- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2A-1523-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35514-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- N. R.
- Ieškovas
- A. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui N. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo N. R. (toliau – ir atsakovas) 1 780 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 metų rugpjūčio mėnesį ieškovas ir atsakovas susitarė dėl automobilio Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų, t. y. kėbulo remonto ir pagrindinių diržų keitimo. Automobilis buvo remontuojamas ieškovo remonto dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini). Po remonto darbų atsakovui buvo išrašyta ir pateikta 2019-06-13 sąskaita faktūra Serija AA Nr. 0047 1780 Eur sumai. Atsakovas sąskaitos neapmokėjo. Ieškovas palaikydamas gerus santykius su atsakovu ilgą laiką laukė kol bus apmokėtas įsiskolinimas, tačiau atsakovas iki šiol neatsiskaitė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas N. R. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokios paslaugų sutarties ir įrodymų apie paslaugų suteikimą. Ieškovo nurodomojoje 2018-08-22 automobilio remonto paraiškoje ir sąskaitoje nėra atsakovo parašo, kuris patvirtintų atsakovo valią sudaryti su ieškovu automobilio remonto paslaugų teikimo sutartį. Dėl automobilio remonto paslaugų teikimo nebuvo susitarta ir žodžiu. Atsakovas taip pat neturi jokios ataskaitos apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą kaip tai numato CK 6.722 straipsnio 2 punktas. Duomenys apie suteiktas paslaugas yra būtini, kadangi priešingu atveju nesant jokių ataskaitų apie suteiktas paslaugas nebūtų aišku, už kokias konkrečiai paslaugas reikalaujama atsiskaityti.
Šalies argumentai
5. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad šalys žodžiu susitarė dėl atsakovui priklausančio automobilio remonto darbų – kėbulo remonto ir automobilio pagrindinio diržo keitimo darbų. Atsakovas ketino parduoti automobilį ir po pardavimo atsiskaityti su ieškovu, tačiau automobilio nepardavė ir su ieškovu neatsiskaitė.
Atsiliepimas
6. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame palaikė savo atsikirtimus. Nurodė, kad atsakovas neneigia, kad su ieškovu vyko derybos dėl automobilio remonto darbų atlikimo, tačiau susitarimas dėl tokių paslaugų teikimo taip ir nebuvo pasiektas. Atsakovas jokių darbų iš ieškovo neužsakė. Dėl automobilio remonto paslaugų nebuvo sudarytas joks žodinis susitarimas. Pažymėjo, kad esant vartojimo paslaugų teisiniams santykiams, pareiga įrodyti, kad vartotojas išreiškė valią sudaryti vartojimo sutartį (užsakė prekes ar paslaugas) tenka verslininkui, t. y. paslaugos teikimo ir paslaugos perėmimo (naudojimo) faktą turi įrodyti ieškovas.
7. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad priėmė atsakovą apmokyti, suteikė įrankius. Sutarė, jog ieškovas suremontuos automobilį, atsakovas jį parduos ir sumokės už remontą. Susitarė, kad automobilio remonto paslaugos kainuos apie 1800 Eur. Automobilis buvo pardavinėjamas. Paaiškino, kad atsakovas automobilį įsigijo daužtą ir nevažiuojantį, remontui reikalingas detales pirko ir vežė ieškovas ir jas įtraukė į reikalaujamą priteisti sumą. Nurodė, kad klientams prieš atlikdamas remonto darbus paduoda pasirašyti priėmimo lapą, tačiau ne visada jis yra pasirašomas. Atsakovo parašo ant paraiškos suremontuoti automobilį nėra, kadangi ginčo šalys buvo draugai. Paaiškino, kad atsakovą laikė savo klientu, dalį detalių ieškojo ir atsakovas, tačiau paraiškoje nurodyti darbai buvo atlikti tik paties ieškovo.
8. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad atėjo dirbti į ieškovo patalpas, bendrai pirko daužtą automobilį, per pusę už jį mokėjo, kartu jį atsitempė, detalių ieškojo ir atsakovas, jas pirko kartu, darbus atliko kartu – kėbulo remonto darbus atliko ieškovas, kitus darbus atliko atsakovas. Nurodė, kad buvo rašomas sąmatos lapas, kuriame buvo nurodyta kiek kas prisidėjo prie automobilio pirkimo, kokius darbus atliko, tačiau susipykus, atsakovas buvo išvarytas, sąmatos lapas dingo. Šalys susitarė, kad pardavus automobilį, pinigus pasidalins, tačiau automobilio parduoti nepavyko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo ieškovui 1 780 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2019-11-27 bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 540 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 3 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovui 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nustatė, kad ginčo automobilio savininkas yra atsakovas. Automobilis buvo remontuojamos ieškovo remonto dirbtuvėse, (duomenys neskelbtini). Buvo atlikti automobilio kėbulo remonto ir variklio diržo keitimo darbai. Ieškovas 2018-08-22 užpildė paraišką automobilio remontui ir 2019-06-13 išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą Serija AA Nr. 0047, kurioje nurodė, kad atliktas automobilio kėbulo remontas ir pagrindinio diržo keitimas už 1780 Eur.
11. Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo rangos teisiniai santykiai.
12. Nurodė, kad atsakovas teigdamas, jog automobilis buvo nupirktas abiejų šalių lėšomis ir pusė jo priklauso ieškovui šios aplinkybės įrodymais nepagrindė, taip pat nepagrindė dalies detalių pirkimo (CPK 178 straipsnis), dėl ko teismas nenustatė bendrų šalių interesų ir bendro tikslo. Teismas atsakovo argumentus, kad šalis sieja jungtinės veiklos teisiniai santykiai atmetė kaip nepagrįstus.
13. Teismas vertino, kad apie ginčo automobilio remonto darbus ir jo remontui reikalingas detales atsakovui buvo žinoma, nes atsakovas pats pripažino kartu su ieškovu ieškojęs automobilio remontui reikalingų detalių, padėjęs atlikti kai kuriuos remonto darbus, kadangi ieškovas jį buvo priėmęs į remonto dirbtuves pasimokyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laikė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie siūlomus, būtinus atlikti darbus, reikalingas detales. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo tikėti, jog šalys nesitarė dėl automobilio remonto darbų, kurie buvo atlikti siekiant pašalinti gedimą, suremontuoti automobilio kėbulą, pakeisti variklio diržą, apimties. 2018-08-22 ieškovas ir atsakovas dėl minėtų darbų atlikimo susitarė žodžiu. Atsakovas siekė galutinio rezultato – pavedė ieškovui transporto priemonę suremontuoti taip, kad ji atitiktų reikalavimus ir ją būtų galima parduoti bei atsiskaityti su ieškovu. Buvo užpildyta paraiška automobilio remontui. Teismas sprendė, kad šalių žodžiu sudarytoje sutartyje dėl automobilio remonto atlikimo ieškovas įsipareigojo atlikti transporto priemonės kėbulo remontą, pakeisti variklio diržą, o atsakovas įsipareigojo ieškovui atlyginti už atliktus darbus. Nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas nepasirašė paraiškos automobilio remontui ar pateiktos sąskaitos faktūros, nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti, kad užsakovas (atsakovas) neturi pareigos jų apmokėti. Teismas pripažino, kad atsakovas, vengdamas įvykdyti prievolę – atsikaityti už automobilio remonto darbus, laikytinas nesąžininga šalimi, pažeidusia susitarimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atsakovas N. R. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį, netenkinus prašymo, bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodė, kad teismas pažeidė pareigą savo iniciatyva kvalifikuoti rangos sutartį kaip vartojimo, atsakomybę už netinkamą rangovo sutarties įvykdymą perkeldamas atsakovui. Teismas padarė aiškiai nepagrįstą ir neteisingą išvadą apie atsakovo pareigą sumokėti ieškovui visą jo sąskaitoje nurodytą detalių pakeitimo bei remonto darbų kainą. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.676 straipsnio normos, reglamentuojančios darbų kainų ir apmokėjimą. Teismas, atsakovui ginčijant atliktų remonto darbų faktą, jų pagrįstumą, ryšį su tiesioginiu automobilio palikimu servise, netyrė ir nenustatinėjo pradinės žodinės rangos sutarties sąlygų, nenustatė momento, kada ir kokiomis sąlygomis atsakovas įtraukė į užklausą – pagrindinio diržo keitimą ir kėbulo remontą. Teismas padarė aiškiai neteisingą, įrodymams prieštaraujančią išvadą apie tai, kad atsakovas davė leidimą rangovui atlikti visus ieškinyje nurodytus automobilio remonto darbus. Kadangi teismas sprendime konstatavo ieškovo atliktų darbų trūkumus, todėl nepagrįstai priteisė visą ieškovo ieškinyje nurodytą pinigų sumą pagal rangos sutartį.
16. Teigė, kad ieškovas, atlikdamas automobilio remonto darbus, su atsakovu nederino nei atliekamų darbų, nei jų kainos, kad atsakovui pristačius automobilį ieškovui, rašytinė sutartis nebuvo sudaryta ir autodetalių, darbų sąrašas, jų kaina nebuvo nurodyti. Pristačius automobilį remontui jo gedimo priežastis nebuvo nustatyta, todėl, net ir nesudarius žodinės rangos sutarties, šalys dėl sutarties sąlygų – darbų, detalių bei jų kainos – susitarti negalėjo. Atsakovas nežinojo, kad jo automobiliui atliekamas remontas, o tuo labiau nežinojo detalių kainų. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų leidęs daryti ieškovo atliktus darbus automobiliui. Teigė, kad nebuvo užsakęs jokių darbų. Ieškovo atlikti darbai nebuvo su atsakovu suderinti jokia forma. Šalys nesusitarė dėl esminės sąlygos – kainos.
17. Nurodė, kad ieškovas atsakovui nesuteikė jokių sąskaitoje nurodytų ar kitų paslaugų. Ieškovas kartu su savo ieškiniu nepateikė jokių sąskaitoje nurodytų paslaugų suteikimą patvirtinančių įrodymų. Atsakovas nei žodžiu, nei raštu nebuvo išreiškęs valios dėl automobilio remonto paslaugų teikimo.
18. Pažymėjo, kad pats ieškovas savo papildomais paaiškinimais patvirtino, kad tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai. Ieškovas pripažino, jog automobilį fotografavo ir bandė jį pardavinėti. Ieškovas nurodė, kad klientams duoda pasirašyti priėmimo – perdavimo aktą, tačiau atsakovui šio akto pasirašyti nedavė. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas dalį darbų atliko pats. Ieškovas patvirtino, kad dalį detalių atvežė pats atsakovas. Teigė, kad teismas sprendime nenustatinėjo, kada automobilis buvo perduotas tariamai ieškovui remontuoti.
Atsiliepimas
19. Ieškovas A. A. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodė, kad dėl automobilio remonto darbų šalys gali susitarti ir žodžiu, atitinkamai perduodant darbų rezultatą taip pat nėra privalomos formos nustatytų reikalavimų dokumentų, kurių pagrindu suremontuotas automobilis būtų perduotas. Priešingi reikalavimai yra keliami jungtinės veiklos sutartimis, t. y. būtina rašytinė jungtinės veiklos sutarties forma ir formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia. Pažymėjo, kad ginčo byloje dėl to, kad nagrinėjamu atveju rašytinė jungtinės veiklos sutartis pasirašyta nebuvo, nėra.
21. Teigė, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai, t. y. šalys žodžiu susitarė dėl automobilio remonto darbų atlikimo. Vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu teismas nustatė, kad automobilis buvo suremontuotas, atsakovas dėl jo remonto darbų atlikimo pretenzijų nereiškė ir nepagrįstai vengė atsiskaityti už atliktus darbus.
22. Pažymėjo, kad atsakovas dėstydamas savo poziciją iš pradžių nurodė, kad kartu su ieškovu remontavo automobilį, kartu ieškojo detalių, atsakovas mokėsi atlikti automobilio remonto darbus ieškovo dirbtuvėse ir galimai šalis siejo net jungtinės veiklos sutarties santykiai, o vėliau apeliaciniu skundu nurodė, kad automobilį ieškovas suremontavo savo iniciatyva ir atsakovas apie tai nieko nežinojo. Ieškovas teigė, kad byloje įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtino, kad tarp šalių susiklostė rangos santykiai, ieškovas susitarimą įvykdė, tačiau atsakovas vengė vykdyti ir su ieškovu tinkamai neatsiskaitė likdamas skolingas už automobilio remonto darbus, taip pat iki šios dienos neatsiimdamas automobilio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
24. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovas yra automobilio Subaru Impreza savininkas. Automobilis buvo remontuojamas ir suremontuotas ieškovo remonto dirbtuvėse. Ginčas tarp šalių kilo dėl atsiskaitymo už atliktus automobilio remonto darbus.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).
26. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Taigi, nesant rašytinės jungtinės veiklos sutarties pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė nesant ir pagrindo šalių sutartinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos santykius.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas (toliau – CK) 6.672 straipsnis, reglamentuojantis vartojimo rangos sutarties sampratą, nustato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.
28. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje numatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, – kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusių duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis).
29. Atsakovas neginčija, kad jam nuosavybės teisėmis priklausantis automobilis buvo pristatytas į ieškovo remonto dirbtuves. Ieškovas nurodė, kad siekė pašalinti automobilio gedimus tam, kad transporto priemonę būtų galima parduoti, ieškojo automobilio remontui reikalingų dalių, atliko automobilio kėbulo darbų remontą. Šalys patvirtino, kad atsakovas buvo priimtas į ieškovo remonto dirbtuves pasimokyti. Nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo nurodytus argumentus, kad jis nežinojo, apie jo automobiliui atliekamą remontą, nežinojo detalių kainų. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija daro labiau pagrįstą išvadą, kad tiek automobilio remonto darbai, tiek jų atlikimo kaina tarp ginčo šalių buvo suderinta. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie siūlomus, būtinus atlikti darbus, reikalingas detales. Remiantis į bylą pateiktų įrodymų visuma, žodiniais paaiškinimais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytai aplinkybei, kad tarp šalių žodžiu sudarytoje sutartyje dėl automobilio remonto atlikimo ieškovas įsipareigojo atlikti transporto priemonės kėbulo remonto, variklio diržo keitimo darbus, o atsakovas įsipareigojo ieškovui už atliktus darbus atsiskaityti. Kadangi automobilis ieškovo buvo pataisytas – ieškovas pirko reikalingas dalis, pataisė automobilio kėbulą, pakeitė variklio diržą, atsakovui atsirado pareiga atsiskaityti už atliktus darbus.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
32. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
33. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
34. Ieškovas, remdamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis prašė priteisti 1 210 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir parengti atsiliepimą į apeliacinį skundą nereikėjo specialių žinių, ieškovą šios bylos apeliaciniame procese atstovavo tas pats advokatas, kuris atstovavo ieškovą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos Rekomendacijas mažina prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumą iki 600 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.