Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui M. M. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. S. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo M. M. (toliau – atsakovas) vaikui L. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisti 300 Eur dydžio kasmėnesinį periodinį materialinį išlaikymą mokamą nuo2024 m. vasario 3 d. iki vaiko pilnametystės bei išlaikymo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. vasario 3 d. išlaikymo įsiskolinimą bendroje 1 500 Eur sumoje, piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti vaiko motinai ieškovei; vaiko L. M. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina V. S., vaiko tėvo M. M. bendravimui su dukra ribojimų netaikyti.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji, dar būdama nepilnametė, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros L. M.. Atsakovas iki 2022 m. liepos mėnesio gyveno su šeima, tačiau ją palikęs išvyko gyventi pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi ji, gimus vaikui, buvo nepilnametė, tai tiek vaiku, tiek ja rūpinosi ir jas išlaikė jos mama L. A.. Ji (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete. Šiuo metu augina dukrą viena, vaiko tėvas jokios paramos dukrai neteikia. Dukros nelanko, ja nesirūpina. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13838-559/2023 atsakovui neterminuotai apribota tėvo valdžia dukros L. M. atžvilgiu. Apribojant tėvo valdžią išlaikymas ir vaiko gyvenamoji vieta nebuvo nustatyti. Ji dabar pati rūpinasi dukra ir jos gyvena kartu, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Atsakovas su dukra nebendrauja, tačiau tikisi, jog jo pozicija jos atžvilgiu gali pakisti. Dukros ir atsakovo bendravimui ribojimų prašo teismo nenustatyti. Ji augina dukrą. Kasmėnesines jos pajamas sudaro valstybės mokamos išmokos: socialinė pašalpa 172,70 Eur, išmoka vaikui 136,22 Eur, viso 308,92 Eur. Nekilnojamojo ar kito registruotino turto neturi. Jai padeda jos mama. Dukra nuo (duomenys neskelbtini) lankys ikimokyklinio ugdymo grupę.

Jos paskaičiavimu minimaliai būtiniausioms vaiko L. M. išlaidoms padengti kas mėnesį reikia apie 650 Eur. Vaiko poreikius sudaro: pieno mišinys kūdikiams 50 Eur; košės, sultys, tyrelės, vaisiai, maistelis 150 Eur; sauskelnės 120 Eur; servetėlės, paklotukai, higiena 40 Eur; drabužėliai, avalynė 50 Eur; butas, elektra, internetas 80 Eur; laisvalaikis, atostogos 80 Eur; žaislai, ugdymo reikmenys 40 Eur; higiena, kirpimas, skalbimas 20 Eur; medicina, vitaminai, papildai 20 Eur. Ieškovė dėl objektyvių priežasčių savo darbinėmis pajamomis finansiškai negali prisidėti prie vaiko materialinio išlaikymo, tačiau prisideda savo darbu ir rūpesčiu vaiku. Atsakovas yra pilnametis, privalantis savo lėšomis išlaikyti šeimą.

Ieškovė teismo posėdyje pilnai palaikė ieškinį ir papildomai paaiškino, kad jai ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė duktė L. M.. Su atsakovu ji negyvena kartu nuo 2022 m. liepos mėnesio, atsakovas dukros nelanko ir su ja nebendrauja, dukrai išlaikyti lėšų nemoka. Atsakovas nuo 2022 m. liepos mėnesio net telefonu nepaskambino jai ir nesidomėjo dukra. Ji su dukra L. gyvena nuo pat gimimo, ja rūpinasi ir ją išlaiko. Dabartiniu metu su dukra ji gyvena Vilniaus rajone, niekur nedirba ir nesimoko, nes rūpinasi dukra. Jos pajamas sudaro motinystės pašalpa 367,84 Eur ir 120 Eur išmoka už vaiką. Ji neturi nekilnojamojo ir transporto priemonių neturi. Dukrai išlaikyti per mėnesį reikia apie 650 Eur, šias išlaidas sudaro: pieno mišinys kūdikiams 50 Eur; košės, sultys, tyrelės, vaisiai, maistelis 150 Eur; sauskelnės 120 Eur; servetėlės, paklotukai, higiena 40 Eur; drabužėliai, avalynė 50 Eur; butas, elektra, internetas ir kt. 80 Eur; laisvalaikis, atostogos 80 Eur; žaislai, ugdymo reikmenys 40 Eur; higiena, kirpimas, skalbimas 20 Eur; medicina, vitaminai, papildai 20 Eur. Dabartiniu metu dukrą išlaikyti padeda jos draugas. Ji tapo pilnamete (duomenys neskelbtini), todėl nuo tos dienos prašo priteisti materialinį išlaikymą dukrai, o iki šios dienos iš atsakovo materialinis išlaikymas dukrai buvo priteistas globėjai, kuria buvo jos motina L. A.. Ieškovė nesutinka, kad būtų nustatyta vaiko bendravimo tvarka su atsakovu, kuris visiškai nesirūpina vaiku ir nenori su juo bendrauti, be to ji mano, kad vieną mažametį vaiką palikti su atsakovu yra nesaugu, nes atsakovas yra smurtavęs prieš dukrą ir šis įvykis buvo tiriamas. Ji mano, kad atsakovas nenori bendrauti su vaiku, todėl ir nereikia šios tvarkos nustatyti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė augina dukrą viena, vaiko tėvas jokios paramos dukrai neteikia, dukros nelanko, ja nesirūpina. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13838-559/2023 neterminuotai M. M. apribota tėvo valdžia dukros L. M. atžvilgiu. Apribojant tėvo valdžia išlaikymas ir vaiko gyvenamoji vieta nebuvo nustatyti. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis 2022 m. spalio 25 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (tėvas nesirūpino vaiku), 2023 m. spalio 9 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (tėvas galimai smurtavo vaiko atžvilgiu).

Tarnybos specialistė 2024 m. vasario 28 d. apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ieškovė kartu su dukra ir sugyventiniu A. M. gyvena sugyventiniui nuosavybės teise priklausančiame name. Namo plotas apie 110 kv. metrų. Name yra 3 miegamieji ir virtuvė su svetaine. L. turi savo atskirą kambarį. Kambaryje yra komoda su televizoriumi, dviaukštė lova ir daug žaislų. Kambarys apie 10 kv. m. L. sudarytos tinkamos sąlygos vystymuisi. Namuose visi patogumai, elektrinis šildymas. Visi reikalingi apyvokos daiktai yra. Namuose švaru, tačiau vyksta dar smulkus remontas. Pokalbio metu V. S. nurodė, kad savo ieškinį palaiko pilna apimtimi, papildomai nieko pasisakyti negali, nes viskas yra nurodyta ieškinyje. 2024 m. vasario 28 d. dėl vaiko amžiaus vaiko nuomonės išklausyti nepavyko.

Tarnybos vyriausioji specialistė 2024 m. vasario 22 d. mobiliuoju telefonu (duomenys neskelbtini) skambino atsakovui, norėdama susitarti dėl apsilankymo jo šeimoje dėl ieškovės V. S. ieškinio reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-6154-559/2024, tačiau susisiekti nepavyko, atsakovas telefonu neatsiliepė. 2024 m. vasario 22 d. 17.07 val. specialistė sulaukė skambučio iš numerio (duomenys neskelbtini), kuriam 2024 m. vasario 23 d. 13.20 val., perskambinus asmuo neprisistatė, tačiau nurodė, jog atsakovas persikraustė į Kauną, konkretaus adreso nežino.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, Tarnybos vertinimu ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra L. M., yra sudariusi saugią aplinką vaiko vystymuisi. Duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas Tarnyba neturi ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, ieškovės gyvenimo sąlygas, galimybę pasirūpinti vaiku bei tai, kad L. M. yra mažo amžiaus ir jos nusistovėjusi gyvenamoji aplinka yra su motina, o atsakovui yra neterminuotai apribota tėvo valdžia, todėl mažamečio vaiko L. M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų geriausius mažamečio vaiko interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinyje neprašo nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos, ir į tai, kad atsakovas nenori bendrauti su vaiku L. M., siekiant užtikrinti vaiko ryšį su abiem tėvais palaikymą ir vystymą manytina, kad yra tikslinga nustatyti bendravimo tvarką, kuri būtų konkreti, aiški vykdymui ir neprieštarautų geriausiems nepilnamečio vaiko interesams bei jų nepažeistų.

Ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose. Atsakovas Užimtumo tarnyboje neregistruotas ir jokių duomenų apie jo darbovietę nėra. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenimis, ieškovei ir atsakovui nėra nustatytas neįgalumas.

Tarnybos vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jo poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos ieškovei. Tarnyba pritaria ieškinio reikalavimui, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas L. M., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir materialinio išlaikymo įsiskolinimas. Išlaikymui prašoma priteisti suma 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė J. Č. teismo posėdyje pilnai palaikė savo išvadą ir papildomai paaiškino, kad vaikas turi žinoti, kas yra jo tėvas, todėl mano, kad turėtų būti nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

šalių paaiškinimais nustatyta, (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. 146 (b. l. 8) nustatoma, kad ieškovei artimai bendraujant su atsakovu (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. M., jos tėvu nurodytas M. M., motina V. S..

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13838-559/2023 (b. l. 10-15) nustatoma, kad neterminuotai apribota atsakovo M. M. tėvo valdžia nepilnametės L. M. atžvilgiu.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Šalių dukra L. M. šiuo metu yra dvejų metų amžiaus, ji gyvena su savo motina. Ieškovės paaiškinimu nustatoma, kad ieškovė kartu su dukra gyvena ieškovės sugyventiniui A. M. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas vaiko nelanko, išlaikymo nemoka. Ieškovė viena rūpinasi mažamete dukra, jos sveikata, gydymu bei ugdymu. Tarnyba neturi objektyvių duomenų apie tai, jog ieškovė netinkamai vykdo pareigas nepilnametės dukters atžvilgiu. Atsakovas vaiko nelankė ir su juo nesimatė faktiškai nuo 2022 m. liepos mėnesio, atsakovui neterminuotai apribota tėvo valdžia dukros atžvilgiu, todėl teismas daro išvadą, kad šiuo metu vaiko interesus geriau užtikrinti ir sudaryti geresnes sąlygas vaikui gyventi sveikai, saugiai ir tinkamai vystytis gali ieškovė, todėl L. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis).

Ieškovė neprašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodo, kad vaikas turi bendrauti su tėvu, žinoti, kas yra jos tėvas. Kadangi atsakovas su vaiku nebendrauja nuo 2022 m. liepos mėnesio, ieškovė neprašo nustatyti bendravimo tvarkos, o atsakovas yra pasyvus bylos nagrinėjime ir savo nuomonės neišreiškia, todėl teismas bendravimo tvarkos atsakovo su vaiku nenustatinėja, nes ieškovė tokio reikalavimo nereiškia, o vaikas yra tokio amžiaus, kai dar negali išsakyti savo nuomonės. Atsakovui panorus bendrauti su vaiku ir nesutarus dėl to su ieškove, jis galės ateityje kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl materialinio išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukrai L. kasmėnesinį 300 Eur dydžio materialinį išlaikymą nuo 2024 m. vasario 3 d. iki vaiko pilnametystės. Taip pat prašo priteisti 1 500 Eur dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. vasario 3 d., po 300 Eur už kiekvieną praleistą mėnesį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 nuo 2021 metais nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 642 Eur. Šalims nustojus kartu gyventi ir atsakovui nustojus teikti vaikui išlaikymą, 2019 metais galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 555 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį, ieškovės pateiktais bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (b. l. 132, 140) nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba ir augina vaiką iki trejų metų, ieškovei nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. buvo mokama kas mėnesį socialinė pašalpa 367,84 Eur ir išmoka vaikui 152,90 Eur, o atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (b. l. 134) Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirba ir neturi jokių su darbo santykiais susijusių pajamų.

Viešųjų registrų duomenimis (b. l. 145, 146) nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise neturi registruoto nekilnojamojo turto. Išrašais iš Kelių transporto priemonių registro (b. l. 141, 142) nustatoma, kad ieškovė ir atsakovas neturi valdomų kelių transporto priemonių. Išrašu iš Antstolių informacinės sistemos registro (b. l. 135-139) nustatoma, kad atsakovo atžvilgiu yra vykdomos dvi vykdomosios bylos.

Duomenų apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra.

Duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius ar turimus kitus kreditorinius įsipareigojimus, išskyrus vykdomus išieškojimus antstolių kontorose, byloje nėra.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo šaukimai į parengiamąjį posėdį ir į teismo posėdį buvo siųsti atsakovui ir įteikti jo šeimos nariams – atsakovo tėvui ir motinai, tačiau atsakovas neatvyko nei į parengiamąjį, nei į teismo posėdžius, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo materialinę padėtį. Teismas vertina, kad tokie atsakovo veiksmai yra sąmoningas pasirinkimas nevykti į teismo posėdžius.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu kuri nors šalis sąmoningais veiksmais sunkina įrodymų rinkimą, nebendradarbiauja, tokiu atveju visos abejonės dėl įrodymų pakankamumo turi būti aiškinamos tokios šalies nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017); šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

Atsakovas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo gaunamas pajamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis tiek ieškovė, tiek atsakovas šiuo metu nedirba, abu neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, teismas laiko, kad ieškovės ir atsakovo materialinė padėtis yra vienoda.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalių mažametei dukrai L.neįgalumas ar specialieji poreikiai šiuo metu nenustatyti.

Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, šiuo atveju negali vienareikšmiškai konstatuoti ir objektyviai nustatyti atsakovo turtinės padėties, nes atsakovas šioje byloje yra pasyvus, jis duomenų apie savo buvimo vietą ir gaunamas pajamas teismui nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui yra žinoma apie šios bylos iškėlimą ir nagrinėjimą jo atžvilgiu. Atsakovas jokios informacijos teismui nepateikė, taip pat nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis esminių sveikatos sutrikimų, jam nenustatytas nedarbingumo lygis, turi galimybę imtis realių veiksmų ieškoti kito darbo ir padidinti savo pajamas arba paskirstyti savo gaunamas faktines pajamas taip, kad būtų užtikrinti jo nepilnamečio vaiko poreikiai. Netgi atsakovui pateikus teismui atitinkamus duomenis apie jo įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu vykdymą, šios aplinkybės neturėtų esminės reikšmės sprendžiant materialinio išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, nes konkrečiu atveju vaiko interesai ir išlaikymo mokėjimas yra laikytini prioritetiniais kitų įsipareigojimų atžvilgiu.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-491/2013, 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Ieškovė neteikia įrodymų, patvirtinančių jos išleidžiamas sumas dukros L. M. poreikiams tenkinti. Kita vertus, pažymėtina, kad vaikas šiuo metu yra dviejų metų amžiaus ir augančiam mažamečiui vaikui būtinų daiktų, maisto produktų ar higienos prekių poreikis kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas ir prieš metus ar kelis mėnesius pirktų prekių kiekis bei jų asortimentas gali neatitikti šiuo metu esamų vaiko poreikių.

Pateikti būtinų vaiko poreikių skaičiavimus patvirtinančius įrodymus šiuo atveju yra sudėtinga, nes objektyviai nėra galimybės išsaugoti visų išlaidų patvirtinančių mokėjimo dokumentų. Be to ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 300 Eur išlaikymo sumą, kuri iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 2024 m. minimalaus darbo užmokesčio dydį – 924 Eur (atskaičius mokesčius – 709 Eur) vienam iš tėvų tenkančią ½ dalį (atitinkamai atskaičius mokesčius – 354,50 Eur). Konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo mažametei dukrai dydis objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka tokio amžiaus vaiko minimalius poreikius.

Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, kad atsakovas, žinodamas apie jo atžvilgiu pareikštus reikalavimus, nepareiškė jokių prieštaravimų ir nepateikė teismui jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima sumažinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį, teismas daro išvadą, kad nėra jokių objektyvių kliūčių mažinti ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį.

Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į mažamečio vaiko amžių ir jo poreikius bei interesus, vaiko sveikatos būklę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju optimalus abiejų tėvų teiktino išlaikymo nepilnametei dukrai dydis yra 600 Eur, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei L. M. po 300 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo momento 2024 m. birželio 21 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai V. S..

Pažymėtina, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir įvertinęs, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra vienoda, atsakovas nebendradarbiauja, per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pranešus apie parengiamąjį ir teismo posėdžius, į juos neatvyko, prašymų teismui nepateikė, teismas neturi duomenų, jog atsakovas dėl sveikatos būklės, apriboto darbingumo ar kitų objektyvių priežasčių neturėtų galimybių teikti materialinį išlaikymą dukrai, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas turi galimybę teikti materialinį išlaikymą savo dukrai ir materialinio išlaikymo dukrai dydis nemažintinas valstybės mokamomis išmokomis.

Remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Teismas šioje byloje nustatė, kad atsakovas materialinio išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui neteikia nuo (duomenys neskelbtini), nes iki (duomenys neskelbtini) materialinis išlaikymas iš atsakovo buvo priteistas L. M. globėjai L. A.. Vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad šiuo teismo sprendimu materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis yra priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo momento, taip pat atsižvelgiant į nustatyto mėnesinio išlaikymo dydį (300 Eur), remiantis CK 3.200 straipsniu, iš atsakovo yra priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas dukrai L. M. po 300 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje dienos (2024 m. birželio 20 d.), t. y. už 10 mėnesių 16 dienų laikotarpį priteisiamas 3 160 Eur (300 Eur x 10 mėn. 16 d. = 3 160 Eur).

Materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai V. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-11292 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. birželio 14 d. pažymą Nr. APD-2024-06494, kurioje nurodė, kad priteistina valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 350,34 Eur. Ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 350,34 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, taip pat priteistina 81 Eur mokėtino žyminio mokesčio už materialinio išlaikymo priteisimą šioje byloje, 71 Eur mokėtino žyminio mokesčio už materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimą šioje byloje, iš viso 152 Eur žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 31,72 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 85 straipsniai, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96, 99, 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai L. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. birželio 21 d. iki L. M. pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovo M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), 3 160 Eur (tris tūkstančius vieno šimto eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. birželio 20 d., šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atsakovo M. M. bendravimo tvarkos su dukra L. M. nenustatyti.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 152 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybei (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,54 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 54 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-11292 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5630).

Priteisti valstybei iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5662).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.