Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-5815-545/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-30
Bylos Nr.: 2-5815-545/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01168-2025-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rima Bražinskienė
Ieškovas: I. M.
Atsakovas: G. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-5815-545/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01168-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1;3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 30 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienėsekretoriaujant Andriui Šalkevičiui

dalyvaujant ieškovei I. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu (vaizdo konferencijos) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, –

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu prašydama:

-nutraukti santuoką, sudarytą tarp I. M., a/k (duomenys neskelbtini) ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

-I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti pavardę - M.;

-nustatyti, kad po santuokos nutraukimo butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tampa asmenine I. M., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybe (b.l. 19-22, dok-10649).

Šalies argumentai

Patikslintame ieškinyje (b.l. 19-22, dok-10649) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad ji sudarė su atsakovu G. M. civilinę santuoką, kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų šalys neturi.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu santuoka sudaryta beveik (duomenys neskelbtini), tačiau tarpusavio santykiai nesusiklostė. Palaipsniui abiejų sutuoktinių požiūrių skirtumas įtakojo tarpusavio santykių atšalimą, tarp manęs ir atsakovo atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir net psichologiniai konfliktai. Tarp šalių neliko šiltų jausmų, tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo vienas kitu. Atsakovas (duomenys neskelbtini) išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus, ieškovės žiniomis, gavo (duomenys neskelbtini) pilietybę. Atsakovas paskutinį kartą lankėsi Lietuvoje (duomenys neskelbtini), kai atvyko į ieškovės (duomenys neskelbtini), ir jau beveik (duomenys neskelbtini) po to šalys nebendrauja. Su atsakovu nebendrauja ir pilnamečiai vaikai.

Nuo to laiko nutrūko šalių šeimyninis gyvenimas, kiekvienas atskirai pradėjo tvarkyti savo pajamas ir išlaidas. Šalys nėra viena kitai lojalūs.

CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Šių savo pareigų šalys nevykdo tinkamai, o tai įtakoja tarpusavio santykių pablogėjimą ir santuokos nutraukimą.

CK 3.61 str. 2 d. nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės nuomone, šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Šalių charakterio, būdo savybių ir pomėgių nesutapimas, požiūrių į šeimą, bendrą gyvenimą skirtumai, jausmų atšalimas ir jokios ateities kartu nematymas įtakojo santuokos pabaigą. Santuokinis gyvenimas vargina šalis ir tęsti jo nebegalima.

Sutinkamai su CK 3.69 straipsnio 1 dalimi, po santuokos nutraukimo ieškovė prašo teismo palikti jai po santuokos sudarymo įgytą pavardę – M.

Vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium (CK 3.116 str. 1 d.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams (CK 3.117 str. 3 d.).

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.)

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo -pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ji įgijo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio VĮ „Registrų centras“ nustatyta vidutinė rinkos kaina yra 67700 Eur. Butas turėtų būti pripažintas ne bendrąją jungtine, o asmenine ieškovės nuosavybe, kadangi ji šiuo butu daugiau nei (duomenys neskelbtini) viena rūpinuosi, moka komunalinius mokesčius, atliko buto kapitalinį remontą. Butas buvo įregistruotas kaip ieškovės nuosavybė, o ne kaip bendra šalių nuosavybė.

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

Aiškindamas ir taikydamas CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai - vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai ieškovė prašo teismo pripažinti, kad santuokos metu įgytas turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Kreditorių šalys neturi (CPK 382 str. 5 p.).

Ieškovė nurodė, kad ji save pilnai išlaiko, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.\

Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad atsakovas neatvyko/neprisijungė į teismo posėdį dėl nesvarbių priežasčių, jis pareiškimo atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismui nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Atsakovas G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį teismui pateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu pagal paskutinę žinomą gyvenamąją vietą Lietuvoje (CPK 130 str.) (b.l. 44).

Patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai

Dėl santuokos nutraukimo

Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo originalo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)d. (duomenys neskelbtini) skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Šalys nepilnamečių vaikų, kilnojamojo turto, bendrų kreditorių neturi.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas išvyko iš Lietuvos, jo gyvenamosios vietos ieškovė nežino. Šalys apie (duomenys neskelbtini) bendro ūkio netvarko, santuokinių ryšių nepalaiko, susitaikymas neįmanomas. Atsakovas nekomunikuoja su ieškove. Ieškovė nurodė, kad po santuokos sudarymo gyveno su atsakovu Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), tačiau dėl skirtingo požiūrio į gyvenimo vertybes, konfliktų, (duomenys neskelbtini) jis galimai išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo atvykęs į ieškovės (duomenys neskelbtini), daugiau ji atsakovo nematė. Dėl santuokos nutraukimo yra abiejų sutuoktinių kaltė.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015, 2016 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes (2017 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, išklausius bylos nagrinėjimo teisme ieškovės paaiškinimus, spręstina, jog abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem sutuoktiniams trūko tarpusavio supratimo, šiuo metu jie gyvena skirtingose valstybėse, santykiai yra nutrūkę, sutuoktiniai nebendrauja apie (duomenys neskelbtini). Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, pažymėtina, jog nustačius abiejų sutuoktinių kaltę, nėra svarbu, kurio iš sutuoktinių kaltė yra didesnė. Tokiu atveju santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes su tuo sutiko tiek ieškovė, tiek atsakovas (prieštaravimų nepareiškė).

Žemesnės instancijos teismas

VĮ Registrų centras duomenimis, (duomenys neskelbtini) d. atsakovas yra išvykęs į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikoje galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturi. Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 32, 35).

Pagal CK 3.54 str. 4 d., jeigu termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio interesams, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas. Šiuo atveju galimybės susitaikyti su atsakovu nebėra ir santuokiniu ryšių atkūrimas yra nebeįmanomas, nes nebeliko bendrų interesų, todėl terminas šalims susitaikyti neskirtinas (CK 3.54 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu nebegyvena apie (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad abu kalti dėl santuokos iširimo. Esant išvardytoms aplinkybėms, toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų, yra netikslingas.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nekyla ginčas dėl kaltės, teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina ir šalių santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) skyriuje, (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovė teismo prašė po santuokos nutraukimo palikti jai dabartinę pavardę „M.“, atsakovui – „M.“. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodytą prašymą palaikė.

Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo nebuvo gautas atsiliepimas į ieškinį, tarp šalių nesant ginčo, nutraukus santuoką, šalims paliekamos pavardės: ieškovei – „M.“, o atsakovui – „M.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio priteisimo, išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nepriteisiamas.

Dėl turto bei kreditorinio įsiskolinimo padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, šalys santuokos metu įsigijo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tampa asmenine I. M. nuosavybe.

Bylos duomenimis, ginčo butas įgytas ieškovės I. M. vardu šalims būnat santuokoje, įregistravimo pagrindas-(duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas viešame registre (VĮ Registrų centras) galioja nuo (duomenys neskelbtini) d. (b.l 8).

Ieškovė nurodė, kad ji asmeniškai paėmė paskolą banke tikslu įsigyti nurodytą butą savo nuosavybėn, paskolą išmokėjo savo asmeninėmis lėšomis, skolindama iš giminaičių ir banko, atsakovas neprisidėjo prie buto pirkimo, taip pat nemokėjo jokių buto komunalinių mokesčių daugiau nei (duomenys neskelbtini). Perkant butą atsakovas pareiškė, kad butas jam nereikalingas ir ieškovė turės atiduoti paskola pati.

Teisminio nagrinėjimo metu (2025-05-15 d.) ieškovės teigimu, atsakovas gerdavo, turėjo nereguliarius darbus, lėšų butui pirkti neturėjo ir į butą niekada nepretendavo, šalys bendro biudžeto neturėjo, todėl ginčo butas pripažintinas jos asmenine nuosavybe.

Teismas pažymi, kad ginčo butas įgytas (duomenys neskelbtini) d., t. y. galiojant LTSR Santuokos ir šeimos kodeksui (1969, Nr. 21-186), tačiau ši civilinė byla dėl šalių nuosavybės teisės į šį turtą gynimo spręstina pagal galiojančio CK (įsigaliojo 2001-07-01) normas bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota tesimų praktika.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu (CK 3.87 str.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vienoju vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Taigi, ginčo nekilnojamasis turtas įgytas esant santuokoje. Kol turtas nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu jis išsaugo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą. Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais, o CK 3.87 straipsnyje nustatyta, jeigu daiktą nuosavybėn įgyja sutuoktiniai, preziumuojama, kad šis turtas tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Tokią įstatymų nustatyta prezumpciją buvo įtvirtinta LTSR Santuokos ir šeimos kodekso (toliau- SŠK) 21 str.. Toks teisinis reglamentavimas iš esmės nekito ir 2000 m. CK. Anksčiau galiojusio SŠK 22 str. 1 d. numatė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Sutuoktinių turto pripažinimas asmenine nuosavybe SŠK detaliau nebuvo reglamentuotas.

Pagal CK 3.88 str. nuostatas, turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o pagal CK 3.89 str. nuostatas - asmenine sutuoktinių nuosavybe. Šiuo atveju nelaikytina, jog ginčo butas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė.

Ieškovės parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo butą I. M. įsigijo savo asmeninėn nuosavybėn, už savo asmenines lėšas/paskolą ir turto įsigijimo metu aiškiai išreiškė savo valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pareikalavus ieškovei pateikė papildomus įrodymus: (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, ieškovė gavo iš AB Lietuvos taupomojo banko (duomenys neskelbtini) litų paskolą su 15 proc. palūkanomis buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, kurį prievolių įvykdymo užtikrinimui privalėjo įkeiti pagal hipotekos sutartį; šios sutarties 5.1 p. nurodyta, kad nurodytas butas privačios nuosavybės teise priklauso I. M.; minėtą (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė ieškovė kaip paskolos gavėja; hipotekos lakštą; išrašą iš banko sąskaitos, iš kurio matyti, kad ieškovė mokėjo paskolą bankui už ginčo buto įsigijimą, viso išmokėjo (duomenys neskelbtini) litų paskolą (apyvarta)vienasmeniškai; pažymėjimą apie hipotekos išregistravimą ieškovei vienasmeniškai išmokėjus paimtą iš banko paskolą; turto draudimą nuo ugnies ir kitų rizikų liudijimą, pasirašytą ieškovės (b.l. 48-54).

Kaip matyti iš nurodytų dokumentų, ieškovė ginčo butą ji pirko už savo asmenines lėšas/paimtą iš banko paskolą, o turto įsigijimo metu aiškiai išreiškė valią įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn; įstatyme įtvirtinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija pripažintina paneigta.

Atsakovas nurodytame bute negyveno, jokių įrašų apie tai nėra, jis buvo registruotas kitu adresu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b.l. 32), šio buto komunalinių mokesčių nemokėjo virš (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Remiantis CK 3.89 str. 1 d. 7 p., asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Ginčo turto įgijimo metu ir ieškovės santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Pagal šio straipsnio 3 dalį turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Pažymėtina, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kaip ir kiekviena kita prezumpcija, gali būti paneigta. Asmenine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Aplinkybės, kai sutuoktiniai negyvena kartu privatizuojamame bute, nekuria bendro turto, nesieja bendro gyvenimo su perkamu turtu, teismų praktikoje pripažįstamos patvirtinančiomis aiškiai išreikštą valia įsigyti turtą vieno sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-10-19 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-585-262/2016).

Nagrinėjamu atveju esančių duomenų visumos analizė teikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad turtas, kurį prašoma pripažinti asmenine I. M. nuosavybe, įgytas už pastarosios asmenines lėšas, įgyjant šį turtą buvo aiški valia įgyti jį asmeninės nuosavybės teise (CPK 176 str. 1 d., 185 str.). Atsakovas G. M. niekada nereiškė jokių teisių į nurodytą turtą. Kadangi G. M. prie turto įsigijimo ir jo išlaikymo neprisidėjo, turtas įgytas už ieškovės lėšas, remiantis CK 3.89 str. 1 d. 7 p. ir 2 d. nuostatomis, pripažintinas asmenine I. M. nuosavybe.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-585/2012).

Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai tenkintinas visiškai, t.y. 100 procentų.

Ieškovė patyrė 147 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Duomenų apie kitas patirtas išlaidas ieškovė teismui nepateikė.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t.y. vertinant, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl bylinėjimosi išlaidos, sudaro 50 proc. kiekvienai iš šalių (73,50 Eur žyminio mokesčio) už reikalavimą nutraukti santuoką.

Ieškinyje ieškovė neprašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų (b.l. 22).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-01-22 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo atidėjimo iki procesinio sprendimo priėmimo buvo patenkintas (b.l. 23).

Kaip matyti iš valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 67700 Eur, žyminio mokesčio suma už ½ dalį šio buto sudarys 827 Eur (1654 Eur x ½ dalį). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, šio žyminio mokesčio suma (827 Eur) priteistina iš atsakovo į valstybės pajamas (CPK 79 str. 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

Byloje patirta 4,19 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Patenkinus ieškinį, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių lygiomis dalimis (po 2,14 Eur) į valstybės pajamas nepritiesiamos, nes nesudaro 8 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais,-

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp I. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini)d. (duomenys neskelbtini) skyriuje, (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. M. a.k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – „M.“, atsakovui G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) – „M.“ pavardę.

Pripažinti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine I. M. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) 827 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt septynis Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660). Mokėjimo dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė