Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-644-823/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-10-20
Bylos Nr.: 2A-644-823/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02679-2013-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
Atsakovas: A. Š., S. Š., L. N., E. N.
Ieškovas: S. K.

Kategorijos

43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
99.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. Nr. 2A-644-823/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02679-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2; 114.4; 99.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. Š., S. Š., L. N. ir E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovams dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas S. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų A. Š., S. Š., L. N. ir E. N. solidariai priteisti be pagrindo įgytus 95 839,20 Lt, 28 764,89 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodė, kad 2007 m. sausio 23 d. S. ir A. Š. bei E. ir L. N. nurodymu į A. Š. bei L. N. banko sąskaitas pervedė 36 000 JAV dolerių (95 839,20 Lt pagal Lietuvos banko skelbiamą JAV dolerio kursą pavedimo dieną) - 18 000 JAV dolerių į L. N. banko sąskaitą ir 18 000 JAV dolerių į A. Š. banko sąskaitą. Atsakovai S. Š. ir E. N. ieškovui žadėjo perleisti nuosavybes arba ilgalaikės nuomos teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau minėto pažado neįvykdė. Kaip paaiškėjo vėliau, atsakovai neturėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nei nuosavybės, nei ilgalaikės nuomos teise. Atsakovai iki šiol nėra grąžinę ieškovui 95 839,20 Lt. Ieškovas, nebūdamas susijęs sutartiniais santykiais su atsakovais, neturėjo pareigos mokėti atsakovams jokių piniginių sumų, todėl atsakovės L. N. ir A. Š. bei jų sutuoktiniai atsakovai E. N. ir S. Š. privalo grąžinti ieškovui 95 839,20 Lt kaip be pagrindo įgytą turtą. Taip pat ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo be pagrindo įgytų 95 839,20 Lt, palūkanas pradedant skaičiuoti nuo tos dienos, kai atsakovai šiuos pinigus gavo, t. y. 2007 m. sausio 23 d.

Šalies argumentai

Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui baudą. Pažymėjo, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės neatitinka tiesos. 2006 m. pabaigoje ieškovas paprašė iš atsakovų paskolos grynaisiais pinigais, atsakovai paskolino ieškovui po 40 000 Lt. Ieškovas įsipareigojo grąžinti paskolas atsakovams, taip pat mokėti 20 proc. dydžio mėnesines palūkanas. Atsakovams paskolinus pinigus, ieškovui buvo surašyti vekseliai, pagal kuriuos pinigus (po 48 000 Lt) ieškovas turėjo grąžinti atsakovėms A. Š. ir L. N. per mėnesį laiko. 2007 m. sausio 23 d. į atsakovių A. Š. ir L. N. bankų sąskaitas buvo pervesta po 18 000 JAV dolerių. Kadangi ieškovas įvykdė prievolę ir paskolą grąžino, ieškovo pasirašyti vekseliai buvo sunaikinti. Ieškovas piktnaudžiauja tuo, kad atsakovai neišsaugojo paskolos dokumentų (vekselių), o taip pat tuo, kad, pervesdamas pinigus į atsakovių A. Š. ir L. N. sąskaitas, nenurodė pinigų mokėjimo paskirties, t. y. paskolos grąžinimo. Ieškovas galimai tyčia ir sąmoningai banko mokėjimo pavedime, siųsdamas pinigus atsakovėms, nenurodė mokėjimo paskirties – paskolos grąžinimas. Atsakovai E. N. ir S. Š. negalėjo žadėti ir nežadėjo ieškovui perleisti žemės sklypo, esančio Pramonės g. 141, Vilniuje, nuomos. Nors ieškovas reikalavimą įvardija kaip be pagrindo įgytų lėšų gražinimą, tačiau reikalavimą grindžia faktinėmis aplinkybėmis esą tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo ar bent jau preliminarūs nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo santykiai, o pagrindinės sutarties sudarymui ieškovas sumokėjo rankpinigius (avansą). Kadangi ieškovas ieškinyje nurodo konkrečius faktinius reikalavimo pagrindus – būsimą nekilnojamojo daikto pirkimą -pardavimą, jis negali reikalauti iš atsakovų lėšų, kurios neva gautos be teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino – priteisė ieškovui S. K. 95 839,20 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 28 764,89 Lt palūkanų solidariai iš atsakovų A. Š., S. Š., L. N. ir E. N. bei po 1 924,25 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo; priteisė iš atsakovų A. Š., S. Š., L. N. ir E. N. po 10,63 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog UBP Union Bancair Privee 2013-01-21 raštu patvirtinama, kad 2007-01-23, remiantis S. K. tos pačios dienos raštišku nurodymu, nurašant iš jo sąskaitos (duomenys neskelbtini) atliktas 18 000 USD pavedimas A. Š. pagal pridėtą avizą. Kitu UBP Union Bancair Privee 2013-01-21 raštu patvirtinama, kad 2007-01-23, remiantis S. K. tos pačios dienos raštišku nurodymu, nurašant iš jo sąskaitos (duomenys neskelbtini) atliktas 18 000 USD pavedimas L. N. pagal pridėtą avizą. Į bylą taip pat pateikti 2007-01-23 nurašymai nuo banko sąskaitos ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), iš kurių matyti, kad į L. N. sąskaitą pervesta 18 000 USD, o tos pačios dienos nurašymu nuo banko sąskaitos ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) į A. Š. sąskaitą pervesta 18 000 USD. Į bylą taip pat pateikti įrodymai apie įmonės L+M International Traiding Ltd, kurios akcininkas S. K., lėšų pervedimus nuo 2005-01-01 iki 2008-12-31. Kitos proceso dalyvių įrodinėjamos aplinkybės dėl ginčo šalių teisinių santykių yra grindžiamos pačių proceso dalyvių bei jų atstovų teiktais paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Teismo vertinimu, pagal bylos duomenis, proceso dalyvių bei liudytojų teiktus paaiškinimus, yra labiau tikėtina, kad ieškovas į atsakovių A. Š. ir L. N. sąskaitas pervedė nurodytas sumas, siekdamas įsigyti žemės sklypą pagal atsakovų S. Š. ir E. N. pažadą, tačiau atsakovai apskritai neturėjo teisės perleisti ieškovui žemės sklypo. Teismas nurodė, kad laikoma, jog derybos pradedamos arba deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.165 straipsnio 2 dalį preliminarioji sutartis turi būti rašytinė; formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Teismo įsitikinimu, proceso dalyvių paaiškinimai, liudytojų parodymai, leidžia daryti išvadą, kad pinigai buvo pervesti atsakovams ateityje tikintis sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Šios sutarties nesudarius, atsakovai, gavę pinigus pagal šalių tinkamai neįformintą žodinį susitarimą, įgijo turtą be teisinio pagrindo, ir tai yra pagrindas reikalauti jį grąžinti. Asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, kai to turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Kai daikto ar pinigų gavimas teisiškai nepagrįstas, t. y. jo pagrindas nėra sandoris ar teisės aktas, asmuo privalo grąžinti gautus pinigus ar daiktą. Atsakovai neįrodė aplinkybių, patvirtinančių teisėtą jiems pervestų lėšų gavimo pagrindą.

CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos skaičiuojamos nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovai iš karto gavę pinigus žinojo, jog negalės įvykdyti savo pažado dėl žemės sklypo perleidimo, todėl palūkanos skaičiuotinos nuo pinigų pervedimo dienos. Ieškovui pagal jo reikalavimą iš atsakovų taip pat priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (124 604,09 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai A. Š., S. Š., L. N. ir E. N. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Atsakovai būdami sąžiningi kreditoriai, prievolei pasibaigus, vekselio, pagal kurį buvo įvykdytas atsiskaitymas su atsakovais, nebesaugojo, todėl šiuo atveju yra akivaizdu, kad skolos grąžinimas mokėjimo pavedimu lėmė prievolės pabaigą ir skolos dokumento išnykimą. Kreditorius, gavęs prievolės įvykdymą, neturi jokios pareigos saugoti skolos dokumentą, kadangi įstatymas tokiu atveju reikalauja iš kreditoriaus dokumento grąžinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl teismo sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

2) Ieškovas tvirtino, kad sudarė preliminarią sutartį su atsakovais dėl žemės įsigijimo, tačiau tokia sutartis turi būti rašytinės formos. Ieškovas pats pripažįsta, kad niekas jokios sutarties nėra sudaręs. Teismo sprendimas šiuo atveju naikintinas kaip nepagrįstas ir negaliojantis, kadangi nebuvo jokios preliminarios sutarties. Teismas negalėjo objektyviai šios istorijos susieti su ieškinio pagrindais ir jais vadovautis kaip nepagrįsto praturtėjimo sąlyga.

3) Palūkanos maksimaliai gali būti priskaičiuotos ne daugiau kaip už penkis metus, tačiau šioje byloje palūkanos buvo priskaičiuotos už daugiau nei šešis metus.

4) Neaišku, kuo remiantis atsakovų atsakomybė byloje yra solidari. Byloje nėra jokių teisinių aplinkybių, turinčių ryšį su solidariąja atsakomybe, todėl teismo sprendimas yra naikintinas.

Šalies argumentai

5) Teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo bei sprendimo motyvavimo taisykles – byloje pateikti įrodymai visiškai nepagrindžia ieškovo finansinės padėties, o tik pagrindžia piniginius pervedimus iš kompanijos L+M International Trading Ltd į AB „Vingriai“ banko sąskaitos įskaitymus. Byloje fizinis asmuo yra sutapatinamas su juridiniu asmeniu, kurio akcininku jis yra. Teismas šiuo atveju neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo prilyginti juridinį asmenį fiziniam asmeniui. Juridinio asmens atliekami piniginiai neaiškios kilmės pavedimai visiškai nepagrindžia fizinio asmens finansinės padėties, nors teismas šiais įrodymais rėmėsi kaip pagrindžiančiais ieškovo ieškinio pagrįstumą. Teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, nevertino, netyrė ir nenustatinėjo ieškovo statuso, t.y. verslininko, turinčio didelę patirtį.

6) Teismas byloje priteisė bylinėjimosi išlaidas neįsigilinęs į teismui pateiktus dokumentus, iš kurių matyti, kad L+M International Trading Ltd pervedė pinigus ieškovą atstovavusiai advokatų kontorai. Minėti dokumentai nepagrindžia, kad atlikti mokėjimai yra mokėjimai už suteiktas teisines paslaugas, taip pat nepagrindžia paslaugų suteikimo ieškovui. Teismas negalėjo tenkinti prašymo padengti bylinėjimosi išlaidas, kurių ieškovas nepatyrė ir neapmokėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas S. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, atsakovams A. Š., S. Š., L. N. bei E. N. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 20 000 Lt dydžio baudą. Ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) Ieškovo ieškinyje išdėstyta pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nuosekliai patvirtinta liudytojų parodymais.

2) Apeliantai nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikia jokių jų dėstomą versiją pagrindžiančių įrodymų. Apeliaciniame skunde ne tik klaidingai nurodomas terminas, praėjęs nuo ieškovo atliktų banko pavedimų į atsakovių sąskaitas iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, tačiau taip pat melagingai nurodoma, kad į atsakovus nebuvo kreiptasi su pretenzijomis ar raginimais. Tokia apeliantų versija prieštarauja liudytojo parodymams, duotiems bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, jeigu atsakovai būtų paskolinę ieškovui 96 000 Lt sumą, ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, įvykdęs prievolę, būtų pareikalavęs grąžinti jam vekselį kaip įrodymą, jog turtinė prievolė buvo tinkamai įvykdyta. Kaip nurodė atsakovai, tariamas vekselis nebuvo perduotas ieškovui, o buvo neva sunaikintas. Minėtos aplinkybės papildomai pagrindžia apeliantų versijos nerealumą ir nelogiškumą – akivaizdu, kad joks vekselis niekada nebuvo pasirašytas ir jokia paskola ieškovui nebuvo suteikta. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovai paskolino ieškovui po 40 000 Lt, apeliaciniame skunde jau teigiama, kad buvo paskolinta 96 000 Lt. Atsiliepime į ieškinį atsakovai minėjo vieną vekselį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu - du vekselius, apeliaciniame skunde vėl kalbama apie vieną vekselį.

3) Faktas, kad ieškovas yra vienintelis L&M International Trading Ltd akcininkas, neabejotinai patvirtina paties ieškovo S. K. finansinę padėtį. Aplinkybės apie ieškovo finansinę padėtį, taip pat jam priklausančios bendrovės sėkmingai vykdomą verslą papildomai patvirtina apeliantų versijos nerealumą – neįtikėtina, kad ieškovas būtų skolinęsis pinigų iš atsakovų, mokėdamas dideles palūkanas, kai ieškovas turėjo visas galimybes įstatymų leidžiamomis formomis pasiskolinti iš jam priklausančios bendrovės, sėkmingai vykdžiusios bei vykdančios savo veiklą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo S. K. disponavimą L&M International Trading Ltd akcijomis pagrįstai įvertino kaip ieškovo turtinę padėtį pagrindžiančias aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

4) Ieškovas niekada neteigė su atsakovais sudaręs preliminariąją sutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas atsakovams pinigus pervedė tikėdamasis ateityje sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau ši sutartis sudaryta nebuvo.

5) Nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme, apeliantai nepareiškė reikalavimo taikyti sutrumpintą penkerių metų ieškinio senatį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo naudai priteisė palūkanas už visą laikotarpį. Nors reikalavimo taikyti ieškinio senatį apeliantai nepateikė ir apeliaciniame skunde, bet kuriuo reikalavimas taikyti ieškinio senatį laikytinas nauju reikalavimu, kuris apskritai negali būti reiškiamas ar nagrinėjamas apeliacinėje instancijoje.

6) Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė naujas aplinkybes, t. y. apeliantai nesutinka su tuo, jog byloje jie buvo patraukti solidarios atsakomybės pagrindu bei teigia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Solidariais atsakovais A. Š., S. Š., L. N. ir E. N. buvo patraukti pradiniu ieškovo ieškiniu. Minėtos aplinkybės apeliantai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neginčijo ir nepateikė jokių prieštaravimų. Nors ieškovas dėl nuosavybės arba ilgalaikės nuomos teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), derėjosi tik su S. Š. ir E. N., tačiau atsakovų nurodymu lėšos už žadėtą nekilnojamąjį turtą buvo pervestos į apeliantų sutuoktinių atsakovių A. Š. ir L. N. banko sąskaitas. Atsakovės A. Š. ir L. N. gautų sumų ieškovui negrąžino, ir tai patvirtina bendrą visų atsakovų tyčią pasisavinti ieškovo lėšas.

7) Ieškovo atstovų ZETA LAW advokatų profesinės bendrijos pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų išrašuose išsamiai nurodyta, už kokias suteiktas teisines paslaugas sąskaitos buvo išrašytos. Visi išrašuose nurodyti parengti procesiniai dokumentai yra pateikti į bylą, juos turi ir atsakovai, ieškovo atstovai dalyvavo teismo posėdžiuose, šios teisinės paslaugos suteikimo fakto ginčijimas būtų akivaizdžiai nelogiškas. Šie argumentai paneigia atsakovų abejones dėl teisinių paslaugų (ne)suteikimo. Mokestine prasme ieškovas išlaidas pagal PVM sąskaitas – faktūras (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) patyrė ne nuo šios PVM sąskaitos – faktūros apmokėjimo, tačiau nuo jos gavimo dienos.

8) Apeliantai nesuformulavo vieningos bei nuoseklios pozicijos, pagrindžiančios apeliacinio skundo pagrįstumą, be to, skunde pateikti prieštaringi ir dalyje netgi nelogiški bei nesavalaikiai argumentai. Išgalvotos ir neįrodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šis apeliacinis skundas pateiktas siekiant vilkinti pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimą. Apeliacinis skundas laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, sąmoningai pateikiant nepagrįstą apeliacinį skundą ir siekiant vilkinti teismo sprendimo įsiteisėjimą bei priverstinio išieškojimo veiksmus apeliantų atžvilgiu, dėl ko apeliantams skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalimi, pagrindinė apeliacinio proceso forma yra rašytinis procesas, o žodinio proceso tvarka byla nagrinėjama tik išimtiniais atvejais, apeliacinės instancijos teismui pripažinus žodinio proceso būtinumą. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka savo procesiniuose dokumentuose gali teikti teismui motyvuotus prašymus (CPK 322 straipsnis), tačiau šie prašymai teismui nėra privalomi. Apeliantas reiškia prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių tokį prašymą pagrindžiančių motyvų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindų, dėl kurių teisingam šios bylos išsprendimui būtų reikalinga skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl apelianto prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmeta.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl materialinės teisės normų taikymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo, pareikšto CK 6.237 straipsnio pagrindu, pagrįstumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; kt.) Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Taigi, nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos ir tada, kai byloje nustatomas turto (piniginių lėšų) perdavimo faktas, tačiau neįrodoma egzistuojant sandorį ar kitą pagrindą, dėl kurio nurodytas turtas (piniginės lėšos) buvo perduotos atsakovams.

Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo atsakovus gavus reikalaujamas pinigų sumas be pagrindo, pateikdamas savo versiją, susijusią su pinigų sumokėjimo atsakovams aplinkybėmis, tuo tarpu atsakovai įrodinėjo, kad pinigai buvo pervesti paskolos teisinių santykių pagrindu. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytą pinigų perdavimo atsakovams versiją laikė labiau tikėtina, t. y. įrodyta pagal civiliniame procese taikomą tikimybių pusiausvyros principą, o apeliantai su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, teismui pripažinus, kad abiejų šalių pateiktoms versijoms patvirtinti nepakanka įrodymų, sprendimas šioje byloje vis tiek būtų nepalankus atsakovams, kadangi pinigų pervedimo faktas byloje nustatytas ir šalių neginčijamas, o teisinis pinigų pervedimo pagrindas (atsakovų teigimu - paskolos sandoris) neįrodytas, t.y. atsakovai laikytini gavusiais nurodytą pinigų sumą be teisėto pagrindo (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Pagal bendrąsias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, įrodinėti privalo ta šalis, kuri teigia, o ne ta šalis, kuri neigia, t.y. šioje byloje ne ieškovas turi įrodyti nebuvus pinigų pervedimo teisinio pagrindo, o atsakovai turėjo procesinę pareigą pagrįsti, kad toks pagrindas egzistuoja.

Paskolos sutartis yra realinė sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo paskolos dalyko perdavimo momento. Paskolos dalyko perdavimo faktą, t.y. paskolos sutarties sudarymo faktą, privalo įrodyti paskolos davėjas. Atsakovai paskolos teisinių santyklių tarp jų ir ieškovo egzistavimą grindžia išimtinai savo paaiškinimais, kurie, be kita ko, nėra išsamūs. Atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad atsakovai paskolino ieškovams po 40 000 Lt grynaisiais pinigais, kuriuos buvo įsipareigota grąžinti per mėnesį laiko su 20 proc. per mėnesį palūkanomis. Tuo tikslu ieškovui neva buvo išrašyti du vekseliai, kurie, atsakovų teigimu, buvo sunaikinti ieškovui skolą grąžinus, todėl negali būti pateikti teismui (b.l. 44, t. I). Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad paskola ieškovui buvo teikiama grynaisiais pinigais dalyvaujant Č. K. (b.l. 87, t. I). Atsakovas S. Š. parodė, kad skolino pinigus ofise Pramonės gatvėje, jis negalįs atsakyti, kodėl pinigai buvo pervesti jo sutuoktinei, o ne jam, kam ieškovui reikėjo pinigų jis taip pat negalįs nurodyti. Ar ieškovas dar iš ko nors skolinosi pinigų nežino, taip pat nepamena, ar perduodant pinigus dalyvavo Č. K. (b.l. 88, t. I). Atsakovas E. N. paaiškino, kad pinigus skolino dviems mėnesiams 2006 m. gruodžio mėn., tikslesnių pinigų perdavimo aplinkybių nenurodė. Atsakovė A. Š., apklausta teismo posėdžio metu, paaiškino, kad kokiu tikslu ieškovui buvo skolinami nurodyti pinigai nežino, pinigų perdavimo fakto nematė (b.l. 191, t. I). Atsakovė L. N. paaiškino, kad apie paskolą žino tik iš vyro, t.y. jai nežinoma nei paskolos paskirtis, nei jos suteikimo aplinkybės (b.l. 192, t. I). Liudytojas Č. K., apklaustas teismo posėdžio metu, patvirtino ieškovo, o ne atsakovų dėstomą versiją (b.l. 126, t. I). Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo ieškovui faktą, t.y. paskolos sandorio sudarymo faktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę laikė neįrodyta, ir tuo pačiu pagrįstai patenkino ieškovo ieškinį dėl be pagrindo gauto turto grąžinimo, kadangi joks kitas pinigų pervedimo atsakovams pagrindas byloje atsakovų įrodinėjamas nebuvo. Šiuo atveju apeliantų argumentai, susiję su ieškovo dėstomos pinigų pevedimo versijos prieštaringumu, nebėra reikšmingi.

Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo, argumentuodami tuo, kad palūkanos teismo priteistos daugiau nei už penkerius metus, t.y. remiasi ieškinio senatimi (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, jei ginčo šalis reikalauja. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas visiškai pagrįstai nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai reikalavimo taikyti ieškinio senatį nereiškė, todėl toks reikalavimas negali būti reiškiamas apeliaciniame skunde (CPK 312 straipsnis). Kadangi atsakovai taikyti ieškinio senatį pirmosios instancijos teisme neprašė, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo tenkinti tik iš dalies, atsižvelgdamasi į ieškinio senaties terminą.

Apeliantai apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su solidariosios atsakomybės taikymu.

Šis apeliantų argumentas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pripažįstamas iš dalies pagrįstu. Nors ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą teisingai nurodo, kad šiuo argumentu apeliantai nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pagal principą teismas žino teisę pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio spręsti dėl solidariosios visų atsakovų prievolės nagrinėjamu atveju egzistavimo. Pagal CK 6.6 straipsnį, solidarioji skolininkų pareiga nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 95 839,20 Lt pervedė lygiomis dalimis į atsakovių A. Š. ir L. N. banko sąskaitas. Atsakovai A. Š. ir S. Š. bei L. N. ir E. N. yra sutuoktiniai, t.y. jiems priklausančiu turtu disponuoja jungtinės nuosavybės teise, be to, byloje nustatyta, kad būtent jie nurodė ieškovui pervesti lėšas į jų sutuoktinėms priklausančias banko sąskaitas, todėl E. N. ir S. Š. tenka solidarioji prievolė grąžinti be pagrindo gautas lėšas, ieškovo pervestas jų sutuoktinėms. Kita vertus, byloje nenustatyta visų keturių atsakovų solidariosios atsakomybės pagrindų visai ieškovo reikalaujamai grąžinti sumai. Ši aplinkybė sudaro pagrindą pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant ieškovui solidariai iš atsakovų L. N. ir E. N. bei solidariai iš atsakovų A. Š. ir S. Š. po 47 919,10 Lt be pagrindo įgytų lėšų, ir po 14 382,45 Lt palūkanų.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai vertino ieškovo advokato pagalbos išlaidas patvirtinančius įrodymus, kurie, apeliantų vertinimu, nepatvirtina, kad bendrovė L&M International Trading mokėjo už ieškovui suteiktas teisines paslaugas. Kolegija su šiuo apeliantų argumentu nesutinka. Ieškovas į bylą pateikė 2013 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1132,50 Lt sumai už išklotinėje, kuri taip pat ieškovo pateikta į bylą, nurodytas teisines paslaugas (dubliko civ. byloje Nr. 2-8459-933/2013 parengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje civ. byloje Nr. 2-8459-933/2013) (b.l. 97-98, t. I), 2013 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 198 Lt sumai (trūkumų civ. byloje Nr. 2-8459-933/2013 pašalinimas, prašymo antstoliui parengimas (b.l. 99-100, t. I), 2013 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 4 350 Lt sumai (ieškinio civ. byloje Nr. 2-8459-933/2013 parengimas) (b.l. 101-102, t. I), taip pat 2013 m. gegužės 2 d. prašymą dėl lėšų užskaitymo, kuriuo prašoma dalį advokatų bendrijai bendrovės L&M International Trading pervestos sumos užskaityti kaip ieškovo atsiskaitymą pagal nurodytas sąskaitas – faktūras (b.l. 96, t. I). Nurodytą prašymą pasirašė ieškovas kaip bendrovės L&M International Trading vadovas. Taigi, pagal į bylą pateiktus duomenis iš bendrovės L&M International Trading advokatų bendrijai sumokėtos sumos buvo padengtos ieškovo bylinėjimosi išlaidos būtent šioje civilinėje byloje. Tai, kad nurodytos sumos buvo sumokėtos bendrovės L&M International Trading, o ne paties ieškovo, nėra pagrindu atsisakyti priteisti ieškovui advokato pagalbos išlaidas, kadangi pagal CPK nuostatas bylinėjimosi išlaidos priteisiamos procesą laimėjusios šalies, o ne į bylą neįtraukto asmens naudai. Vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, taigi ieškovas, kuriam priteistos bylinėjimosi išlaidos, įgyja pareigą atsiskaityti su už jį prievolę advokatų bendrijai įvykdžiusia bendrove L&M International Trading.

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovų priteistos bylinėjimosi išlaidos, taip pat iš atsakovų priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, nekeičiama, kadangi ieškovo piniginis reikalavimas teismo tenkintas visa apimtimi, o bylinėjimosi išlaidos ginčijamu sprendimu priteistos lygiomis dalimis, po ¼ dalį, iš kiekvieno atsakovo, t.y. neviršijant jiems tenkančios atsakomybės dalies. Pirmosios instancijos teismui ieškovo reikalaujamą sumą priteisus solidariai iš visų atsakovų, o apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad atsakovų prievolė yra dalinė, byloje priimtas sprendimas laikytinas iš dalies palankiu atsakovams, todėl atsakovams iš ieškovo priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į jų atžvilgiu atmestų reikalavimų dalį – 1 000 Lt atsakovų L. N. bei E. N. naudai ir 1 000 Lt A. Š. bei S. Š. naudai, t.y. po 500 Lt kiekvienam iš atsakovų (b.l. 187, t. I). Atsakovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma mažintinos ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Apeliantai, pateikdami apeliacinį skundą, sumokėjo 3 492 Lt žyminio mokesčio (b.l. 16, t. II) ir turėjo 2 000 Lt advokato pagalbos išlaidų (b.l. 15, t. II). Už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis iš ieškovo atsakovų naudai nepriteisiamas, kadangi skundas paduotas visų atsakovų bendrai, o ieškovo pareikštas piniginis reikalavimas teismo tenkintas visiškai. Pakeitus solidarią atsakovų prievolę į dalinę, iš ieškovo atskokovų naudai priteistina dalis jų turėtų advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų – po 250 Lt kiekvienam iš atsakovų.

Ieškovas yra pateikęs apeliacinės instancijos teismui įrodymus apie turėtas 6 472,29 Lt advokato pagalbos išlaidas, tačiau dalis šių išlaidų yra advokato pagalbos išlaidos už procesinius veiksmus, atliktus pirmosios instancijos teisme. Advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų klausimas yra išspręstas ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinės instancijos teismo nerevizuojamas, kadangi tokie įrodymai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusios tik ieškovo išlaidos pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 600 Lt). Nurodytos išlaidos ieškovui iš atsakovų priteistinos neviršijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių – 1 500 Lt (po 375 Lt iš kiekvieno atsakovo). Įvertinus priešpriešinius ieškovo ir atsakovų reikalavimus, ieškovui iš kiekvieno atsakovo priteisiama po 125 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Ieškovas prašo skirti atsakovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant aiškiai nepagrįstą apeliacinį skundą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės (šiuo atveju – teisės į apeliaciją) įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224/2005). Vien ta aplinkybė, kad atsakovų apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teismo buvo atmestas, neliudija, kad apeliantai piktnaudžiauja jiems suteikta apeliacijos teise, todėl ieškovo prašymas dėl baudos atsakovams skyrimo kolegijos atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Priteisti ieškovui S. K. (gim. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) solidariai iš atsakovų A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 47 919,60 Lt (13 878,46 EUR) be pagrindo įgytų lėšų, 14 382,45 Lt (4 165, 45 EUR) palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (62 302,05 Lt (18 043,91 EUR)) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui S. K. (gim. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) solidariai iš atsakovų L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 47 919,60 Lt (13 878,46 EUR) be pagrindo įgytų lėšų, 14 382,45 Lt (4 165, 45 EUR) palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (62 302,05 Lt (18 043,91 EUR)) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui S. K. (gim. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) po 1 424,25 Lt (412,49 EUR) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti iš atsakovų A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 10,63 Lt (3,08 EUR) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą“.

Priteisti ieškovui S. K. (gim. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 125 Lt (36,20 EUR) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Ieškovo S. K. prašymą skirti atsakovams baudą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Goda Ambrasaitė - BalynienėTeisėjai Rūta BurdulienėVidas Stankevičius