Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo BUAB „V.“ ieškinį atsakovui V. P., tretiesiems asmenims M. P., A. M., I. R., D. R. dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir panaikinimo nuo jų sudarymo momento, restitucijos taikymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Ieškovas BUAB „V.“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti nuo sudarymo momento tris 2010 m. kovo 31 d. tarp UAB „V.“, atstovaujamos vadovo R. S., ir atsakovo V. P. sudarytas Reikalavimo perleidimo sutartis ir taikyti restituciją natūra. Nurodė, kad 2010 m. kovo 31 d. UAB „V.“ direktoriaus R. S. su atsakovu V. P. sudarytos trys Reikalavimo perleidimo sutartys dėl UAB „V.“ skolininkų M. P., A. M., I. R. ir D. R. skolų yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento. Ginčo sandoriai naikintini, o šalys grąžintinos į pirminę iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Minėtos piniginės lėšos priklauso ieškovui, o atsakovui priklauso reikalavimo teisė gauti reikalavimo įvykdymą bankroto byloje kartu su visais kreditoriais. Nurodė, kad bankroto proceso eigoje, kilus įtarimui, kad buvęs vadovas R. S. prieš bankrotą yra sudaręs eilę sandorių dėl turto perleidimo su juo susijusiems asmenims, elgėsi nesąžiningai, sudarydamas bankrutuojančiai įmonei nenaudingus sandorius ir tuo sumažindamas įmonės mokumą, buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo dėl jo galimai nusikalstamų veiksmų. Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu BUAB „V.“ vadovas R. S. buvo nuteistas pagal BK 208 str. 1 d., 223 str. l d., kai dėl įmonės sunkios finansinės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, veikdamas neteisėtai ir nusikalstamai, patenkino (sudarydamas ginčo ir kitas sutartis) tik keleto iš jų ir dėl to padarė nusikalstamas veikas bei sukėlė turtinę žalą BUAB „V.“ kreditoriams.Nurodė, kad CK 1.78 str. nustato, jog sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis vadovaujantis įstatymu negalioja ir, kad niekinio sandorio faktą teismas nustato ex officio. CK 1.80 str. nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris laikomas niekiniu ir negalioja nuo jo sudarymo, o šalis privalo gražinti kitai visą tai, ką yra gavusi pagal niekinį sandorį. CK 1.81 str. nustato, kad negalioja ir viešai tvarkai, gerai moralei prieštaraujantis sandoriai. CK 1.82 str. nustato, kad nuginčijami sandoriai prieštaraujantis įmonės tikslams bei steigimo dokumentuose nustatytai valdymo organų kompetencijai. Tai pat, CK 6.66 str. nustato, kad pripažintini negaliojančiais nuginčijami sandoriai, kuriuos skolininkas sudaryti neprivalėjo bet sudarė, kai jie pažeidžia kreditorių interesus. Pažymėjo, kad sandoriai, kai 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartimis atsakovui buvo neteisėtai perleistos teisės gauti reikalavimų patenkinimą iš trečiųjų asmenų, ieškiniu (ieškiniais) ginčijami visais aukščiau paminėtais pagrindais.Ginčo sandoriai naikintini, nes yra niekiniai ir laikomi negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, įmonės veiklos interesams bei tikslams, pažeidžia kreditorių ir viešą interesą. Sandoriai neatitinka CK 6.225 str. l d. reikalavimų, yra uždrausti baudžiamuoju įstatymu. Dėl to, jokie sandoriai dėl atskirų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo nusikalstant negali būti sudaromi, o kai tokie susitarimai yra sudaryti - jie yra niekiniai ir negaliojantys.Atsakovas V. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį (ieškinius), kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Prašė skirti ieškovui BUAB „V.” 5792 Eur baudą, 50 proc. iš šios sumos sumokant atsakovui V. P.. Prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti tuo pagrindu.Nurodė, kad Vilniaus apylinkės teismas 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015 R. S. pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 208 str. 1 d. ir BK 223 str. 1 d., padarymo. Nuosprendyje nurodyta, kad BUAB „V.“ pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš R. S. priteisiant 275116,66 Eur (949922,80 Lt) turtinei žalai atlyginti. Nuosprendyje, išdėstant argumentus dėl surinktų įrodymų ir jų vertinimo, nebuvo analizuojama dėl ieškiniu ginčijamų 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo, todėl R. S. nebuvo pripažintas kaltu BK 208 str. 1 d. pagrindu dėl šių sandorių.Nurodė, kad ieškinys taip pat atmestinas tuo pagrindu, kad (net ir darant prielaidą, jog nuosprendyje vertinamos aplinkybės dėl ginčijamų Reikalavimo perleidimo sutarčių) BUAB „V.“ pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas nuosprendis, ir šiuo nuosprendžiu tenkinus civilinį ieškinį, bei vėliau BUAB „V.“ naudai pritaikius restituciją šioje civilinėje byloje, tai reikštų dvigubą žalos atlyginimą tuo pačiu pagrindu. Kitaip tariant, net ir pripažinus ginčijamas sutartis negaliojančiomis, teismas privalėtų netaikyti restitucijos (CK 6.145 str. 2 d.), kadangi BUAB „V.“ jau buvo pasirinkusi savo teisių gynimo būdą.Ieškovas yra praleidęs senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti. CK 6.66 str. 3 d. nustatyta, kad kreditorius gali ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę ieškinį pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Taigi, viena iš actio Pauliana patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. CK 6.66 str. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. BUAB „V.“ bankroto byla buvo iškelta 2010 m. balandžio 21 d., bankroto administratorius, perėmęs dokumentus ir išanalizavęs visus BUAB „V.“ sudarytus sandorius, ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti yra praleidęs daugiau nei 5 (penkerius) metus, o nuo nuosprendžio priėmimo taip pat yra praėję daugiau nei 1 (vieneri) metai (nuosprendis priimtas 2016 m. sausio 9 d.). Be to, teismų praktikos pavyzdžiai rodo, kad ĮBĮ 11 str. 4 d. 8 p. nurodytas 6 mėnesių terminas administratoriui pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių ginčijimo, laikytinas ieškinio senaties terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013 ir kt.). IBĮ 11 str. 4 d. 8 p. nurodytas terminas pradedamas skaičiuoti „nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos“. Kadangi UAB „V.“ bankroto byla buvo iškelta 2010 m. balandžio 21 d., duomenys apie reikalavimo perleidimo sutartis ir kitus sandorius turėjo būti perduoti ir žinomi ieškovui jau nuo 2010 metų. Be to, ieškovas iniciavo ikiteisminį tyrimą dėl R. S. veiksmų, dėl ko 2015 m. sausio 9 d. buvo priimtas ir paskelbtas nuosprendis, todėl laikytina, kad ieškovas sužinojo apie nuosprendį būtent šią dieną. Taigi, bet kurio atveju (ar ieškinio terminą ieškiniui pareikšti pradedant skaičiuoti nuo 2010 metų ar nuo 2015-01-09) ieškovas praleido ĮBĮ 11 str. 4 d. 8 p. nustatytą terminą, todėl ieškinys turi būti atmestas (CK 1.124 ir 1.126 str. 2 d.).Trečiasis asmuo M. P. pateikė teismui el. paštu 2017 m. kovo 27 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad sumokėjo jam priteistą sumą V. P., nes jau tikėjosi, kad viskas baigsis. Bet po trejų ar ketverių metų, BUAB „V.“ bankroto administratorius vėl pradėjo jį „tampyti“ po teismus (abu teismus pralošė). Vykdomąjį raštą jis yra perdavęs antstoliams. Jau beveik du metai kaip įsigaliojo teismo sprendimas, bet bankroto administratorius dar neįvykdė teismo sprendimo ir nesumokėjo trečiajam asmeniui priteistų sumų. Bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant.Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovo BUAB „V.“ atstovė adv. Simona Vaičiulytė – Gavorskienė ieškinį prašė tenkinti jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai bylą nagrinėjant 2018 m. kovo 14 d. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas apie prašomas panaikinti Reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis buvo atsakovui perleistos reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis M. P., A. M., I. R. ir D. R., sužinojo 2015 m. rugsėjo 17 d., kada buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. A2-1915-343/2015, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu, teismui nurodant, kad priimtas 2015 m. sausio 9 d. nuosprendis nėra esminė aplinkybė, kurios pagrindu galimas proceso atnaujinimas išnagrinėtoje civilinėje byloje. Teismui nuspendus, jog ieškinio (ieškinių) senaties terminas yra praleistas, prašė ieškinio (ieškinių) senaties terminą atnaujinti. Bylą nagrinėjant 2018 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje, ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas apie prašomą panaikinti Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria buvo atsakovui perleistos reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis I. R. ir D. R., sužinojo 2016 m. rugsėjo 12 d., kada buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-527-180/2016, kuriuo buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimas ir atmesti I. R. ir BUAB „V.“ prašymai dėl proceso atnaujinimo. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovo atstovas adv. Justas Sakavičius palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti senaties termino eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015 priėmimo dienos, o ne nuo 2015 m. rugsėjo 17 d., kada buvo priimta ieškovo nurodoma Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. A2-1915-343/2015. Ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti. Atkreipė dėmesį, kad dalis bylos grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (dėl Reikalavimo perleidimo sutarčių, kuriomis buvo atsakovui perleistos reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis M. P., A. M.) tik dėl to, kad teismas neištyrė kitų sandorių negaliojimo pagrindų, tačiau ne dėl ieškinio actio Pauliana pagrindo. Todėl termino atnaujinti ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti negalima. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartyje yra pasisakyta tik dėl proceso atnaujinimo M. P. atžvilgiu, A. M. šioje byloje nėra minimas. Iš 2016 m. balandžio 20 d. bankroto administratoriaus rašto ir kartu pateiktų rašytinių įrodymų matyti (t. 1, b. l. 124), kad 2013 m. vasario 14 d. nutarimu ieškovas jau buvo pripažintas civiliniu ieškovu ir jau tuomet sugebėjo suformuluoti patirtą žalos dydį. Nurodė, kad nėra įrodyti kiti ieškovo pagrindai sandoriams panaikinti. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje trečiasis asmuo I. R. nurodė, jog jis yra ieškovo pusėje, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovo atstovas bando klaidinti teismą dėl ieškinio senaties taikymo, nurodydamas ant ieškinių rezoliucijų priėmimo datas, tačiau visi ieškiniai buvo siųsti paštu ir pateikti iki 1 m. termino pabaigos nuo nuosprendžio priėmimo. Byloje svarbiausias įrodymas yra kaltinamasis aktas, kurio pagrindu buvo priimtas nuosprendis. Teisinės pasekmės, nustatytos nuosprendžiu, turi įrodomąją ir prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Baudžiamojoje byloje buvo vertinamas sąžiningumo institutas. Buvo konstatuota, kad R. S. veiksmai nesąžiningi ir jis už tai nuteistas. Klausimas dėl dvigubo atlyginimo yra ne esminis, nes netaikoma ir neprašoma taikyti piniginę restituciją. Klausimas dėl dvigubos atsakomybės taikymo išspręstas baudžiamojoje byloje, kurioje pateiktas ieškinys su nurodyta 949922,80 Lt suma, UAB „V.“ pripažinta civiliniu ieškovu šiai sumai, kreditoriai, kurių suma sudarė minėtą sumą, įvardinti 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje. V. P. kreditorių sąraše įvardintas likusiai 8545,28 Lt sumai. Pritaikius restituciją, kaip trečios eilės kreditorius, V. P. būtų nurodoma 41000 Lt kreditorinių reikalavimų suma, t. y. tokia, kiek jis turėjo teisę prieš sudarant neteisėtus sandorius. Šiuo atveju restitucija, liečianti V. P., būtų visiškai aiški, o ieškovas atgautų reikalavimo teises. Atsakovas klaidina, jog BUAB „V.“ norės antrą kartą atsiimti pinigus iš trečiųjų asmenų. Tokių dalykų įgyvendinti negalima, nes tai įmanoma tik atgręžtiniu procesu.Tretieji asmenys M. P., A. M., D. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta.