Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą E. D. už tai, kad jis 2025 m. gegužės 3 d., 5.35 val., parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), važiuodamas prekybos salėje su valymo mašina, ištiesęs ranką, iš lentynos paėmė kirvių ir peilių galąstuvą „(duomenys neskelbtini)“, kurio kaina 22,99 Eur vertės (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), jį pasidėjo ant valymo mašinos šalia kojų ir išvažiavo už prekybinių kasų. Po to minėtą prekę paslėpęs įsinešė į (duomenys neskelbtini) sandėliuką ir apie 8.15 val., po darbo eidamas namo, į apsaugos postą neužėjo, nors iš sandėliuko išsinešė maišelį, ir kasoje už minėtą prekę neužmokėjo.

2. (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 25 d. nutarimu E. D. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur bauda. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutartimi E. D. atstovo (duomenys neskelbtini) G. V. skundas netenkintas, (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus 2025 m. birželio 25 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3.5. Taigi byloje nebuvo nustatytas ir identifikuotas daiktas ar prekė, kaip vagystės dalykas, nėra nustatyta objektyviais ir leistinais įrodymais, kad E. D. daiktą pasisavino, jį išgabendamas už parduotuvės kasų, už jį nesumokėdamas, ir tokiu būdu padarė žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. D. neturėjo tikslo vogti ar pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių, nes suprato ir žinojo, jog visas jo elgesys parduotuvėje ir už jos ribų yra fiksuojamas vaizdo kameromis.

4. (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. K. pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. D. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 7 d nutartį.

4.1. Nurodoma, kad E. D. apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant nutarimą ne teismo tvarka ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, dėl kurių būtų pagrindas pripažinti, kad jo veikoje nėra nusižengimo požymių ir būtų galima nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Institucijos nuomone, tiek Institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas, tiek pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsti ir teisėti, priimti remiantis byloje surinktais neabejotinais įrodymais, kurie buvo visapusiškai, objektyviai ištirti ir įvertinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės, padarius ANK 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, akcentuodamas aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).

6. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį administracinę bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, įvertinęs skundžiamos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingas, byloje surinktais duomenimis patvirtintas išvadas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

7. E. D. Institucijos 2025 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2025 m. gegužės 3 d., 5.35 val., parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), važiuodamas prekybos salėje su valymo mašina, ištiesęs ranką, iš lentynos paėmė kirvių ir peilių galąstuvą „(duomenys neskelbtini)“, kurio kaina 22,99 Eur (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), jį pasidėjo ant valymo mašinos šalia kojų ir išvažiavo už prekybinių kasų. Po to minėtą prekę paslėpęs įsinešė į (duomenys neskelbtini) sandėliuką ir apie 8.15 val., po darbo eidamas namo, į apsaugos postą neužėjo, nors iš sandėliuko išsinešė maišelį, ir kasoje už minėtą prekę neužmokėjo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. spalio 7 d. nutartimi paliko galioti Institucijos nutarimą, konstatuodamas, kad nėra abejonių, jog E. D. paimtą prekę išvežė už prekybos salės ribų, aiškiai suvokdamas, kad daro svetimo turto vagystę. ANK 108 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, svetimo turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nagrinėjamu atveju E. D. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, vadinasi, administracinė atsakomybė pagal ANK 108 straipsnį kyla, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija 150 Eur dydžio sumos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ANK 108 straipsnis nėra išskirtas į dalis, straipsnis susideda tik iš dispozicijos ir sankcijos, todėl Institucijos 2025 m. birželio 25 d. nutarimo nuoroda į ANK 108 straipsnio 1 dalį nėra teisinga, vis dėlto, tai nedaro įtakos apelianto teisinei padėčiai, nes toks rašymo apsirikimas neapsunkino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybės suvokti inkriminuojamo administracinio nusižengimo aplinkybių.

8. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Be to, administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022).

9. Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. D. neigia įvykdęs vagystę. Vertinant paties apelianto duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad jis, duodamas paaiškinimus, nebuvo nuoseklus. Teisminio nagrinėjimo metu, įvertinęs pradžioje peržiūrėtų vaizdo įrašų turinį, jis paaiškino, kad paėmė prekę ir padėjo ją prieš apsaugos vartelius esančiuose pirkinių krepšeliuose, nurodydamas, kad tos vietos, kur jis paliko prekę, nė viename vaizdo įraše nesimato, o jau atnaujinus įrodymų tyrimą bei peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), jis jau neatsiminė ir negalėjo pasakyti, ar jis prekę pasiėmė ir iš karto su savimi išvežė, ar paliko vietoje, ar paliko prie krepšelių, nurodydamas, kad prekės tikrai neišvežė už vartelių. Apylinkės teismo išvados dėl E. D. kaltės, priešingai nei vertina apeliantas, pagrįstos ir atitinka byloje esančius įrodymus. Apelianto pateikiami argumentai dėl kaltės nebuvimo jo veiksmuose, atmetant visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nepaneigia apylinkės teismo išvadų, jog E. D. paimtas prekes išvežė už prekybos salės ribų, aiškiai suvokdamas, kad daro svetimo turto vagystę. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad E. D. kaltę patvirtina byloje esantys ir teismo posėdžio metu patikrinti įrodymai, o būtent: pareiškime dėl prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ įvykdytos vagystės užfiksuotos nusižengimo padarymo aplinkybės, liudytojos B. G. paaiškinimai, byloje esantys vaizdo įrašai.

10. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų vaizdo įrašų matyti, kaip E. D. važiuoja valymo mašina, privažiuoja prie prekių prekystalio, ištiesia ranką, paimą prekę ir pasilenkęs padeda ją kojų srityje, nuvažiuoja, toliau matyti, kaip jis pravažiuoja pro parduotuvės apsauginius vartelius, privažiuoja prie patalpos durų, sustoja, kažką pasilenkęs paima prie kojų, atsistoja, atidaro duris ir įeina į patalpą. Taigi iš vaizdo įrašų matyti, jog E. D. paėmė prekę ir už ją nesumokėjęs išsivežė už prekybos salės ribų. Be minėtų vaizdo įrašų, E. D. kaltę patvirtina ir liudytojos B. G. parodymai. B. G. 2025 m. birželio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 12 d. atėjusi į darbą pasigedo kelių prekių „(duomenys neskelbtini)“. Sužinojusi jų likutį, pradėjo žiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus ir pamatė, kaip gegužės 3 d. E. D. paima „(duomenys neskelbtini)“ galąstuvą, pasideda ant valymo mašinos šalia kojų ir išvažiuoja į (duomenys neskelbtini) sandėliuką, kuris yra už kasų. Taip pat nurodė, kad parduotuvėje yra nustatyta tvarka, kuomet darbuotojai ateina į darbą per rampą, kai dar nėra apsaugos, atsineštas prekes darbuotojai atsižymi prie priėmėjos, kuri uždeda lipdukus. Atsidarius parduotuvei, visi darbuotojai ateina pas (duomenys neskelbtini) atsižymėti. Nusipirkus prekes parduotuvėje, einant namo, prekes su pirkimo čekiu būtina parodyti (duomenys neskelbtini). Taigi iš liudytojos B. G. paaiškinimų matyti, kad ji, pastebėjusi prekių trūkumą, peržiūrėjo vaizdo įrašus ir nustatė, kad prekes paėmė E. D. ir, nesumokėjęs už jas, prasivežė pro kasas. Nėra jokio pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog liudytojos B. G. paaiškinimai yra prieštaringi, juos įvertinęs, aukštesnės instancijos teismas jokių prieštaravimų nekonstatavo. Atkreiptinas dėmesys, jog nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apelianto ir liudytojos B. G. santykiai yra konfliktiški, tačiau apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nenustatyta, kad liudytoja būtų suinteresuota bylos baigtimi, šališka ar neobjektyvi. Šiuo atveju nėra pagrindo netikėti liudytojos parodymais, juo labiau, kad juos atitinka pateikti vaizdo įrašai.

11. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama aplinkybei, jog nėra aišku, kaip buvo nustatyta paimta prekė. Tačiau šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip pažymėjo apylinkės teismas, nors iš vaizdo įrašų nematyti, kokias tiksliai prekes paėmė apeliantas, tačiau aiškiai matomos prekių paėmimo vietos – prekių skyriai. Liudytoja B. G. patvirtino, kad prekės buvo identifikuotos pagal analogišką prekių buvimo vietą parduotuvės salėje. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog, nors ir negalima įžiūrėti, kokią konkrečiai prekę išsinešė E. D., jo rankose laikomas daiktas yra nedidelės apimties, vizualiai panašus į nutarime nurodytą prekę. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, E. D. paimtas daiktas nėra vizualiai panašus į vieno litro valymo skystį ir grindų šluostę, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Apeliantas taip pat teigia, kad iš vaizdo įrašų matosi, kad jis pravažiuoja su valymo mašina pro apsaugos vartelius, kurie nesureaguoja ir nesignalizuoja, jog pro juos yra gabenamos prekės, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia E. D. kaltės padarius administracinį nusižengimą. Kaip kitoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino nukentėjusiojo įgaliotas atstovas, minėtos prekės apsaugų neturėjo, todėl argumentas, kad pravažiuojant parduotuvės apsauginiai varteliai nesureagavo, atmetamas kaip nepagrįstas.

12. Apeliaciniame skunde taip pat labai išsamiai aptariami vaizdo įrašai. Visų pirma, pažymėtina, jog Institucija pateikė kelis vaizdo įrašus iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, nes filmuota buvo skirtingomis kameromis iš skirtingų parduotuvės vietų. Vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo modifikuotas, t. y. nebuvo pakeistas jo turinys, ir trukmė (11 sekundžių), skirtingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, o formato pakeitimas paties įrašo turinio nemodifikuoja, tik sudaro galimybę jį žiūrėti skirtingų įrenginių pagalba. Be to, iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog prie pirkinių krepšelių, kurie prie įėjimo buvo sustatyti tvarkingai, E. D. nestabtelėjo ir net prilėtino, o nuvažiavo prie sandėliuko, į kurį įeidamas pasiėmė daiktus nuo plovimo mašinos. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, įvertinęs vaizdo įrašuose užfiksuotus apelianto veiksmus, jų eigą, liudytojos paaiškinimus, taip pat atsižvelgdamas į jo teiginius, stokojančius nuoseklumo, sprendžia, kad E. D. tyčią patvirtina objektyvieji nusižengimo požymiai, t. y. jo atlikti veiksmai, jų eiga bei pobūdis. Vadinasi, darytina išvada, kad E. D. veiksmuose nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji sudėties požymiai, dėl to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. D. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs minėtą nusižengimą.

13. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius duomenis, tinkamai juos įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. E. D. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje, visiškai įrodyta, jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas. Taigi keisti ar naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutarties dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. D. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. D. skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.