Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams A. J. ir A. A. S. dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir lietaus nubėgimo sistemos sutvarkymo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, – A. Š., „(duomenys neskelbtini)“, AS, G. G., L. G., J. P., R. P., N. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl pareikštų negatorinių reikalavimų – žemės sklypo dalies atlaisvinimo ir lietaus nubėgimo sistemos sutvarkymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

11. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą – trečiojo asmens R. P. paaiškinimą. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės pateiktas įrodymas yra susijęs su jos įrodinėjamomis aplinkybėmis, kad ieškovei dėl betoninės tvoros ir stogelio yra sudėtinga parduoti likusius butus ir negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, priima ir prideda prie bylos naujai pateiktą įrodymą.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

12. Byloje nustatyta, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis, esanti žemės sklypo rytinėje dalyje, ribojasi su dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ties šių žemės sklypų riba yra atraminė sienelė su ant jos pastatyta mūrine tvora. Tvora ir kiti kiemo statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Registro duomenyse nurodyta, kad inžinerinių statinių statybos pabaiga – 1959 metai, šie statiniai asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui A. A. S.. Kad ginčo sklypus skyrė atraminės sienelės, patvirtina byloje pateiktas 1961 m. birželio 15 d. sudarytas planas, kuriame užfiksuotas ir ribos tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), fragmentas.

13. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 metų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiajam asmeniui A. Š.. Šiame žemės sklype yra du gyvenamieji namai. Namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui A. A. S., o namas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ginčo stogelis yra name, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

16. 2020 m. spalio 16 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi N. K. įsigijus 57 kv. m ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sujungti į vieną žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturčių 2021 m. balandžio 6 d. turto sujungimo sutartyje numatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 295/1 100 dalys (pagal 2021 m. vasario 17 d. naudojimosi tvarkos planą naudojamasi 295 kv. m plotu, žymimu IV).

Dėl ieškinio reikalavimų

21. Negatoriniu ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui A. A. S. dėl pašalinimo visų objektų (dalies betoninės tvoros ir tos betoninės tvoros betoninių atramų) iš jos valdomos žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalies rytinėje dalyje, teigdama, kad atsakovas neteisėtai yra užėmęs 8,5 kv. m sklypo dalies plotą (sklypo ribų kadastro žemėlapyje pažymėta taškais Nr. 8-9-10-11). Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydama teismo įpareigoti atsakovę sutvarkyti gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), lietaus nubėgimo stogelį taip, kad lietaus vanduo nebėgtų į ieškovės valdomą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad stogelis yra be lietvamzdžio, stogelis ir tvora yra viename lygyje, todėl lietaus metu nuo stogelio lietaus vanduo patenka į ieškovės sklypą ir jį gadina.

24. Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitikimu teisei. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, padaryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

26. Nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį, teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Tenkindamas ieškinį, teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas nusprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar reikalavimas juos uždrausti) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai).

27. Pažymėtina, kad, nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023).

28. Toliau apeliacinės instancijos teismas detaliau pasisakys dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo atskirai.

Dėl reikalavimo atlaisvinti dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pašalinant visus objektus (dalį betoninės tvoros ir tos betoninės tvoros betonines atramas)

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad statinio remontas neapima rekonstrukcijos sąvokos ir šie statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžta, kad statinio rekonstravimas – tai statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį, t. y. pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.), statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį, t. y. pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), o statinio paprastasis remontas (atitinka CK sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 53, 58 ir 72 punktai). Taigi remiantis nurodytomis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, esminis skirtumas, lemiantis statybos darbų priskyrimą tam tikrai statybos rūšiai, yra tas, kad paprastojo remonto ar kapitalinio remonto atveju jokie statinio išorės matmenys negali pakisti, o jeigu keičiant laikančiąsias konstrukcijas pasikeičia ir išorės matmenys, tai jau vadinama statinio rekonstravimu.

32. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad 1997 metais buvo atlikta ginčo tvoros pamatų statyba, pakeičiant tvoros išorės matmenis. Nors atsakovas teigė, kad remontuojant tvorą architektas R. J. buvo nurodęs rangovui sustiprinti pamatus su betoninėmis atramomis, tačiau tai nepagrindžia ieškovės samprotavimų, jog betoninės tvoros pamatai buvo iš naujo išlieti. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, tokie ieškovės teiginiai reikalauja specialių žinių, tačiau ieškovė nepateikia specialistų konsultacijų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų apeliacinio skundo teiginius, kad tam, jog tvora tinkamai stovėtų (nebūtų pasvirusi), turėjo būti padaryti visiškai nauji pamatai bei sutvirtinimai.

33. Ieškovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad tvora buvo rekonstruota, akcentuoja tai, jog atsakovas, norėdamas 1997 metais rekonstruoti tvorą, turėjo gauti rašytinį kaimyninio sklypo sutikimą, tačiau tokio rašytinio sutikimo atsakovas į bylą nepateikė. Teismas tokius apeliantės argumentus vertina kritiškai. Kaip jau buvo konstatuota šioje nutartyje, ginčo tvora buvo ne rekonstruota, o suremontuota, todėl ieškovė, padariusi klaidingą išvadą, kad neva 1997 m. buvo atlikta tvoros rekonstrukcija, atitinkamai klaidingai įrodinėja, jog atsakovas turėjo gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimą rekonstrukcijai atlikti. Ieškovė vadovaujasi tvoros remonto metu galiojančiu Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu priimto statybos reglamento STR 1.07.01:1997 priede pateiktos statybos prašymo formos grafa, kurioje nurodyta: „Prašau leisti, statyti, rekonstruoti, remontuoti (nereikalingą išbraukti)“, ir 7 punktu, kuriame tarp privalomai pateiktinų dokumentų yra numatytas gretimo sklypo savininko sutikimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors byloje nėra pateiktas buvusio atsakovo gretimo žemės sklypo savininko sutikimas dėl ginčo tvoros remonto, tačiau nėra pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, kad tvoros remonto darbai buvo suderinti su buvusiu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininku. Atsakovo teigimu, tvoros pamatas buvo sutvirtintas atramomis paties buvusio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininko prašymu, taigi esant pastarojo sutikimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. spalio 1 d. – 2011 m. gegužės 23 d. redakcija) 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, jog statybą leidžiantis dokumentas (tais atvejais, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus) yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Vis dėlto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punktas numatė, jog rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-992 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad aptariama 23 straipsnio 25 punkto nuostata taikoma ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo.

34. Nagrinėjamu atveju būtina akcentuoti tai, kad, ieškovei įsigyjant žemės sklypą (2017 m.), ginčo tvora jau stovėjo ir buvo suremontuota (1997 m). Byloje nėra jokių duomenų, kad ankstesni (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkai per minėtą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punkte nustatytą terminą būtų reiškę atsakovui A. A. S. pretenzijas dėl tvoros. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad buvę atsakovo kaimyninio sklypo savininkai sutiko ir (ar) neprieštaravo tvoros remontui, o ieškovė priešingų įrodymų nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovas turėjo kaimyninio sklypo savininko sutikimą dėl tvoros remonto.

35. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad net jei toks susitarimas ir buvo, ieškovė (apeliantė) apie tokį susitarimą nieko nežinojo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo metu nebuvo nurodyta, jog neva buvo toks susitarimas. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokie teiginiai nėra aktualūs nagrinėjamam ginčui, o priekaištai dėl neatskleistos informacijos galėtų būti reiškiami nebent žemės sklypo pardavėjui – buvusiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sklypo savininkui, kuris turėjo pareigą atskleisti visą reikiamą informaciją apie parduodamą turtą. Ieškovės teiginiai, kad ji nieko nežinojo, vertintini kritiškai, nes ieškovė, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį, būdama suinteresuota savo pirkiniu, turėjo domėtis ir matyti, ką perka. Taigi manytina, kad ieškovę toks pirkinys tenkino. CK 4.48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Pagal teisėje galiojantį principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo dat quod non habet) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).

38. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad konstatavus, jog atsakovo tvora yra teisėtai įgytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas statinys, ir nenustačius, jog 1997 metais po atlikto tvoros remonto darbų tvora pasislinko į ieškovės žemės sklypo dalį, būtina akcentuoti ir tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina faktą, jog ieškovės žemės sklypo ribos taip pat įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir nėra nuginčytos. Žemės sklypus skiriančios ribos tarp atsakovo A.A. S. ir ieškovo yra įteisintos, atlikti po sujungimo ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, taip pat byloje yra pateikti ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai iki ginčo žemės sklypo sujungimo. Ieškovės sujungto žemės sklypo kadastriniai matavimai yra patvirtinti ir Nacionalinės žemės tarnybos. Atliekant ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus iki ginčo žemės sklypo sujungimo, su sklypo išorinėmis linijomis sutiko ir pasirašė tuo metu buvę gretimų žemės sklypų savininkai. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ne vėliau kaip nuo 1994 metų žemės sklypo riba nesikeitė ir nuo 1994 metų yra tokia pati kaip ir matininko A. Ž. parengtose situacijos schemose ir 2019 m. gegužės 10 d. plane ir 2020 m. birželio 17 d. plane. Atlikus ieškovės žemės sklypo sujungimą, atliekant kadastrinius matavimus sklypo riba matuota geodeziškai, po sujungimo nesikeitė, todėl kaimyninių sklypų savininkų parašų nereikėjo. Tai, kad sklypo riba po atlikto sujungimo nesikeitė, patvirtina į bylą pateikta nauja matininko A. Ž. parengta situacijos schema, t. y. šis matininkas atliko sujungimo būdu suformuoto sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) (kadastro (duomenys neskelbtini)), situacijos vertinimą.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo pastebėjimus, su kuriais apeliantė nesutinka, kad skiriasi situacijos schemos 11 taško koordinatės ir 2019 m. gegužės 10 d. plano 3 bei 2020 m. birželio 17 d. plano 5 taškų koordinatės. Kaip matyti iš A. Ž. situacijos schemų, 11 taško X koordinatė yra (duomenys neskelbtini), o Y koordinatė (duomenys neskelbtini), tuo tarpu 2019 m. gegužės 10 d. plane 3 taško bei 2020 m. birželio 17 d. plane 5 taško X koordinatė yra (duomenys neskelbtini), o Y koordinatė (duomenys neskelbtini). Šie duomenys patvirtina, jog iš esmės X koordinatės paklaida yra tik 3 centimetrai ((duomenys neskelbtini)), o Y koordinatės paklaida yra tik 1 centimetras (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles yra galima 10 centimetrų paklaida. Taigi šiuo atveju nei X, bei Y koordinatės, nurodytos A. Ž. situacijos schemose, neperžengia leistinų paklaidos ribų lyginant šias koordinates su 2019 m. gegužės 10 d. plane ir 2020 m. birželio 17 d. plane nurodytomis koordinatėmis. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas teigti, kad minėti koordinačių taškai iš esmės nėra skirtingi.

41. Pirmosios instancijos teismas taip pat pastebėjo, kad atstumas situacinėje schemoje tarp taško 9 ir 11 neatitinka atstumo tarp posūkio taškų 4 ir 3, pažymėtų 2019 m. gegužės 10 d. sudarytame plane, ir atstumo tarp posūkio taškų 6 ir 5, pažymėtų 2020 m. birželio 17 d. sudarytame plane. Kaip matyti iš A. Ž. situacijos schemų, atstumas tarp taškų 9 ir 11 yra 11,99 m, tuo tarpu 2019 m. gegužės 10 d. plane atstumas tarp taškų 4 ir 3 yra 12,03 m. bei 2020 m. birželio 17 d. plane atstumas tarp taškų 6 ir 5 yra 12,02 m. Atkreipiamas dėmesys, jog ir 1994 metų žemės sklypo plane galima matyti, jog atstumas tarp 5 ir 4 taškų yra 12,03 m. Visose šiose žemės sklypo schemose, lyginant su minėtuose 2019 m. gegužės 10 d. ir 2020 m. birželio 17 d. planuose nurodytais atstumais tarp taškų, atstumų didžiausia paklaida yra tik 4 centimetrai. Kaip minėta, pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, yra galima 10 centimetrų paklaida, todėl 4 cm paklaida laikytina kaip visiškai mažareikšmė ir leistina.

42. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės pateiktų matininko A. Ž. sudarytų situacijos schemų tikslumu. Pažymėtina, kad pagal A. Ž. situacijos schemas, tarp posūkio taškų 8 ir 9 yra nurodytas 1,09 m atstumas, kuriame stovi atsakovo betoninė tvora (iš viso susidaro 8,5 kv. m plotas). Taigi iš matininko A. Ž. atliktų kadastrinių matavimų, nustatytų sklypo ribų kadastro žemėlapyje, ir tuo pagrindu parengtų situacijos schemų matyti, kad ieškovės valdomo žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), dalis yra užimta – rytinėje dalyje atsakovo tvora užimtas 8,5 kv. m sklypo dalies plotas (sklypo ribų kadastro žemėlapyje pažymėta taškais Nr. 8-9-10-11).

43. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog ieškovės valdomo žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), dalis yra užimta atsakovui priklausančia tvora, tačiau vien šio fakto neužtenka tam, kad ieškovės ieškinys galėtų būti patenkintas visa apimtimi.

44. Kolegija pažymi, jog savininko teisių pažeidimas negatorinio ieškinio prasme yra autonomiškai kvalifikuojamas. Kaip jau minėta, nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Vien tai, kad tvora įsiterpia į ieškovės valdomą žemės sklypą, savaime nereiškia, kad tai mažina naudojimosi daiktu (žemės sklypu) naudą ar daro daiktui žalą. Kaip jau išaiškinta, ginant savo teises negotarinio ieškinio būdu, pareiga įrodyti, kad jo teisės pažeistos, tenka ieškovui. Ar savininko teisės yra pažeidžiamos, nuspręstina pagal tai, ar ginčo tvoros įsiterpimas į ieškovės žemės sklypo dalį paveikia ieškovės kaip savininkės teises, ar daro jai priklausančio turto naudojimą negalimą, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu, ar atsiranda papildomų išlaidų, ar daro žalos.

45. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog tas faktas, jog atsakovui priklausanti tvora įsiterpia į ieškovės valdomą žemės sklypo dalį, iš esmės pažeidžia jos kaip savininkės teises. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje svarbus istorinis kontekstas, atsakovo įgytos teisės ir su tuo susiformavę teisėti lūkesčiai. Atsakovo įregistruota tvora stovi virš 60 metų, t. y. dar gerokai iki tol, kol buvo suformuotas ieškovei priklausantis žemės sklypas. Byloje nėra duomenų, kad ankstesni savininkai būtų reiškę atsakovui pretenzijas dėl statybos teisėtumo. Akcentuojama tai, kad ginčo tvora tarnauja tiek ieškovės, tiek atsakovo žemės sklypams, apsaugodama nuo galimo šlaito slinkimo.

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės santykiuose gana dažnai kyla interesų konflikto grėsmė, taip pat konfliktinių situacijų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

47. Ieškovės keliami reikalavimai neužtikrina ginčo šalių interesų pusiausvyros. Ieškovė suabsoliutina savo asmeninį interesą, taip neproporcingai apribodama atsakovo interesą. Ta aplinkybė, kad atsakovo tvora pagal ieškovės pateiktus dokumentus įsiterpė kaimyniniame žemės sklype, savaime nereiškia, kad ieškovė turi teisę reikalauti sunaikinti kito asmens privačią nuosavybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas atlaisvinti ieškovės žemės sklypo dalį iš esmės reiškia nugriauti ginčo tvorą, nes kitoks žemės sklypo atlaisvinimo būdas nėra įmanomas. Tačiau yra ir mažiau ribojančių priemonių nei statinio nugriovimas, pavyzdžiui, statinio servituto nustatymas. Ieškovė neįrodinėjo, kad jos pasirinkta ultima ratio priemonė yra tinkamiausia nagrinėjamoje situacijoje ir atitinkanti proporcingumo reikalavimą.

48. Kolegija pažymi, jog nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Patenkindamas ieškinį, teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia klausimą, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai). Taip pat pabrėžtina, jog paminėti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principai, be kita ko, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės.

49. Galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir ginčo išsprendimo rezultatas priklauso ir nuo pasirinkto teisių gynybos būdo veiksmingumo konkrečioje situacijoje, t. y. ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 85–86 punktus).

50. Kolegija konstatuoja, jog įpareigojimas atlaisvinti ieškovės žemės sklypo dalį būtų neproporcinga priemonė. Ginčo tvora yra aukšta, masyvi, atstumas tarp tvoros ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ namo yra gana siauras, praėjimas yra išbetonuotas ir išklotas grindiniu, padaryta apdaila. Tvoros perkėlimas yra neįmanomas, o jos pašalinimas tvorą nugriaunant būtų sudėtingas ir, tikėtina, galėtų pakenkti ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ namo apdailai, bet ir paties namo konstrukcijai. Kaip matyti iš byloje esančių foto nuotraukų, pašalinant tvorą reikėtų išardyti namo prieangio grindinį, ardyti pamatą. Realios tvoros daromos žalos ieškovei nėra nustatyta. Pažymėtina, kad atsakovas nėra nei žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, o ir šalia tvoros sklype stovintis namas, apdaila aplink namą priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tenkinant ieškovės reikalavimą, nebūtų užtikrinta protinga pusiausvyra tarp ieškovės ir atsakovo teisės naudotis savo nuosavybe. Įvertinus pareikšto reikalavimo pobūdį, būtina pažymėti ir ginčo tvoros atliekamą funkciją, tai, kad tvora, stovinti jau daugiau nei 60 metų, faktiškai tarnauja ne tik jos savininkui, bet ir ieškovei, tvora, veikianti kaip siena, sauganti nuo žemės slinkimo, užtikrina abipus tvoros esančių žemės sklypų gyventojų didesnį saugumo ir privatumo jausmą. Pabrėžtina, jog kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013). Įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

51. Nors ieškovė, įrodinėdama, kad techniškai yra įmanoma nugriauti tvorą, nepakenkiant aplinkiniams pastatams, byloje pateikė pastatų konstrukcijų inžinieriaus R. D., atestato Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą išvadą, tačiau teisėjų kolegija šį dokumentą vertina kritiškai ir nelaiko jo patikimu įrodymu. Pažymėtina, kad minėtoje išvadoje nėra nurodyta dokumento rengimo data, vieta, nėra aišku, kuo vadovautasi sudarant šią išvadą, ar buvo atsižvelgiama į statybines ir žemės paviršiaus medžiagas, ar vadovautasi pastatų planais, ar buvo atlikta apžiūra vietoje ir t.t. Iš brėžinio nėra aišku, koks objektas yra „esamas pastatas su rūsiu“, neįvertinta rizika aplinkai, be to, nėra aišku, kodėl išvadoje atsakoma tik dėl atraminės sienutės, tačiau dėl viso objekto – visos tvoros demontavimo nepasisakoma.

52. Remdamasi ankstesnėse nutarties dalyse nurodytais argumentais, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama reikalavimą atlaisvinti neteisėtai užimtą jos valdomą žemės sklypo dalį (8,5 kv. m), unikalus (duomenys neskelbtini), pašalinant visus objektus (dalį betoninės tvoros ir tos betoninės tvoros betonines atramas), ir siekdama įrodyti vienos iš būtinųjų negatorinio ieškinio patenkinimo sąlygų egzistavimą – savininko teisių pažeidimą, neįrodė, kad pareikštas reikalavimas yra proporcingas siekiamam tikslui, užtikrinantis tinkamą interesų pusiausvyrą, be to, pareigos atsakovui pašalinti ginčo tvorą nustatymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Dėl reikalavimo sutvarkyti gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), lietaus nubėgimo stogelį

53. Ieškovė pateikė negatorinio ieškinio reikalavimą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkyti gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), lietaus nubėgimo stogelį taip, kad lietaus vanduo nebėgtų į ieškovės valdomą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį. Ieškovės teigimu, stogelis yra be lietvamzdžio, stogelis ir tvora yra viename lygyje, todėl lietaus metu nuo stogelio lietaus vanduo patenka į ieškovės sklypą ir jį gadina.

54. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės reikalavimą atmetė, padaręs išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad nuo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamojo namo stogelio srovėmis lietaus vanduo patenka į ieškovės naudojamą žemės sklypo dalį ir kad tokiu būdu ieškovei nuosavybės teise priklausančiam turtui yra daromas neigiamas poveikis.

55. Ieškovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, kad iš byloje esančių nuotraukų (kurios buvo pateiktos tiek su pradiniu ieškiniu, tiek padarius nuotraukas 2023 m. rugpjūčio 31 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu) galima matyti, jog atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ lietaus nubėgimo stogas yra viename lygyje su ginčo betonine tvora, todėl bėgantis lietaus vanduo nuo stogo teka tiesiai į ieškovei priklausantį žemės sklypą, naikindamas suformuotą kalniuką ir sutvarkytą aplinką. Be to, atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamojo namo stogelis įrengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų dėl tinkamo stogelio įrengimo.

56. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR 2.02.09:2005) įtvirtinta: 9.5.1. punktas: „Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais) [6.2.25]. Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan. [6.3.3];“ 9.5.2. punktas: „Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus ar reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. (6.3.3.) Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus“; 42.4.4. punktas: „Namas turi būti apsaugotas nuo neigiamų lietaus, sniego, gruntinio vandens ir kitos filtracijos poveikių į jį: 42.4.4.1. įrengiant lietaus nuvedimo latakus ir vamzdžius nuo stogo. Šis reikalavimas netaikomas namui, kurio aukštis ne didesnis kaip 4,5 m ir stogo plotas ne didesnis kaip 100 kv. m; 42.4.4.2. įrengiant drenažą, nuvedant lietaus vandenį į lietaus nuotakyną pagal STR 2.07.01:2003 [6.2.25] reikalavimus ar numatant kitas apsaugos priemones“.

57. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, byloje nurodytas aplinkybes ir pateiktas nuotraukas, daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamojo namo stogelis neatitinka minėtų STR 2.02.09:2005 nuostatų ir stogelį būtina sutvarkyti taip, kad šis atitiktų STR 2.02.09:2005 numatytus reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktas nuotraukas, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ties įėjimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį namą darytos stogelio ir tvoros nuotraukos paneigia ieškovės argumentus, kad stogelis ir tvora yra viename lygyje, nes jose fiksuotas tarpas tarp tvoros ir stogelio pabaigos (DOK–136817, DOK–136819, tai ypač gerai matyti nuotraukoje Nr. 20230831_100131). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės argumentus taip pat paneigia 2023 m. rugpjūčio 30 d. darytos nuotraukos (DOK – 136674), kuriose fiksuotas grindų, esančių šalia stogelio krašto, paviršius. Kaip matyti iš pastarųjų nuotraukų (tai ypač gerai matosi nuotraukose Nr. 20230830_133001, Nr. 20230830_133015), daiktai ir grindys šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamojo namo ties stogelio pabaiga yra paveikti drėgmės, vanduo nuo stogelio bėga į terasą, bet ne į kaimyninį sklypą.

58. Nors apeliantė nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. (teismo išvažiuojamojo posėdžio metu) lijo itin smulkus lietus ir iš tuo metu darytų nuotraukų negalima daryti išvados, kad vanduo nepatenka į ieškovės žemės sklypą, tačiau apeliantė nepateikia jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad, esant lietui, vanduo nuo stogelio iškart patenka į ieškovės žemės sklypą ir gadina ieškovės sklype esančią aplinką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės atstovo išsakytus teiginius, jog, esant stipriam lietui ir (ar) tam tikrai vėjo krypčiai, nuo stogelio lietaus vanduo atsimuša į tvoros paviršių ir srovėmis nuteka į ieškovės naudojamo žemės sklypo dalį, gali patvirtinti arba paneigti tik specialiųjų žinių turinčio asmens atliktas tyrimas. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdama apeliacinį skundą, todėl ieškovės teiginiai negali būti laikomi pagrįstais.

59. Apeliantė pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų atstovo 2021 m. birželio 7 d. aiškinamasis raštas patvirtina, kad kotedžo, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo procesas yra visiškai nesėkmingas dėl problematiško žemės sklypo, kadangi „kaimynai iš dviejų sklypo pusių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) yra neišlaikę savo sklypų ribų ir tvoromis bei pastato dalimi yra įlindę į (duomenys neskelbtini) sklypo teritoriją. Be to, abu kaimynai yra nukreipę lietvamzdžius bei lietaus nutekėjimo stogelį tiesiai į (duomenys neskelbtini) sklypo teritoriją, todėl per lietų / po lietaus nuolat būna balos bei kotedže kaupiasi drėgmė. Vieną kartą pirkėjas apžiūrinėjo kotedžą per lietų ir pastebėjo, kaip didelės srovės lietaus tekėjo į (duomenys neskelbtini) sklypo teritoriją iš abiejų kaimynų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Pirkėjas buvo itin tuo nepatenkintas ir pradėjo nuogąstauti, jog kaimynai yra problematiški bei nenorėjo papildomų rūpesčių dėl nuolatinių balų žemės sklype. Todėl atsisakė pirkti minėtą kotedžą. Taigi, dėl kaimynų savivalės, nei sklypas, nei kotedžas nėra patrauklus pirkėjams ir dar iki šiol yra neparduotas“.

60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rašte nurodoma aplinkybė, kad vieną kartą pirkėjas apžiūrėjo kotedžą per lietų ir pastebėjo nuo stogelio į sklypą tekantį vandenį, nesuteikia pagrindo teigti, kad būtent dėl to nepavyksta ieškovei parduoti kotedžo, juolab, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ aiškinamajame rašte minimas tik vienas atvejis, iš kurio negalima spręsti, nei kada, nei kokiu intensyvumu lijo lietus. Neatmetama galimybė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovės žemės sklype po lietaus susidaro balos ar kaupiasi drėgmė, yra visai ne stogelis, o sklypo padėtis, reljefo ypatumai. Kaip matyti iš ieškovės pateikto trečiojo asmens R. P. paaiškinimo, jai svarstant, ar pirkti ieškovės žemės sklypo dalį, esančią šalia žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kilo klausimų dėl virš kaimyninio sklypo tvoros esančio stogelio – ar liūties metu nesikaups sklype vanduo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie trečiojo asmens pasvarstymai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtina ieškovės įrodinėjamo fakto, kad vanduo lietaus metu patenka tiesiai į jos valdomo žemės sklypo dalį ir būtent todėl ieškovė negali parduoti šios žemės sklypo dalies.

61. Taigi konstatavus, kad toks ieškovės reikalavimas atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkyti savo gyvenamojo namo lietaus nubėgimo stogelį, kad lietaus vanduo nebėgtų į ieškovės valdomą žemės sklypo dalį, atitinka negatorinio ieškinio sampratą, taip pat, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei vadovaujantis šį reglamentavimą aiškinančia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019), pažymima, kad ieškovė, visų pirma, turėjo įrodyti ir įrodė (dėl to ginčo tarp šalių nebuvo), kad ji yra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Tačiau antrosios negatorinio ieškinio sąlygos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės rašytinių ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teiktų žodinių paaiškinimų apie tai, kad jos, kaip turto savininkės, teises pažeidė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 178 straipsnis, CK 4.98 straipsnis).

62. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo, pareikšto atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

63. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimui išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

64. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

65. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas A. A. S. pateikė rašytinius įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme turėtas 1 248,72 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius. Įvertinus nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį, jos pripažintinos pagrįstomis ir, ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovui A. A. S. priteistinos iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui A. A. S. 1 248,72 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus septyniasdešimt du centus) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.