- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-341-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25198-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- D. J., R. J.
- Atsakovas
- D. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. patikslintą ieškinį atsakovui D. J. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. J. (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui D. J. (toliau – atsakovas), kuriuo prašoma nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – J.; padalinti šalių santuokoje įgytą turtą ieškovės nurodomu būdu; nustatyti šalių nepilnamečių vaikų R. J. ir A. J. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. J., mokamą po 350,00 Eur, o nepilnamečiui vaikui R. J., mokamą po 300,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo abiejų vaikų naudai 3 000,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki ieškinio pateikimo dienos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1789661/2019, kuria, iš dalies tenkinus atsakovo atskirąjį skundą, pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-31382-1090/2019, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones byloje, priteisiant iš atsakovo laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J. ir R. J., mokamą po 68,75 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.
3. Nurodė, kad jo gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro 757,13 Eur per mėnesį, o ieškovės pajamos – ženkliai didesnės, vidutiniškai siekia 2 000,00 Eur per mėnesį. Atsakovas taip pat prižiūri sergančią motiną, o tuo tarpu nepilnamečiai vaikai, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, specialiųjų poreikių neturi. Iš atsakovo priteista vaikų laikino išlaikymo bendra 300,00 Eur suma neatitinka realios faktinės situacijos, teismų praktikos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes sudaro net 60,00 procentų visų būtinųjų išlaidų minimaliems vaikų poreikiams patenkinti ir 40,00 procentų visų atsakovo uždirbamų darbo užmokesčio pajamų. Dėl šių priežasčių, atsakovo manymu, vaikams mokėtinas laikino išlaikymo dydis turėtų būti mažintinas.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, kad nepilnamečių vaikų poreikiai nėra pasikeitę, o prašomas priteisti išlaikymo vaikams dydis per mažas ir negali patenkinti vaikų poreikių. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir turi galimybę užsidirbti pakankamai, kad teiktų vaikams reikiamo dydžio išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-31382-1090/2019 atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės grindžia aplinkybe, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, tačiau vieno iš tėvų geresnė turtinė padėtis savaime neeliminuoja kito iš tėvų pareigos prisidėti prie savo vaikų išlaikymo.
7. Teismas pažymėjo, jog tėvų turtinė padėtis ir / ar vaikų poreikiai, gali būti nustatomi ir įvertinami tik išnagrinėjus byloje pareikštus reikalavimus iš esmės, t. y. surinkus ir įstatyme nustatyta tvarka ištyrus visus reikšmingus klausimui išspręsti įrodymus. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai nustatyti ieškovės ir atsakovo turtinės padėties bei vaikų poreikių.
8. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1789-661/2019 priėmimo atsakovo turtinė padėtis būtų pablogėjusi ar vaikų poreikiai sumažėję; tikslus išlaikymo dydis bus apskaičiuotas ir priteistas teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečių vaikų poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priėmus sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-31382-1090/2019, klausima? is?spre?sti is? esme?s – atsakovo prašymą tenkinti ir priteisti iš atsakovo laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J. ir R. J., mokamą po 68,75 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atsakovui tapo žinoma, jog ieškovės mėnesinės pajamos, nuo 2020 m. sausio 1 d. padidėjus valstybės skiriamiems vaiko pinigams, sudaro apie 2 120,00 Eur. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – tarnyba, VTAS) 2019 m. rugsėjo 25 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 1TSD-2626 nustatyta, kad ieškovė tarnybos vyriausiajai specialistei nurodžiusi, jog gauna apie 1 000,00 Eur/mėn. su darbo santykiais susijusių pajamų kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų direktorė, apie 1 000,00 Eur/mėn. iš individualios veiklos, vykdomos pagal verslo liudijimą (apskaitos tvarkymas) bei 100,00 Eur/mėn. vaiko pinigų už du vaikus.
9.2. Atsakovo atstovo 2019 m. lapkričio 26 d. prašymu, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) išdavė ieškovės pateiktas 2016-2018 metų metines pajamų deklaracijas, patvirtinančias, kad ieškovė 2016 metais gavo 14 722,39 Eur darbo užmokesčio ir 8 727,00 Eur individualios veiklos pagal verslo liudijimą pajamų; 2017 metais – 14 761,90 Eur darbo užmokesčio ir 15 150,88 Eur individualios veiklos pagal verslo liudijimą pajamų; 2018 metais – 14 718,81 Eur darbo užmokesčio ir 12 236,00 Eur individualios veiklos pajamų. Atskaičius nuo darbo užmokesčio mokamus mokesčius, ieškovė 2016 metais vidutiniškai per mėnesį gaudavo 1 661,17 Eur pajamų ((11 207,02 Eur + 8 727,00 Eur) / 12 mėn.); 2017 metais – 2 200,00 Eur ((11 249,04 Eur + 15 150,88 Eur) / 12 mėn.); 2018 metais – 1 951,86 Eur ((11 186,30 + 12 236,00 Eur) / 12 mėn.)). Taigi, ir 2019 metais ji kiekvieną mėnesį uždirba apie 2 000,00 Eur su darbo santykiais ir individualios veiklos vykdymu pagal verslo liudijimą susijusių pajamų, papildomai gaudama 100,00 Eur vaiko pinigų (nuo 2020 m. sausio 1 d. – 120,00 Eur). Kadangi ieškovės realios mėnesinės pajamos – 2 120,00 Eur yra 2,80 karto didesnės už atsakovo gaunamas pajamas (2 120,00 Eur / 757,13 Eur), yra būtina persvarstyti iš atsakovo priteistą laikiną vaikų išlaikymo dydį.
9.3. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovas neįrodė kaip išnykusių aplinkybių, kurios iki tol byloje nebuvo nustatinėjamos ir konstatuotos, laikytina nepagrįsta. Pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodęs, jog šioje bylos stadijoje konkretūs vaikų poreikiai nenustatinėjami, todėl minimalių vaikų poreikių išlaidų dydis grindžiamas Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie vidutines vartojimo išlaidas vienam asmeniui Lietuvos Respublikoje per mėnesį. Paskutinis tokio pobūdžio tyrimas atliktas 2016 metais, pagal kurį vidutinės vartojimo išlaidos vienam asmeniui Lietuvos Respublikoje per mėnesį sudaro 297,50 Eur, 2020 metais koreguotinos į 357,00 Eur sumą (297,50 Eur + (297,50 Eur x 15,00 proc. / 100,00 proc.)).
9.4. Kadangi abu vaikai gyvens su ieškove, kuri iš valstybės gauna išmokas vaikams, nuo 2020 m. sausio 1 d. siekiančias po 60,00 Eur kiekvienam vaikui, papildomai tėvai kiekvieno vaiko išlaikymui turėtų skirti po 297,00 Eur (357,00 Eur – 60,00 Eur). Sprendžiant dėl laikinojo išlaikymo, aktualiais laikytini tik minimalūs vaikų poreikiai ir būtinosios išlaidos jų patenkinimui. Vaikams gyvenant tuose pačiuose namuose, dalis išlaidų dubliuosis, jų patiriant mažiau, pavyzdžiui, ruošiant maistą vienu metu, naudojant tuos pačius daugkartinius ir (ar) ilgalaikius daiktus, paslaugas, todėl nustatyta 297,00 Eur suma papildomai mažintina iki 250,00 Eur, kurią tėvai privalo bendrai skirti minimalių kiekvieno vaiko poreikių patenkinimui.
9.5. Atsakovui yra nustatyta uždaros formos plaučių tuberkuliozė, todėl jo galimybės susirasti bet kokį kitą darbą bei dirbti didesniu pajėgumu nei leidžia faktinė sveikatos būklė – ribotos; jis neturi nei jokio kito pajamų šaltinio, nei nekilnojamojo turto. Be to, atsakovas gyvena kartu su savo motina M. J., kuri yra neįgali, jai nuo 2005 metų gruodžio mėnesio nustatyti specialūs poreikiai, o nuo 2018 m. gegužės 25 d. – specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, todėl turi išlaikyti ne tik save, tačiau ir finansiškai padėti savo sunkios būklės motinai.
9.6. Ieškovės kasmėnesinių pajamų dydis, sveikatos būklė ir socialinė padėtis objektyviai leidžia daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl ji turėtų padengti 72,50 procentų ((2 000,00 Eur / 2 757,13 Eur) x 100,00 proc.), o atsakovas 27,50 procentų ((757,13 Eur / 2 757,13 Eur) x 100,00 proc.) išlaidų minimaliems vaikų poreikiams tenkinti.
9.7. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteista vaikų laikino išlaikymo suma – 300,00 Eur neatitinka realios abiejų tėvų turtinės padėties bei objektyvių galimybių skirti išlaikymą, nes sudaro 60,00 procentų visų būtinųjų išlaidų minimaliems vaikų poreikiams patenkinti (300,00 Eur / 500,00 Eur x 100,00 proc.) bei 40,00 procentų visų atsakovo pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių (300,00 Eur / 757,13 Eur x 100,00 proc.). Taigi, nors ieškovė už atsakovą kiekvieną mėnesį gauna net 2,64 karto daugiau pajamų, jai palikta padengti tik 40,00 procentų (200,00 Eur / 500,00 Eur x 100,00 proc.) minimalių vaikų poreikių, leidžiant disponuoti 90,00 proc. gaunamų pajamų ((2 000,00 Eur – 200,00 Eur) / 2 000,00 Eur x 100,00 proc.).
9.8. Įvertinus minimalius vaikų poreikius, valstybės skiriamus vaiko pinigus, ieškovės ir atsakovo realias finansines galimybes, iš atsakovo galėtų būti priteista 137,50 Eur suma per mėnesį vaikų laikinam išlaikymui (500,00 Eur x 27,50 proc. / 100,00 proc.), t. y., po 68,75 Eur per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui (250,00 Eur x 27,50 proc. / 100,00 proc.). Ieškovei skyrus likusią mėnesinę 362,50 Eur sumą (po 181,25 Eur kiekvienam iš vaikų) minimalių vaikų poreikių patenkinimui, jai liktų apie 1 637,50 Eur suma (2 000,00 Eur – 362,50 Eur).
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-31382-1090/2019 palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovas savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės grindė ta aplinkybe, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl ji turėtų prie vaikų išlaikymo prisidėti didesne dalimi, tačiau, sutinkant su pirmosios instancijos teismo nuomone, vieno iš tėvų geresnė turtinė padėtis savaime neeliminuoja kito iš tėvų pareigos prisidėti prie savo vaikų išlaikymo. Be to, atsakovo pateikiama teisinė argumentacija yra tikslinga nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne laikinojo išlaikymo atveju, nes šioje proceso stadijoje – spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
10.2. Atsakovas motyvavo laikinojo išlaikymo dydžio pakeitimą neva tai naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis apie ieškovės pajamas, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, klaidindama teismą dėl savo finansinės padėties. Teigė, kad ieškovė nuo pat proceso pradžios neturėjo ir neturi ketinimo slėpti jokių duomenų ar kitaip piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, priešingai nei pats atsakovas, kuris praėjus vos 40 dienų nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1789-661/2019 reiškia nepagristą prašymą, siekdamas vėl iš esmės sumažinti savo dalį vaikų poreikiams skiriamo išlaikymo.
10.3. Atsakovas nepagrįstai teigė, jog jam tik po teismo nutarčių tapo žinoma apie ieškovės mėnesines pajamas, nes neva tai VTAS pateikė savo išvadą su priedais tik 2019 m. lapkričio 22 d. Šis argumentas neturi įtakos jau priteisto laikino išlaikymo dydžiui, nes VTAS 2019 m. rugsėjo 25 d. išvada Nr. 1TSD-2626, o taip pat ir vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 1TSD- 2628 bei 2019 m. rugsėjo 17 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 3TSD-980 buvo vertintini teismų, atsižvelgiant ne tik į abiejų tėvų turtinę padėtį, bet ir į vaikų poreikius, kurie šiai dienai nėra pasikeitę.
10.4. Atkreipė dėmesį, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 3TSD-980 užfiksuota, jog pats atsakovas yra nurodęs, kad jo manymu, vaikų išlaikymui jis išgali teikti po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienam iš vaikų. Taigi, ieškovės manymu, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1789-661/2019 priteistą laikiną išlaikymą atsakovas yra pajėgus teikti, nepaisant kitų jo išdėstytų aplinkybių (pareigos išlaikyti savo motiną ir neva jo paties blogos sveikatos būklės). Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1789-661/2019 yra pasisakęs, jog preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, laikytina, kad atsakovo nurodytas jam priimtinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis, t. y. 82,50 Eur per mėnesį vienam vaikui ne tik akivaizdžiai prieštarautų jo nepilnamečių vaikų interesams, bet ir neproporcingai išlaikymo pareigų perkeltų ieškovei. Taigi, atsakovo naujai teikiamu prašymu siūlomas laikino išlaikymo dydis – po 68,75 Eur kiekvienam vaikui yra net mažesnis už tą, kurį atsakovas siūlė teikdamas atskirąjį skundą, todėl nekvestionuojamai neatitiks vaikų interesų bei apribos jų poreikiu patenkinimą.
10.5. Pažymėtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi jokių specialių poreikių ar neįgalumo, todėl turi dėti pastangas savo finansinei padėčiai gerinti. Toks požiūris vyrauja ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Be to, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
10.6. Atsakovas, teikdamas prašymą laikino vaikams išlaikymo dydžio sumažinimui apeliuoja į tai, jog jis neva tai teikia išlaikymą savo specialių poreikių turinčiai motinai. Tačiau paminėtina, kad atsakovo motina gauna jai priklausančias valstybės mokamas išmokas bei pensiją, taip pat turi turto, todėl šis atsakovo argumentas nėra reikšmingas. Ieškovė taip pat turi neįgalią motiną ir papildomų išlaidų, susijusių su savo motinos priežiūra, tačiau, priešingai nei atsakovas, ji nemanipuliuoja šia aplinkybe, o deda visas pastangas, kad būtų užtikrinti ir vaikų poreikiai. Juolab, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvui, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
10.7. Atsakovas, reikalaudamas nustatyti laikino išlaikymo dydį kiekvienam vaikui po 68,75 Eur, siekia, kad jo vaikų išlaikymo pareigą perimtų valstybė, nes būtent tokio dydžio paramą vaikams einamuoju metu teikia valstybė, už tėvus, kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.204 straipsnis). Pažymėjo, kad atsakovą atstovauja profesionalus advokatas, kurio paslaugoms apmokėti atsakovui pajamų pakanka, o vaikų poreikių tenkinimui – pritrūksta.
10.8. Atsakovas savo reikalavimą grindė kasacinio teismo praktika, kuri nors ir nekvestionuotinai susijusi su vaiko išlaikymo bylomis, tačiau yra netiksliai interpretuojama. Šiuo aspektu teigė, kad 2016 metais kasacinis teismas pažymėjo, jog išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 ir kt.). Tačiau minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik io būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis Nr. e2-2378-603/20l8).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš jo laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J. ir R. J., mokamą po 68,75 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl rašytinių paaiškinimų
14. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė 2020 m. sausio 24 d. papildomus rašytinius paaiškinimus, išdėstydamas savo argumentus, susijusius su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrįstumo vertinimu, o ieškovė – 2020 m. vasario 11 d. papildomus rašytinius paaiškinimus.
15. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų. Sprendžiant rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą svarbu dar ir tai, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Taigi, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1085-236/2019).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė savo 2020 m. vasario 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės nenurodo jokių naujų aplinkybių, susijusių su nagrinėjamu ginču, t. y. tik papildo savo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytą poziciją, pagrįsdama ją pridėtais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo tarpu atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti 2020 m. sausio 24 d. papildomi rašytiniai paaiškinimai pagal savo esmę laikytini atsikirtimais, t. y. atsakovo atsiliepimu į ieškovės pareikštą atsiliepimą, tačiau civilinio proceso įstatyme toks pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdas nenumatytas. Pagal CPK 110, 112, 227 straipsnius dublikas gali būti teikiamas pirmosios instancijos teisme parengiamojoje civilinio proceso stadijoje, paskyrus nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu. Šių argumentų pagrindu atsakovo 2020 m. sausio 24 d. papildomus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
17. Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus: atsakovas – VTAS 2019 m. lapkričio 22 d. el. laišką; VTAS 2019 m. rugsėjo 25 d. šeimos aplinkos sa?lygu? tyrimo aktą Nr. 1TSD-2626; VMI 2019 m. lapkričio 28 el. laišką; 2019 m. lapkričio 28 d. raštą; ieškove?s 2016-2018 metų metines pajamu? deklaracijas; išrašą iš atlyginimo ir mokesc?iu? skaic?iuokle?s internetiniame tinklalapyje www.tax.lt; Lietuvos statistikos departamento statistinius duomenis; AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 18 d. pažymą apie atsakovui priskaic?iuota? ir išmoke?ta? darbo užmokesti? bei kitas išmokas; 2019 metų vasario-rugpju?c?io me?nesių algalapių kopijas; VšI? Vilniaus universitetine?s ligonine?s Santaros kliniku? 2018 m. lapkričio 27 d. išrašą iš medicininiu? dokumentu?; 2018 m. lapkričio 20 d. tyrimu? protokolą; atsakovo motinos M. J. paso kopiją; atsakovo motinos M. J. neįgaliojo pažymėjimą; Nei?galumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus II teritorinio skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. lydraštį; 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą; 2018 m. gegužės 25 d. specialiu?ju? poreikiu? nustatymo pažymą; ieškove?s 2019 m. rugpjūčio 13 d. ieškinį; pažymą apie ieškovės gaunamas pajamas; ieškove?s 2019 m. gruodžio 30 d. patikslintą ieškinį, o ieškovė – 2020 m. vasario 11 d. atliktų paslaugų aktą; pirkimo čekių kopijas; susirašinėjimo su atsakovu mobiliuoju įrenginiu išrašą.
18. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog Lietuvos teismų informacinės informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenimis, atsakovo 2019 m. gruodžio 17 d. prašymu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai buvo prijungti prie civilinės bylos Nr. e2-1789661/2019 medžiagos, sprendžia esant netikslingą jų pakartotinį priėmimą. Kadangi ieškovės su 2020 m. vasario 11 d. papildomais rašytiniais paaiškinimais pateikti rašytiniai įrodymai buvo gauti jau po pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo ir, kaip matyti iš civilinės bylos Nr. e2-1789661/2019 elektroninės kortelės Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“, prie šios bylos medžiagos jos prašymu iki šiol neprijungti, apeliacinės instancijos manymu, yra pagrindas juos prijungti prie nagrinėjamos bylos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1789-661/2019 pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J. ir R. J., mokamą po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.
20. Atsakovas 2019 m. gruodžio 17 d. pateikęs prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones byloje, priteisiant iš atsakovo laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J. ir R. J., mokamą po 68,75 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, iš esmės motyvuodamas jį naujai paaiškėjusiais duomenimis, kad ieškovės realios mėnesinės pajamos yra net 2 100,00 Eur, kai jis tuo tarpu gauna tik 757,13 Eur darbo užmokestį, turėdamas prižiūrėti sergančią motiną, kuriai nustatyti specialieji poreikiai, ir ją išlaikyti.
21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nutarė, jog vieno iš tėvų geresnė turtinė padėtis savaime negali eliminuoti kito iš tėvų pareigos prisidėti prie savo vaikų išlaikymo, todėl nesant duomenų, kad nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1789-661/2019 priėmimo atsakovo turtinė padėtis būtų pablogėjusi ar vaikų poreikiai sumažėję, nėra pagrindo pakeisti nustatyto laikino išlaikymo, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturint galimybės išsiaiškinti realios ieškovės ir atsakovo turtinės padėties bei nepilnamečių vaikų poreikių.
22. Atskirajame skunde atsakovas iš esmės remiasi tapačiomis aplinkybėmis, išdėstytomis 2019 m. gruodžio 17 d. prašyme, jog atsakovo atstovo 2019 m. lapkričio 26 d. prašymu iš VMI gautos ieškovės 2016-2018 metų metinės pajamų deklaracijos, patvirtinančios, kad ieškovės realios mėnesinės pajamos su išmokomis vaikams, nuo 2020 m. sausio 1 d. siekiančiomis po 60,00 Eur kiekvienam vaikui, – 2 120,00 Eur, tuo tarpu jis gauna 2,80 karto mažesnes pajamas – 757,13 Eur, ir dar turi išlaikyti neįgalią savo motiną M. J., kuriai nuo 2005 metų gruodžio mėnesio nustatyti specialūs poreikiai, o nuo 2018 m. gegužės 25 d. – specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Be to, atsakovui nustatyta uždaros formos plaučių tuberkuliozė, todėl jo galimybės susirasti bet kokį kitą darbą bei dirbti didesniu pajėgumu nei leidžia faktinė sveikatos būklė – ribotos, jis neturi jokio kito pajamų šaltinio ar nekilnojamojo turto. Kadangi ieškovės kasmėnesinių pajamų dydis, sveikatos būklė ir socialinė padėtis objektyviai leidžia daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo, ji turėtų padengti 72,50 procentų, o atsakovas – 27,50 procentų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti.
23. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą ir 2020 m. vasario 11 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodžiusi, kad iš 2019 m. rugsėjo 17 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimų akto Nr. 3TSD-980 matyti, jog atsakovas pats buvo sakęs, kad, jo manymu, galėtų vaikams teikti išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienam iš vaikų. Atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi jokių specialių poreikių ar neįgalumo, todėl turi dėti pastangas savo finansinei padėčiai gerinti. Tuo tarpu atsakovo motina gauna jai priklausančias valstybės mokamas išmokas bei pensiją, taip pat turi turto, todėl šis argumentas nėra reikšmingas. Atsakovas už paslaugas savo atstovui kas dvi savaites moka po 500,00 Eur, tačiau nepaisant to, jau antrą kartą teikia atskirąjį skundą dėl laikinojo išlaikymo dydžio sumažinimo, motyvuodamas reikalavimą savo finansine padėtimi, neatsižvelgiant net į vaikų amžių bei jų poreikius. Ieškovė deda visas pastangas, kad vaikų poreikiai būtų užtikrinti, dirbdama papildomai pagal verslo liudijimą, tuo tarpu atsakovas jokių pastangų savo finansinei padėčiai pagerinti nesiima, o turimas lėšas naudoja teisminiams ginčams.
24. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sprendžia, jog tiek atsakovo 2019 m. gruodžio 17 d. prašyme, tiek ir atitinkamai atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir sumažinti laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J. ir R. J., mokant po 68,75 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.
25. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas įsidarbinęs AB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2019 metų vasario mėnesio iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio yra gavęs 521,36 Eur-849,30 Eur dydžio darbo užmokestį, jo dispozicijoje esančios pajamos – reguliarios. Atsakovas – darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jis būtų netekęs darbingumo ar jam būtų nustatyti specialieji poreikiai. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2018 m. lapkričio 27 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, jog atsakovui diagnozuota latentinė tuberkuliozė, tačiau antituberkuliozinis gydymas šiuo metu nereikalingas, rekomenduojama mesti rūkyti ir sekti savo sveikatos būklę. Akivaizdu, jog nesant reikalingam antituberkulioziniam gydymui, atsakovo galimybės susirasti kitą darbą arba dirbti didesniu pajėgumu, priešingai negu jis nurodo, nėra sumažėjusios, jis gali imtis priemonių savo finansinei padėčiai pagerinti, kad maksimaliai prisidėtų prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, skirdamas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam tikrą gaunamų piniginių lėšų dalį ne tik teisminiams ginčams, tačiau ir savo nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje šis pasisakęs, jog imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, reikalauja sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
27. 2005 m. gruodžio 20 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl M. J. specialiųjų poreikių“ ir 2018 m. gegužės 30 d. specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina aplinkybę, jog atsakovo motinai M. J. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog rūpintis ir išlaikyti savo nedarbingą ir paramos reikalingą motiną M. J. yra atsakovo pareiga, kurios vykdymas negali sudaryti prielaidų prioritetiniam vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo pažeidimui kilti (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.205 straipsnio 1 dalis). Visiems žinomos aplinkybės, jog augantiems vaikams reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, higienos reikmenys, medikamentai, lavinimosi priemonės, jiems tenka dalis išlaidų, paskirstytų komunaliniams mokesčiams apmokėti, sveikatos, transporto išlaidoms padengti ir kt. Į nagrinėjamą bylą ieškovė pateikusi Vilniaus implantologijos centro klinikos 2020 m. vasario 11 d. atliktų paslaugų aktą 499,00 Eur sumos apmokėjimui ir AB SEB banko pirkimo čekį, patvirtinantį, jog atliktas 499,00 Eur mokėjimas Vilniaus implantologijos centro klinikai už šalių dukrai R. J. suteiktas odontologo paslaugas, sudėjus apatinio žandikaulio breketus. Taigi, įvertinus ieškovės pridėtus rašytinius įrodymus, negalima būtų nesutikti su ieškove, jog nepilnamečiams vaikams augant, esant būtinybei reikia tenkinti ne tik būtinuosius, tačiau ir specialiuosius jų poreikius, todėl atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie vidutines vartojimo išlaidas vienam asmeniui Lietuvos Respublikoje per mėnesį, neatsižvelgdamas nei į savo nepilnamečių vaikų amžių, nei į jų realius poreikius, kaip matyti, tam tikrais atvejais viršijančius minimaliuosius, siekdamas sumažinti priteistą laikinąjį išlaikymą iki 68,00 Eur kiekvienam vaikui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 68,00 Eur suma, skiriama kiekvienam iš vaikų, negali būti laikoma pakankama, visų pirma, būtiniesiems vaikų poreikiams bylos nagrinėjimo metu užtikrinti, tokiu atveju pažeisdama nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinį tikslą – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą.
28. Be kita ko, negalima nepastebėti tam tikro atsakovo pozicijos prieštaringumo, iš VTAS 2019 m. rugsėjo 17 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 3TSD-980 nustačius, jog jo paties teigimu, jis tikėtinai galėtų vaikų išlaikymui teikti po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienam iš vaikų, t. y. netgi didesnį, negu nustatytasis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1789-661/2019, kuria pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-31382-1090/2019.
29. Pažymėtina, jog laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, netiriant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, šias aplinkybes nustatant bylą nagrinėjant iš esmės, todėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis neturi prejudicinės galios. Tik teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo ir kt.
30. Kiti atsakovo atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje analizuotus atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, spręsdamas dėl laikinojo išlaikymo dydžio pakeitimo, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-31382-1090/2019 palikti nepakeistą.