- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-111-278/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- D. Š.
- Trečiasis asmuo
- Utenos apskrities viršininko administracijai
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-82/2009 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei D. Š., trečiajam asmeniui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių, jų atstovų paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodė, kad Kvyklių k., Utenos r. nuosavybės teise jam priklauso miškų ūkio paskirties žemės sklypas, prie kurio privažiuoti gali tik per greta esantį atsakovei D. Š. priklausantį žemės sklypą. Nurodo, kad vietinės reikšmės kelią atsakovė užtvėrė tvora ir jis negali privažiuoti prie savo žemės sklypo. Prašė teismą įpareigoti atsakovę nukelti savavališkai pastatytą tvorą ir stulpelius bei netrukdyti patekti į jam priklausantį žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-07-01 nutartyje, kuri yra galiojanti, buvo nustatytos aplinkybės, kad nėra duomenų, jog D. Š. sklypą kirstų koks tai kelias, be to, Nekilnojamojo turto registre atsakovės žemės sklype kelio servitutas nepažymėtas, sklypas registruotas kaip vientisas. Utenos apskrities viršininko administracijos 2000-06-30 įsakymu Nr. 1008-117 “Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto“ plane pažymėta „6 m. projektuojamas kelias Nr. 22“, tačiau atsakovės D. Š. 2002-06-06 pateiktame žemės sklypo projekte (duomenys neskelbtini) kelio nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. Š. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad priimdamas sprendimą teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų ir tuo pažeidė CPK 270 straipsnio nuostatas. Teigia jog teismas turėjo nustatyti faktą ar atsakovės pastatyta tvora yra jai nuosavybės teise priklausančioje žemėje ar ne, tačiau teismas nepagrįstai išsprendė atsakovei D. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kertančio vietinės reikšmės kelio buvimo klausimą ir tuo išėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Be to, teigia, kad VĮ Registro centras kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, jog atsakovei priklausantį žemės sklypą kerta valstybinė žemėnauda, kurioje ir pastatyti vartai. Šį faktą patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 9.1 punktas, kuriame nurodoma, kad atsakovei priklausančiam žemės sklypui nustatyta speciali apsaugos zona: kelių apsaugos zona, įregistruota 2002-01-30 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 58856-40-12151 pagrindu, todėl darytina išvada, kad atsakovės žemės sklypą kerta vietinės reikšmės kelias. Nurodo, kad Utenos rajono savivaldybės Administracinė komisija 2007-03-30 nutartimi atsakovei D. Š. skyrė administracinę nuobaudą – piniginę baudą už tai, kad įbetonuotais metaliniais vartais ir stulpeliais savavališkai užtvėrė laisvos valstybinės žemės plotą ir šio sprendimo ji neskundė. Mano, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-07-01 nutartimi ir joje nustatytomis aplinkybėmis, kadangi minėta nutartimi byla buvo perduota pirmosios instancijos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos administracinis teismas 2006-01-20 nutartimi administracinę bylą nutraukė, todėl visi toje byloje priimti sprendimai laikytini negaliojančiais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. Š. skundą prašo atmesti. Teigia, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingą išvadą, kad jai priklausantis sklypas įregistruotas kaip vientisas ir šiame sklype nėra nustatytas kelio servitutas. Tai, kad teismas nepasisakė dėl visų byloje pateiktų įrodymų nesudaro pagrindo teigti, jog teismas jų netyrė, nevertino ir tuo pažeidė CPK 270 straipsnį ar veikė išimtinai atsakovės interesais ar kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsakovė nurodo, jog teismas sprendime pagrįstai pasisakė ne tik dėl atsakovės žemės sklypo vientisumo, bet ir dėl kelio jame buvimo fakto, nes ieškinio reikalavimas buvo pagrįstas tuo, kad užtvaras trukdo ieškovui naudotis atsakovės sklypą neva kertančiu keliu. D. Š. teigia, kad jai priklausantis žemės sklypas yra vientisas, jo nekerta, nedalija ir jame nėra įsiterpusių kitiems asmenims priklausančių žemėnaudų (kelio). Joks kelias per vientisą sklypą nesuformuotas ir neįregistruotas Kelių įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovo nurodomi dokumentai (sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, sklypo ribų nustatymo brėžinys) nepaneigia fakto, kad atsakovė valdo vientisą sklypą, kuriuo ieškovas neturi teisės važiuoti. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ir 2002-06-06 Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nurodytos kelių apsaugos zonos patvirtina žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo metu padarytas klaidas, bet ne kelio buvimo faktą, todėl dokumentuose apie atsakovės sklypo formavimą, žymėjimą ir perdavimą nuosavybėn esančios klaidos ir prieštaravimai turi būti vertinami ir šalinami atsižvelgiant į atsakovės teisėtus lūkesčius. Atsakovė teigia, kad ieškovas nepagrindė savo teiginio, jog Kauno apygardos administraciniam teismui nutraukus administracinę bylą Nr. A10-776-05, visi byloje priimti sprendimai laikytini negaliojančiais. Žemesnės instancijos teismas nepanaikino ir nepakeitė aukštesnės instancijos teismo sprendimo, todėl Utenos rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, visiškai pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-07-01 nutartimi. Nurodo, kad Administracinės komisijos 2007-03-30 nutarimas prieštarauja byloje surinktiems prima facie įrodymams, todėl teismas yra laisvas vertindamas įrodymus. Šioje civilinėje byloje įrodymų visumos pagrindu iš esmės sprendžiamas klausimas ar atsakovės sklype yra kelias (ar tik valstybinė žemėnauda) ir ar ieškovas turi teisę naudotis atsakovės žemės sklypu pravažiavimui į savo sklypą, todėl minėtas administracinės komisijos nutarimas negali būti laikomas padidintos įrodomosios galios įrodymu šioje byloje. Atsakovė teigia, kad byloje nėra nustatyta jos neteisėtų veiksmų (neveikimo), trukdančių ieškovui naudotis savo nuosavybe. Kadangi vientisame atsakovės sklype faktiškai nėra kelio (jam būdingų elementų) kaip statinio, nėra jo registravimui būtinų juridinių faktų (leidimo statybai, pripažinimo tinkamu naudoti) ir nėra nustatytas kelio servitutas, o sklype savavališkai ieškovo paliktos provėžos nėra kelias, skirtas privažiuoti prie jo sklypo, atsakovė neprivalo leisti ieškovui naudotis jos sklypu ir nukelti pastatytą užtvarą. Įpareigojus atsakovę nugriauti užtvarą ir leidus ieškovui važiuoti atsakovės sklypu, būtų pažeistos jos teisės saugiai ir netrukdomai naudotis savo nuosavybe.
Tretysis asmuo Utenos rajono apskrities viršininko administracija apeliacinį skundą siūlo tenkinti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai vadovavosi tik atsakovės pateiktais įrodymais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-07-01 nutartimi, tuo pažeidžiant CPK 185 straipsnio 2 dalis, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teigia, jog teismas tinkamai neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų bei išėjo už ieškinio ribų, darydamas išvadą dėl žemėnaudos, skirtos bendro naudojimo keliui, nebuvimo. Nurodo, jog teismas nevertino itin svarbių aplinkybių, kad atsakovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. 8247/0008:72, Pačkėnų k.v.,) ribų nustatymo brėžinyje (abrise) kelias sutartiniu ženklu pažymėtas dar 2001-11-20. Tos pačios datos žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo akte, kurį pasirašė ir D. Š. yra nurodyta, kad žemės sklype yra įsiterpęs vietinės reikšmės 6 m. pločio ir 0,26 ha ploto kelias. Minėtasis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip vienas sklypas, abiejose kelio pusėse esantis sklypas turi tą patį identifikavimo kodą, t.y. unikalų (duomenys neskelbtini), tačiau jį skiria žemėnauda skirta bendro naudojimo keliui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2002 m. sausio 30 d. sprendimu D. Š. buvo atkurtos nuosavybės teises į 9,14 ha žemės sklypą, esantį Kvyklių kaime, Utenos seniūnijoje, Utenos rajone. Šio sprendimo 3 punkte buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tame tarpe ir nuoroda į kelio apsaugos zoną ir kelią D. Š. žemės sklype, kas patvirtina kelio buvimą atsakovės žemės sklype (Panevėžio apygardos administracinio teismo adm. byla Nr. I-186-379-2008 m., 1 t., b.l. 7). Byloje nustatyta, kad Utenos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 10-08-117 buvo patvirtintas Utenos apskrities Utenos rajono savivaldybės Pačkėnų kadastro vietovės žemės kadastro planas, kuriame punktyrine linija buvo pažymėtas žemės sklypą Nr. 61 kertantis kelias (1 t., b.l.110). Be to, iš 2001-11-20 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto matyti, kad žemės sklype Nr. 61 yra įsiterpęs vietinės reikšmės III kategorijos 6 m. pločio kelias, kuris sudaro 0,26 ha ploto (1 t., b.l. 111-112, 2 t., b.l. 34-35). Tai matyti ir iš sklypo ribų nustatymo brėžinio, kurį yra pasirašiusi atsakovė D. Š. (1 t., b.l. 111-113, 2 t., b.l. 36). Nors atsakovei priklausantis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip vienas sklypas, tačiau kaip nurodyta aukščiau, jam nustatyta speciali kelių apsaugos zona, o kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad jį kerta laisvo valstybės fondo žemė, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovės žemės sklypą skiria žemėnauda, skirta bendro naudojimo keliui (2 t., b.l. 43). Iš trečiojo asmens pateiktų duomenų bei VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad žemėnauda, skirta bendrojo naudojimo keliui nėra įskaičiuota į atsakovei priklausančio žemės sklypo plotą (2 t., b.l. 72). Atsakovės teiginys, kad vietinės reikšmės kelias yra tik iki jos sodybos ir toliau nesitęsia, vertintinas kritiškai, nes Utenos apskrities viršininko 2002-01-30 sprendimas bei Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nėra nuginčyti, todėl yra galiojantys. Kadangi atsakovė yra pasirašiusi žemės sklypų ribų paženklinimo –parodymo aktą, sklypo ribų nustatymo brėžinį, darytina išvada, kad jai buvo žinoma apie kelio buvimą jos sklype. D. Š. nurodo, jog kelio jos sklype nėra ir tai įrodinėja antstolio Andriaus Bubnio 2005-06-10 bei 2009-09-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais Nr. 40 ir Nr. 42, kuriuose užfiksuotos aplinkybės, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), natūraliame grunte yra išvažinėtos provėžos iki sodybos ir keliui būdingų elementų sklype nenustatyta (1 t., b.l. 31-46, 195-210). Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punkte kelias apibrėžiamas kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, kurį sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Atsakovės žemės sklype esantis pravažiavimas pagal teisės aktų reikalavimus neatitinka keliui keliamų minimalių reikalavimų, jis savalaikiai nebuvo registruota VĮ Registrų centras, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-07-01 nutartimi konstatavo, jog nėra duomenų, kad atsakovės sklypą kirstų kelias. Tačiau nagrinėjamoje byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad lauko kelio, kertančio D. Š. žemės sklypą faktas yra užfiksuotas nuo 1939 m., nes 1939-1962 m. laikotarpiu dabartinį atsakovės žemės sklypą kirto kelias, jungiantis Kvyklių ir Stanėnų gyvenvietes (2 t., b.l.94-97). Nors ilgainiui dalis minėto kelio išnyko, tačiau jo dalis, kertanti D. Š. žemės sklypą, yra išlikusi. Be to, įvertintina aplinkybė, kad 2005-06-10 antstolio faktinių aplinkybių protokole taip pat nurodoma, jog nuo atsakovei priklausančių pastatų, vakarų kryptimi eina natūraliame grunte įspaustos dvi provėžos, kas rodo, jog tuo metu buvo naudojamasi šiuo lauko keliu. Iš byloje pateikto Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos 2007-03-30 nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo matyti, kad D. Š. buvo nubausta pagal LR Administracinės teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį 100 Lt bauda už tai, kad įbetonuotais metaliniai vartais ir stulpeliais užtvėrė laisvos valstybinės žemės plotą naudojamą kaip lauko kelias (1 t., b.l. 6-7). D. Š. minėto nutarimo neskundė, todėl darytina išvada, kad su nutarime nustatytomis aplinkybėmis sutiko. Esant aukščiau minėtoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas be pagrindo darė išvadą, kad atsakovės žemės sklype nėra jokio kelio. Be to, iš apeliacinės instancijos teismui pateikto Utenos rajono savivaldybės tarybos 2009-12-22 sprendimo „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ bei Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos matyti, kad vietinės reikšmės kelias yra patvirtintas ir per atsakovės D. Š. žemės sklypą, o susisiekimui naudojamas žemės plotas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir šie duomenys nenuginčyti (2 t., b.l. 85-89). Minėta aplinkybė leidžia konstatuoti, kad ginčijamas pravažiavimas, kurį yra užtvėrusi atsakovė, yra įregistruotas kaip vietinės reikšmės kelias, kuriuo turi teisę naudotis visi asmenys. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. Š. prie jam nuosavybės teise priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. 8247-0008-0068, privažiuoti gali tik atsakovės D. Š. žemės sklype esančiu pravažiavimu. Kadangi D. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kerta vietinės reikšmės kelias, o savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, todėl atsakovo reikalavimas pašalinti užtvarą, kuris trukdo V. Š. patekti į jam priklausantį žemės sklypą, yra pagrįstas (CK 4.98 str.). Dėl paminėto, atsakovė įpareigotina nukelti savavališkai pastatytą tvorą, stulpelius ir netrukdyti ieškovui patekti į jam priklausantį žemės sklypą vietinės reikšmės keliu, kertančiu atsakovės sklypą.
Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų byloje esančių duomenų bei paaiškėjus naujoms aplinkybėms, sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys tenkintinas.
Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str.1 d. 3 p., 93 str., 98 str., 1 t., b.l. 1,4, 2 t., b.l. 4, 29, 84).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu straipsnio teisėjų kolegija
nusprendė:
Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo V. Š. ieškinį tenkinti.
Įpareigoti ieškovę D. Š. nukelti (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą tvorą, stulpelius ir netrukdyti ieškovui V. Š. patekti į jam priklausantį žemės sklypą, keliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini)), kuris yra atsakovei D. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. 8247/0008-0072), esančiame Kvyklių kaime, Utenos rajone.
Priteisti iš atsakovės D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 124 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 231 Lt žyminio mokesčio, viso 2 355 Lt (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt penkis Lt) bylinėjimosi išlaidų bei 49 Lt (keturiasdešimt devynis Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.