- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-93-227/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
- Ieškovas
- D. Š., E. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-93-227/2011
110.1; 121.14; 122.4;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens V. Š. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1651-356/2010 pagal ieškovų D. Š. ir E. Š. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Registrų centras, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų V. Š., Utenos rajono savivaldybės administracija dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo ir neteisėtų administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovai D. Š. ir E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė teismo panaikinti Utenos apskrities viršininko 2010-03-16 įsakymą Nr.14-531, o jo pagrindu Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2010-03-17 registruotus žemės sklypo Nr.8247/7001:4 duomenis pripažinti negaliojančiais nuo jų nustatymo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre dienos; nustatyti vieną bendrą 6 m. ilgio žemės sklypų Nr.8247/0008:72 ir Nr. 8247/7001:4 ribą, jungiant žemės sklypo Nr.8247/0008:50 pietrytiniame kampe esantį ribos posūkio tašką su artimiausiu žemės sklypo Nr.8247/0008:72 ribos posūkio tašku ir naikinant Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas sklypo Nr.8247/7001:4 pietinę ir šiaurinę ribas, kertančias ieškovų sklypą (t.y. ribas nustatant taip, kad sklypo Nr.8247/0008:72 ribos sudarytų uždarą kontūrą). Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas uždrausti Utenos apskrities viršininko administracijai (dabar - jos teisių perėmėjui) derinti ir tvirtinti (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame kaip sprendinys projektuojamų teritorijų (sklypų) vieninteliam būtinam susisiekimui su viešaisiais keliais būtų numatomi naudoti žemės sklypai Nr. 8247/0008:72 ir 8247/7001:4; 2) iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas uždrausti Utenos viršininko administracijai (jos teisių perėmėjui) žemės sklypuose Nr. 8247/0008:72 ir 8247/7001:4 į vakarus nuo žemės sklypų Nr. 8247/008:72 ir Nr. 8247/0008:50 rytines ribas jungiančios ašies (linijos) leisti, inicijuoti, organizuoti, įgyvendinti kelio projektavimą, įrengimą ir šios sklypo dalies eksploatavimą susisiekimui.
Ieškovai nurodė, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepripažįsta ieškovų teisės į ginčo sklypo dalį ir teigia, jog ieškovų nuosavybės teise valdomame sklype yra „įsiterpęs“ bendrojo naudojimo vietinės reikšmės kelias. Ieškovai nesutinka su atsakovo įsakymu, kuriuo ieškovų sklypo dalis buvo įregistruota kaip priklausanti Lietuvos Respublikai. Įrengiant jiems priklausančiame žemės sklype naują valstybinį kelią, tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus, kuriais formuojami nauji žemės sklypai numatant jiems būtiną privažiavimą per ieškovų sklypą, būtų niokojama ir daroma didelė žala jų nuosavybei, todėl nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimu ieškinio patenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2010-08-05 nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir taikė laikinąją apsaugos priemonę- uždraudė atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ieškovams D. Š. ir E. Š., priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. 8247-0008-0072, kadastrinis Nr. 8247/0008:72, ir Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-2032-1830, kadastrinis Nr. 8247/7001:4, į vakarus nuo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 8247-0008-0072, kadastrinis Nr. 8247/008:72, ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 8247-0008-0050, kadastrinis Nr. 8247/0008:50, rytines ribas jungiančios ašies (linijos) leisti, inicijuoti, organizuoti, įgyvendinti kelio projektavimą, įrengimą ir šios sklypo dalies eksploatavimą susisiekimui, iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje.
Teismas konstatavo, kad ieškovai ieškiniu siekia apginti savo nuosavybės teises į žemę ir šias teises galimai pažeistų tik aktyvūs atsakovo veiksmai šiuo metu valstybei priklausančiame žemės sklype, įsiterpiančiame į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Ieškovų ginčas kilęs dėl atsakovui (valstybei) priklausančio naujo daikto suformavimo ir įregistravimo teisėtumo, žemės sklypų ribų nustatymo, todėl teismas manė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo V. Š. 2010-11-05 teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių dalį, kuria uždraustas sklypo dalies eksploatavimas susisiekimui iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje. Skundą grindė šiais argumentais:
1) Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neapibrėžtam asmenų ratui, todėl nutartis naikintina. 2010-08-05 nutartimi teismas uždraudė žemės sklypo eksploatavimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu. Ši nutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau nėra nurodoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtis.
2) Nėra jokios grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Pritaikius laikinąją apsaugos priemonę - uždraudimą eksploatuoti kelią susisiekimui, ir teismui tenkinus ieškovų ieškinį nėra užtikrinamas teismo sprendimo įvykdymas.
3) Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia trečiojo asmens V. Š. interesus. Prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo V. Š. privažiuoti gali tik per suformuotą valstybinės žemės sklypą, kertantį D. Š. priklausantį žemės sklypą. V. Š. nurodė savo nuosavybės teise valdomame sklype siekiantis įgyvendinti statybos darbus ir jiems atlikti reikalingas privažiavimas prie nuosavybes teise valdomo sklypo.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime sutinka su skundu, nes draudimas sklypo dalies eksploatavimą yra netinkamas ir pažeidžia trečiojo asmens V. Š. interesus: taikant šią laikinąją apsaugos priemonę yra absoliučiai užkertama galimybė V. Š. patekti ir naudotis savo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu. Panaikinus šią laikinąją apsaugos priemonę tai neapsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovai D. Š. ir E. Š. atsiliepime prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Utenos rajono apylinkės teismo 2010-08-05 nutartį . Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės nustatytos konkrečiam asmeniui - atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o ne neapibrėžtam asmenų ratui. Atsakovas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundė, todėl atskirojo skundo motyvai dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui yra teisiškai nereikšmingi. Ieškovai pažymėjo, kad vienas iš ieškinio tikslų taip pat yra apginti ieškovų teisę ir toliau netrukdomai naudotis sklypo dalimi (šienaujama pieva). Tiek atsakovams šienaujamoje pievoje įrengus viešąjį kelią, tiek ėmus eksploatuoti šią pievą kaip tariamą viešąjį kelią, ginčo sklypo dalis būtų niokojama, o vien ieškovams palankus teismo sprendimas atkurti sklypo vientisumą ir nustatyti ribas neapgintų pažeistų savininkų teisių. Teigia, kad egzistuoja reali grėsmė, jog sklype dėl eksploatavimo atsiradusias provėžas atsakovas fiksuos kaip kelią ir tuo grįs ieškovų nuosavybės teisės ribojimą. Panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai trečiojo asmens teisėms ir pareigoms neturės įtakos, kadangi minėtas draudimas V. Š. atžvilgiu netaikomas, tačiau bus sudarytos sąlygos atsakovui eksploatuoti ginčo sklypo dalį susisiekimui ir taip pažeisti ieškovų teises.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas dalinai, sumažinant pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį(CPK 337 str. 4 p.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymo galimybė pasunkėtų arba įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti laikomasi šalių interesų pusiausvyros, t.y pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali suvaržyti kitos šalies teisių daugiau, nei yra būtina užtikrinti galimą teigiamą teismo sprendimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Utenos apskrities viršininkas 2010-03-16 įsakymu Nr.14-531 „Dėl žemės sklypo įregistravimo Utenos rajone“, patvirtino 0,3340 ha ploto suformuotą valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį Utenos rajono žemėtvarkos skyrius turi įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo tikslinė paskirtis: kitos paskirties, inžinierinės infrastruktūros teritorijos, susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams. Šio įsakymo pagrindu buvo įregistruotas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr.8247/7001:4, kurio tikslinė paskirtis :kitos paskirties, inžinierinės infrastruktūros teritorijos, susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams. Ieškovų teigimu šis žemės sklypas įsiterpė į jų sklypą Nr.8247/0008:72 ir padalino jį į du atskirus sklypus. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas uždraudė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ieškovams priklausančiame žemės sklype leisti, inicijuoti, organizuoti, įgyvendinti kelio projektavimą, įrengimą ir šios sklypo dalies eksploatavimą susisiekimui iki įsiteisės teismo sprendimas. Tretysis asmuo V. Š. turi nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr.8247-0008-0068. Nepaneigta, jog prie jo privažiuoti trečiasis asmuo šiuo metu gali tik per suformuotą valstybinės žemės sklypą, kertantį D. Š. priklausantį žemės sklypą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog uždraudus minėto žemės sklypo dalies eksploataciją susisiekimui, neleistinai suvaržoma atsakovo teisė ir tuo pačiu trečiojo asmens V. Š. galimybė patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir į metų sezoną- žiema, leidimas naudotis ginčo žemės sklypu susisiekimui, nepažeis ieškovų interesų labiau, nei pažeistų draudimo atveju atsakovo ir tame tarpe trečiojo asmens V. Š. teises. Galimybė naudotis ginčo žemės sklypu susisiekimui nesukliudys galimo sprendimo įvykdymui .
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2010m. rugpjūčio 5 d nutartį pašalinant iš rezoliucinės dalies draudimą žemės sklypo dalies eksploatavimą susisiekimui.