuoti, organizuoti, įgyvendinti kelio projektavimą, įrengimą ir šios sklypo dalies eksploatavimą susisiekimui, iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje. Ši nutartis buvo iš dalies pakeista Panevėžio apygardos teismo nutartimi 2011-01-13 Nr.2S-93-227/2011 (103-104 b.l., t.2), pašalinant iš rezoliucinės dalies draudimą sklypo dalies eksploatavimą susisiekimui.

Ieškinį atmetus, laikinoji apsaugos priemonė paliktina galioti iki teismo sprendimas įsiteisės, o jam įsiteisėjus panaikintina (LR CPK 150 str. 4d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 str. 4d., 259 str., 263 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovų D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 34,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir po 16,00 Lt žyminio mokesčio.

( Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įrodymą pateikti teismui ).

Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr.2-105-356/2011 palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-08-05 nutartimi Nr.2-1651-356/2010 pritaikytą ir Panevėžio apygardos teismo nutartimi 2011-01-13 Nr.2S-93-227/2011 iš dalies pakeistą laikinąją apsaugos priemonę - draudimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, buveinės adresas Gedimino pr. 19, Vilnius, ieškovams D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), į vakarus nuo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), rytines ribas jungiančios ašies (linijos) leisti, inicijuoti, organizuoti, įgyvendinti kelio projektavimą, įrengimą, o teismo sprendimui įsiteisėjus, šią laikinąją apsaugos priemonę panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.