Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Justomus“ ir atsakovo A. A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Justomus“ ieškinį atsakovams A. J. ir A. A. S. dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir lietaus nubėgimo sistemos sutvarkymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Erdana“, Luminor Bank AS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.2. Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 8,5 kv. m atlaisvinimo rytinėje dalyje. Spręsdamas šią ieškinio reikalavimo atsakovui A. A. S. dalį dėl betoninės tvoros ir jos atramos pašalinimo sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įsiterpiant į ieškovės sklypo dalį 8,5 kv. m, teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su buvusia žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininke dar 1997 metais susitarė dėl apgriuvusios tvoros atstatymo ir jos sutvirtinimo atramomis, kas matyti ir ieškovės pateiktose 5–7 fotonuotraukose. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad labiau tikėtina nei netikėtina, kad tokiu būdu tvora buvo rekonstruota dar iki ieškovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies įsigijimo ir ginčo dėl rekonstruotos tvoros įsiterpimo tarp kaimyninių žemės sklypų kilę nebuvo. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo dalies pašalinti statinį – tvorą, kuri nuo 0,35 m iki 1,09 m ploto galimai įsiterpusi į ieškovės sklypą, teismas nurodė, kad remiasi analogiško pobūdžio argumentais kaip ir kitų ieškinio reikalavimų atveju, nurodė, kad tokio reikalavimo tenkinimas pažeistų proporcingumo principą. Vertino, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad tokio pobūdžio tvoros šalinimas, ją nugriaunant, galėtų sąlygoti kitų statinių griūtį, ko byloje ieškovė papildomais įrodymais nepaneigė, žodiniais paaiškinimais teismo posėdyje tik nurodė, kad toks tvoros nugriovimas technologiškai įmanomas.

6.3. Vadovaudamasis proporcingumo principu, nusprendė, kad pageidaujamas pasiekti tikslas – tvoros segmento mūrinės kolonos ir pastato dalies, kurie, remiantis NTR duomenimis, galbūt stovi jau daugiau kaip 10 metų, kadangi statinys pripažintas tinkamu naudotis 2008 m. aktu, ir kurie įsikiša viso labo tik 18 cm ir 64 cm ties ribiniais kraštais, o įvertinus galimą paklaidą ir atitinkamai mažiau, nugriovimas – negalėtų būti laikomas tinkama priemone pageidaujamam tikslui pasiekti ir iš esmės pažeistų žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę, nuo kurios nukrypti nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo, apsisprendimo teisė dėl prašomo taikyti teisių gynimo būdo priklauso išimtinai asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos. Teismas neturi pareigos už asmenį nuspręsti dėl galimo ir tinkamiausio pažeistų teisių gynimo būdo. Teismas nagrinėja bylą neperžengdamas asmens suformuluoto ieškinio (skundo) dalyko ir pagrindo ribų.

6.4. Įvertinęs ieškovės kaip žemės sklypo dalies savininkės pažeidimo mastą, gretimuose sklypuose esančių statinių savininkų veiksmus, jų galimos veiksmų tyčios ar piktybiškumo neatskleidimą byloje, statant atitinkamus statinius, kuriuos prašoma pašalinti, remdamasis matininko duomenimis, teismas nusprendė, kad byloje nepateikta objektyvių, pakankamų įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti dėl atsakovų statinių akivaizdaus įsiterpimo į ieškovės sklypą, jį pagrindžiant tik vienintelio matininko atliktu matavimu. Pažymėjo, kad įpareigojimas šalinti statinius, galbūt minimaliai įsiterpusius į žemės sklypą, pažeistų proporcingumo principą, akivaizdžiai suvaržytų vieno iš savininkų teises ir teisėtus interesus, palyginti su pageidaujamo tikslo pasiekimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovės žemės sklypo užėmimo mažareikšmiškumą.

6.5. Dėl ieškiniu reiškiamo reikalavimo sutvarkyti lietaus nubėgimo sistemą (atsakovui A. J.). Pirmosios instancijos teismas vertino fotonuotrauką, kurią užfiksuota situacija, išklausė ieškovės atstovo paaiškinimus, kad situacija bylos nagrinėjimo dieną nėra pasikeitusi, vertino STR 2.02.09:2005 įtvirtintus reikalavimus, jog būtinas lietaus vandens nuleidimas į nuotekyną (42.4.4.2 punktas), nusprendė, kad byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti nei netikėti ieškovės teisių pažeidimu, lietaus pertekliniam vandeniui patenkant į ieškovės žemės sklypą, lietaus nubėgimo sistemos elementui esant atviram ant kaimynų sklypų ribos, o ne nutiestam į lietaus vandens nuotekyną.

6.6. Dėl ieškiniu reiškiamo reikalavimo sutvarkyti lietaus nubėgimo sistemą (stogelį) (atsakovui A. A. S.). Teismas nusprendė, kad iš į bylą pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. spalio mėnesio akto matyti, kad dar 2020 metais buvo teikiamas skundas dėl Alkūnės g. 20 sklype esančios tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato primontuoto stogelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kas atitinka NTR duomenis, kad šie objektai priklauso atsakovui A. A. S.. Atsakovas A. A. S. jokių kontraargumentų dėl lietaus stogelio ant namo virš sklypų ribų, sąlygojančio lietaus nubėgimą, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, visiškai nenurodė ir tokioms faktinėms aplinkybėms neprieštaravo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ieškovės kaip žemės sklypo dalies savininkės teisių pažeidimu, kadangi nuožulnus pastato stogelis, esantis virš sklypų ribų, tiesiogiai sąlygoja lietaus vandens nutekėjimą, ką taip pat patvirtinta pardavimų atstovo raštas, pateiktas su ieškiniu, ir ko nepaneigė teikdamas atsiliepimą į ieškinį atsakovas A. A. S..

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį, kuria dalis ieškinio reikalavimų atmesta, ir visiškai tenkinti ieškinį. Išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

7.1. Dėl reikalavimo (reikalavimas reiškiamas atsakovui A. J., adresas (duomenys neskelbtini)), kad būtų atlaisvinta pietinė pusė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė du skirtingus institutus: negatorinį ieškinį (CK 4.98–4.99 straipsniai) dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo (CK 4.103 straipsnio), todėl netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir įrodė, jog jis yra žemės sklypo savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos, t. y. matininkas A. Ž. sudarė situacijos schemą ir atliko matavimus, kurie pagrindžia, jog atsakovai (tiek A. J., tiek A. A. S.) pažeidžia jos teises, kadangi yra neteisėtai užėmę ieškovės žemės sklypo dalis. Ieškovei nereikėjo įrodinėti, ar statinys (garažas) yra teisėtai pastatytas ir ar kadastriniai matavimai pasikeitė, kadangi įrodinėti yra atsakovo pareiga. Būtent atsakovas privalėjo įrodinėti, jog jo statinys (garažas) yra pastatytas teisėtai arba kad tai žemės sklypų ribų pasikeitimo, atlikus tikslius kadastrinius matavimus, pasekmė. Taigi, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai permetė šių aplinkybių įrodinėjimo pareigą ieškovei, nors šias aplinkybes (kaip gynybinę poziciją) privalėjo įrodinėti atsakovas (tiek A. J., tiek A. A. S.). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai kritikuoja ieškovę ir matininką A. Ž., kadangi atsakovai (tiek A. J., tiek A. A. S.) neprivalėjo dalyvauti atliekant matavimus. Tad A. Ž. atlikti matavimai yra visiškai pagrįsti, nenuginčyti ir galiojantys, todėl nėra jokio pagrindo jais abejoti vien todėl, jog atsakovai nedalyvavo atliekant matavimus.

7.2. Atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, ar statinys (garažas), kuris yra įsiterpęs į ieškovės sklypo dalį, yra nelegalus statinys ir ar galėjo būti pastatytas (neteisėta statyba). Aplinkybę, jog statinys (garažas) yra pastatytas legaliai, turi įrodyti atsakovas, o ne ieškovė. Iš 2022 m, vasario 9 d. į bylą įkelto NTR išrašo aiškiai matyti, jog yra įregistruotas tik gyvenamasis pastatas, nors į ieškovės sklypo dalį yra įsiterpęs ne gyvenamasis namas, o kitas statinys (garažas). Statinio (garažo) neįregistravimo faktas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog garažas buvo pastatytas neteisėtai, todėl jo nebuvo galimybės įregistruoti. Atsakovas A. J. neįrodė ir nepateikė įrodymų, jog statinys (garažas), įsiterpęs į ieškovo žemės sklypą, yra pastatytas teisėtai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog užtenka žodinio sutikimo, kad ginčo objektas (pastatas (garažas) būtų pastatytas. Atsakovas A. J. nepateikė jokio rašytinio žemės sklypo savininko sutikimo, jog statinys (garažas) ir mūrinė tvora (kolonos) neva galėjo būti pastatyti gretimame žemės sklype (kuris dabar priklauso ieškovei).

7.3. Atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo argumentacijos nelogiškumą. Teismas nurodo, jog, pagal NTR išrašą, statinys (garažas), kuris yra įsiterpęs į ieškovės žemės sklypą, yra pripažintas tinkamu naudotis nuo 2008 metų. Visgi NTR išraše aiškiai nurodyta, jog yra įregistruotas gyvenamasis namas, o ne statinys (garažas). Gyvenamieji namai nėra nesudėtingieji statiniai. Taigi, susidaro pirmosios instancijos teismo argumentacijos nelogiškumas: teismas konstatuoja, jog šis statinys (garažas) yra nesudėtingasis statinys, nors pats teismas konstatuoja, jog jis yra įregistruotas NTR išraše kaip gyvenamasis pastatas ir pripažintas tinkamu naudoti nuo 2018 metų. Tad kyla pagrįstas klausimas, kaip galima teigti, jog šis statinys (garažas) yra nesudėtingasis statinys, jeigu jis neva įregistruotas NTR išraše kaip gyvenamasis namas. Atsakovas A. J. nepateikė visiškai jokių įrodymų, jog statinys (garažas) ir tvora (betoninės kolonos) stovi daugiau kaip 10 metų, ir šios informacijos negalima matyti NTR išraše, kadangi jame yra įregistruotas gyvenamasis pastatas, o ne statinys (garažas) bei tvora (betoninės kolonos). Visgi pirmosios instancijos teismas elgiasi aktyviai ir atleidžia atsakovą nuo pareigos įrodyti, jog šie minėti statiniai stovi jau daugiau kaip 10 metų ir yra teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti ir (ar) įteisinti.

7.4. Pirmosios instancijos teismas įteisino ieškovės teisių pažeidimą, t. y. teismas konstatavo, jog atsakovo statiniai yra įsiterpę į ieškovės žemės sklypą, tačiau nurodė, jog tai neva mažas ieškovės teisių pažeidimas. Neaišku, kokiais teisės aktais bei teisiniu pagrindu pirmosios instancijos teismas rėmėsi, konstatavęs, jog tai (18 cm ir 64 cm po paklaidų) yra mažas pažeidimas. Neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas taikė 10 cm paklaidas, nors atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog buvo paklaidos. Juk kiekvienu atveju gali būti (o gali ir nebūti) skirtingos paklaidos, todėl taikyti vienodą 10 cm paklaidą yra visiškai nepagrįsta. Juk paklaidų gali ir nebūti. Taigi, iš esmės pirmosios instancijos teismas įteisino ieškovės teisių pažeidimą, kadangi atsakovo statiniai yra įsiterpę į ieškovės žemės sklypą (ir tą pripažino pats pirmosios instancijos teismas).

7.5. Dėl reikalavimo (reikalavimas reiškiamas atsakovui A. A. S., adresas (duomenys neskelbtini), kad būtų atlaisvinta rytinė pusė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. A. S. privalėjo įrodyti, jog jo betoninė tvora ir betoninės atramos yra pastatyti teisėtai arba kad tai žemės sklypų ribų pasikeitimo, atlikus tikslius kadastrinius matavimus, pasekmė. Taip pat atsakovas A. A. S. privalėjo įrodyti, jog 1997 metais gavo buvusios žemės sklypo savininkės sutikimą statyti betoninę tvorą su betoninėmis atramomis. Teismas išimtinai remiasi tik atsakovo A. A. S. atsiliepimo teiginiais, kurie nebuvo pagrįsti visiškai jokiais įrodymais. Nurodo, kad ieškovas apie tokį susitarimą nieko nežinojo ir žemės sklypo pirkimo metu nebuvo nurodyta, jog neva buvo toks susitarimas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog neva nėra galimybės technologiškai nugriauti tokios betoninės tvoros ir betoninių atramų. Pabrėžia, jog atsakovas A. A. S. į bylą nepateikė įrodymų apie savo išsilavinimą ir kvalifikaciją, pavyzdžiui, ar jis turi statybos inžinieriaus išsilavinimą, kad galėtų pagrįstai teigti, jog tvoros pašalinimas ją nugriaunant sąlygotų kitų statinių griūtį. Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovui pakanka įrodyti, kad jis yra savininkas ir kad jo teisės buvo pažeistos. O aplinkybę, jog tvoros ir jos atramų neįmanoma technologiškai nugriauti, privalėjo įrodyti atsakovas, tačiau jis tokių įrodymų nepateikė, o pirmosios instancijos teismas į tai visiškai neatsižvelgė. Teismas akivaizdžiai pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), kadangi iš ieškovo reikalauja įrodymų ir netiki ieškovo paaiškinimais, nors pirmosios instancijos teismas tiki ir laiko pagrįstais atsakovo A. A. S. paaiškinimus (kurie nebuvo pagrįsti visiškai jokiais įrodymais). Ieškovė neturėjo pareigos įrodinėti priešingai (tik nurodė, jog tokios tvoros pašalinimas ją nugriaunant nesąlygotų kitų statinių griūties). Taigi, kadangi atsakovas pateikė tik paaiškinimą (be jokių įrodymų), todėl ieškovė atsikirto tokiu pačiu principu, pateikusi paaiškinimą, jog griūtis neįvyktų. Atsakovas privalėjo įrodyti, kad jis nėra užėmęs ieškovės žemės sklypo, tačiau tokių įrodymų atsakovas nepateikė.

7.6. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė, reaguodama į nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą bei poziciją, į bylą pateikia pastatų konstrukcijų inžinieriaus R. D. parengtą išvadą, kurioje aiškiai nurodyta, jog tokios tvoros pašalinimas ją nugriaunant nesąlygotų kitų statinių griūties. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė paaiškėjo tik gavus skundžiamą sprendimą, kadangi tik tada paaiškėjo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių įrodinėjimo pareigą ir išimtinai rėmėsi atsakovo paaiškinimais (kurie nepagrįsti visiškai jokiais įrodymais), o nesirėmė ieškovės paaiškinimais. Prašo naujus įrodymus pridėti prie bylos.

7.7. Pabrėžia, kad atsakovas A. A. S. atsiliepime net neneigia, jog jo tvora yra įsiterpusi į ieškovės žemės sklypą, ir net pats nurodo, jog neprieštarauja, jog būtų atkurtos sklypo plane nurodytos ribos. Pats atsakovas pripažįsta įsiterpimo faktą ir neprieštarauja atkurti ribas. Teismas iš esmės „įteisino“ ieškovės teisių pažeidimą, t. y. leido atsakovui praturtėti ieškovės žemės sklypo sąskaita, kadangi atsakovas dabar turi daugiau žemės sklypo, nors ieškovei tas žemės sklypas sumažėjo. Taigi, pirmosios instancijos teismas įteisino svetimos žemės sklypo savavališką užvaldymą. Neaišku, kokiais teisės aktais bei teisiniu pagrindu pirmosios instancijos teismas rėmėsi, konstatavęs, jog tai (nuo 0,35 m iki 1,09 m) yra mažas pažeidimas, juolab kad šis atsakovas yra užėmęs 8,5 kv. m ieškovui priklausančio žemės sklypo. Lieka neaišku, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatyta, jog tai neva mažareikšmis pažeidimas. Lieka neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas taikė 10 cm paklaidas, nors atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog buvo paklaidos.

8. Atsakovas A. A. S. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir atsisakyti priimti ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus. Atsakovui nuosavybės teise priklausantis statinys – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas teisėtu būdu 1959 m. Statinys yra registruotas NTR (Nr. (duomenys neskelbtini)). Valstybinę statybos kontrolę atliekantis subjektas nėra pripažinęs daugiau nei 60 metų stovinčios tvoros savavališkos statybos statiniu. Ieškovė nepagrindė, kad NTR įregistruoti duomenys būtų neteisingi, todėl nėra jokio pagrindo šia viešojo registro informacija nesivadovauti. Atsakovas negali būti verčiamas įrodinėti to, ko nėra, t. y. įrodyti, kad statyba nėra savavališka. Atsakovo statinys yra pastatytas ir valdomas teisėtai, VĮ Registrų centras šį statinį yra įregistravusi. Statyba nėra pripažinta savavališka. Valdymo ir statybos teisėtumo bei viešojo registro duomenų teisingumo prezumpcijų ieškovė nepaneigė. Ieškovė deklaratyviai teigia, kad statinys yra neteisėtas, tačiau šių teiginių nepagrindžia, o tik be pagrindo bando perkelti įrodinėjimo naštą atsakovui, nurodydama, kad atsakovas turi įrodyti, jog statyba teisėta. Ieškovė be jokio pagrindo vertina statinį pagal 2017 metų statybų reglamentavimą, nors pats statinys pastatytas 1959 metais, o suremontuotas 1997 metais. Statinio remontas vyko (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininko prašymu, taigi jam žinant ir sutinkant su statybos darbais. Iki ieškovei 2017 metais įsigyjant kaimyninį žemės sklypą, niekas pretenzijų dėl statinio nereiškė ir byloje tai paneigiančių duomenų nepateikta.

9. Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas A. A. S. savo sąskaita per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigotas sutvarkyti savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lietaus nubėgimo stogelį, kuris yra rytinėje UAB ,,Justomus“ žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kad lietaus vanduo nebėgtų į ieškovės valdomą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); paskirti 30 Eur baudos už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio įpareigojimo įvykdymo; ieškinio dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti ir priimti naują sprendimą. Pridėti naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

9.1. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai neištyręs bylos medžiagos ir neatskleidęs bylos esmės, įpareigojo atsakovą A. A. S. nugriauti kitam asmeniui priklausančią nuosavybę. Iš vienos pusės toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas, o iš kitos pusės sprendimas pretenduoja tapti neįmanomu įvykdyti (neįvykdomu), nes atsakovas A. A. S. neturi teisinio pagrindo patekti į svetimą turtą ar juo labiau atlikti bet kokius lietaus nubėgimo sistemos demontavimo ar pertvarkymo veiksmus. Ieškovė pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui, nes ieškovės prašomas sutvarkyti lietaus nubėgimo stogelis atsakovui A. A. S. nepriklauso. Atsakovo name stogelio nėra. Stogelis, kurį reikalaujama įpareigoti sutvarkyti, yra UAB „Erdana“ priklausančiame name. Vadinasi, visiškai nepagrįstu ir neteisėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas remontuoti svetimą namą, į kurį atsakovas neturi jokių teisių, t. y. neturi teisės į kitą žemės sklype esantį namą nei įeiti, nei imtis jokių stogelių demontavimo / remonto darbų. Tokio sprendimo vykdymu atsakovas pažeistų kito asmens nuosavybės teises, kas būtų pagrindas pradėti dar vieną teisminį procesą.

9.2. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia nustatyti, kad sprendime ir ieškinyje namai buvo supainioti. Atkreipia dėmesį į NTR išrašą, kuriame yra nurodyti abu namai – vienas atsakovo, kitas UAB „Erdana“. Atsakovo gyvenamasis namas yra bene dvigubai mažesnis už UAB „Erdana“ priklausantį namą. Atsakovui priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 148,58 kv. m. Tuo tarpu UAB „Erdana“ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 302,85 kv. m. Kiti aiškiai pastebimi skirtumai – UAB „Erdana“ gyvenamasis namas buvo rekonstruotas 2007 metais ir turi garažą, o atsakovo namas nebuvo rekonstruotas ir garažo neturi. Pirmosios instancijos teisme nurodė šį stogelį, bet klaidingai identifikavo namus ir jų savininkus. Sprendimas yra nepagrįstas, o ieškinys yra atmestinas kaip pareikštas netinkamam atsakovui.

9.3. Atsakovas atsiliepime pripažino, kad jam priklauso tvora ir inžinerinės komunikacijos. Atsakovas atsiliepime pasisakė tik dėl tvoros, nes suprato, kad jam yra adresuotas tik reikalavimas dėl tvoros. Prašo atkreipti dėmesį į garbų atsakovo amžių – atsakovas yra gimęs 1931 m., neturi teisinio išsilavinimo. Atsakovas suprato, kad jam adresuotas tik reikalavimas dėl tvoros, nes jis yra tvoros savininkas. Kadangi atsakovas nėra gyvenamojo namo su ginčo stogeliu savininkas, dėl reikalavimo sutvarkyti lietaus nubėgimo stogelį jis nepasisakė.

9.4. Atsakovas pripažįsta ir tai, kad jam priklauso namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl savaime ši teismo išvada nėra klaidinga. Vis dėlto ne šis namas yra prie ieškovo sklypo ribos ir ne šis namas turi stogelį, o kitas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

9.5. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. spalio mėnesio akte nėra nurodytas atsakovo pažeidimas (grafos paliktos neužpildytos). Pats aktas taip pat turi trūkumų, nes nėra pasirašytas atsakingo asmens. Šiame akte net nėra konstatuojama, kad stogelis ar namas, kurio sudedamoji dalis yra stogelis, priklauso atsakovui A. A. S.. Patikrinimo vietoje akto aprašomojoje dalyje yra aprašyta pareiškėjo skundo esmė, tačiau tai tik aprašomoji dalis (ne konstatuojamoji).

9.6. Pastebi, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktame statinių išdėstymo sklypo plane yra fiksuojamas vaizdas 1959 m. Atsakovo namui suteiktas žymėjimas 1A1 p. Atsakovo namas, kaip minėta, nebuvo rekonstruotas, todėl iki šios dienos yra išlikęs šis žymėjimas. Šį žymėjimą galima rasti ir NTR išraše, kuriame nurodoma, kad atsakovo A.A. S. gyvenamasis namas plane žymimas 1A1p. Būtent namas 1A1p yra tas, kuris yra toliau nuo sklypo ribos su ieškovės sklypu. Tuo tarpu šiauriau esantis namas, kuris šiuo metu priklauso UAB „Erdana“, yra arčiau sklypo ribos. Kaip minėta, UAB „Erdana“ namas buvo rekonstruotas, po rekonstrukcijos namui buvo suteiktas žymėjimas 2A1p. Tinkamai įsigilinus į byloje esančią medžiagą darytina akivaizdi išvada, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, nes klaidingai nustatyti namai ir jų savininkai.

10. Ieškovė UAB „Justomus“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovas A. A. S. nepagrįstai su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus, nors turėjo visas galimybes šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme. Pabrėžia, jog atsakovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl pirmosios instancijos teisme nepateikė šių įrodymų, nors tam turėjo visas galimybes. Taigi, atsakovas nepagrindė ir nepateikė visiškai jokių pagrįstų motyvų ir argumentų, kodėl tik apeliacinės instancijos teisme teikia įrodymus ir kodėl šie įrodymai turi būti pridėti prie bylos, ar jie neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo priimti atsakovo teikiamus papildomus įrodymus, nes juos buvo galima pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsakovo A.A. S. pateikti nauji įrodymai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog namas, prie kurio yra pritvirtintas ginčo lietaus nubėgimo stogelis, priklauso atsakovui A. A. S.. Pateiktais naujais įrodymais atsakovas niekaip neįrodė, jog tas minėtas namas jam nepriklauso.

11. 2022 m. liepos 28 d. atsakovas A. A. S. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir pateikė papildomus naujus įrodymus, juos prašo pridėti prie bylos. Prie bylos prašo pridėti ir apeliacinės instancijos teismo įvertinti VĮ Registrų centro laišką, UAB „Prospectus Nekilnojamasis Turtas“ statinio kadastro dokumentus, 1990 m. spalio 3 d. statinių išdėstymo planą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymo (ne)priėmimo

14. Civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

15. Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

16. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti.

17. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus, pats ištirti ir įvertinti neištirtas bylos aplinkybes. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, į tai, kad į bylą pateikti nauji įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjamu ginču ir yra reikšmingi bylai teisingai išspręsti, naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija, nauji įrodymai pagal savo turinį turi glaudų ryšį su byloje įrodinėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija priima tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktus naujus įrodymus, kurie pateikti kartu su apeliaciniais skundais, o atsakovas A. A. S. papildomus įrodymus pateikė ir teikdamas rašytinius paaiškinimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 28 d. su lydraščiu kartu su apeliaciniais skundais ir atsiliepimais į juos pateikti papildomi rašytiniai įrodymai buvo išsiųsti šalims susipažinti.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

22. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad teismo nesaisto ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje išskiriami trys savininko teisių įgyvendinimo būdai – teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose įtvirtinti du savarankiški savininko teisių gynimo būdai – vindikacinis ieškinys ir negatorinis ieškinys. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atliekant teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. sprendžiant, kokiu būdu savininkas gina savo teises – vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis) ar negatoriniu (CK 4.98 straipsnis) ieškiniu, būtina atsižvelgti į nuosavybės teisės objektą. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

23. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką, aiškinant CK 4.45 straipsnį, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą.

24. Vis dėlto pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-470/2014; kt.).

25. Taigi, sprendžiant, ar yra kilęs ginčas dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti, ar sklypų savininkai susitarė ir kada dėl sklypus skiriančios ribos; kokiu būdu ši riba pažymėta; ar ankstesni žemės sklypų savininkai pripažino (neginčijo) nusistovėjusios ar sutartos ribos; ar vėlesni žemės sklypų savininkai, įgydami sklypus, matė ir suprato įgyjamų sklypų ribas ir pan. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).

26. Aptarta teisminė praktika nagrinėjamam ginčui reikšminga dėl to, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, prašė įpareigoti pašalinti kaimyninių sklypų įsiterpimus į jos sklypą iki jos nurodomos sklypus skiriančios ribos, tačiau neprašė nustatyti žemės sklypus skiriančios ribos; nurodė, kad jos ir atsakovų žemės sklypus skirianti riba yra aiški.

27. Ieškovė reikalavimus dėl sklypo atlaisvinimo grindžia matininko A. Ž. atlikta situacijos schema. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad matininkas vadovavosi žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis, koordinatėmis, gautomis iš VĮ Registrų centro. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės sklypas, kurio unikalus numeris šiuo metu yra Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sujungtas ir padidėjo 0,0057 ha, palyginti su buvusio sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurio situacijos schema pateikta, duomenimis. Matininkas atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ne aktualaus sujungimo būdu suformuoto sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), situacijos vertinimą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas A. A. S., nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, atsiliepime į ieškinį pirmosios instancijos teismui nurodė, kad avarinės būklės tvoros rekonstravimo darbus atliko turėdamas kaimyninio sklypo savininko sutikimą, pirmosios instancijos teismas nepareikalavo atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė atsakovo nurodytų aplinkybių dėl darbų, kada jie buvo atlikti, ar tokiems darbams atlikti buvo reikalinga gauti tam tikrų valstybinių institucijų sutikimus ir (ar) suderinimus, ar atsakovo atliktų darbų metu galėjo būti (ne)įsiterpta į ieškovei priklausantį žemės sklypą.

29. Atsakovas A. J. procese nedalyvavo, savo pozicijos raštu neišreiškė. Procesiniai dokumentai atsakovui A. J. buvo siųsti ne kartą gyvenamosios vietos ir skirtingų darboviečių adresais. 2021 m. birželio 21 d. atsakovui A. J. procesiniai dokumentai siųsti adresu (duomenys neskelbtini) (adresas nurodytas teismo pažymoje), t. y. adresu, kuris nenurodytas ieškinyje ir nėra deklaruotos atsakovo gyvenamosios vietos adresas. Pirmosios instancijos teismui nepavykus procesinių dokumentų atsakovui A. J. įteikti, procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Iš 2021 m. balandžio 7 d. prašymo perduoti (įteikti) dokumentą (ieškovo pretenziją atsakovui A. J.) matyti, kad antstolio padėjėjas buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas A. J. nebuvo rastas, susisiekus telefonu, antstolio padėjėjas pažymėjo, kad A. J. nurodė šiuo metu esantis užsienyje. Nurodyta, kad atsakovo tėvu prisistatęs asmuo atsisakė priimti dokumentus, nes atsakovas A. J. tai draudžia daryti. Teismas procesinius dokumentus taip pat siuntė adresu (duomenys neskelbtini), dokumentai grįžo neįteikti. Teismas atsakovui A. J. procesinius dokumentus siuntė įteikti per darbovietę: 2021 m. rugpjūčio 25 d., 2021 m,. rugsėjo 8 d., 2021 m. rugsėjo 28 d., 2021 m. spalio 8 d., nurodydamas prašomus dokumentus įteikti atsakovui A. J.. Per darbovietę procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. CPK 199 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą (šiuo atveju teismo šaukimo, procesinių dokumentų įteikimo patvirtinimas) neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės šioje byloje procesinių dokumentų neįteikiančioms atsakovo A. J. darbovietėms skirti baudą dėl įpareigojimo įteikti dokumentus nevykdymo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nuo 2019 m. liepos 15 d. buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. J. ieškinį, turėjo atstovą, EPP paskyrą. Šioje byloje ieškinys teisme gautas 2021 m. birželio 15 d. Esant tokiems duomenims, kad tame pačiame teisme nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose dalyvauja tas pats asmuo – A. J., teismas, matydamas, kad procesiniai dokumentai atsakovui neįteikiami, turėjo galimybę pasidomėti kitoje byloje vyksiančiu procesu ir būdu, kuriuo kitoje nagrinėjamoje byloje A. J. įteikiami procesiniai dokumentai. Taip pat kaip ir atsakovo A. A. S. atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ir teisingai išnagrinėti bylą, turėjo procesinę galimybę atsakovo dalyvavimą pripažinti būtinu, o jam neatvykus, spręsti klausimą dėl tolesnio bylos nagrinėjimo galimumo atsakovui nedalyvaujant. Taigi, pirmosios instancijos teismas formaliai siuntė procesinius dokumentus atsakovui A. J., įteikė procesinius dokumentus pagal įstatymą, tačiau neišnaudojo visų CPK numatytų priemonių tam, kad procesiniai dokumentai atsakovui A. J. būtų įteikti asmeniškai.

30. Pirmosios instancijos teismo liko nevertinta, ar tvoros segmento ir pastato dalies įsiterpimas yra statybų peržengiant atsakovo A. J. žemės sklypo ribas pasekmė, ar kaip ieškovės ar atsakovų žemės sklypų ribų pasikeitimo, atlikus tikslius kadastrinius matavimus, pasekmė, nereikalavo iš šalių pateikti tai patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybių, tinkamai nepasiūlė ieškovei tikslinti ieškinio reikalavimų. Teismo taip pat liko nevertina ar atsakovas A. A. S. tvoros rekonstravimo darbus atliko turėdamas kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Dėl atsakovui A. A. S. priklausančio statinio (tvoros) įsiterpimo ir žemės sklypo, kuris priklauso tretiesiems asmenims A. Š. ir UAB „Erdana“, bet ne atsakovui A. A. S., teismas taip pat nepasiūlė ieškovei tikslinti ieškinio reikalavimų, nesprendė dėl tinkamų atsakovų šioje byloje.

31. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011 ir kt.). Byloje nėra ginčo, jog ieškovas ir atsakovai yra gretimų žemės sklypų savininkai ir žemės sklypus tam tikrose dalyse skiria ginčo statiniai, tačiau byloje yra ginčas dėl žemės sklypo ribų aiškumo. CK 4.45 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Atsižvelgiant į šias nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nesirėmė įrodymų vertinimo taisyklėmis ir nesprendė, ar ginčo šalių žemės sklypus skirianti riba yra aiški, nesprendė klausimo dėl jos tikslumo.

Dėl atsakovo A. A. S. apeliacinio skundo

32. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, nusprendė, kad ieškovės pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. spalio mėnesio aktas įrodo, kad dar 2020 m. buvo teikiamas skundas dėl sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančios tvoros ir prie pastato įrengto stogelio, ir kad šis pateiktas aktas įrodo, kad šie objektai priklauso atsakovui A.A. S., o ant jų yra lietaus nubėgimo stogelis. Pirmosios instancijos teismas priėmė minėtą dokumentą 2022 m. gegužės 12 d. vykusio posėdžio metu.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo akte nenurodyta akto surašymo data. Nurodyta, kad patikrinimas pradėtas 2020 m. spalio 20 d. 10.00 val., o baigtas 2020 m. spalio 20 d. 10.10 val. Patikrinimo vieta – (duomenys neskelbtini). Nurodyti žemės sklypo duomenys, kad tai žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statinių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kad skundžiamas tvoros išlindimas ir primontuotas stogelis. Šiame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos akte nenurodoma, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra dar vienas pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, iš byloje esančių duomenų žinoma, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini), kitoks negu nurodoma Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo akte. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad paminėtų duomenų pakanka konstatuoti faktą, jog būtent atsakovui A. A. S. priklausantis pastatas yra su įrengtu stogeliu, dėl kurio byloje kyla ginčas. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šis įrodymas negali būti laikomas pakankamu nustatyti, kad būtent atsakovui A. A. S. priklausantis pastatas yra su stogeliu.

35. Iš VĮ Registrų centro 2022 m. vasario 10 d. išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklauso tretiesiems asmenims byloje A. Š. ir UAB „Erdana“. Iš VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 22 d. išrašo nustatyta, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui UAB „Erdana“, pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui A. A. S.. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), stovi du pastatai (gyvenamieji namai).

36. Byloje nėra ginčo dėl to, kad statinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)priklauso atsakovui A. A. S.. Tuo pat metu atsakovas nurodo, kad jo namas neturi jokio lietaus nubėgimo stogelio, pažymi, kad ieškinyje ir teismo sprendime namai buvo supainioti. Byloje esantys VĮ Registrų centro išrašai, kurie buvo pirmosios instancijos teismo žinioje, pateiktos schemos ir planai, vertinant kartu su pateiktu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. spalio mėnesio aktu, pirmosios instancijos teismui turėjo kelti pagrįstų abejonių dėl to, kuris pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra su lietaus nubėgimo stogeliu. Taigi, kad byla būtų išnagrinėta išsamiai, objektyviai ir teisingai, pirmosios instancijos teismas, siekdamas priimti teisingą sprendimą byloje, turėjo identifikuoti adresu (duomenys neskelbtini), vieną iš dviejų pastatų ir nustatyti, kuris statinys yra su lietaus nubėgimo stogeliu ir kam jis priklauso.

37. Ieškovė atsiliepimuose į atsakovo A. A. S. apeliacinį skundą nurodo, kad abejoja atsakovo sąžiningumu ir procesinio elgesio tinkamumu. Pažymi, kad atsakovas, pirmosios instancijos teisme turėdamas galimybę teikti įrodymus, procese nedalyvavo ir vilkino procesą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teiktuose atsiliepimuose atsakovas nurodė, kad dėl sveikatos būklės pablogėjimo negali šiuo metu nei teikti detalesnių paaiškinimų, nei pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra 91 m. amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo. Susiklosčius byloje tokioms aplinkybėms, kai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovo teikiamų paaiškinimų nepakanka ar jo teikti paaiškinimai kelia abejonių, galėjo būti keliamas klausimas dėl atsakovo dalyvavimo pripažinimo būtinu, kad išsiaiškintų visas reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes.

38. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismui 2021 m. gegužės 12 d. posėdžio metu ieškovo atstovo paprašius pagal pateiktus ir pirmosios instancijos teismo iniciatyva išreikalautus įrodymus planus ir schemas paaiškinti, kuris namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra su stogeliu, ieškovės atstovas nesugebėjo nurodyti namo ir paaiškinti pirmosios instancijos teismo prašomų aplinkybių, ieškovės atstovas tiesiog pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. spalio mėnesio aktą, kuriuo įrodinėjo, jog būtent atsakovo A. A. S. namas yra su stogeliu. Iš šio vienintelio dokumento buvo nuspręsta, jog ginčo lietaus nubėgimo stogelis yra ant atsakovui A. A. S. nuosavybės teise priklausančio pastato. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. spalio mėnesio aktas visiškai nepatvirtina minėtų aplinkybių. Esant duomenims byloje, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra du pastatai, tam, kad įsitikinti ant kurio namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra įrengtas lietaus nubėgimo stogelis, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę vykti į išvažiuojamąjį posėdį ir vietoje nustatyti ir konstatuoti bylai reikšmingas ir teisingai išspręsti būtinas aplinkybes.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020).

40. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinio dalį dėl atsakovų sklypų įsiterpimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą, neišaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl ginčo esmės, tinkamai nepasiūlė ieškovei tikslinti ieškinio reikalavimų, spręsti klausimą dėl sklypo ribų ir, be kita ko, spręsti klausimą dėl tinkamo atsakovo (-ų), kuris (-ie) pagal ieškinį turi atsakyti, t. y. neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmes išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų dėl ieškinio reikalavimų yra pagrindas daryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, nes šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo tik ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir nevertino įrodymų viseto, nepaskirstė šalims įrodinėjimo pareigos, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Įvertinus naujai tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį bei pobūdį, apeliaciniais skundais ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Iš naujo nagrinėjant bylą, būtina spręsti dėl ieškovės reikalavimų, kuriuos ji reiškia dėl kaimyninių sklypų įsiterpimo į jos sklypą tikslinimo; bei reikalavimo, susijusio su pažeidimu dėl netinkamai įrengto lietaus nubėgimo stogelio, spręsti klausimą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Apeliaciniam teismui nutarus perduoti dalį byloje reiškiamų reikalavimų nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Justomus“ ir atsakovo A.A. S. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovą A. J., adresu (duomenys neskelbtini), savo sąskaita per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti neteisėtai užimtą ieškovo žemės sklypo dalį (2,5 m2); įpareigoti atsakovą A. A. S., adresu (duomenys neskelbtini), savo sąskaita per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigotas atlaisvinti neteisėtai užimtą ieškovo žemės sklypo dalį (8,5 m2); atsakovas A. A. S. įpareigotas savo sąskaita per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sutvarkyti savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lietaus nubėgimo stogelį; atsakovui A. A. S. nevykdant reikalavimo per nustatytą terminą, skirta 30 Eur (trisdešimt eurų) bauda už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio įpareigojimo įvykdymo ir civilinę bylą dėl šių ieškinio reikalavimų perduoti nagrinėti iš naujo.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį dėl 708,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 30,40 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei priteisimo iš atsakovo A. A. S. ir šio klausimo sprendimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.