- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-725-265/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00379-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- D. S.
- Kategorijos
- 94.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) D. S. patikslintą prašymą suinteresuotiems asmenims (skolininkei) M. Š., antstoliui Gintarui Kairiui, M. V., K. S., V. F., BUAB „Gvidonas“, A. C., E. S. dėl lėšų išieškojimo skolininko įsipareigojimui įvykdyti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
išieškotojas kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su prašymu išieškoti iš skolininkės M. Š. 200 300,90 Lt teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-85-714/2011 įvykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi išieškotojo prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, kad nėra įrengti ginčo inžineriniai tinklai, neįrodė, jog būtent tokia prašoma piniginių lėšų suma yra būtina įvykdyti teismo sprendimo įpareigojimus, nepateikė įrodymų, kokia dalimi ir kaip, bei kokiu mastu sprendimas neįvykdytas. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į teismo posėdžiuose duotus paaiškinimus, pripažino, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo D. S. patikslinto prašymo dėl lėšų išieškojimo skolininko įpareigojimui įvykdyti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas D. S. su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - jo pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad priimdamas sprendimą teismas buvo nurodęs, jog skolininkei neįvykdžius sprendimo jis turės teisę jį įvykdyti pats ir išieškoti lėšas. Kaip nurodė pareiškėjas, jis neturi lėšų teismo sprendimo įvykdymui, dėl to, su kitais suinteresuotais asmenimis nustatęs sprendimo įvykdymo kainą, prašo ją išieškoti iš skolininkės. Pasak pareiškėjo, vykdymo eiga įrodo, jog skolininkė net neketina vykdyti teismo sprendimo, tai patvirtina ir jai skirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą.
Suinteresuotas asmuo M. Š. su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismo sprendimą yra įvykdžiusi, dėl to pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Ši įstatymo leidėjo nuostata reiškia, jog teismo sprendimo neįvykdymą turi konstatuoti ne išieškotojas, o antstolis. Surašęs tokios formos aktą jis perduoda pirmosios instancijos teismui, kuris sprendžia taikyti sprendime nurodytas pasekmes arba sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą (CPK 771 straipsnio 2 ir 3 dalys). Ši įstatymo leidėjo sukurta tvarka užtikrina aiškią sprendimo vykdymo tvarką ir yra imperatyvi, kurios privalo laikytis visi vykdymo proceso dalyviai.
Kaip matyti iš bylos duomenų, į teismą dėl sprendimo nevykdymo pasekmių kreipėsi pareiškėjas, kuris vykdymo procese yra išieškotojas. Jis nurodė, kad skolininkė teismo sprendimo yra neįvykdžiusi. Vis dėlto vykdomojoje byloje nėra duomenų apie antstolio surašytą Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuriame aiškiai būtų numatyta, kokių veiksmų pagal sprendimą skolininkė neįvykdė. Šis antstolio aktas apie sprendimo neįvykdymą yra pagrindas teismui spręsti dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių, o ne pareiškėjo pareiškimas ir jo subjektyvūs paaiškinimai apie sprendimo neįvykdymą. Pažymėtina, jog skolininkui nevykdant teismo sprendimo, kuris įpareigoja jį atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, antstolis privalo surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir kreiptis į teismą dėl sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo. Ši jo pareiga įtvirtinta įstatyme yra imperatyvi ir nekvestionuotina. Tuo tarpu pareiškėjo teisė savarankiškai kreiptis į teismą dėl tokių pasekmių taikymo nenumatyta. Pažymėtina, jog išieškotojo teisė prašyti teismo priimti nutartį, kuria būtų išieškomos reikiamos lėšas iš skolininko sprendimo įvykdymui, yra realizuojama ne pareiškėjui savarankiškai kreipiantis į teismą, o vykstančio proceso metu, kuriame sprendžiamas klausimas dėl sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo (CPK 771 straipsnio 4 dalis). Be to, viena iš esminių sąlygų teismui priimti nutartį išieškoti reikiamas lėšas iš skolininko sprendimui įvykdyti yra tik tada, kai konstatuojamas sprendimo neįvykdymo faktas. Šis faktas nustatomas antstolio surašytu aktu dėl sprendimo neįvykdymo. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiti byloje įrodymai dėl sprendimo vykdymo neturėtų būti vertinami, tačiau jų vertinimas turi būti atliktas santykyje su antstolio aktu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas apie sprendimo nevykdymą grindė iš teismo nutarčių, kurios buvo priimtos, nors ir tarp tų pačių šalių, tačiau šalims reiškiant reikalavimus kitu dalyku ir pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokio pobūdžio teisinis reguliavimas, kuriuo valstybės įgaliotam asmeniui deleguojamos funkcijos nustatyti sprendimo neįvykdymą ir jo mastą, užtikrina objektyvų aplinkybių vertinimą, operatyvų procesą eliminuojant ginčus tarp šalių dėl sprendimo vykdymo bei aiškiai apibrėžia sprendžiamo klausimo ribas.
Esant nurodytų aplinkybių visetui yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo pareiškimas turėjo būti atmestas, kadangi jam įstatymas nesuteikia teisės kreiptis į teismą dėl skolininko sprendimo nevykdymo taikymo pasekmių. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nors ir ne tų argumentų pagrindu, tačiau pagrįstai atmetė pareiškėjo pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo naikinti iš esmės teisingos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.