Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-529-280/2011

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-11-10
Bylos Nr.: 2A-529-280/2011
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01923-2010-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Margarita Dzelzienė
Ieškovas: D. Š., E. Š.
Trečiasis asmuo: V. Š., Utenos rajono savivaldybės administracijai
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras

Kategorijos

22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-529-280/2011

Teisėja Vijolė Vitienė proceso Nr. 3-61-3-01923-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija: 22.4; 29.4; 30.12.2; 114.11; 121.18; 121.21; (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Margaritos Dzelzienės, sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei

dalyvaujant ieškovės D. Š. atstovui adv. J. R., ieškovui E. Š., trečiajam asmeniui V. Š., jo atstovui adv. A. Iškauskui, Nacionalinės žemės tarnybos atstovui L. K.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. Š. ir E. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011-05-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-105-356/2011 pagal ieškovų D. Š. ir E. Š. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras, tretiesiems asmenims Utenos rajono savivaldybės administracijai, V. Š. dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo ir neteisėto administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovai, vadovaudamiesi LR CK 4.45 str., 4.98 str., prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko 2010-03-16 įsakymą Nr.14-531, o jo pagrindu VĮ Registrų centro Utenos filialo 2010-03-17 registruotus žemės sklypo Nr.8247/7001:4 duomenis pripažinti negaliojančiais; nustatyti vieną bendrą 6 m. ilgio žemės sklypų Nr.8247/0008:72 ir Nr.8247/7001:4 ribą, jungiant žemės sklypo Nr.8247/0008:50 pietrytiniame kampe esantį ribos posūkio tašką su artimiausiu žemės sklypo Nr.8247/0008:72 ribos posūkio tašku ir naikinant Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas sklypo Nr.8247/7001:4 pietinę ir šiaurinę ribas, kertančias ieškovų sklypą (t. y. ribas nustatant taip, kad sklypo Nr.8247/0008:72 ribos sudarytų uždarą kontūrą). Nurodė, kad jie nuosavybės teise Kvyklių kaime, Utenos rajone valdo žemės sklypus Nr.8247/0008:72 ir Nr.8247/0008:50. Utenos apskrities viršininko 2010-03-16 įsakymu Nr.14-531 buvo patvirtinti valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 8247/7001:4 kadastro duomenys ir šio įsakymo pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo padaryti atitinkami įrašai. Tačiau po Utenos apskrities viršininko 2010-03-16 įsakymo Nr.14-531 priėmimo ir šio įsakymo pagrindu atlikto valstybinės žemės sklypo registravimo nekilnojamojo turto registre valstybinės žemės sklypas Nr. 8247/7001:4 įsiterpė į ieškovų sklypą Nr. 8247/0008:72 ir padalijo jį į du sklypus. Tuo buvo pažeistos ieškovų nuosavybės teisės, nes jie, atkuriant nuosavybės teises, įgijo ir iki Utenos apskrities viršininko 2010-03-16 įsakymo Nr.14-531 priėmimo valdė vientisą žemės sklypą Nr. 8247/0008:72. Utenos apskrities viršininkas neteisėtai, nesuderinęs su ieškovais, pakeitė jų žemės sklypo Nr. 8247/0008:72 ribas. Ieškovai nurodė, kad šiuo atveju jų valdomo žemės sklypo ir valstybinės žemės sklypo ribos iš dalies persidengia. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 4.45 str., turi nustatyti tikslias sklypų ribas, atsižvelgdamas į žemės sklypo Nr. 8247/0008:72 nuosavybės ir kitus dokumentus bei į tai, kad ieškovai pirmieji įgijo nuosavybės teisę į persidengiančią sklypo dalį ir faktiškai ją valdė.

Utenos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 10-08-117 patvirtintas Utenos rajono savivaldybės Pačkėnų kadastro vietovės žemės kadastro planas ir suprojektuotų kelių sąrašas yra sudaryti vėliau, t.y. suklastoti, todėl jais prašė nesiremti kaip įrodinėjimo priemone. Ieškovai prašė atnaujinti terminą kreiptis dėl Utenos apskrities viršininko 2010-03-16 įsakymo panaikinimo, nes gindami pažeistas teises į Utenos rajono apylinkės teismą kreipėsi nepraleidę vieno mėnesio termino 2010-04-15, bendrosios kompetencijos teismai ieškinio teismingumo klausimą išsprendė neatsižvelgdami į teismų praktiką, kas apsunkino kreipimąsi į administracinį teismą, visą laiką savo pažeistas teisės stengėsi apginti sąžiningai ir rūpestingai (1 t., b. l. 1-5, 6-15, 127-128).

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2011-05-19 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovai prašė taikyti LR CK 4.45 str. ir 4.98 str. įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, t. y. negatorinį ieškinį ir žemės sklypo ribų nustatymą ir nurodė tokių reikalavimų faktinį pagrindą. Teismas konstatavo, kad, žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiškus reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, teismas negali spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą bei nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų. Sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiamos sklypų ribos, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas).

Teismas nustatė, kad byloje neginčijama, jog ieškovė nuosavybės teise valdo 9.14 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. 8247/0008:72, ir 1,2003 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 8247/0008:72, esančius Kvyklių km Utenos rajone bei kad žemės sklypas, unikalus Nr.8247/0008:72, suformuotas atliekant preliminarius matavimus, o sklypo kadastriniai matavimai neatlikti. 2010-03-17, vadovaujantis Utenos apskrities viršininko įsakymu 2010-03-16 Nr.14-531, kuriuo buvo patvirtinti suformuoto valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys, buvo įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į kitos paskirties 0.3340 ha plotą, kurį sudaro kelio plotas, žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2032-1830, kadastrinis Nr.8247/7001:4, suformuotą atliekant kadastrinius matavimus ir nuo 2010-03-31 panaudos sutartimi valdomą Utenos rajono savivaldybės. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-111-278/2010, kurioje šalimis buvo V. Š., D. Š. ir Utenos apskrities viršininko administracija, priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 9,14 ha ploto žemės sklype, esančiame Kvyklių kaime, Utenos seniūnijoje, Utenos rajone, yra įregistruotas vietinės reikšmės kelias, kurio plotas neįskaičiuotas į D. Š. žemės sklypo plotą, kad Utenos apskrities viršininko 2002-01-30 sprendimas, kuriuo D. Š. atkurtos nuosavybės teisės, bei Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nėra nuginčyti. Minimoje byloje teismas tokias išvadas padarė ištyręs ir įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, tame tarpe - Utenos apskrities viršininko administracijos 2002 m. sausio 30 d. sprendimą, Utenos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 10-08-117, kuriuo buvo patvirtintas Utenos apskrities Utenos rajono savivaldybės Pačkėnų kadastro vietovės žemės kadastro planas, kuriame punktyrine linija pažymėtas žemės sklypą Nr. 61 kertantis kelias, 2001-11-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, Utenos rajono savivaldybės tarybos 2009-12-22 sprendimą „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ bei Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos duomenis, iš kurių nustatyta, kad vietinės reikšmės kelias yra patvirtintas ir per D. Š. žemės sklypą, o susisiekimui naudojamas žemės plotas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir šie duomenys nenuginčyti. Iš Nacionalinė žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad į minėtą 9,14 ha ploto ieškovės sklypą keliui skirtas plotas neįskaičiuotas. Teismas, įvertinęs teismų praktiką, konstatavo, kad ieškovai nagrinėjamoje civilinėje byloje pateikė Panevėžio apygardos teismo jau ištirtus ir įvertintus minėtus rašytinius įrodymus, todėl minėtoje civilinėje byloje nustatytus faktus pripažino prejudiciniais faktais ir iš naujo jų nevertino, bet jais rėmėsi. Teismas nurodė, kad ieškovai naujų įrodymų šioje byloje savo teiginiui, kad 0.3340 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2032-1830, persidengia su ieškovų žemės sklypu, dėl ko sumažėjo jų žemės sklypo, unikalus Nr.8247/0008:72, plotas, nepateikė, iki šio laiko sklypo kadastriniai matavimai neatlikti (LR CPK 178 str.).

Teismas atmetė ieškovų argumentą, kad Utenos apskrities viršininko 2000-06-30 įsakymu Nr. 10-08-117 patvirtintas Utenos apskrities Utenos rajono savivaldybės Pačkėnų kadastro vietovės žemės kadastro planas ir suprojektuotų kelių sąrašas yra sudaryti vėliau, t.y. suklastoti. Todėl atmetė ieškovų prašymą jais nesiremti kaip įrodinėjimo priemone, pažymėjęs, kad ieškovai nepateikė įrodymų patvirtinti nurodytų dokumentų suklastojimo faktui (CPK 178 str., 184 str. 1d., 197 str. 2d).

Teismas pažymėjo, kad negatorinį ieškinį pareiškęs asmuo, privalo įrodyti, kad jis yra daikto savininkas ir kad jo teisės yra pažeidžiamos (LR CK 4.98 str.).pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-111-278/2010 nustatė, jog į ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr.8247/0008:72, plotą neįskaičiuotas kelio plotas. Šioje byloje nėra įrodyta, nes tokių įrodymų ieškovai nepateikė, kad atsakovui įregistravus žemės sklypą, sumažėjo ieškovų žemės sklypo plotas. Taigi CK 4.98 straipsnio taikymo prasme tai reiškia, kad ieškovai neįrodė vienos iš būtinųjų šios normos taikymo sąlygų, kad jie yra ginčo sklypo, unikalus Nr. 4400-2032-1830, savininkai. Todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovų teises pažeistomis ir jas ginti remiantis CK 4.98 str. ir 4.45 str. normomis.

Teismas, vadovaudamasis LR ABTĮ 33 str., 34 str. 1 d., 37 str. 2 d. 1-7 p. ir atsižvelgęs į ieškovų savalaikį ir intensyvų teisių gynimo pradėjimą teismuose, atnaujino terminą dėl Utenos apskrities viršininko 2010-03-16 įsakymo Nr.14-531 panaikinimo ir nuosavybės teisių gynimo. Pažymėjo, kad Utenos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 10-08-117, kuriuo buvo patvirtintas Utenos apskrities Utenos rajono savivaldybės Pačkėnų kadastro vietovės žemės kadastro planas nebuvo skundžiamas, šio plano bei kelių sąrašo suklastojimo faktas neįrodytas.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-25 sprendimu, nagrinėdamas ginčą dėl nacionalinės žemės tarnybos 2009-08-05 sprendimo Nr.3B-(11.5)-Š-441-768 ir Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ 2009-07-28 sprendimo Nr.(5.2) 12RD-120 pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, administracinėje byloje Nr.A502-368/2011 atmetė ieškovės D. Š. prašymą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ minėtus sprendimus bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą organizuoti ir kontroliuoti georeferencinio pagrindo tvarkymo, tikslinimo ir atnaujinimo darbus ? panaikinant ir ištaisant georeferencinio pagrindo duomenų bazėje neteisingai dešifruotus, užfiksuotus ir pažymėtus realiai nesamo kelio žymėjimus kaip „lauko ir miško kelias“ arba „neprofiliuotas keliukas į pavienes sodybas“ ieškovei D. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. 8247-00080072, esančio Utenos rajono savivaldybės, Kvyklių kaimo teritorijoje.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 105 patvirtintų „Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių“ 42 p. nustato, kad kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų ženklinimo – parodymo aktas, nurodytas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 2 priede, nepildomas, o 43 p. nustato, kad kelio juostos planas turi būti suderintas su užsakovu ir kelio savininku, jei kelio savininkas nėra užsakovas, bei apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniu žemėtvarkos skyriumi, kuris patikrina, ar kelio juostos planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus bei ar kelio juostos ribos sutampa su teritorijų planavimo dokumentuose suformuotomis žemės sklypo ribomis. Teismas nurodė, kad šioje byloje nenustatyta, jog ieškovai iki skundžiamo įsakymo priėmimo būtų buvę savininkai žemės sklypo, kurio, jį įregistravus, unikalus Nr. 4400-2032-1830, o kadastrinis numeris yra 8247/7001:4, Utenos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 10-08-117, kuriuo buvo patvirtintas kelias, neginčijo, todėl panaikinti skundžiamą Utenos apskrities viršininko įsakymą 2010-03-16 Nr.14-531 bei jo pagrindu registruotus žemės sklypo Nr.8247/7001:4 duomenis pripažinti negaliojančiais nuo jų nustatymo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre dienos pagrindo nėra (3 t., b. l. 3-11).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-05-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Ieškovai teigia, kad sprendimas priimtas neišnagrinėjus ieškinio argumentų, netinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas:

Žemesnės instancijos teismas

1.Teismas nenagrinėjo teisiškai reikšmingų, savarankišką ieškinio reikalavimų pagrindą sudarančių ieškinio motyvų dėl apeliantų žemės sklypo nuosavybės teisių pažeidimo, pažeidus nuosavybės vientisumą. Utenos apskrities viršininko 2010-03-16 įsakymu Nr. 14-531 įregistravus žemės sklypą Nr. 8247/7001:4, ieškovų nuosavybės teisės pažeistos tiek atsakovui faktiškai nusavinant persidengiančio sklypų ploto dalį, tiek ir suskaldant vientisą ieškovų sklypą. Teismas sprendimą grindė vien motyvais dėl to, kad įregistravus žemės sklypą Nr. 8247/7001:4, ieškovų sklypo plotas nepakito. Teismo sprendimais kitose bylose gali būti remiamasi tik paisant visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl išvada, kad gali būti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas žemės sklypo dydis, negali būti aiškinama kaip leidžianti pažeisti nuosavybės objekto vientisumą suskaldant (padalijant) jį į dalis.

2.Teismas netinkamai taikė CPK 182 str. 1 d. 2 p. dėl prejudicinę galią turinčių faktų, vadovavosi tariamu įrodymų viseto tapatumu ir todėl nevertino byloje surinktų įrodymų. Teismas suklydo ir padarė nepagrįstą išvadą kad Panevėžio apygardos teismo 2010-04-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-111-278/2010 nustatyta aplinkybė, kad į žemės sklypo, unikalus Nr. 8247/0008:72, plotą neįskaičiuotas kelio plotas, turi prejudicinę galią šioje byloje, kadangi jis neatitinka prejudicinės teismo sprendimo galios kriterijų viseto: priimant minimą teismo sprendimą dalyvavo ne visi šioje byloje dalyvaujantys asmenys; minimoje byloje teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis apie naujai įregistruotą žemės sklypą Nr. 8247/7001:4 kaip nenuginčytais ir kelio pažymėjimu Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje, kas ir sudarė šio sprendimo ratio decidendi. Panevėžio apygardos teismo 2010-04-06 sprendime nebuvo sprendžiamas ir nagrinėjamas ieškovų žemės sklypo vientisumo ir ploto apskaičiavimo pagrįstumo klausimas, jo ir valstybinio žemės sklypo tarpusavio ribų nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, kadangi dar likus kelioms dienoms iki šio teismo posėdžio ieškovų sklypas Nr. 8247/0008:72 jį dalijančių ribų neturėjo, o jos atsirado tik Lietuvos Respublikai įregistravus žemės sklypą Nr. 8247/7001:4. Panevėžio apygardos teismo 2010-04-06 sprendimo motyvai yra prieštaringi: sprendime minima aplinkybė, kad į žemės sklypo, unikalus Nr. 8247/0008:72, plotą neįskaičiuotas kelio plotas, tiesiogiai prieštarauja tame pačiame sprendime nustatytiems faktams, kad D. Š. vardu įregistruotas vienas sklypas, kad kelias yra šiame sklype. Panevėžio apygardos teismo 2010-04-06 sprendime vertinti nauji įrodymai - Nekilnojamojo turto kadastro duomenys apie naujai įregistruotą žemės sklypą Nr. 8247/7001:4 ir kelio pažymėjimą Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje, kurie ir tapo lemiamais sprendžiant V. Š. teisės naudotis valstybei įregistruotu sklypu klausimą. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjat civilinę bylą Nr. 2A-111-278/2010 teismo posėdyje priėmus naujai pateiktus įrodymus apie LR sklypo įregistravimą, įvykusį vos prieš keletą dienų, D. Š. prašymas atidėti teismo posėdį sudarant galimybes ginčyti registravimo pagrįstumą buvo atmestas, ieškovei nesudarant galimybės juos ginčyti.

3. Teismas suklydo apibrėždamas įrodinėjimo dalyką ir motyvuodamas sprendimą. Byloje esantys nekilnojamojo turto kadastro duomenys apie ieškovų sklypo vientisumą, ribas ir gretimybes prieštarauja teiginiams apie kokių nors jame esančių žemėnaudų neįskaičiavimą. Teismas neįvertino, kad pagal nurodytus dokumentus iki ginčo įsakymo priėmimo ir jo pagrindu atliktos registracijos ieškovai buvo įgiję ir valdė vientisą sklypą: 1) 2001-11-20 Žemės sklypo Nr. 8247/0008:72 ribų paženklinimo-parodymo aktas ir Ribų nustatymo brėžinys buvo skirti lauko matavimų duomenims ir nebuvo pagrindu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į kadastrą, dokumentuose užfiksuotas vieno sklypo žymėjimas riboženkliais 2) Utenos apskrities viršininko 2002-01-30 sprendime ir sklypo Nr. 61 (Nr. 8247/0008:72) plane uždaru kontūru žymimas ieškovės nuosavybėn perduodamas vientisas sklypas, ką patvirtina plane nurodomos gretimybės. Sklypo plane ties viduriu esantis žymėjimas, kuris anot atsakovo turėjo reikšti jo ketinimą nustatyti sklypo ribas palei projektuojamą kelią, nebuvo numatytas oficialiuose topografiniuose sutartiniuose ženkluose (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2004-11-05 raštas Nr. 4b-(l 1.5)1216); 3) Žemės sklypo Nr. 8247/0008:72 kadastro duomenys patvirtina vieno nekilnojamo daikto įregistravimą; 4) Nacionalinė žemės tarnyba 2004-11-05 rašte Nr. 4b-(l 1.5)1216 patvirtino, kad ieškovas suformuotas vienas žemės sklypas, kuris, įregistravus įsiterpiantį atsakovo sklypą, naujomis ribomis buvo padalintas į dvi dalis, kurių ribų su gretimybėmis pasislinkimas neįvyko, todėl yra neįmanoma situacija, kad šie sklypai nepersidengtų ir ieškovų sklypo plotas nesumažėtų.

4. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus panaikinti Utenos apskrities viršininko 2010-03-16 įsakymą Nr. 14-531 ir jo pagrindu atliktą teisinę registraciją:

4.1. Teismas pažeidė CPK 185 str. ir kitas įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas, dėl ko netinkamai įvertino Utenos apskrities viršininko 2000-06-30 įsakymu Nr. 10-08-117 patvirtintą Utenos rajono Pačkėnų kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektą ir kelių sąrašą, jais vadovaudamasis vien tuo motyvu, kad neįrodytas šių dokumentų suklastojimo faktas ir jie neapskųsti, o įrodymų turinys liko neįvertintas. Teismas nepasisakė dėl kelio suprojektavimo fakto ir nenustatė, ar kelio sklypas buvo suformuotas 2000-06-30 įsakymu Nr. 10-08-117, nes atsakovas šio teiginio nepagrindė. Šiam teiginiui pagrįsti į bylą buvo pateikti dokumentai - minėto žemėtvarkos projekto grafinė dalis (Planas), Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės eksplikacija ir Žemėtvarkos projektu Suprojetuotų kelių sąrašas. Minėtame sąraše 22-uoju numeriu grafoje „Kelio kryptis" nurodoma „nuo III kat. kelio iki sklypo Nr. 72/3. Atsakovo atstovo nurodytoje Žemėtvarkos projekto plano dalyje, kurioje jo teigimu yra pažymėtas šiuo projektu suprojektuoto, bet per 10 metų neužregistruoto valstybinio žemės sklypo numeris, minimo numerio neįžiūrėjo niekas. Ieškovams įregistruoto sklypo unikalus numeris baigiasi skaičiais 72, todėl, atsižvelgiant į skirtinga rašysena užpildytą sąrašą be datos, į tai kad žemėtvarkos projektas su neaptartais pildymais ir taisymais, kilo abejonių kad šis skaičius žymi ieškovų sklypo (Nr. 8247/0008:72) numerį ir dokumentas gali būti sudarytas vėliau, po žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Tariamai suprojektuotas sklypas 72/3 neįregistruotas, todėl kilus ginčui dėl įrodymų turinio ir reikšmės, ieškovas buvo teismo įpareigotas per 10 dienų pateikti dokumentus, patvirtinančius žemės sklypo Nr. 723 suformavimą, tačiau nustatytais terminais į bylą atsakovas dokumentų nepateikė. 2) Teismas skundžiamame sprendime neįvertino aplinkybės, kad atsakovui įregistruotas sklypas nebuvo tinkamai suformuotas. Žemėtvarkos projekto planas, juo Suprojektuotų kelių sąrašas bei Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės eksplikacija yra susiję dokumentai, kurių turinys dėl jų tarpusavio ryšio turi būti vertinamas kartu. Į bylą pateiktas Žemėtvarkos projekto planas yra su priklijuotais, ir neaptartais taisymais sutartinių ženklų. Suprojektuotų kelių sąrašas yra be datos, užpildytas skirtinga rašysena ir skirtingu duomenų detalumu grafose. Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės eksplikacijoje projektuojamo kelio žemė kaip valstybės išperkama ar neprivatizuojama nėra pažymėta. Žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių (LR žemės reformos įstatymo 13 str.). Byloje esantys VĮ Registrų centro kadastro duomenų bazės duomenys patvirtina, kad valstybės ir savivaldybės kelių ginčo teritorijoje nėra. Todėl projektuojant žemės sklypus sklypas tariamam keliui nebuvo priskirtas, o buvo projektuojamo vientiso ieškovams natūra gražinamo sklypo dalimi. Net darant prielaidą, kad Žemėtvarkos projektu buvo formuojamas valstybinis žemės sklypas Nr. 72/3, ieškovų sklype galėjo būti projektuojamas nebent kelio servitutas, bet ne vietinės reikšmės kelias, kadangi toks sprendinys būtų buvęs neteisėtas, nes prieštarautų projektu formuojamo ieškovų sklypo vientisumui, prie šio kelio projektavimo metu neprieina teisės aktų reikalaujamas minimalus būtinas sodybų (žemės sklypų) kiekis. Teismas nepasisakė ir dėl ieškovų teiginio, kad Suprojektuotų kelių sąraše nurodomas skaičius 72/3 iš tikrųjų žymi ieškovų sklypo kadastro numerį (Nr. 8247/0008:72) ir sklypo plane pažymėtą posūkio tašką Nr. 3.

Žemesnės instancijos teismas

4.2. Netgi jeigu atsakovai būtų įrodę, kad Žemėtvarkos projekte buvo toks sprendinys, kuriuo siekta suformuoti žemės sklypą keliui Lietuvos Respublikos nuosavybėje, toks neteisėtas sprendinys nebegalėjo būti įgyvendinamas suformavus ir grąžinus vieną vientisą ieškovų žemės sklypą. Skundžiamu aktu atsakovai nepaiso ieškovų teisėtų lūkesčių dėl nuosavybės vientisumo ir apsaugos, ką leido suprasti atsakovo ir jo įgaliotų asmenų veiksmai. Aplinkybę, kad ieškovai galėjo teisėtai pasitikėti jiems projektuojamo žemės sklypo vientisumu, patvirtina ir šios bylos aplinkybės: 1) Pačkėnų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane ieškovų sklype keliams išperkama žemė nenumatyta; 2) 2003-05-22 Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos rašte Nr.3B-(9.2)-1262 patvirtino, kad žemės sklypas suvokiamas kaip uždaras kontūras (masyvas) ir nurodė, kad tais atvejais, kai žemės sklypą kerta kelias, kuris nesuformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir po kuriuo žemė gali būti privatizuojama, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kelio servituto nustatymo tikslingumo. Ieškovų sklypo nekirto nesuformuotas kelias. 3) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-07-01 nutartimi administracinėje byloje Nr. Al 0-776-05 buvo įvertinti visi esminiai įrodymai ir pasisakyta dėl jų pakankamumo įrodinėjant kelio buvimą. Nutartis, kuria nustatyta, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo nei viename iš nuosavybės dokumentų nėra nurodyta, kad žemės sklypą kerta bendrojo naudojimo kelias, pagrindžia ieškovų sąžiningą ir teisėtą lūkestį.

Teismas taikė ginčo teisinių santykių nereglamentuojančias teisės normas. Nebuvo jokio teisinio pagrindo atlikti kelio juostos kadastrinių matavimų, kadangi sklype nebuvo kelio statinio. Atsakovo atstovo įsakymu Nr. 1P-105 patvirtintos Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklės reglamentuoja kelio kaip inžinerinio statinio užimamos kelio juostos kadastro duomenų bylos rengimo ir kadastro duomenų formų pildymo tvarką (Taisyklių 1 p.) ir negali būti taikomos žemės sklypui, kuriame nėra kelio inžinerinio statinio. Kelio inžinerinio statinio nebuvo atkuriant nuosavybės teises ieškovams, šio statinio statybos leidimas nėra išduotas iki šios dienos, todėl ieškovai nebuvo informuoti apie atsakovo žemės sklypo ribų žymėjimą pažeidžiant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 punktą. Teismas pažeidė 2005-05-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1P-105 patvirtintų Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 5 punktą, nes nebuvo suformuotas žemės sklypas, kuriame nutiestas arba bus tiesiamas kelias, taip pat Taisyklių 43 p., įpareigojantį apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritorinį žemėtvarkos skyrių patikrinti, ar kelio juostos ribos sutampa su teritorijų planavimo dokumentuose suformuotomis žemės sklypo ribomis. Atsakovo sklypas ne tik nebuvo suformuotas pagal žemėtvarkos projektą bet ir jo žymimos ribos nesutapo su ieškovų žemės sklypo ribomis ir jį įregistravus atsirado iki tol nebuvusios ieškovų sklypą dalijančios ribos su nauja gretimybe (Kelio juostos plane nurodomi ribos posūkio taškai 2-41 ir 25-39). Teismas šių aplinkybių ir įrodymų neįvertino. Teismo motyvuose minimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-25 sprendimas neturi jokios reikšmės vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė kokią teisinę reikšmę jis teikia minėtam sprendimui. Minėtoje byloje buvo keliamas kelio žymėjimo georeferencinėje duomenų bazėje konkrečiu laiku pagrįstumas ir ieškovės reikalavimai atmesti konstatavus, kad šioje bazėje yra žymimi ir natūralios kilmės objektai pagal ortofotonuotraukas. Šioje byloje nėra nustatyta ir teismas nesiaiškino aplinkybės ar žemės sklypo Nr. 8247/7001:4 ribos yra nustatytos pagal georeferencinėje duomenų bazėje pažymėto kelio duomenis. Kita vertus, ši aplinkybė būtų svarbi tik tuo atveju, jei nuosavybės predavimo metu būtų buvusios nustatytos ir pažymėtos ieškovų sklypo Nr. 8247/0008:72 ribos su tokiu „keliu".

Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi tuo, kad Utenos apskrities viršininko 2000-06-30 įsakymu Nr.10-08-117 yra patvirtintas kelias, o ieškovai šio įsakymo neginčijo. Jokie bylos įrodymai nepatvirtina sklypo keliui suformavimo fakto, jo gretimybės su ieškovų sklypu, suformuotas ir nuosavybėn ieškovams perduotas vientisas sklypas, todėl ieškovai neturi pagrindo skųsti Utenos apskrities viršininko 2000-06-30 įsakymo Nr.10-08-117.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovų reikalavimas dėl ribų nustatymo suformuluotas taip, kad visas žemės sklypas Nr. 8247/7001:4 būtų priskirtas jiems, kadangi ginčo sklypai persidengia tik dalinai, o ieškovų reikalavimai susiję tik su persidengiančia sklypų dalimi. Be to, ieškovai reikalauja ne valstybinės žemės sklypo dalies, bet jiems suformuoto ir nuosavybėn perduoto vientiso žemės sklypo gynimo. Jų reikalavimas dėl ribų nustatymo turėjo būti patenkintas, nes CK 4.45 str. pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad, nors šalių sklypų ribos nustatytos, tačiau persidengianti sklypų dalis susidarė Utenos apskrities viršininko administracijai priėmus neteisėtą 2010-03-16 įsakymą Nr. 14-53 ir suformavus sklypą Nr. 8247/7001:4 ne tik iki ieškovų sklypo Nr. 8247/0008:7, bet ir per visą minėtą sklypą. Pirmiau buvo suformuotas ieškovų turimas žemės sklypas, pirmojo sąžiningo įgijėjo teisės turi būti ginamos (CK 1.75 str. 4 d.). Vėliau formuojamas žemės sklypas turėjo būti derinamas su pirmiau suformuoto ieškovų žemės sklypo ribomis. Šioje byloje gretimo sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika, kurios institucijos leido manyti, kad jos veikia teisėtai, o ieškovams grąžinamas sklypas yra racionaliai suplanuotas, vientisas, besiribojantis su jau turima nuosavybe, todėl ieškovų ginama nuosavybės dalis negali būti dalinama lygiomis dalimis gretimiems sklypams (b. l. 14-24).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pie žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, o Utenos rajono apylinkės teismo 2011-05-19 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Utenos apskrities viršininko 2002 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 58856-40-12151 D. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (kad. Nr. 8247/0008:72 Pačkėnų k. v.). Jau 2001-11-20 žemės sklypo ribų nustatymo brėžinyje - abrise, kelias buvo pažymėtas sutartiniu ženklu ir apie šį faktą apeliantė žinojo. 2001-11-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kurį pasirašė D. Š., 3 punkte yra parašyta, kad „Žemės sklype Nr. 61 yra įsiterpęs vietinės reikšmės III kategorijos 6 m. pločio ir 0,26 ha ploto kelias. Ginčijamas kelias teritorinio planavimo dokumente - Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo patvirtintas Utenos apskrities viršininko administracijos 2000-06-30 įsakymu Nr. 10-08-117, kurio apeliantai neginčijo, bei pretenzijų nepareiškė.

Utenos rajono savivaldybės tarybos 2009-12-22 sprendimu Nr. TS-373 buvo patvirtinta Utenos rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo schema, kuri įregistruota Utenos rajono savivaldybės administracijos tvarkomame Teritorijų planavimo duomenų registre. Šioje žemėtvarkos schemoje pažymėta, kad D. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra įsiterpęs vietinės reikšmės vidaus kelias. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005-05-05 įsakymu Nr. 1P-105 „Dėl kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių patvirtinimo", UAB „Altiplanas" nustatė kelio juostos kadastro duomenis ir parengė kelio juostos žemės sklypo planą. Vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos, todėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nepildomas bei derinimo procedūra su besiribojančių žemės sklypų savininkais nereikalinga. Minėtas kelias atskiru sklypu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2010-03-19, o įregistravimo pagrindas Utenos apskrities viršininko 2010-03-16 įsakymas Nr. 14-531. Sklypas, kurį kerta vietinės reikšmės kelias, nėra suskaidytas, apeliantams priklausančio žemės sklypo plotas nėra sumažintas ir nenusavinta jų nuosavybė.

Atsakovas nurodo, kad nesutinka su apeliantų 4.1. punkte išdėstytais argumentais ir teiginiais, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Utenos apskrities viršininko 2000-06-30 įsakymu Nr. 10-08-117 patvirtintu Utenos rajono Pačkėnų kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektu ir kelių sąrašu. Nesuprantama apeliantų pozicija, jog teismas neturėjo vadovautis šiais dokumentais priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-105-356/2011. Ankstesniuose teismo posėdžiuose abejonių apeliantai nepareiškė dėl dokumentų tikrumo, galimo dokumentų klastojimo fakto, todėl tokie pasisakymai ir abejonės yra nepagrįstos ir atmestinos. Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas yra originalus ir pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujamasi, kurį priimant ir patvirtinant išlaikomos ir atliekamos eilės procedūrų. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, teismas nepažeidė LR CPK 185 straipsnio nuostatų.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su apeliantų argumentu, kad „Utenos rajono Pačkėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu suprojektuotų kelių sąrašo 22-uoju numeriu pažymėta kelio kryptis nurodoma nuo III kat. kelio iki sklypo Nr. 723", kad šis skaičius Nr. 723 žymi jų nuosavybės teise priklausančio sklypo numerį. Mano, kad šis argumentas neturi teisinės reikšmės ir šis suprojektuotų kelių sąraše nurodytas sklypo Nr. 723 nesusijęs su jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir nežymi jų žemės sklypui suteikto kadastrinio Nr. 8247/0008:72. Pateiktame suprojektuotų kelių sąraše nurodytas žemės sklypo numeris yra laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypo numeris. Apeliantai neteisingai traktuoja, jog laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypas, kuriam suteiktas šis numeris turi būti suformuotas ir įregistruotas, bei parengti sklypo formavimo dokumentai. Laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypai nėra suformuojami ir jiems nėra rengiami formavimo dokumentai, bei neregistruojami, jiems yra suteikiami identifikaciniai numeriai.

Apeliantai yra pareiškę ne vieną tapatų reikalavimą, faktiškai keičiamos tik formuluotės, kurie yra nagrinėjami ir administraciniuose teismuose, o pagrindinis reikalavimų tikslas panaikinti egzistuojantį vietinės reikšmės kelią. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-368/2011, kuris iš esmės turėjo įtakos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo priėmimui civilinėje byloje Nr. 2-105-356/2011. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-25 sprendimu sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos argumentu, kad GDB10LT turi būti atvaizduojami visi keliai, kurie suprantami kaip Žemės paviršiaus objektai ir kurie pagal kilmę gali" būti ir natūralūs, ir urbanistinės kilmės. Kelių įstatymo prasme, keliu yra pripažįstamas inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui (Kelių įstatymo 2 str. 3 d.), tačiau nėra taikytinas nagrinėjamam atvejui. Kelias, einantis per D. Š. priklausantį žemės sklypą yra aiškiai matomas Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:00 000 skaitmeniniame rastriniame ortofotografiniame žemėlapyje ORT10LT, sudarytame pagal 2005 m. atliktą aerofotografmę nuotrauką taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos M1:00 000 skaitmeniniame rastriniame ortofotografiniame žemėlapyje ORT10LT, sudarytame pagal 1996 m. atliktą aerofotografmę nuotrauką. Kelias, einantis per valstybinės žemės sklypą yra vienintelis privažiavimas, kuriuo tretysis asmuo V. Š. gali patekti į savo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (kad. Nr. 8247/0008:68 Pačkėnų k.v.). Panaikinus šį kelią, absoliučiai užkertama galimybė V. Š. patekti ir naudotis jo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (b. l. 31-35).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo V. Š. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2011-05-19 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka dėl šių aplinkybių:

1. Nurodo, kad teismas išnagrinėjo savarankišką ieškinio reikalavimo pagrindą sudarantį motyvą dėl apeliantams nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo suskaidymo ir dėl šio pagrindo pasisakė sprendime. Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-111-278/2010, kurios šalimis buvo V. Š., D. Š. ir Utenos apskrities viršininko administracija, nustatė šiai civilinei bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir konstatavo aukščiau nurodyto teismo sprendimo turi prejudicinę galią šiai civilinei bylai. Teismas, nagrinėdamas apeliantų savarankišką ieškinio reikalavimo pagrindą sudarantį motyvą dėl jiems priklausančio žemės sklypo suskaidymo, nustatė, kad šias faktines aplinkybes ištyrė Panevėžio apygardos teismas, jas išdėstė sprendime, nurodydamas, kad nors D. Š. priklausantis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip vienas sklypas, tačiau jam nustatyta speciali kelių apsaugos zona, o kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad jį kerta laisvo valstybės žemės fondo žemė, tai teismui leido daryti išvadą, jog D. Š. žemės sklypą skiria žemėnauda, skirta bendro naudojimo keliui (b. l. 40-46).

2.Nesutinka, kad Panevėžio apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-111-278/2010 neatitinka prejudicinės teismo sprendimo galios kriterijų viseto dėl to, kad priimant minėtą sprendimą dalyvavo ne visi šioje civilinėje byloje dalyvaujantys asmenys, nes asmenys buvo tie patys tik ne visi tapačiose procesinėse padėtyse. Apeliantai apeliaciniame skunde prieštarauja patys sau cituodami 2005-07-01 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. A10-776-05 išdėstytas nustatytas aplinkybes ir netiesiogiai teigdami, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nustatyti faktai turi prejudicine galią šiai civilinei bylai, nors toje byloje taip pat dalyvavo ne visi tie patys asmenys. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus administracinę bylą perduoti pirmosios instancijos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, o 2006-01-20 nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas bylą nutraukė. Todėl ir dėl to toje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės galios šiai civilinei bylai.

Nesutinka, kad Panevėžio apygardos teismo 2010-04-06 sprendimo ratio decidendi sudarė nenuginčyti Nekilnojamojo turto registro duomenys apie naujai įregistruotą žemės sklypą Nr. 8247/7001:4. Analizuojant sprendimo motyvuojamąją dalį matyti, kad teismas vertino Utenos apskrities viršininko administracijos 2002-01-30 sprendimą ieškovei atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 8247/0008:72, šio sklypo kadastro žemėlapyje ištrauką, kuri patvirtino, kad žemės sklypą kerta laisvo valstybinės žemės fondo žemė, 2001-11-20 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, 2000-06-30 Utenos apskrities Utenos rajono savivaldybės Pačkėnų kadastro vietovės žemės kadastro planą, pateiktą informaciją apie faktiškai užfiksuotą kelio, kertančio apeliantams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą egzistavimą nuo 1939 m. Taigi, Panevėžio apygardos teismas vertino visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus neišskiriant rašytinio įrodymo - Nekilnojamojo turto kadastro duomenų apie naujai įregistruotą žemės sklypą Nr. 8247/7001:4. Apeliaciniame skunde apeliantai nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusį ir kasacine tvarka neapskųstą 2010-04-04 Panevėžio apygardos teismo sprendimą.

3. Tretysis asmuo nesutinka su apelianto argumentu, kad vieninteliu svarbiu motyvu, spręsdamas ieškovų nuosavybės teisės apimties klausimą, teismas laikė duomenis apie kelio žemėnaudos įskaičiavimą į ieškovų sklypo plotą. Apeliantai nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise įregistravus žemės sklypą, apeliantų žemės sklypas sumažėjo ir/arba „persidengė". Valstybei nuosavybės teisėmis priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, tuo tarpu apeliantams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. 8247/0008:72 suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Be to, Panevėžio apygardos teismas 2010-06-06 sprendime konstatavo, kad iš trečiojo asmens pateiktų duomenų bei VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad žemėnauda, skirta bendrojo naudojimo keliui, nėra įskaičiuota į atsakovei priklausančio žemės sklypo plotą.

4. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas pažeidė LR CPK 185 str., nes nepasisakė dėl kelio suprojektavimo fakto, neįvertino, ar kelio sklypas buvo suformuotas 2000-06-30 įsakymu Nr. 10-08-117 patvirtintu Utenos rajono Pačkėnų kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektu. Apeliantai iš esmės kelia įrodymų tyrimo ir jų vertinimo klausimus, kas yra teismų prerogatyva (CPK 185 str. 1 d.). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Teismas nors ir privalo vertinti visus proceso šalių pateiktus argumentus ir neabejotina, kad teismas juos vertino, tačiau dėl kiekvieno jų išsamiai pasisakyti neprivalo.

5. Nesutinka su argumentais dėl netinkamai suformuoto valstybei priklausančio žemės sklypo. 2005-05-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1P-105 patvirtintų kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklės. 2010-03-16 Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 14-531 buvo patvirtinti suformuoto valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys. Taisyklių 43 p. yra nurodyta, jog kelio juostos planas turi būti suderintas su užsakovu ir kelio savininku, jei kelio savininkas nėra užsakovas, bei apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniu žemėtvarkos skyriumi. Taisyklėse nėra numatyta, jog kelio juostos planas turi būti derinamas su kaimyninių žemės sklypų savininkais (3 t., b. l. 39-46).

Apeliacinis skundas atmestinas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, todėl visų jų išsamiai nekartoja.

Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo.

Teismas, nagrinėdamas pareikštus reikalavimus šioje byloje, turėjo pagrindo remtis anksčiau išnagrinėtos bylos Panevėžio apygardos teismo 2010-04-06 sprendimu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes byloje kilęs ginčas buvo sprendžiamas tarp tų pačių asmenų, tik vietoje Utenos apskrities viršininko administracijos nagrinėjamojoje byloje dalyvauja teises perėmusi Nacionalinė žemės tarnyba.

Kadangi teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Ieškovų reiškiami reikalavimai pagrįsti vien formaliais ir tinkamai nepagrįstais tvirtinimais.

Iš esmės ieškovai nagrinėjamojoje byloje ginčijo į ieškovų žemės sklypą įsiterpusio, vėliau įregistruoto sklypo Nr. 8247/7001:4, suformavimo procedūrą 2010-03-16 Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 14-531 po to, kai jiems atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. 8147/0008:72 Utenos apskrities viršininko 2002-01-30 sprendimu. Ieškovu tvirtinimu ginčijamu aktu buvo neva pažeistas sklypo vientisumas. Pagal juos suprojektuotas kelias ne kerta jų nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypą, bet jį padalija į du sklypus. Tokiu būdu ieškovai įžvelgia jų nuosavybės teisių pažeidimą, nes neva keičiamos suprojektuoto žemės sklypo ribos.

Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia; ir panašiais atvejais.

Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad, kad per ieškovams nuosavybės teisėmis priklausantį 9,14 ha ploto žemės sklypą eina vietinės reikšmės kelias, kuris užfiksuotas ir D. Š. nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo plane, jis buvo nuo senų laikų, todėl ieškovai, ignoruodami šį faktą, tvirtindami, kad suprojektuotų kelių sąrašas sudarytas vėliau, suklastotas, klaidina teismą. Tokiu atveju ribų nustatymo brėžinyje, sudarytame 2001-11-20 nebūtų buvęs pažymėtas vietinės reikšmės kelias. Akivaizdu, kad kelio užimtas žemės plotas ieškovams nuosavybės teisėmis nepriklauso, o jie savo procesiniuose dokumentuose to tiesiogiai ir nenurodo. Ieškovų valdomo žemės sklypo ribos po ginčijamo kelio įteisinimo ginčijamu įsakymu iš esmės nesikeičia, jos tokios faktiškai buvo ir nuosavybės į žemę atkūrimo metu, todėl vargiai galima sutikti su ieškovų tvirtinimu, kad vėliau sekęs kelio įteisinimas pažeidžia ieškovų nuosavybės teises dėl to, kad keičiasi sklypo ribos. Be to, tik kadastro duomenų nustatymas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra patikimas žemės sklypą apibūdinančių duomenų, taip pat ir jo ribų nustatymo būdas, kurio metu ribos paženklinamos vietoje ir įrašomos bei įbraižomos dokumentuose. Ieškovės D. Š. žemės sklypas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2002-01-30, tačiau registravimo metu jis buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Jų pagrindu teismas negalėtų nustatyti konkrečių ribų, kaip prašoma ieškiniu.

Utenos rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos parengimas buvo viešai svarstomas susirinkime su visuomene 2009-06-05, jo metu buvo prašoma ginčo kelią išbraukti iš kelių sąrašo kaip neturintį kelio požymių, bet jis nebuvo išbrauktas, nes nors ir iki tol neturėjo įteisinimo ir visų reikalingų elementų, bet jam , atkuriant nuosavybės teises į žemę ieškovei D. Š., buvo paliktas valstybinės žemės plotas 0.26 ha ( t. 1, b.l. 64,89), kuris iš esmės ir išliko, tik, atlikus kadastrinius matavimus, sklypo plotas padidėjo iki 0.3340 ha ( b.l. 91, t.1) ir sklypas įteisintas kaip skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams-inžinerinės infrastruktūros teritorijos. Ieškovai nekelia ginčo dėl pasikeitusio žemės sklypo ploto, bet tik ginčija valstybinės žemės įteisinimą nustatytu būdu. Nenustatyta, kad šia procedūra pažeistos ieškovų nuosavybės teisės ir teisėti lūkesčiai po nuosavybės teisų į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nes jie nuosavybės teisių bet kokiu atveju į ginčo kelio užimtą sklypo dalį neįgijo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 p.,

N U TA R I A:

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų D. Š. ir E. Š. po 1500 Lt iš kiekvieno V. Š. jo advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir po 6 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų į valstybės biudžetą, jas sumokant į VMI Surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teisėjų kolegija Laimantas MisiūnasLaimutė SankauskaitėMargarita Dzelzienė