- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e2A-1014-324/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- V. V., D. V.
- Kategorijos
- 2.4.1.3Valdymo pabaiga
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovų V. V. ir D. V. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai teismo prašė priteisti iš atsakovės ieškovui V. V. 1 419,07 Eur be pagrindo įgytą sumą, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, procesines palūkanas; ieškovui D. V. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, procesines palūkanas.
2. Nurodė, kad ieškovas V. V. 2014 m. liepos mėn. privatizavo butą (duomenys neskelbtini). Teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu pripažino sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas V. V. nuo 2014 m. liepos mėn. butą įgijo nuosavybės teise. Nors buvo buto savininkas, ieškovas kartu su mokesčių kvitais gaudavo ir nuomos mokesčio sąskaitą, kurią apmokėdavo nustatyta tvarka. Šeimos pajamos buvo nedidelės, todėl mokėjimai už būsto nuomą sukėlė daug nepatogumų. Ieškovas turėjo ieškoti papildomų uždarbio šaltinių, kentė žmonos ir sūnaus priekaištus. Ieškovas D. V. nerimavo dėl galimybės tęsti sportinę karjerą, kadangi šeimai trūko lėšų, o dalyvavimas varžybose, treniruotėse, pilnavertis maistas ir papildų vartojimas susijęs su didelėmis išlaidomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuosavybės teisė į butą iki įsiteisėjant 2019 m. kovo 18 d. teismo sprendimui priklausė atsakovei. Šalių sudaryta nuomos sutartis buvo galiojanti, todėl atsakovė pagrįstai skaičiavo nuomos mokestį. Ieškovas gera valia mokėjo nuomos mokestį, kas patvirtina, kad savęs buto savininku nelaikė. Ieškovas nepagrindė neturtinės žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovui V. V. 1 419,07 Eur be pagrindo įgyto turto, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 2 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitos ieškinio dalies netenkino. Priteisė iš atsakovės valstybei 164,54 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 3,97 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
5. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2096-435/2018, be kita ko, nustatė tokius prejudicinius faktus: buvo susiformavusi abiejų sandorio šalių valia ne tik sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, bet ir jį įvykdyti; 2014 m. liepos 22 d. šalys iš esmės sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį; atsakovė atsisakė notarine tvarka pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, iš esmės sudarytą 2014 m. liepos 22 d. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovei faktiškai perdavus parduodamą butą ieškovui bei priėmus už jį sumokėtą kainą, suvokiant, jog šalys 2014 m. liepos 22 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, atsisakius pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį notarine tvarka, neinicijavus nuomos sutarties nutraukimo, sąskaitų už buto nuomą siuntimo ieškovui nutraukimo, teismas konstatavo, kad toks atsakovės neveikimas buvo nesąžiningas ieškovo atžvilgiu ir iš esmės įtakojo jos nepagrįstą praturtėjimą ieškovo sąskaita. Atsakovė yra savivaldybės institucija, o ieškovas – fizinis asmuo, jų padėtys ir galimybės yra nevienodos. Nuomininkui laiku neapmokant jam siunčiamų sąskaitų, jam gali tekti gintis ir nuo reikalavimų mokėti palūkanas, netesybas ir pan., kas taip pat, tikėtina, prisidėjo prie ieškovo sprendimo toliau mokėti nuomos mokestį. Ieškovas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2019 m. balandžio mėnesio, t. y. esant pasibaigusiai prievolei mokėti nuomos mokestį, nors ir savanoriškai, tačiau įtakotas atsakovės nesąžiningo neveikimo, sumokėjo atsakovei 1 419,07 Eur ginčo buto nuomos mokesčio. Taigi, atsakovė be teisinio pagrindo kitokiu būdu (dėl neatsargumo) įgijo tai, ko ji negalėjo ir neturėjo gauti – 1 419,07 Eur nuompinigių, todėl privalo šią sumą grąžinti ieškovui. Patenkinus pagrindinį reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, teismas patenkino ir išvestinį reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Abiejų ieškovų poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga maždaug 1300 Eur suma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo laikotarpiu mėnesio nuomos mokestis sudarydavo nuo 25,34 Eur iki 41,29 Eur (tokia suma buvo mokama tik keturis mėnesius). Tokiu būdu, ieškovo V. V. atsakovei mokėti nuompinigiai sudarė nuo 1,95 iki 3,18 procento sumos, reikalingos abiejų ieškovų poreikiams tenkinti per mėnesį. Tai leido teismui konstatuoti, kad nuomos mokesčio mokėjimas atsakovei turėjo niekingai mažą įtaką ieškovų turtinei padėčiai. Nors, ieškovų teigimu, jie patyrė emocinių išgyvenimų, tačiau ieškinyje nenurodyta, jog jų poreikiai ginčo laikotarpiu nebuvo tenkinami ir būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Todėl teismas konstatavo, jog tarp ieškovų emocinių išgyvenimų ir atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), siunčiant sąskaitas ieškovui ar nenutraukiant jų siuntimo, nėra priežastinio ryšio. Bylos duomenys leido teismui daryti tikėtiną išvadą, jog ieškovų emocinius išgyvenimus dėl prastos turtinės padėties lėmė ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo V. V. negalėjimu įsidarbinti ir pajamų neturėjimu, bei paties ieškovo V. V. veiksmai, savanoriškai be pagrindo mokant atsakovei nuomos mokestį. Ieškovams neįrodžius priežastinio ryšio, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, jų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo bei išvestiniai reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo negali būti tenkinami.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimo dalį, kuria patikslintas ieškinys iš dalies patenkintas, ir priimti naują sprendimą - ieškovų patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1 byloje ginčas kilo dėl atsakovės iš ieškovo V. V. galimai nepagrįstai gauto gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio. Pirmosios instancijos teismo nurodomos civilinės bylos Nr. 2-2096-435/2018 ginčo objektas buvo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimas sudaryta. Vertinant abi bylas negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog jau pirmojo ginčo atveju, t. y. civilinės bylos Nr. 2-2096-435/2018 nagrinėjimo teisme metu, buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kurių nebereikia įrodinėti ginčo atveju. Ankstesnėje byloje nebuvo nagrinėjami gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos teisiniai santykiai, pagrindai, kuriems esant asmuo privalo mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį. Kadangi ankstesnėje byloje nebuvo aiškinamasi, ar asmuo privalo mokėti nuomos mokestį, kokiu pagrindu ir kokiais laikotarpiais jis turi mokėti jį, nebuvo keliami nuomos sutarties sudarymo, jos pasibaigimo teisinių pagrindų klausimai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kitoje civilinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-701/2016 22 punktas; 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020) yra išskirtos faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygos: „1) abejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tiek patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; 2) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas arba bent jo dalis; 3) įrodinėjimo faktas yra reikšmingas abiejose bylose. <...>“. Šių sąlygų, kurių visetas yra reikalingas pripažinti faktus prejudiciniais, kontekste būtina išskirti dar vieną aspektą: CPK 279 straipsnio 4 dalies ir kitų reikšmingų proceso teisės normų prasme yra pripažįstamas tik baigiamųjų teismo aktų, t. y. tik tų teismo procesinių sprendimų, kuriais galutinai išsprendžiamas šalių ginčas, prejudicialumas.
Žemesnės instancijos teismas
6.2 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas V. V. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 18 d. buvo gyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl neprivalėjo mokėti jų nuomos mokesčio. Šios gyvenamosios patalpos iki 2019 m. kovo 18 d. buvo įregistruotas atsakovės vardu, o ieškovas V. V. šio įrašo neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka, vadinasi, laikė, kad šie duomenys teisingi.
6.3 Ieškovas V. V., apsigyvendamas gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), sudarė šių patalpų nuomos sutartį, kurios 2.2 punkte buvo numatyta, kad nuomininkas turi pareigą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Kadangi tik Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-472-260/2019 buvo baigtas teisminis procesas dėl minėtų gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, o iki jo pabaigos ieškovas V. V. su šeima nurodytose gyvenamosiose patalpose nuomininkų teisėmis ir neginčijo nuomos sutarties teisėtumo, priešingai - mokėjo nuomos mokestį, vadinasi, pripažino, kad yra tik gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomininkai. Todėl, apeliantės nuomone, šis mokestis pagrįstai buvo ir skaičiuojamas, ir mokamas.
6.4 Ieškovas V. V., pasirašydamas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, t.y. išreikšdamas savo laisvą valią, patvirtino, jog suderina su Kauno miesto savivaldybe šį nuomos sandorį pasiūlytomis sąlygomis. Nuomos sutarties pasirašymo metu, įsakymo priėmimo metu, piniginių lėšų už gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), mokėjimo metu, teisminio proceso metu, nuomos mokesčio mokėjimo metu ieškovas V. V. buvo pilnametis, byloje nėra nurodyta, jog jo civilinis veiksnumas buvo apribotas teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka, todėl jis turėjo pilną atsakomybę už savo civilinių teisių įgyvendinimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas V. V. turėjo sveikatos problemų, kad negalėtų suprasti įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), įkainojimo aktas ir leista ieškovui V. V. už 687,39 Eur privatizuoti gyvenamąsias patalpas bei įgaliotas asmuo pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Įsakyme aiškiai įvardinti trys veiksmai: tvirtinamas įkainojimo aktas, leidžiama pirkti gyvenamąsias patalpas bei įgaliojamas asmuo pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Net iš įsakymo turinio galima suprasti, jog šio įsakymo nepakanka, kad gyvenamosios patalpos taptų ieškovo V. V. nuosavybe, nes dar turi būti sudaroma pirkimo - pardavimo sutartis. Manytina, kad ieškovas V. V. suprato, jog ne visi veiksmai yra atlikti ir gyvenamosios patalpos netapo ieškovo nuosavybė.
6.5 Atsakovė pagrįstai skaičiavo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos mokestį, remdamasi Nekilnojamojo turto registro Centrinio banko duomenimis, kurie yra vieši ir kuriuose iki 2019 m. kovo 18 d. gyvenamųjų patalpų savininke buvo nurodyta atsakovė, taip pat gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, kuri buvo galiojanti, nenuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, bei kuria ieškovas V. V. įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, o ieškovas V. V., neginčydamas šių aplinkybių ir laikydamas save nuomininku, mokėjo nuomos mokestį.
Atsiliepimas
7. Ieškovas V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
7.1. apeliacinis skundas be jokių faktų ir argumentų, o pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai motyvuotą ir teisingą sprendimą, surinko visus reikiamus dokumentus ir įrodymus, rėmėsi anksčiau priimtų dviejų teismų sprendimais.
7.2. Atsakovė reikalavo iš ieškovo V. V. nuomos mokesčio už butą, kurį jis iš atsakovės buvo nupirkęs 2014 m. liepos 22 d. ir už jį visiškai atsiskaitęs. Pasinaudodama ieškovo V. V. teisiniu neišprusimu, atsakovė skaičiavo nuomos mokestį už ieškovo nuosavybę. Ieškovas jį mokėjo, nors su sūnumi gyveno žemiau skurdo ribos. Po dviejų teismų sprendimų atsakovė geranoriškai sutiko grąžinti ieškovo sumokėtą nuomos mokestį, tačiau vėliau apsigalvojo ir liepė kreiptis į teismą, tai ieškovas ir padarė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui ir atsakovės priteisė jos be pagrindo skaičiuotą ir ieškovo sumokėtą gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Byloje nustatyta, kad šalys 2005 m. balandžio 12 d. sudarė savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kurią ieškovui buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. liepos 3 d. priėmė įsakymą dėl leidimo ieškovui privatizuoti butą (duomenys neskelbtini) už 687,39 Lt. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu pripažino buto pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartį, pagal kurią V. V. nuosavybes teise įgijo dviejų kambarių 27,73 kv. m bendrojo ploto butą su dalimi bendrojo naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir 22/100 ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sudaryta ir ją patvirtino. Teismas konstatavo, kad ieškovas nuo 2014 m. liepos 22 d. įgijo nuosavybės teisę į įsigytą nekilnojamąjį turtą. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas V. V. 2019 m. kovo 25 d. butą (duomenys neskelbtini), padovanojo sūnui ieškovui D. V.. Laikotarpiu nuo 2014 m. liepos iki 2019 m. balandžio buvo sumokėta 1 419,07 Eur šio buto nuomos mokesčio.
Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto
11. Nesutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip prejudiciniais faktais rėmėsi kitoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis.
12. Kaip minėta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu pripažino buto pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartį, pagal kurią V. V. nuosavybes teise įgijo dviejų kambarių 27,73 kv. m bendrojo ploto butą (7-1/13,15 kv. m, 7-2/14,58 kv. m) su dalimi bendrojo naudojimo patalpų (1/3 a-6/3,60 kv. m, 1/4 a-7/1,50 kv. m, 1/4 a-8/13,05 kv. m; buto unikalusis Nr. 1995-4004-7012:0005) esančių (duomenys neskelbtini) ir 22/100 ūkinio pastato (211 ž, unikalusis Nr. 1995-4004-7023) esančio (duomenys neskelbtini), sudaryta ir ją patvirtinti. Šiame sprendime teismas konstatavo, kad ieškovas nuo 2014 m. liepos 22 d. įgijo nuosavybės teisę į įsigytą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ankstesnėje byloje nebuvo nagrinėjami ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai, pagrindai, kuriems esant asmuo privalo mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį, todėl teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo pagrindo taikyti toje byloje nustatytų aplinkybių kaip prejudicinių.
14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos tokios pagrindinės CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017, 16 punktas).
15. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Aiškindamas CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).
16. Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).
17. Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pareikštas reikalavimas susiję su atsakovės nepagrįstai skaičiuotu nuomos mokesčiu laikotarpiu, kai ieškovas būstą valdė nuosavybės teise, o nuosavybės teisės įgijimo faktas nustatytas įsiteisėjusiu sprendimu, teismas neturėjo teisinio pagrindo šių aplinkybių nustatinėti ir vertinti iš naujo, privalėjo remtis aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nėra reikšmingos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ankstesnėje byloje nebuvo aiškinamasi, ar asmuo privalo mokėti nuomos mokestį, kokiu pagrindu ir kokiais laikotarpiais jis turi jį mokėti, kadangi buvo nustatinėjamas nuosavybės teisės įgijimo faktas ir jos atsiradimo momentas.
18. Atmestinas teisiškai nepagrįstas apeliantės argumentas, kad, kadangi nurodytos gyvenamosios patalpos iki 2019 m. kovo 18 d. buvo įregistruotos atsakovės vardu, ieškovui šio įrašo nenuginčijus teisės aktų nustatyta tvarka atsakovė pagrįstai skaičiavo, o ieškovas mokėjo ginčo nuomos mokestį už būstą. Atsakovė apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nuosavybės teisės įgijimo ir nuomos sutarties pasibaigimo momento. Atsakovės teigimu, nuomos sutartis pasibaigė įsiteisėjus Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimui ir 2019 m. kovo 18 d. išregistravus atsakovės nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini) faktas buvo nuginčytas Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2096-435/2018, kuris įsiteisėjo 2019 m. kovo 7 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad, ieškovui 2014 m. liepos 22 d. tapus šio buto savininku, buto nuomotojas ir nuomininkas sutapo, todėl nuomotojo ir nuomininko prievolės pagal 2005 m. balandžio 12 d. nuomos sutartį pasibaigė. Todėl atsakovė pagrįstai įpareigota grąžinti ieškovui jos nuo 2014 m. liepos 22 d. be teisinio pagrindo skaičiuotą ir ieškovo sumokėtą 1419,07 Eur nuompinigių sumą.
19. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nėra pagrindo pagal apeliaciniame skunde pateiktus argumentus keisti ar naikinti apskųstą teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teisėtas ir pagrįstas sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
21. Ieškovas neprašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė jas pagrindžiančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
22. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) valstybei iš apeliantės šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.