Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui N. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus.

8. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad ieškovas priėmė atsakovą apmokyti, kad išmoktų dirbti, suteikė įrankius ir ieškovo mintis buvo galbūt ateityje atsakovas ir dirbs; kadangi tuo metu buvo draugai, todėl parašo ant paraiškos nėra ir sutarė, jog ieškovas suremontuos automobilį, atsakovas jį parduos ir sumokės už remontą; teigė, kad tarpusavyje susitarė, kad automobilio remonto paslaugos kainuos apie 1800 Eur; automobilis buvo pardavinėjamas ir pats ieškovas dėjo nuotraukas; paaiškino, kad atsakovas automobilį įsigijo daužtą ir nevažiuojantį, remontui reikalingas detales pirko ir vežė ieškovas ir jas įtraukė į reikalaujamą priteisti sumą; nurodė, kad klientams prieš atlikdamas remonto darbus paduoda pasirašyti priėmimo lapą, tačiau ne visada jis yra pasirašomas. Ieškovas taip pat paaiškino, kad atsakovą laikė savo klientu, dalį detalių ieškojo ir atsakovas, tačiau paraiškoje nurodyti darbai buvo atlikti tik paties ieškovo.

9. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad atėjo dirbti į patalpas, bendrai pirko daužtą automobilį, per pusę už jį mokėjo, kartu jį atsitempė, detalių ieškojo ir atsakovas bei jas pirko kartu, darbus atliko kartu – kėbulo remonto darbus atliko ieškovas, kitus darbus atliko atsakovas. Nurodė, kad buvo rašomas sąmatos lapas, kuriame buvo nurodyta kiek kas prisidėjo prie automobilio pirkimo, kokius darbus atliko, tačiau susipykus, atsakovas buvo išvarytas, sąmatos lapas pradingo. Susitarimas buvo toks, kad pardavus automobilį, pinigus pasidalins, tačiau automobilio parduoti nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

10. Byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad automobilio Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra atsakovas. Automobilis buvo remontuojamos ieškovo remonto dirbtuvėse, (duomenys neskelbtini). Buvo atlikti automobilio kėbulo remonto ir variklio diržo keitimo darbai. Ieškovas 2018-08-22 užpildė paraišką automobilio remontui ir 2019-06-13 ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad atliktas automobilio Subaru Impreza kėbulo remontas ir pagrindinio diržo keitimas už 1780 Eur.

11. Ieškovas prašydamas priteisti skolą ieškinyje tarpusavio santykių niekaip nekvalifikavo, ieškovo atstovas teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog šalys susitarė dėl automobilio remonto darbų, egzistuoja jungtinės veiklos modelis, kai automobilis kartu įsigyjamas ir kartu parduodamas. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime nurodė, kad šalių santykiai kvalifikuoti kaip paslaugų santykiai, esant vartojimo paslaugų teisiniams santykiams, paslaugos tiekimo ir paslaugos perėmimo (naudojimo) faktą turi įrodyti ieškovas, o teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos santykiai.

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi, byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai, šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

13. Nagrinėjamu atveju ieškinio ir jo priedų bei šalių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad atsakovo automobilis buvo remontuojamas ieškovo remonto dirbtuvėse. Kaip matyti iš bylos medžiagos tarp šalių kilo ginčas dėl pareigos apmokėti atsakovui ieškovo pateiktą 2019-06-13 sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-08-22 buvo užpildyta paraiška automobilio remontui, joje nurodyti darbų ir panaudotų detalių pavadinimai.

14. Ieškovas teigia, kad suremontavo atsakovo transporto priemonę, tačiau atsakovas pareigos atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus – atsakovui priklausančio automobilio remontą, nevykdo. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį pirko per pusę, pats prisidėjo prie automobilio remonto darbų ir su ieškovu sutarė, jog pardavus automobilį, pelną dalintųsi per pusę, su ieškovu jokios automobilio remonto sutarties nesudarinėjo.

15. Teismas sprendžia, kad tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo rangos teisiniai santykiai.

16. Tuo tarpu atsakovas teigdamas, jog šalis sieja jungtinės veiklos santykiai, neįvardijo ir neįrodė jungtinės veiklos sutarties požymių, kuriems esant galima būtų kvalifikuoti tarp šalių susiklosčius jungtinės veiklos santykius. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009). Atsakovas teigdamas, jog automobilis buvo nupirktas abiejų šalių lėšomis ir pusė jo priklauso ieškovui šios aplinkybės įrodymais nepagrindė, taip pat kaip ir nepagrindė dalies detalių pirkimo (CPK 178 straipsnis), dėl ko teismas negali spręsti apie bendrus šalių interesus ir bendrą tikslą. Šalys neginčijo, kad atsakovas sėmėsi patirties iš ieškovo padėdamas jam remonto dirbtuvėse, tačiau tokio pobūdžio pagalba neleidžia daryti išvados apie šalių susitarimą vykdyti jungtinę veiklą. Tai, kad buvo remontuojamas atsakovo automobilis ir ieškovas neginčijo, jog atsakovas žadėjo atsiskaityti pardavus automobilį, taip pat nepagrindžia šalių jungtinės veiklos. Taigi atsakovo argumentai, kad šalies sieja jungtinės veiklos teisiniai santykiai atmestini kaip nepagrįsti.

17. Pažymėtina, kad atsakovo teiginiai, jog pusė automobilio priklauso ieškovui taip pat vertintini kritiškai ir dėl to, jog, net ir galimai egzistuojant atsakovo nurodomai aplinkybei, atsakovas turi teisę ginti savo pažeistas teisės reikšdamas reikalavimą į ieškovo dalį automobilio investuotas lėšas ir atliktus darbus. Nagrinėjamojoje byloje tokių argumentų bei duomenų atsakovas teismui neteikė.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui pristačius automobilį ieškovui, rašytinė sutartis nebuvo sudaryta ir autodetalių, darbų sąrašas, jų kaina nebuvo nurodyti, todėl šalys, sudarydamos žodinę rangos sutartį, dėl sutarties sąlygų – darbų, detalių bei jų kainos – susitarti negalėjo. Tačiau atsakovas neginčija, kad jo ketinimas tariantis su ieškovu buvo pašalinti automobilio gedimus, sutvarkyti jo kėbulą, taip pat neginčijo, kad jam nebuvo žinoma apie paraiškoje automobilio remontui nurodytus darbus ir detalių pavadinimus, jų kiekį ir kainą. Teismo vertinimu, apie automobilio darbus ir reikalingas suremontuoti detales atsakovui buvo žinoma ir todėl, kaip jis pats teigė, ieškojo automobilio remontui reikalingų detalių, pats padėjo atlikti kai kuriuos remonto darbus, kadangi ieškovas jį buvo priėmęs į remonto dirbtuves pasimokyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laiko, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie siūlomus, būtinus atlikti darbus, reikalingas detales. Teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo tikėti, jog šalys nesitarė dėl automobilio remonto darbų, kurie buvo atlikti siekiant pašalinti gedimą, suremontuoti automobilio kėbulą, pakeisti variklio diržą, apimties.

19. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Vartojimo rangai taikytinos ne tik rangos santykių bendrosios nuostatos (CK XXXIII skyriaus pirmasis skirsnis), bet ir vartojimo sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.672 straipsnio 2 dalis). Tačiau nesant nagrinėjamu atveju taikytinos įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kuri būtų pagrindas konstatuoti prievolės, kilusios iš vartojimo rangos sutarties, netinkamą įvykdymą, dėl šios aplinkybės turi būti sprendžiama pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje: kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

20. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje numatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, – kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusių duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 str. 2 d.). Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (CPK 178 str.). Šalys neginčijo, kad atsakovo automobilis buvo pristatytas į ieškovo remonto dirbtuves remonto darbams. 2018-08-22 ieškovas ir atsakovas dėl minėtų darbų atlikimo susitarė žodžiu, ir tokią išvadą leidžia daryti šalių nepaneigta aplinkybė, jog atsakovas siekė galutinio rezultato – pavedė ieškovui transporto priemonę suremontuoti taip, kad ji atitiktų reikalavimus ir ją būtų galima būtų parduoti bei atsiskaityti su ieškovu. Buvo užpildyta paraiška automobilio remontui. Pažymėtina, jog civilinis kodeksas nenumato specialių reikalavimų sudaromos rangos sandorio formai, todėl šalys sutartį gali sudaryti bet kokia forma, raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais. Remdamasis šalių pateiktais paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, teismas sprendžia, kad šalių žodžiu sudarytoje sutartyje dėl automobilio remonto atlikimo ieškovas įsipareigojo atlikti transporto priemonės kėbulo remontą, pakeisti variklio diržą, o atsakovas įsipareigojo ieškovui atlyginti už atliktus darbus.

21. Atsakovas taip pat teigia, jog paraiškos automobilio remontui nepasirašė, todėl taip pat neturi pareigos apmokėti už remonto paslaugas. Vartojimo rangą reglamentuojančios įstatymo normos neįtvirtina nuostatų, skirtų vartojimo rangos sutarties šalių pareigų perduoti ir priimti atliktus rangos darbus vykdymui. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiose (CK 6.662 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nėra surašyto atliktų darbų perdavimo akto, atsakovas automobilio nepasiėmė bei nesant duomenų, jog iš esmės automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį, įstatyme nustatyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, pvz. jei dėl nustatytų trūkumų darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas negali pašalinti, kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę ir kt. Todėl aplinkybė, kad atsakovas nepasirašė paraiškos automobilio remontui ar pateiktos sąskaitos faktūros, nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti, atitinkamai, kad užsakovas (atsakovas) neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti žodine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Be to, kaip paaiškino ieškovas, tokia darbo praktika, kai nėra parašo ant paraiškos, ar ji buvo pateikiama po atliktų darbų, buvo įprasta, ypač kai iš pradžių šalis siejo draugiški santykiai, ko neginčijo atsakovas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad ieškovas automobilį suremontavo netinkamai ir automobilio gedimo priežasčių nepašalino.

22. Pažymėtina, kad nors tarp šalių sudaryta vartojimo rangos sutartis, ginami atsakovo, kaip silpnesnės šalies – vartotojo, teisės ir interesai, tačiau vartotojams įstatymo suteikta papildoma apsauga nereiškia, kad vartotojai gali nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Įstatyme įtvirtintas vartotojo teisių garantijų taikymas skirtinas išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, tačiau neturėtų sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis.

23. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais, pripažįsta, kad atsakovas, vengdamas įvykdyti prievolę – atsikaityti už automobilio remonto darbus, laikytina nesąžininga šalimi, pažeidusia susitarimą. Kadangi draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis), laikytina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, nes pagal ieškovo ir atsakovo žodžiu sudarytą sutartį dėl automobilio remonto atlikimo, variklio diržo pakeitimo, atsakovas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų apmokėti už atliktus remonto darbus, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1 780 Eur skola.

24. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-11-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

25. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė priteisti 40 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir 550 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo. Kadangi byloje ieškovo reikalavimai patenkinti visiškai, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 590 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 -270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 780 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 00 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 590 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.