Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei U. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kreditoriai akcinė bendrovė „Swedbank“, antstolis A. S., institucija, byloje teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kreditorius AB „Swedbank“ nepateikė prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį.

Kreditorius antstolis A. S. pateikė teismui rašytinius duomenis apie jo žinioje esančias vykdomąsias bylas, kuriose yra vykdomas išieškojimas iš atsakovo D. B.. Kreditorius nepateikė teismui prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šalių santuoka nutrūko (duomenys neskelbtini), t. y. gimus antrai dukrai. Atsakovas nebendrauja su vaikais, niekada neteikė išlaikymo, prieš tris ar keturis metus buvo apsilankęs pas ieškovę namuose.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė U. R. palaikė byloje pateiktą išvadą.

Atsakovas D. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, nors jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą ir laiką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), jokių prašymų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centro“ duomenimis ir VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė ir atsakovas santuokos metu neįgijo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kurį reikėtų dalinti santuokos nutraukimo metu. Santuokos metu pareiškėjai susilaukė dviejų vaikų – E. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra pilnametė, ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nepilnametė. 2020 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. 2021 m. vasario 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas kreditoriui AB „Swedbank“.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodė, kad santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę, atsakovas atsiliepimo nepateikė, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas civilinio kodekso normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas visiškai nesirūpina šeima, eilę metų neteikia dukroms išlaikymo. Jau daugiau nei 10 metų atsakovas išėjo iš jų bendrų namų ir apsigyveno atskirai. Nuo to laiko šeima ir nepilnametėmis dukromis nesirūpino, nesirūpino ir skoliniais įsipareigojimais AB „Swedbank“. Nurodo, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų neteikė, jam apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovas savo elgesiu pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti šalių nepilnametės dukters K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama - ieškove R. G.. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Ieškovė nurodė, jog dukra su ja gyvena nuo pat mažens. Atsakovas daugiau nei 10 metų yra palikęs šeimą ir dukra nesirūpina. Iš pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) išvados nustatyta, jog Skyrius neturi duomenų apie netinkamą motinos valdžios vykdymą, pranešimų apie nepilnametės K. B. teisių ir teisėtų interesų pažeidimus Skyriuje negauta. Skyriaus atstovei pasikalbėjus su nepilnamete K. B. motinai nedalyvaujant, mergaitė išreiškė norą gyventi su mama, nes turi artimą ryšį, dažnai kalbasi, su tėvu gyventi nenori, nes ja nesirūpino, su juo neturi jokio socialinio, emocinio ryšio. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitinka vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Vaiko K. B. gyvenamoji vieta nustatoma su motina ieškove R. G. (CK 3.3 straipsnis, 3.155 straipsnis, 3.161 straipsnis, 3.163 straipsnis, 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė prašo priteisti nepilnamečiui vaikui K. B. po 222 Eur per mėnesį išlaikymą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nepilnamečiui vaikui išlaikymo neteikia. Ieškovės teigimu vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga skirti 442,93 Eur: 80 Eur maistas mokykloje, 15 Eur mokymosi ir kanceliarinės priemonės, 30 Eur higienos ir sveikatos priemonės, 50 Eur apranga ir avalynė, 5,60 Eur mėnesinis transporto bilietas, 9 Eur neformalaus ugdymo veiklai, 30 Eur baseinas, 150 Eur korepetitoriai, 11,60 Eur mokyklinė apranga ir uniforma, 40 Eur būtinosios paslaugos nuotoliniam mokymui, 21,73 Eur draudimas. Ieškovė nurodė, kad dirba dvejuose darbuose, per mėnesį vidutiniškai uždirba 1 173 Eur. Šiuo metu ieškovė bankrutuoja, jai tenka visa nepilnamečio vaiko išlaikymo našta. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas oficialiai nedirba, gauna pajamas už fotografavimo veiklą, savo Facebook profilyje yra nurodęs, kad yra režisierius, video operatorius įmonėje TV studija GD. Skyriaus išvadoje nurodyta, jog ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka K. B. interesus, o prašoma priteisti suma po 222 Eur yra pakankama kasdieniams vaiko poreikiams patenkinti.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovas yra pajėgus prisidėti prie vaiko išlaikymo ir teikti vaikui 222 Eur per mėnesį išlaikymą, reikalingą vaiko poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, atsakovas turi imtis visų įmanomų priemonių, vaikui teikti reikalingą išlaikymą. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove būtent ji privalo rūpintis vaiko sveikata, ugdymu, būstu, apranga, higienos reikmenimis, mokesčiais už būrelius ir kitais poreikiais. Kai vaikai lieka gyventi su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti 7 992,00 Eur (222,00 Eur x 36 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėvo pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimą sudaro laikotarpis nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2021 m. vasario 7 d., kadangi atsakovas jau ilgą laiką visiškai neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, paaiškinimų neteikė.

Teismas nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė 222,00 Eur per mėnesį. Vadinasi, atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui laikotarpyje nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2021 m. vasario 7 d., turėjo būti sumokėjęs 7 992,00 Eur (222,00 Eur x 36 mėn.), vadinasi ieškovas šiuo metu yra skolingas 7 992,00 Eur. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir būtinybę teikti jam materialinį išlaikymą, kuris būtinas jo ugdymui ir vystymuisi, teismas turi pagrindą tenkinti šį ieškovės reikalavimą, ieškovės reikalavimas dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas nepilnamečiui vaikui K. B. išlaikymo įsiskolinimas nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2021 m. vasario 7 d. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nėra, todėl bendravimo tvarka nenustatytina.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei pareikšti reikalavimą padalinti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

VĮ „Registrų centro“ duomenimis ir VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė ir atsakovas santuokos metu neįgijo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kurį reikėtų dalinti santuokos nutraukimo metu.

2020 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. 2021 m. vasario 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas kreditoriui AB „Swedbank“. Taigi prievolės padalijimo klausimas išspręstas ieškovės bankroto byloje.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovė neprašo priteisti išlaikymą šalims, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi asmenys, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę – „G.“, o atsakovui „B.“. Atsakovas prieštaravimų nepateikė.

CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas tenkinamas, ieškovei R. G. paliktina pavardė „G.“, o atsakovui D. B. - „B.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tenkinus ieškinį visiškai, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo su išvestiniais reikalavimais mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 240 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalis 3 punktas), viso 315 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo D. B. valstybės naudai. Bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką tarp R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo D. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. G. palikti pavardę – „G.“, D. B. – „B.“.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. G..

Priteisti iš atsakovo D. B. nepilnamečio vaiko K. B. išlaikymui po 222 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. vasario 8 d. iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą pervedant į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ iki mėnesio 16 d.

Priteisti iš atsakovo D. B. 7 992,00 (septynių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2021 m. vasario 7 d. nepilnamečiui vaikui K. B..

Paskirti ieškovę R. G. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko K. B. išlaikymui skirtas lėšas iki jos pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo D. B. 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-2750-824/2021.

Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.