Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės D. B. prašymą dėl taikos sutarties vykdymo termino pratęsimo ir laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo civilinėje byloje po proceso atnaujinimo pagal ieškovų J. B. ir R. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį, atsakovei D. B., tretieji asmenys: J. P., M. Ž., E. Ž., G. V., R. Ž., dėl piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl taikos sutarties vykdymo termino pratęsimo

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovės (vienos iš taikos sutarties šalių) prašymą pratęsti taikos sutarties pradžios vykdymo terminą ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti kitomis. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. A2-2729-199/2016 pagal ieškovų J. B. ir R. B. ieškinį atsakovei D. B., tretieji asmenys J. P., M. Ž., E. Ž., G. V., R. Ž., dėl piniginių lėšų priteisimo, priėmė nutartį, kuria patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 26 d. (CPK 179 straipsnio 3 d., Liteko duomenys). Pagal šalių patvirtintos taikos sutarties 1 punktą šalys susitarė: „1. Atsakovė D. B. (a/k (duomenys neskelbtini) įsipareigoja sumokėti ieškovų, J. B. (a/k (duomenys neskelbtini) ir R. B. (a/k (duomenys neskelbtini) naudai, 14 000 eurų (keturiolika tūkstančių eurų) piniginių lėšų, nuostolių bei palūkanų per dvylika mėnesių nuo šios sutarties pasirašymo dienos, t.y. iki 2017-09-16 šioje sutartyje nustatyta tvarka: atsakovė D. B. moka J. B. (a/k (duomenys neskelbtini) ir R. B. (a/k (duomenys neskelbtini) naudai sutartą 14 000 eurų sumą, praėjus šešiems mėnesiams nuo šios sutarties pasirašymo dienos kas mėnesį lygiomis dalimis po 2333,33 eurus kas mėnesį. Šalims suprantama, kad atsakovei nesumokėjus 14 000 eurų sumos ieškovams nustatytu terminu ar pažeidus mokėjimo tvarką, ieškovams bus išduotas vykdomasis raštas.“Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas, išdėstymas ar tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas atidėti, išdėstyti sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką nagrinėjamas, jau kai teismo sprendimas įsigalioja, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal atsakovės UAB „Bajorų kalvos“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-346/2013).Apeliantė nurodo, kad kasacinis teismas ne kartą pateiktuose išaiškinimuose yra pažymėjęs, kad spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą teismas turi teisę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, galėtų spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o materialinių teisinių santykių aspektas negalėtų būti liečiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-528-706/2015). Apeliantė prašė pratęsti taikos sutarties vykdymo terminą 4 mėnesiams, 2016 m. rugsėjo 16 d. civilinėje byloje Nr. 2A-2729-199/2016 patvirtintą taikos sutartį, pradedant vykdyti nuo 2017 m. liepos 16 d., todėl atsakovės prašymas buvo dėl taikos sutartimi nustatyto mokėjimo termino atidėjimo (646 straipsnio 3 dalis). Tačiau taikos sutarties įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal atsakovės I. B. prašymą, bylos Nr. 3K-3-626-378/2015).Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad neturi galimybės pradėti vykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kadangi mėnesinių pajamų negauna, kito neareštuotino nekilnojamojo turto, kurį pardavus galėtų atsiskaityti, neturi. Taip pat nurodo, kad tik atidalijus žemės sklypus sieks kuo greičiau surasti pirkėjus ir parduoti žemės sklypus bei iš gautų pajamų atsiskaityti, tačiau pirmiausia reikia atidalinti žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) į 16 atskirų žemės sklypų, pradėti šią procedūrą įgijo teisę tik 2017 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismui nutartimi patvirtinus atsakovės pateiktą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-1953-199/2017 dėl žemės sklypo ribų paženklinimų – parodymų aktų ir žemės sklypo plano patvirtinimo be bendraturčių sutikimo. Ieškovai nurodo, kad atsakovės prašymas ir jos pateiktas atskirasis skundas vertintinas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas teise, tyčia ir sąmoningai siekiant bet kokiu būdu nevykdyti taikos sutarties sąlygų ir negrąžinti ieškovams dar 2009 m. rugpjūčio 31 d. preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perduotų pinigų. Atsakovei ieškovė J. B. sumokėjo 24 000 Lt, o atsakovė įsipareigojo jai parduoti (duomenys neskelbtini) arų iš (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną atsakovei buvo sumokėta papildomai 1000 Lt, 500 Lt dokumentų išlaidoms. Ieškovai atsiliepime nurodė, kad tiek dėl taikos sutarties 1 punkte numatyto termino pradžios pratęsimo ir vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, tiek atskirajame skunde nurodomos aplinkybės apie nesutarimus su bendraturčiais ir žemės sklypo atidalijimą buvo atsakovės nurodomos visus 7 metus ir visą procesą dar iki 2016 m. rugsėjo 16 d. taikos sutarties sudarymo. Tai nėra nauja aplinkybė, leidžianti pakeisti taikos sutartimi nustatytus terminus, kadangi atsakovė dar prieš sudarant taikos sutartį kalbėjo apie tuos pačius nesutarimus.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir įvertinęs šios nutarties 16 punkte nurodytas taikos sutarties šalių prašymo ir atsiliepimo į jį aplinkybes konstatuoja, kad tenkinus apeliantės prašymą būtų iš esmės pažeisti ieškovų interesai ir jų teisėti lūkesčiai dėl 2016 m. rugsėjo 16 d. teismo nutarties privalomumo ir vykdytinumo (CPK 18 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantė taikos sutarties įvykdymą, pratęsus jos įvykdymo terminą, sieja su hipotetinėmis aplinkybėmis, kurios nebūtinai įvyks (žemės sklypo atidalinimo procedūrų pabaigimu, pirkėjų atidalintų žemės sklypų paieška ir t.t.). Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad apeliantė įrodė esant pagrindui priimti nutartį dėl procesinių nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, vykdymo atidėjimo.

CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turi teisę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės prašymą lingvistiškai galima būtų suprasti ir kaip taikos sutarties sąlygų pakeitimą, kuomet jį suformulavo kaip prašymą pratęsti taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2729-199 pradžios vykdymo terminą 4 (keturiems) mėnesiams, 2016 m. rugsėjo 16 d. taikos sutartį pradedant vykdyti nuo 2017 m. liepos 16 d. Tarp šalių sudarytos taikos sutarties 1 punkte šalys nustatė, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovų, J. B. ir R. B. naudai, 14 000 eurų (keturiolika tūkstančių eurų) piniginių lėšų, nuostolių bei palūkanų per dvylika mėnesių nuo šios sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2017-09-16 šioje sutartyje nustatyta tvarka: atsakovė D. B. moka J. B. ir R. B. naudai sutartą 14 000 eurų sumą, praėjus šešiems mėnesiams nuo šios sutarties pasirašymo dienos kas mėnesi lygiomis dalimis po 2333,33 eurus kas mėnesį. Sutartis pasirašyta 2016 m. rugsėjo 16 d., nutartis, kuria minėta sutartis patvirtinta, įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 26 d. Lingvistiškai aiškinant tarp šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, atsakovė sutartį turėjo pradėti vykdyti 2017 m. kovo 16 d. ir, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kitoks taikos sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo terminų supratimas ir aiškinimas, reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad teisė savo nuožiūra pakeisti taikos sutarties sąlygas teismui nėra suteikta.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo

Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsižvelgiant į išnagrinėtas aplinkybes, į tai, kad taikos sutartis iki šiol nėra pradėta vykdyti, nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių keitimui, kadangi tai sukeltų grėsmę sprendimo įvykdymui, ir kad atsakovės prašymas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo buvo atmestas (CPK 147-150 straipsniai). Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, jeigu nustatoma, kad to prašantis suinteresuotas asmuo pasiūlo lygiavertį ieškovo pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą arba pagrindžia egzistuojant neabejotiną poreikį sumažinti taikytus suvaržymus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbu, kad būtų efektyviai užtikrinti ieškinio reikalavimai, kadangi pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1411-302/2015), kita vertus, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją ir tuo atveju jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017). Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir (ar) jų mastą taip pat gali nulemti ir atsakovo teisėtas interesas nepatirti neproporcingų suvaržymų, jeigu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų masto jam kiltų kur kas daugiau neigiamų padarinių, nei ieškovams, jeigu turto areštas nebūtų taikomas ar būtų taikomas su tam tikromis išlygomis.2010 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3213-660/2010 atsakovės turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovės J. B. pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikyta laikinoji apsaugos priemonė – D. B. priklausančių piniginių lėšų ar turtinių teisių, o jų nesant ar esant nepakankamai – nekilnojamųjų daiktų ir/arba kilnojamųjų daiktų, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštas 25500,00 Lt dydžio sumai, kadangi konkreti atsakovės turto sudėtis nėra žinoma, turtą surasti ir aprašyti pavedant ieškovo pasirinktam teismo antstoliui, uždraudžiant lėšas pervesti tretiesiems asmenims, naudoti atsiskaitymams, disponuoti turtu. 2016 m. rugsėjo 16 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 p. nurodyta: „Šalys susitaria, jog šioje civilinėje byloje taikytos laikinos apsaugos priemonės atsakovės turtui, 2010-10-12 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi (bylos Nr. 2-3213-660/2010) lieka galioti iki taikos sutarties sąlygų visiško įvykdymo, t. y. 14 000 eurų sumokėjimo ieškovams. Tik šalys susitaria, kad būtų panaikintas areštas atsakovei priklausančioms piniginėms lėšoms esančioms bankų sąskaitose. Papildomai šalys susitaria, jog atsakovei D. B. (a/k (duomenys neskelbtini) taikomas draudimas parduoti jai priklausančią žemės sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio Kauno. r. sav. Alšėnų sen., Bijūnų kaimas, Žibučių g.1, iki taikos sutarties sąlygų visiško įvykdymo, t. y. 14 000 eurų sumokėjimo ieškovams. Šalys sutaria, kad atsakovė turi teisę parduoti jai priklausančią žemės sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) ha , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tik pirmiausia atsiskaitant su ieškovais.“.Atsakovė, reikšdama prašymą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę kita, savo prašymą turėjo motyvuoti (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašyme nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu reikėtų pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Iš taikos sutarties 4 punkto sąlygų matyti, kad atsakovė turi teisę parduoti jai priklausančią (duomenys neskelbtini) ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, tik pirmiausia atsiskaitant su ieškovais. Nekilnojamojo turto areštu (CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir įrašu viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas) iš esmės siekiama tų pačių tikslų, t.y., kad turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims. Todėl apeliantei neįrodžius laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą šioje dalyje atmetė. Aukščiau nurodytų faktinių ir teisinių argumentų pagrindu konstatuojama, kad atskirojo skundo motyvais pirmosios instancijos teismo nutarties pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Atskirąjį skundą atmetus, ieškovams iš atsakovės priteistina 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.