Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-07 · Civilinė byla Nr. e2S-1789-661/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
e2S-1789-661/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25198-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Atsakovas
D. J.
Ieškovas
R. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1789-661/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25198-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 7 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės R. J. patikslintas ieškinys atsakovui D. J., kuriuo prašoma: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – J.; 4) padalinti šalių santuokoje įgytą turtą ieškovės nurodomu būdu; 5) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų R. J. ir A. J. gyvenamąją vietą su ieškove; 6) nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 7) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. J., mokamą po 350,00 Eur, o nepilnamečiui vaikui R. J., mokamą po 300,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; 8) priteisti iš atsakovo abiejų vaikų naudai 3 000,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki ieškinio pateikimo dienos; 9) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ji prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo D. J. nepilnamečiams vaikams R. J. ir A. J. laikiną išlaikymą, mokamą po 300,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę R. J..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo D. J. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J. ir R. J. mokamą po 215,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugpjūčio 23 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.

4. Iš byloje esančių duomenų teismas padarė išvadą, kad vaikams priteistino laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti, kad viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą; išlaikymui priteisti būtina, be kita ko, įvertinti ir atsakovo turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Ieškovė nurodė, kad atsakovas uždirba 1 000,00 Eur per mėnesį, tačiau duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nepateikė, todėl teismas, spręsdamas dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, atsižvelgia ir į šią aplinkybę. Objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodomą nepilnamečių vaikų poreikių dydį, ieškovė šioje proceso stadijoje nepateikė (CPK 178 str.).

5. Teismas nurodė, kad nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius patvirtinančias aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą iš dalies ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams A. J. ir R. J. laikiną išlaikymą, mokamą po 215,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.192 str., 3.196 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovas D. J. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-20 nutartį civilinėje byloje Nr. e231382-1090/2019, priteisiant iš Atsakovo laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J. ir R. J., mokamą po 82,50 Eur kiekvienam vaiku kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo Teismo 2019-09-20 Nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovė ieškinyje deklaratyviai nurodė mėnesines išlaidas, neva patiriamas vaikų poreikiams patenkinti (Dukrai – 672,26 Eur; Sūnui – net 852,26 Eur, atskirai nurodydama papildomas kasmetinių atostogų, stovyklos, mokyklos ir gimtadienių išlaidų), jų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ir (ar) įrodymais.

6.2. Pati Ieškovė pateikė duomenis, jog per metus laiko uždirbo ir į rankas gavo 16 473,66 Eur, gi Atsakovo darbo užmokesčio pajamos, priklausomai nuo atliktos darbo apimties, per mėnesį vidutiniškai siekia apie 757,13 Eur arba 9 085,56 Eur per metus (3 priedas), o tai reiškia, kad pagal Ieškovės poziciją šeima visas gautas darbo užmokesčio pajamas neva išleido išskirtinai tik savo vaikų poreikių tenkinimui.

6.3. Pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką MMA negali būti laikoma orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą vaikui, bei nustatomos žymiai mažesnės sumos vaiko poreikių tenkinimui ir atitinkamai priteisiamos žymiai mažesnės išlaikymo sumos.

6.4. Tokio dydžio priteistas laikinas išlaikymas akivaizdžiai yra susijęs ne su minimalių, o su maksimalių vaikų poreikių tenkinimu, gi tiek sprendžiant klausimą dėl laikinojo išlaikymo priteisimo, tiek sprendžia dviejų ir daugiau vaikų išlaikymo klausimą, turi būti užtikrinti būtent tik minimalūs vaikų poreikiai.

6.5. Ieškovės kasmėnesinės dvigubai didesnės pajamos, sveikatos būklės ir socialinė padėtis objektyviai leidžia jai dvigubai daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl nustatytina, kad Ieškovė turėtų padengi 67 proc., o Atsakovas 33 proc. išlaidų minimaliems vaikų poreikiams patenkinti.

Atsiliepimas

6.6. Atsakovo su šiuo atsiliepimu teikiamo duomenys patvirtina, kad Atsakovas per mėnesį vidutiniškai, priklausomai nuo atliktos darbo apimties, uždirba tik apie 757,13 Eur (3 priedas), t. y., daugiau nei du kartus mažiau nei uždirba Ieškovė.

6.7. Įvertinus būtent minimalus vaikų poreikius, valstybės skinamas vaiko išmokas, Ieškovės ir Atsakovo realias finansines galimybes, iš Atsakovo galėjo būti priteista 165,00 Eur suma per mėnesį vaikų laikinam išlaikymui (500,00 Eur x 33 proc./100 proc.), t. y., po 82,50 Eur per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui (250,00 Eur x 33 proc./100 proc.).

7. Ieškovė R. J. atsiliepimu su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Čekių pateikimas Teismui (kaip ir apskritai kvitų ir/ar mokėjimo nurodymų) nėra laikytina rūpinimosi vaikais besąlygišku įrodymu, juolab, kad perkant, pvz., turguje ne visada kasos čekiai išduodami arba nepasiliekami saugojimui. Ieškovė nepertraukiamai rūpinasi vaikų poreikių tenkinimu.

7.2. Atsakovas visiškai nevertina vaikų amžiaus kriterijaus, t.y. dukra - 12 metų, o sūnus - 16 metų. Tokio amžiaus vaikų poreikiai yra platesnio spektro nei mažamečių, todėl Atsakovo atskirojo skundo reikalavimas, jog abiejų vaikų poreikiai gali būti patenkinami iš jo priteisus 82.50 Eur per mėnesį kiekvienam, yra nepagrįsti ir neatitinkantys vaikų interesų. Ieškovė deda visas pastangas, siekdama sukurti tinkamas vaikų vystymuisi sąlygas, todėl neneigia, kad jos pajamos yra didesnės nei Atsakovo.

7.3. Gydytojai nenurodo, jog Atsakovui reikalingas specialus gydymas, išskyrus rekomendacijas - mesti rūkyti. Taigi Atsakovas yra darbingas, neturi jokių specialių poreikių ar neįgalumo, todėl turi dėti pastangas savo finansinei padėčiai gerinti. Atsakovo motina gauna jai priklausančias valstybės mokamas išmokas, taip pat turi turto, todėl šis Atsakovo argumentas nėra reikšmingas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

10. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.

11. Šioje byloje atsakovas neginčija pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

Dėl išlaikymo dydžio

12. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams – vaikams A. J. ir R. J. mokamą po 215,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugpjūčio 23 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, laikytina pagrįsta ir teisėta.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

14. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktus argumentus, bei atsižvelgdamas į bylos šalių nepilnamečių vaikų geriausių interesų užtikrinimą, priteisė iš atsakovo po 215 Eur mėnesinį išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams. Apeliantas su minėta nutartimi nesutinka ir prašo ją pakeisti - iš dalies tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams –A. J. ir R. J., mokamą po 82,50 Eur kiekvienam vaiku kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo Teismo 2019-09-20 Nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.

15. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą).

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

17. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

18. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes ir vaikų interesus, tačiau nevertino atsakovo finansinių galimybių teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, kadangi tokie duomenys teismui nebuvo pateikti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neturi asmenine nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto. Byloje atsakovas pateikė duomenis apie jo gaunamas pajamas, kurios sudaro 5299,91 eurų per 7 mėnesius, t.y. vidutiniškai po 757,13 eurus per mėnesį. Tuo tarpu ieškovės pajamos yra ženkliai didesnės ir siekia vidutiniškai 1372,80 eurų per mėnesį. Atsakovas taip pat prižiūri ir sergančią motiną. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, jog nepilnamečiai vaikai turi specialiųjų poreikių. Preliminariai vertinant išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikinas išlaikymas vienam nepilnamečiui vaikui skiriant 215 eurų yra neproporcingas atsakovo pajamoms ir įsipareigojimams, dėl ko jis yra mažintinas iki 150 eurų, t.y. priteisiant iš atsakovo D. J. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J. ir R. J. mokamą po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugpjūčio 23 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Laikytina, kad ši suma būtų protingo ir racionalaus dydžio ir pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečių vaikų minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai.

19. Preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, laikytina, kad atsakovo nurodytas jam priimtinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis, t.y. 82,50 eurų per mėnesį vienam vaikui ne tik akivaizdžiai prieštarautų jo nepilnamečių vaikų interesams bet ir neproporcingai išlaikymo pareigą perkeltų ieškovei.

20. Laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo priteisimo – tikslas ir paskirtis yra užtikrinti vaiko turtinių interesų apsaugą, kuri susijusi su būtinų būsimų kasdienių vaiko poreikių tenkinimu. Šios laikinosios apsaugos priemonės paskirtis nėra laikino išlaikymo priteisimas atgaline data, t. y. iki nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Išlaikymo priteisimo momentas nustatomas teismo sprendimu, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (CPK 152 str. 1 d.), todėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo momentas yra nutarties taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones priėmimo diena. Dėl šio pagrįstu laikytinas apelianto prašymas, laikiną išlaikymą pritiesti ne nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, o nuo nutarties dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nutarties priėmimo dienos.

21. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį pakeisti priteisiant iš atsakovo D. J. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J. ir R. J. mokamą po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos (2019 m. rugsėjo 20 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas