Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. M., ieškovės atstovui advokatui V. P., atsakovei P. V., atsakovės atstovui advokatui V. S. ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams P. V., A. V., V. Š. ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, dėl leidimo privatizuoti butą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

13. Teismo posėdyje atsakovė P. V. ir atsakovės atstovas prašė ieškovės ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Prašo ieškiniui taikyti senaties terminą.

17. Atsakovai A. V. ir V. Š. teismo posėdyje nedalyvavo. Ieškinys, ieškinio papildymas, teismo pranešimai atsakovams įteikti tinkamai, juos įteikiant šeimos nariui P. V. (b. l. 67 – 68; 163 – 165). Atsakovai nustatytu terminu be pateisinamos priežasties atsiliepimų į ieškinį ir jo patikslinimą nepateikė. Teismo šaukimai atsakovams neįteikti, tačiau šeimos nariui P. V. teismo posėdžio metu patvirtinus, jog atsakovams apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką yra žinoma, byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant atsakovams, kurie yra atsakovės P. V. šeimos nariai, tuo teismui siekiant ginčą išspręsti iš esmės per įmanomai trumpiausius terminus, vadovaujantis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 231 straipsnio 5 dalis, 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl ginčo esmės.

18. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

19. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011).

20. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Šiaulių miesto savivaldybei (b. l. 16 – 17). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir teismų sprendimų kopijų nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini). (tuo metu (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) m. buvo skirtas P. T. (civilinės bylos Nr. e2-1344-772/2020, b. l. 113). 1978 m. birželio 15 d. Šiaulių miesto liaudies teismo civilinėje byloje Nr. 299 J. M. iškeldinta iš buto, nesuteikiant kito gyvenamo ploto (civilinės bylos Nr. e2-1344-772/2020, b. l. 77). 1984-07-26 Šiaulių miesto liaudies teismo sprendimu Nr. 1134 J. M. pagal jos motinos P. T. ieškinį buvo iškeldinta iš buto kaip nesugyvenama (civilinės bylos Nr. e2-1344-772/2020, b. l. 24, 78). 1993 m. spalio 15 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 1405 J. M. įkeldinta į ginčo butą (civilinės bylos Nr. e2-1344-772/2020, b. l. 63). 1998 m. gegužės 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 762 ieškovės J. M. ieškinys atsakovei P. Š. (šiuo metu V.) dėl iškeldinimo iš buto atmestas (civilinės bylos Nr. e2-1344-772/2020, b. l. 119 – 120). 1998 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. 4³-236/1998 ieškovės J. M. ieškinys atsakovei P. Š. (šiuo metu V.) dėl iškeldinimo iš buto atmestas (civilinės bylos Nr. e2-1344-772/2020, b. l. 116 – 118). 2001 m. spalio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A6-904/2001 dėl registracijos įrašo panaikinimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) P. Š. (šiuo metu V.) nuolatinė gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), o 1998 metais jokie duomenys nebuvo tikslinti, todėl J. M. skundas atmestas (civilinės bylos Nr. e2-1344-772/2020, b. l. 113 – 115). 2009-12-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-3891-77/2009 civilinėje byloje dėl atsakovų P. V. ir K. V. iškeldinimo, nustatyta, kad P. V. ir K. V. su vaikais teisėtai gyvena ginčo bute kaip buto nuomininkai, todėl ieškovės J. M. ieškinys atmestas (civilinės bylos Nr. e2-1344-772/2020, b. l. 64 – 67). 2020 m. kovo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1344-772/2020 dėl Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo ieškovės J. M. ieškinys atmestas, nustatant, kad nėra pagrindo iškeldinti atsakovų iš nuomojamo būsto, o ankstesniais teismų sprendimais nebuvo paneigtos nei vieno iš nuomininkų teisės į būsto neliečiamybę (civilinės bylos Nr. e2-1344-772/2020, b. l. 142 – 159). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ginčo šalių bendro sutarimo, kas gyvens ginčo bute, nebuvo jau nuo 1978 metų.

21. 1993 m. spalio 29 d. J. M., I. M., J. M. pateikė Šiaulių miesto valdybai pareiškimą parduoti privatizuojamą butą (b. l. 6, 83). Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija 1993 m. gruodžio 6 d. protokolu Nr. 25 yra nutarusi leisti J. M., I. M., J. M. privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) (komisijos protokolo 401 punktas) (b. l. 7 – 9, 80 – 82). Ginčo butas 1993 m. gruodžio 10 d. yra įkainotas (b. l. 10, 79, 85), o J. M. už ketinamą privatizuoti būstą 1994 metais buto kainą ir mokestį už dokumentų rengimą ir įforminimą sumokėjo (b. l. 11, 88). 1993 m. rugpjūčio 18 d. raštu J. M. išsiųstas laiškas dėl nuomos sutarties pakeitimo J. M. vardu, šeimoje – 5 asmenys (b. l. 14, 78). 1993-10-29 susitarimu J. M., I. M., J. M., P. Š., J. M., atstovaudami nepilnamečių asmenų M. M., V. Š. ir V. Š. interesus nusprendė, kad butas bus įgyjamas J. M., I. M. ir J. M. vardu (b. l. 86-87).

23. Nesudarius buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties, 1998-09-18 tarp ieškovės J. M. ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12 – 13). Minėtos nuomos sutarties 4.1 punktu nustatyta, kad nuomininkas turi teisę apgyvendinti nuomojamoje patalpoje, sutinkant visiems pilnamečiams šeimos nariams, savo sutuoktinį, vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Nors ieškovė teisminiu būdu bandė ginčyti atsakovų P. V., A. V. ir V. Š. teises gyventi nuomininkų teisėmis minėtame bute, tačiau teisė gyventi išnuomotame bute suteikta ieškovės šeimos nariams – P. V., A. V., V. Š., J. M. (minėtos nuomininkų teisės patvirtintos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1344-772/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. e2A-504-372/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (civilinės bylos Ne. e2-1344-772/2020, b. l. 201 – 210)).

24. Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji nepasirašė 1998 m. rugsėjo 18 d. neterminuotos Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismas šiuos ieškovės argumentus vertina kaip nepagrįstą siekį teismui sudaryti prielaidas nesiremti šia sutartimi ir jos nevertinti. Tiek rengiant ieškinį, tiek viso šio proceso metu ieškovei nekilo abejonių dėl šios sutarties tikrumo ar parašo tapatumo, todėl ieškovės argumentai dėl minimos sutarties nepasirašymo atmestini kaip nepagrįsti ir šioje byloje neįrodyti leistinomis įstatymo priemonėmis.

25. Pažymėtina, kad ieškovė ir atsakovai P. V., A. V. ir V. Š. yra deklaravę gyvenamąją ginčo bute dar iki minimos nuomos sutarties sudarymo (b. l. 13 – 14, 99). Iš 2014-03-12 pažymos gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) ir 2015-04-09 Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos nustatyta, kad ginčo bute J. M. gyvenamoji vieta deklaruota nuo (duomenys neskelbtini), P. V. nuo (duomenys neskelbtini), V. Š. – nuo (duomenys neskelbtini), A. V. – nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 91, 93, 99).

26. 2003 m. kovo 31 d. ieškovė J. M. pateikė prašymą išduoti buto pirkimo – pardavimo sutartį, nes visą sumą sumokėjo, atsakymą išsiunčiant į (duomenys neskelbtini) (b. l. 92). Šiaulių miesto savivaldybės administracija, nustačiusi, kad minėtu adresu gyvenamąją vietą deklaravusi ne tik J. M., bet ir P. V. su trimis nepilnamečiais vaikais, paprašė pateikti notariškai patvirtintą šeimos narių susitarimą, kieno vardu bus sudaroma gyvenamosios patalpos (buto) pirkimo – pardavimo sutartis, atsakymą išsiunčiant į (duomenys neskelbtini) (b. l. 94 – 97). Analogiški atsakymai dėl gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūros užbaigimo, J. M. pateikti 2014 m. kovo 20 d., 2015 m. balandžio 1 d. (b. l. 98 – 102, 107 – 109), J. M. atstovui advokatui (b. l. 106). 2018 m. vasario 13 d. ji pateikė prašymą Šiaulių miesto savivaldybės administracijai išduoti buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus (b. l. 110), o 2018 m. vasario 21 d. raštu atsakyta, kad nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų institucija išduoti negali, kadangi nebaigtos privatizavimo procedūros, atsakymą išsiunčiant adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 110 – 111). 2019 m. liepos 25 d. savivaldybei pateiktas analogiškas J. M. prašymas dėl buto privatizavimo (b. l. 114). 2020 m. vasario 18 d. atsakovė P. V. pateikė prašymą perrašyti nuomos sutartį P. V. vardu, tačiau prašymas netenkintas, nes nepateiktas pačios J. M. sutikimas (b. l. 118 – 121).

27. Byloje kilo ginčas, ar ieškovė J. M. turi teisę ieškovė privatizuoti nuomojamą butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, o jei turi, tai ar gali ginčo buto privatizavimo procedūras baigti be bute gyvenančių ir jame savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų sutikimo.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose yra visiškai suformuota: aiškinama, kad teisė privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis gali būti pripažįstama nuomininkams, kurie Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ir tinkama forma išreiškė savo valią privatizuoti nuomojamas patalpas, t. y. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto (dabartinio Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas) norma suteikia galimybę apginti Butų privatizavimo įstatymo metu įgytas asmenų subjektines teises į nuomojamos patalpos privatizavimą, kurios buvo pažeistos, atsakovams atsisakius užbaigti pradėtą privatizavimo procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2004-05-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-329/2004, 2006-03-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2008-04-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008-12-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-543/2008; 2008-04-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-254/2008; ir pan.).

29. Butų privatizavimo įstatymo (toliau – BPĮ) 1 straipsnis aiškiai nurodo, jog privatizavimo procedūrų pradžia laikomas pareiškimas privatizuoti gyvenamąją patalpą. Teismas konstatuoja, jog pasinaudoti tokia galimybe ieškovė galėjo BPĮ galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 1991-05-28 iki 2000-12-31. Teismas vertina, jog ieškovė nepasinaudojo teise privatizuoti ginčo butą, nes neatliko visų veiksmų, būtinų šiai teisei įgyti. BPĮ įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206, šio įstatymo galiojimo laikas buvo su išlygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios. Pasibaigus BPĮ galiojimui, galimybė savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas privatizuoti laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri BPĮ nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, įtvirtinta Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnyje. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas vienas iš atvejų, kai gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos, – kai patalpas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus BPĮ galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad civilinėje teisėje teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Tai reiškia, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, tai yra negalioja atgaline tvarka, ir kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus įstatymų galiojimui, tačiau įstatymų galiojimo metu įgytos teisės ir pareigos neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos pagal šių teisių ir pareigų atsiradimo metu galiojančią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2012 m. birželio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-291/2012; kt.).

31. Sprendžiant dėl to, turėjo ieškovas teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal BPĮ ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2,3 straipsniai); 3) ieškovas kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo kaip buto privatizavimo (pirkimo – pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-548/2009).

32. Byloje nėra ginčo, jog ginčo butas, kuris išnuomotas ieškovei, gali būti privatizavimo objektas, taip pat, kad ieškovė yra tinkamas subjektas, Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu turėjęs teisę privatizuoti butą. Nagrinėjamu atveju esminis klausimas šioje byloje yra tai, ar ieškovė tinkamai išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdama per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti.

33. Pažymėtina, kad nuomininkai valią įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas turėjo pareikšti iki 1992 m. gruodžio 1 d., tačiau, jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, laiku nepadavė atitinkamų pareiškimų, jiems buvo suteikta teisė kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamąsias patalpas privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. (BPĮ 1 straipsnio 1, 2 dalys). BPĮ 5 straipsnis nustato, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo – pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo – pardavimo sutartis nesudaroma.

34. Ieškovė įrodinėja, jog 1993 metų pateikė pareiškimą dėl ginčo buto privatizavimo Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, sumokėjo įkainojimo aktu nustatytas įmokas, tačiau procedūros liko neužbaigtos ir pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateikti susirašinėjimai/raštai su ieškove patvirtina, kad ieškovės prašymai užbaigti procedūras buvo netenkinti, nes nepateiktas visų pilnamečių šeimos narių (bute deklaruotų pilnamečių asmenų) susitarimas pirkti būstą kažkurio iš asmenų vardu. Teismų sprendimais nustatyta, kad atsakovai P. V., A. V. ir V Š. teisėtai deklaravo gyvenamąją vietą minėtu adresu (duomenys neskelbtini), teisėtai naudojasi nuomos teisėmis.

36. Kasacinio teismo išaiškinta, kad net ir nesant pateikto notariškai patvirtinto bute gyvenančių ir jame savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų susitarimo, tačiau esant aiškioms bylos aplinkybėms, jog tarp šeimos narių nebuvo ir nėra ginčo dėl buto privatizavimo, nelemia pagrindo atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-278/2008). Bet šiuo atveju nustatyta priešingai, t. y., jog bendro susitarimo, kurio pilnamečio asmens vardu bus įgyjamas būstas nebuvo nei 1993 metais, nei 2003 – 2020 metais. Pažymėtina, jog priešiškus šalių santykius patvirtina ir bute gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų bylinėjimasis dėl iškeldinimo/įkeldinimo iš buto, iš nuomos teisės kylančių pareigų, gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo ir pan., trunkantis dar nuo 1978 metų.

37. Teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti vieno juridinio fakto neužtenka, yra reikalinga juridinių faktų sudėtis. Todėl nesant vieno juridinio fakto – notaro patvirtinto šeimos narių susitarimo – negalima pripažinti, jog galiojant BPĮ ieškovė įgijo subjektinę teisę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad negali tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo leisti be sutikimų sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, nes ši sąlyga ne tik nurodyta įstatyme, bet ir išplėtota teismų praktikoje, kaip būtinas buto privatizavimo elementas.

38. Nesant byloje duomenų, kad pagrindinė buto nuomininkė (ieškovė) tinkama forma ir įstatyme nustatytu terminu išreiškė savo siekį privatizuoti gyvenamąsias patalpas ir, kad buto nuomininkė bei jos šeimos nariai būtų sudarę susitarimą, kieno vardu bus privatizuojamas butas, negalima pripažinti, jog yra juridinių faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti, kad ieškovė atliko veiksmus, būtinus subjektinei teisei įgyti, ir, kad tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo. Todėl dėl aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių bei įrodymų bei jų vertinimo visumos, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl ieškinio senaties.

40. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, iš esmės tikrinamas ieškinio teisėtumas ir pagrįstumas. O kai teismas nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sprendžiama dėl jo atnaujinimo.

41. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.130 straipsnis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-394-611/2019).

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. M. 1993 metais pradėjusi ginčo buto privatizavimo procesą (pateikė prašymą ir kt. dokumentus), tačiau negavusi bendranuomininkų sutikimo (1993 m. spalio 29 d. susitarime nėra P. Š. ir J. M. parašų) (b. l. 87) iki 1998 m. rugsėjo 18 d. nuomos sutarties sudarymo neatliko veiksmų, susijusių su privatizavimo procesu, t. y. 5 metus nesidomėjo privatizavimo procesu. Su prašymais užbaigti buto pirkimo – pardavimo procedūras į savivaldybę kreipėsi tik 2003 metais ir vėliau, tačiau nuolat gaudavo tą patį atsakymą, jog reikalingas notarinis pilnamečių šeimos narių sutikimas, kieno vardu bus įgyjamas butas.

43. Teisminėje praktikoje, bylose dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, pripažįstama, jog asmuo apie savo teisės privatizuoti butą pažeidimą turi suvokti, kai jam buvo pasiūlyta pasirašyti buto nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-344/2009; 2017 m. birželio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-282-686/2017; Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. e2A-595-638/2018). Taip pat teisminėje praktikoje paprastai pripažįstama, jog asmuo yra praleidęs 10 metų ieškinio senaties terminą, jeigu jis itin ilgą laiką nesidomi privatizavimo procesu ir nesiima priemonių savo galimai pažeistas teises ginti (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. 2A-1271-773/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. e2A-711-614/2018).

44. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui (1998 m. liepos 1 d.), 1999 m. rugsėjo 18 d. tarp ieškovės ir Šiaulių miesto savivaldybės buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią be kitų įsipareigojimų ieškovė įsipareigojo už ginčo butą mokėti nuomos mokestį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė dar nuo 1993 metų nemokėjo komunalinių mokesčių už butą (b. l. 84, 118, 137, civilinės bylos Nr. e2-1344-772/2020, b. l. 79, 81 – 95), kas patvirtina, kad nesielgė kaip ginčo buto savininkė. Ieškovė ieškinį teismui dėl privatizavimo procedūrų užbaigimo pateikė tik 2020 m. gruodžio 30., t. y. praėjus beveik 22 metams nuo galimo jos teisių pažeidimo (1998 m. rugsėjo 18 d. nuomos sutarties sudarymo).

45. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui (1998 m. liepos 1 d.) ir sudarius 1998 m. rugsėjo 18 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, ieškovė turėjo suprasti, kad ginčo butas nėra privatizuotas ir, kad privatizavimo procesas jau nevyksta, o šalis sieja buto nuomos teisiniai santykiai. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakymai ieškovei. Pažymėtina, kad sudarant ginčo nuomos sutartį, J. M. buvo (duomenys neskelbtini) metai, byloje nėra duomenų, kad ji buvo kaip nors suklaidinta dėl ginčo buto privatizavimo. Pažymėtina, jog praėjo beveik 18 metų nuo to momento, kai Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2003 m. gegužės 7 d. raštu informavo ieškovę, kad turi būti pateikta notariškai patvirtintas šeimos narių susitarimas, kieno vardu bus sudaroma gyvenamosios patalpos (buto) (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 97). Minėtas atsakymas išsiųstas ieškovei jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tad ji apie sąlygą sudaryti notarinį susitarimą su šeimos nariais buvo tinkamai informuota.

46. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų ginčijusi atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (atsakingų darbuotojų) veiksmus (ar neveikimą) ar kitokiais veiksmais būtų siekusi įgyvendinti savo teisę dėl buto privatizavimo. Kreipimosi į atsakovą, kaip instituciją, atsakingą už privatizavimo proceso vykdymą, tvarka nėra speciali, nesudėtinga, nereikalaujanti ypatingų žinių, laiko ir lėšų sąnaudų.

47. Vertinant byloje esančius ieškovės rašytinius pareiškimus, nustatyta, kad nepaisant amžiaus, ieškovė suvokė savo teisių įgyvendinimo, be kita ko, kreipimosi į savivaldybę tvarką. Kiekvienas apdairus, tinkamai besirūpinantis savo teisių gynimu asmuo, turėtų rūpintis tuo, kad savivaldybės institucijų darbuotojas, netinkamai vykdęs ar nevykdęs pavestų pareigų, jas įvykdytų, t. y. šiuo atveju ieškovė, gavusi institucijos atsakymus į jos prašymus, turėjo ir galėjo suprasti, kad šalis sieja tik nuomos teisiniai santykiai. Remiantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, ieškovė nepateikė notariškai patvirtinto nuomininkų sutikimo, ir dėl to tarp ieškovės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nesusiklostė santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-291/2012).

48. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas, nutrauktas, ar, kad yra pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti.

49. Vertinant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas (ieškinys galėjo būti pareikštas iki 2008 m. rugsėjo 19 d. bei terminas praleistas ženkliai (daugiau nei 10 metų)), todėl yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.130 straipsnis, 1.131 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai.

50. Ieškovės ieškinys atmestas, todėl šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei 2020 m. gruodžio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2(8.4)TP-20-T-3227-13983 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 50 – 52). Atsakovės P. V. duomenų apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 2021 m. balandžio 7 d. nepateikė. Ieškovės atstovas pateikė duomenis, kad byloje valstybei priteistina 432,00 Eur suma (b. l. 134 – 135, 170 – 172). Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, atsakovei P. V. iki bylos nagrinėjimo iš esmės nepateikus duomenų apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bylinėjimosi išlaidos dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės atsakovei nepriteistinos.

51. 26,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, nes ji atleistas nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 99 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

52. Atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai neatsisakius užbaigti būsto privatizavimo procedūros, šalims išaiškintina, jog pagal įstatymą šalys dėl ginčo esmės gali sudaryti taikos sutartį ir po šio sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, teismas panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.