Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino, rašytinio proceso tvarka išna­grinėjusi nuteistojo L. K. skundą dėl Kai­šia­dorių ra­jono apylinkės teismo 2016 m. lap­kričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pra­vieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. rug­sėjo 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam L. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. K. nuteistas 2013 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuos­pren­džiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio1 dalį – 9 mėnesiams laisvės atėmimo. BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta1/3 – pas­kir­ta 6 mėnesiai laisvės atėmimo. BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. BK 92 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu paskirtos bausmės vyk­dy­mas atidėtas 1 metams 9 mėnesiams. 2014 m. spalio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir L. K. pasiųstas vykdyti 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinė bausmė 1 metai 9 mėnesiai laisvės atė­mimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metams laisvės atėmimo, pagal BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3 d. – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinus su 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2015 m. rugpjūčio 14 d., pabaiga – 2017 m. gruodžio 14 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 2 mėnesiai 22 dienos (skaičiuojant ko­mi­si­jos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi so­cia­li­nio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabi­li­ta­cijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nutarė taikyti nuteistajam L. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­si­jos 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad L. K. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Nuteistasis L. K. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį ir taikyti jam lygtini paleidimą iš pataisos įstaigos.Nurodo, kad teismas akcentuoja jo elgesį prieš pradedant jam atlikti laisvės atėmimo bausmę, padarytą nusikalstamą veiką. Toks argumentavimas neatitinka teisingumo principo. Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą padarė pirmoje laisvės atėmimo bausmės pusėje, vėliau nu­teis­tojo vertybės ir požiūris į laisvės atėmimo bausmę pasikeitė. Nuo to laiko nuteistasis buvo tik skatintas. Pažymi, kad dalyvavo socialinės reabilitacijos skyriaus ir psichologinės tarnybos orga­ni­zuo­jamose programose ir renginiuose, dalyvavo laisvalaikio užimtumo renginiuose, rūpinosi savo būrio visuomeninio gyvenimu ir gerove. Mano, kad teismas neturėtų pakartotinai atlikti Komisijos darbo. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo L. K. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nu­ma­tyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo indi­vi­dua­liame socia­li­nės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pa­tai­sos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elge­sio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų. Spren­džiant klau­simą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos ver­tin­tina nuteis­tojo nu­si­kals­tamo el­gesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lin­g­vistinio aiš­ki­ni­mo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nusikalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svars­to nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabili­taci­jos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nuro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima mo­ty­vuo­tą nu­tarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos iš­vados ati­tinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. K. laisvės atėmimo baus­mės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svars­tyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Atlikus nu­teis­to­jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad L. K. priklauso vidutinės rizikos grupei (71 balas), todėl šiuo atveju būtina nustatyti nekeliančią jokių abejonių ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Nuteistojo pažanga nėra pakankama ir nesudaro pagrindo pagrįstai manyti, kad integruotas į visuomenę nuteistasis laikysis įstatymų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nepakluso įstai­gos nustatytai tvarkai ir pažeidė įstaigos režimą 1 kartą, skatintas 2 kartus. Tai vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne itin nuoseklus ir teigiamas. Nors nuobauda už pažeidimą šiuo metu negalioja, kolegija pažymi, jog kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi po­linkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pa­tai­sos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį as­me­nį, yra vienodai svarbi. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad L. K. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo, sa­vivertė aukšta, save laiko tobulu žmogumi, savitvarda priklauso nuo situacinių veiksnių, apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, tikslų nedetalizuoja, nekonkretizuoja žingsnių kaip jų sieks, vis dar išlieka šie nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: teisės pa­žei­di­mų modelis, emocinė gerovė (emocinis nestabilumas), mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, agresyvumas, problemų sprendimų įgūdžių stoka), anksčiau į priežiūrą reagavo minima­lio­mis pastangomis. Nu­teis­to­jo elgesio es­miniai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką nagri­nė­ja­mu atveju nėra pa­kankamai akivaizdūs. Bylos duo­me­nys patvirtina, kad individualų socia­li­nės reabilitacijos planą L. K. vykdo, kas rodo, jog nuteistasis rodo polinkį keistis tei­giama link­me, tačiau vertinant šią aplinkybę su visomis kitomis aukščiau išdės­ty­to­mis ap­lin­ky­bė­mis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad L. K. daro akivaizdžią pa­žangą ma­žinant nusi­kals­tamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reika­la­vimus tai yra būtina sąlyga norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.Nors nuteistojo skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nutartyje vertino jo elgesį iki at­lie­kant laisvės atėmimo bausmę, šis skundo argumentas nėra pagrįstas, nes į šią aplinkybę nebu­vo atsižvelgta.Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteis­tąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pa­sieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka da­ryti iš­va­dai, kad L. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nu­teis­­tojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam pa­lan­kų sprendimą. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nu­teis­tasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta aki­vaiz­di pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. K. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.