Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. E. ieškinį atsakovei L. E. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, prašė jį patenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad šiuo metu laikinai nedirba, ieško darbo. Su dukra gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame bute. Kiek yra žinoma, atsakovė nedirba apie 5 metus, gyvena kartu su sugyventiniu nuomojamame būste.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad mergaitė su tėvu gyvena jau metai laiko, jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tuo tarpu atsakovei trūksta socialinių įgūdžių, jos atžvilgiu taikoma atvejo vadyba. Laiko, kad ieškinys yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas, tik išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas toks, kad nepažeistų kito atsakovės nepilnamečio vaiko interesų.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į paskirtą teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametę dukterį A. E., gim. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2012 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6279-328/2012 buvo nutraukta šalių santuoka sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios sąlygomis dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, o ieškovas įsipareigojo dukters išlaikymui iki dukters pilnametystės mokėti po 300 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškovas nurodo, kad šalių nepilnametė duktė nuo 2019 m. liepos mėn. gyvena su juo, todėl pareikštu ieškiniu prašo pakeisti teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su atsakove ir nustatyti ją su ieškovu bei iš atsakovės priteisti išlaikymą dukrai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.174 straipsnio 4 dalį pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių nepilnametė duktė A. E., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. liepos mėn. gyvena su ieškovu, kur jai sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi, poilsio sąlygos, byloje nenustatyta, kad tėvas įgyvendintų vaiko teises priešingai jo interesams. Pagal CK 3.174 straipsnio 4 dalį teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Šiuo atveju byloje yra pateiktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus parengtas 2020 m. gegužės 28 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas, iš kurio matyti, kad vaiko teisių apsaugos specialistui, pokalbio metu, nepilnametė šalių duktė išreiškė norą gyventi su tėvu. Duomenų, kad vaiko išreikštas noras prieštarautų jo interesams, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas tenkintinas, keistina Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2012 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6279-328/2012 su motina nustatyta nepilnametės A. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta, ją nustatant su tėvu jo gyvenamojoje vietoje (CK 3.169, 3.174 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.

Ieškovas ieškiniu prašo nepilnametės dukros išlaikymui priteisti po 250 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovas nurodo, kad šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 500 Eur suma.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Nustatyta, kad šalių dukrai yra (duomenys neskelbtini) metų, ji mokosi mokykloje. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių nepilnametei dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Šalių duktė jokių specialių poreikių neturi. Ieškovas nurodo, kad samdo matematikos korepetitorių, taip pat reikalinga samdyti fizikos ir chemijos korepetitorius, nes dukrai sunkiau sekasi tikslieji mokslai. Taigi, teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes bei kartu su ieškiniu pateiktą vaiko poreikių lentelę, neturi pagrindo manyti, jog ieškovo nurodoma 500 Eur suma per mėnesį, reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, būtų neatitinkanti ekonominės realybės, ar aiškiai per didelė.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise turi butą, šiuo metu laikinai nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kitų išlaikytinių neturi. Tuo tarpu atsakovė turto neturi, nedirba, gyvena nuomojamame būste kartu su sugyventiniu, turi dar vieną išlaikytinį - nepilnametį sūnų A. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 607 Eur (neatskaičius mokesčių). Tačiau realiai dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 425 Eur.

Pažymėtina ir tai, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovė yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), darbinga (duomenų apie netektą darbingumą nėra), todėl privalo rasti galimybių dirbti ir užsidirbti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaiko interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.

Teismas, atsižvelgdamas į šiame teismo sprendime išdėstytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, vaiko tėvo bei motinos turtinę padėtį, tai kad atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, o ieškovas kitų išlaikytinių neturi, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2020 m. gegužės 8 d.) iš atsakovės nepilnametės dukters A. E., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (CK 3.192, 3.200 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Kaip nustatyta aukščiau, šalių nepilnametė duktė pas tėvą persikėlė gyventi 2019 m. liepos mėn., ieškovas nurodė, kad atsakovė prie dukters išlaikymo neprisidėjo. Atsakovė duomenų, kurie pagrįstų, kad ji vykdė savo pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukterį nuo 2019 m. liepos mėn., nepateikė (CPK 178 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d., mėnesinę periodinę išmoką skaičiuojant po 150 Eur, t. y. 1 500 Eur (150 Eur x 10 mėn. = 1 500 Eur).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad nekliudo ir ateityje neketina kliudyti atsakovei bendrauti su dukra, ji su motina bendrauja pačios norimu laiku, todėl prašo nustatyti tokią atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią ji su vaiku galėtų netrukdomai bendrauti šalių suderintu laiku ir terminais. Teismo manymu ieškovo pasiūlyta atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų

Ieškovas įstatymo pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išvestinį reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bei 54 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Taigi, iš viso iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 129 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui byloje suteikta antrinė teisinė pagalba, garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Iš 2020 m. liepos 10 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teikiant ieškovui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą valstybė turėjo 296 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų (reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išvestinis reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo patenkintas visiškai, o reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 80 proc.), iš atsakovės priteistina 266,40 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo naikintinos. Į išlaikymo dydį įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant 2020 m. gegužės 11 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2012 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6279-328/2012 nustatytą nepilnametės A. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnametės A. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2012 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6279-328/2012 nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. E., gim. (duomenys neskelbtini), teikimo tvarką ir priteisti iš atsakovės L. E. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. E., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gegužės 8 d. (ieškinio teismui pateikimo dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės L. E. nepilnamečiam vaikui A. E., gim. (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.

Paskirti ieškovą E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters A. E., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovės L. E. bendravimo su nepilnamete dukterimi A. E., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią atsakovė su nepilnamečiu vaiku bendrauja šalių suderintu laiku ir terminais, atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus bei poreikius.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. E. valstybės naudai 129 Eur žyminio mokesčio (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660) bei 266,40 Eur išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikino išlaikymo priteisimą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. E. priteisimo – atsakovės L. E. sumokėtas sumas įskaityti į A. E. priteistą išlaikymą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.