Kauno apygardos teismo sprendimas

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė pripažinti teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis, atmesti senaties terminą dėl pažeistos teisės dėl privatizavimo proceso kaip nepagrįstą (dėl valstybinių institucijų/valstybinių administracijos skyriuose dirbančių valstybės tarnautojų kaltės), ir atnaujinti terminą dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 1998 m. gruodžio 18 d. buvo pasirašyta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, kurios pagrindu ieškovei perėjo teisė naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomneys neskelbtini). Nuo apsigyvenimo iki šios dienos į šį butą ieškovė yra investavusi daug asmeninių lėšų, ir dar galiojant Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui ieškovė kreipėsi dėl buto privatizavimo, tačiau nuvykus į Valstybinį inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą ieškovei buvo išaiškinta, kad reikia laukti, nes sudarant privatizavimo sandorius susidarė eilė ir nustatyta tvarka ieškovė bus pakviesta į tarnybą pasirašyti sutarties. Ieškovė pasitikėjo institucijų darbuotojais, tačiau kvietimo atvykti pasirašyti sutarties ieškovė negavo. Ieškovė ne kartą kreipėsi nurodytais telefonais ir į savivaldybę, tačiau kaskart jai buvo aiškinama, kad reikia laukti. Ieškovė, norėdama pagerinti buto kokybę, 1995 m. sudarė sutartį su Kauno šilumos tinklais, kuri 2002 m. spalio 29 d. buvo atnaujinta, 1997 m. rugsėjo 29 d. ieškovė sudarė sutartį su Lietuvos dujomis, kuri buvo atnaujinta 2007 m. sausio 11 d. Beveik 30 metų ieškovė tvarko, naudojasi ir rūpinasi butu kaip savu, prižiūri, moka mokesčius ir dalyvauja namo susirinkimuose. Jokio kito turto lengvatinėmis sąlygomis ieškovė nėra įgijusi, todėl ieškovė, būdama 83 m. pensininkė, mirus vyrui ir prastėjant sveikatai, nusprendė susitvarkyti dokumentus dėl buto privatizavimo. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrių su prašymu pripažinti teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 12 d. gavo neigiamą atsakymą Nr. 60-6-640, jog nėra teisinio pagrindo perduoti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kainą, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavime nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė pažymėjo, jog terminas ieškiniui paduoti yra praleistas ne dėl ieškovės kaltės, nes apie 1991–1993 m. ieškovė kreipėsi dėl ginčo dalyku esančio buto privatizavimo, tačiau dėl kompetentingų valstybinių institucijų veiksmų neatlikimo privatizavimo proceso įstatymo nustatyta tvarka buto neįgijo.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Su ieškove 1998 m. gruodžio 18 d. sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis. Ieškovė šį butą kaip savo gyvenamąją vietą deklaravusi nuo 1988 m. gruodžio 24 d., be to, tuo pačiu adresu nuo 1993 m. rugpjūčio 26 d. gyvenamąją vietą yra deklaravęs R. S.. Iš ieškovės nurodytų teiginių nėra aišku, kada ir į kokią instituciją ieškovė kreipėsi (jei kreipėsi) bei pateikė prašymą ir kitus dokumentus dėl ginčo buto privatizavimo, kadangi tokių dokumentų į bylą nepateikta. Kartu pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 66-2-674 patvirtinta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovė nepateikė prašymo dėl ginčo buto privatizavimo. Nors ieškovė teigia, kad kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo, pateikė dokumentus, tačiau nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai (ieškovės vyras) sudarė susitarimą privatizuoti butą, tai reiškia, jog nebuvo esminės privatizavimo sąlygos. Nesant byloje duomenų, kad pagrindinis buto nuomininkas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu tinkama forma ir įstatyme nustatytu terminu išreiškė savo siekį privatizuoti gyvenamąsias patalpas ir kad buto nuomininkas bei jo šeimos nariai būtų sudarę susitarimą, kieno vardu bus privatizuojamas butas, negalima pripažinti, jog yra juridinių faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti, kad ieškovė atliko veiksmus, būtinus subjektinei teisei įgyti, ir kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo. Dėl to neįgyta ieškovės subjektinė teisė negali būti realizuojama. Atsakovės nuomone, ieškovė turėjo domėtis privatizavimo procesu ir nepalikti jo savieigai, t. y. laukti kol bus pakviesta sudaryti sutarties. Pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, taigi šiuo atveju sutarties sudaryme dalyvauja abi pusės ir abi pusės imasi visų reikiamų veiksmų tokio sandorio pasirašymui. Ieškovė turėjo laikytis pareigos elgtis rūpestingai ir atsakingai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo gyvenamųjų patalpų privatizaciją vilkino Kauno miesto savivaldybė ir, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Ieškinį dėl tariamai pažeistų teisių ieškovė pareiškė 2016 m. rugsėjo mėnesį, t. y. nuo 1998 m. liepos 1 d. (Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.) iki ieškinio pareiškimo ieškovė nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas yra praleistas.

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį tenkinti, netaikyti senaties termino, o nustačius, kad senaties terminas suėjęs, jį atnaujinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė nepagristą sprendimą, nes ieškovė įgijo teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamąją patalpą ir neįgyvendino šios teises dėl atsakovės kaltės. Nesutiktina su teismo padaryta išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių faktą, jog ieškovė būtų pradėjusi įgyvendinti teisę privatizuoti ginčo butą, ši išvada padaryta remiantis tik neobjektyviais atsakovo paaiškinimais.Ieškovė siekė savo reikalavimus pagrįsti objektyviais rašytiniais įrodymais, tačiau su privatizavimu susiję dokumentai neišsaugoti, tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovė nepadavė prašymo dėl leidimo privatizuoti ginčo butą.Ieškovės teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas buvo pažeista, nes privatizavimo procedūra neatlikta ne dėl jos pačios veiksmų, kadangi nei Butų privatizavimo įstatymas, nei taisyklės nenumatė terminų, nei kreipimosi kartų, kadangi asmuo turėjo pagrindo tikėtis, kad valstybės, savivaldybės institucija tinkamai atlieka savo funkcijas (pareigas). Ieškovė domėjosi pagal savo sugebėjimus, skambino nurodytais telefonais, tačiau kaskart buvo informuojama, kad jos eilė dar nepriėjo, ir reikia laukti.Ieškovei nebuvo pranešta, jog trūksta dokumentų, be kurių negalima buto privatizacija. Savivaldybei butų privatizavimas buvo viena iš funkcijų, priskirtų teisės aktais, t. y. neįteikus mokestinio pranešimo, nepranešus, kada atvykti sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė negalėjo įtakoti šios procedūros.Byloje nenustatyta, kad buto privatizavimo procedūra nebaigta dėl ieškovės kaltės, butas yra privatizavimo objektas, ieškovė yra tinkamas subjektas buto privatizavimui, išreiškusi valią dėl buto privatizavimo.Pastebėtina, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reguliuojančias įrodymų vertinimą, kadangi teismas sprendimą pagrindė turinčio teisinį suinteresuotumą asmens paaiškinimais, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.Ieškovė apie tai, kad jos teisė pažeista, sužinojo tik 2016 m. rugpjūčio 12 d., kai buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus neigiamas atsakymas. Iki to laiko savivaldybė ieškovei nepranešė nei žodžiu nei raštu, kad ieškovės teisė butą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nebus ginama, todėl pradėjus domėtis naująja tvarka ieškovė sužinojo, kad privatizavimas senąja tvarka galimas tik teismo keliu. Ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 2016 m.Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės pateikto prašymo atnaujinti terminą dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis bei nenagrinėjo su ieškiniu pateiktų motyvų dėl šio termino atnaujinimo. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, ir nustatydamas, kad ieškovė Butų privatizavimo įstatymo nustatytais terminais neišreiškė valios privatizuoti nuomojamą butą, taip pat nepateikė susitarimo, kurio nuomininko vardu butas bus privatizuojamas (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis, 5 straipsnis), tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.Teismas pagrįstai nurodė, kad netrukus po to, kai nustojo galioti Butų privatizavimo įstatymas 1998 m. liepos 1 d., ieškovei ir atsakovei 1998 m. gruodžio 18 d. sudarius buto nuomos sutartį, ieškovė turėjo suprasti, kad šalis sieja tik nuomos teisiniai santykiai, tačiau iki 2016 metų ieškovė nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti buto privatizavimo galimybes.CPK 265 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. CPK 78 straipsnis reglamentuoja procesinių terminų atnaujinimą, o ne ieškinio senaties termino atnaujinimą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), todėl nagrinėjamu atveju teismas nepažeidė CPK 78 straipsnio, 265 straipsnio nuostatų.