Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo daugiabučio namo savininkų bendrija „N.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 450 Eur turtinės žalos atlyginimo, 12,14 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Į teismo posėdį atsakovė neatvyko. Pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodytos posėdžio atidėjimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Atsakovei ne kartą buvo išaiškinta, jog ji turi teisę kreiptis į advokatą dėl atstovavimo, taip pat atsakovei buvo išaiškinta, jog į posėdį gali jungtis nuotoliniu būdu. Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdžiai ne kartą buvo atidėti dėl atsakovės nedalyvavimo. Atsakovė buvo įpareigota į bylą pateiki duomenis apie ligos pobūdį, siekiant nustatyti, ar sveikatos sutrikimai yra esminė priežastis dėl negalėjimo atvykti į teismo posėdį ar jungtis į posėdį nuotoliniu būdu. Atsakovė byloje pateikė medicininį išrašą, tačiau pateiktas išrašas yra blogos kokybės, neįskaitomas, taip pat manytina, kad tai yra medicininis siuntimas, todėl šiuo atveju teismas laiko, kad atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimų, t. y. nepateikė duomenų apie ligos diagnozę, nesikreipė į advokatą, taip pat prie posėdžio neprisijungė nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 5–7 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, dėl kurio atsakinga buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė – atsakovė R. K., ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkei išmokėjo 450 Eur žalos kompensaciją. 2019 m. spalio 20 d. ieškovė siuntė atsakovei pretenziją dėl 450 Eur išmokos išieškojimo, tačiau atsakovė ieškovei draudimo išmokos negrąžino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.987 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės ir draudėjos – buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės, buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė išmokėjo būstą apsidraudusiam asmeniui draudimo išmoką draudžiamuoju pripažinto įvykio sukeltai žalai atlyginti. Ieškovė nurodo, jog žala kilo dėl atsakovės kaltės.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos A. T. 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos A. T. 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos A. T. 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

Ieškovė reikalavimus atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas iš atsakovei priklausančio buto, taip atsirado žala turtui, žala yra tiesioginis atsakovės veiksmų rezultatas.

Atsikirsdama į ieškinį, atsakovė nurodo, jog vanduo į apdraustas patalpas pateko ne iš jos buto, dėl vandens patekimo galimai kalti yra tretieji asmenys, o kaimynės bute esančios apipylimo dėmės yra iš seniau.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos A. T. 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos A. T. praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos A. T. 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo aplieptas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, apdraustas butas buvo aplietas iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė byloje pateikė DNSB „N.“, kuri administruoja namą, adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 10 d. el. laišką, kuriuo paaiškintos draudžiamojo įvykio aplinkybės bei konstatuotas faktas, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš buto, adresu (duomenys neskelbtini) (atsakovės buto). Trečiasis asmuo DNSB „N.“ taip pat pateikė fotonuotraukas, kurių pagrindu buvo konstatuota atsakovės kaltė dėl apliejimo. Tuo tarpu atsakovė jokių duomenų, paneigiančių ieškovės nustatytas aplinkybes, ar duomenų, patvirtinančių jos (atsakovės) nurodytas aplinkybes, nepateikė (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Iš byloje pateiktų trečiojo asmens DNSB „N.“ duomenų nustatyta, jog 2019 m. spalio 7 d. buvo apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatyta, kad šlampa buto lubos bei siena. Buto apžiūra fiksuota fotonuotraukomis, kurios patvirtina trečiojo asmens nustatytas aplinkybes, t. y. iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad yra drėgnos sienos bei lubos. Namą administruojanti bendrija avarijos priežasčiai nustatyti 2019 m. spalio 8 d. pateko į atsakovės butą, adresu (duomenys neskelbtini), esantį virš buto adresu (duomenys neskelbtini). Bendrijos pirmininkės paaiškinimais bei byloje pateiktomis fotonuotraukomis nustatyta, kad atsakovės bute esanti santechnika yra netvarkinga, maišytuvas aprištas / apvyniotas medžiaga, ties maišytuvu siena drėgna. Bendrijos pirmininkė taip pat nurodė, kad nuėmus nuo maišytuvo apvyniotą medžiagą, iš jo pradėjo skverbtis vanduo, nes jis buvo įtrūkęs. Iš paminėtų aplinkybių, darytina neabejotina išvada, jog būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. dėl jos, kaip buto savininkės, nesugebėjimo tinkamai prižiūrėti savo turtą, buvo padaryta žala žemiau esančiam butui (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog atsakovė teigia, kad bendrijos pirmininkė neteisėtai fotografavo jos bute, jokių duomenų, paneigiančių, kad avarijos priežasčiai nustatyti pateiktos fotonuotraukos neatitinka tuo metu atsakovės bute buvusios padėties, nėra pateikta (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Priešingai, pati atsakovė pripažįsta, jog jos bute buvo trūkęs vonios maišytuvas, ji kreipėsi į bendrijos pirmininkę, kad name būtų užsuktas vanduo. Tačiau teismas kritiškai vertina atsakovės teiginius, jog maišytuvas jos bute prakiuro vėliau negu buvo nustatytas lašėjimas žemiau esančiame bute, kadangi pačios atsakovės nurodytos aplinkybės yra prieštaringos. Atsakovė nurodo, kad 2019 m. spalio 7 d. anksti atėjo kaimynė iš 12 buto, teigdama, kad ji (atsakovė) apipylė ją (kaimynę). Atsakovė nurodė, kad dėl visa ko, gavusi skundą iš kaimynės, užsuko vandenį. Iš trečiojo asmens pateiktų duomenų nustatyta, kad pranešimas dėl apliejimo iš 12 buto buvo gautas 2019 m. spalio 7 d. apie 16 val., butas apžiūrėtas ir nustatyta, kad šlampa buto lubos 2019 m. spalio 7 d. 17.10 val. Taigi, jeigu, kaip teigia atsakovė, ji buvo užsukusi vandenį po pasikalbėjimo su kaimyne, tai nežinia, kokiu būdu į butą Nr. 12 pratekėjo vanduo. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių kitų duomenų į bylą, kad galimai butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas ne iš viršuje esančio buto, byloje nėra pateikta (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Todėl teismas anksčiau paminėtus atsakovės teiginius, jog maišytuvas jos bute prakiuro vėliau, vertina kaip gynybinę poziciją ir siekį išvengti atsakomybės (CPK 185 straipsnis). Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš atsakovės buto, aplinkybė, kada tiksliai buvo apipylimas – 2019 m. spalio 5 d. ar 2019 spalio 7 d., esminės reikšmės paties draudžiamojo įvykio konstatavimui neturi.

Atsakovė taip pat teigė, kad pas ją pačią iš kažkur skverbėsi vonioje vanduo, kad, nors namas ir renovuotas, tačiau niekas tinkamai netikrino ir nežiūrėjo santechnikos. Dėl šių atsakovės teiginių visų pirma pažymėtina, jog jie yra deklaratyvūs. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, kad į jos pačios butą iš kažkur skverbėsi vanduo ar kad namo bendrojo naudojimo santechnika buvo netvarkinga (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Antra, trečiasis asmuo į bylą pateikė pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalą, į kurį įrašomi pastebėti defektai ir trūkumai, tačiau jokie defektai ar trūkumai draudžiamojo įvykio metu fiksuoti nebuvo. Taigi, byloje pateikti duomenys paneigia atsakovės teiginius, jog niekas netikrina ir nežiūri santechnikos ar kad dėl vandens pratekėjimo galimai kalti tretieji asmenys (CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju svarbu paminėti ir tai, kad teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė taip pat patvirtino, jog jokie bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos remonto darbai po draudžiamojo įvykio nebuvo atliekami. Duomenų, paneigiančių tokias aplinkybes, byloje nėra pateikta. Vadinasi, buto, adresu (duomenys neskelbtini), apliejimas buvo sąlygotas netinkamos santechnikos priežiūros atsakovės bute ir ją sutvarkius buvo pašalinta žalos atsiradimo priežastis. Tokias aplinkybes, kad 2019 m. spalio 8 d. maišytuvas buvo sutvarkytas ir vanduo nebebėgo, nurodė ir pati atsakovė.

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog atsakovė į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių savo atsakomybę dėl draudžiamojo įvykio (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl atsakovės teiginių, kad dėmės žemiau esančiame bute buvo iš anksčiau, pastebėtina, kad byloje pateikti trečiojo asmens paaiškinimai bei fotonuotraukos patvirtina egzistavusį apliejimą būtent laikotarpiu, o tuo tarpu pati atsakovė jokių tai paneigiančių duomenų į bylą nepateikė.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, kurio 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (Lietuvos A. T. 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, nustatantis statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, taip pat pateikia bendrosios statinio inžinerinės sistemos bei vartotojo inžinerinės sistemos sąvokas ir jas atriboja. Reglamento 6.9 punkte pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad avarija įvyko dėl atsakovės vonioje esančio maišytuvo. Maišytuvas yra atsakovei priklausančios inžinerinės sistemos dalis. Byloje nustatyta, kad avarija įvyko, kadangi buvo prakiuręs atsakovės vonioje esantis maišytuvas. Maišytuvu naudojasi atsakovė, todėl laikytina, kad už bute įrengtą maišytuvo sandarumą yra atsakinga buto savininkė – atsakovė.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovei (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Taigi bylos duomenys patvirtina, kad turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš buto, esančio virš ieškovės apdraustos patalpos, t. y. iš atsakovei priklausančio buto. Ieškovė apskaičiavo dėl įvykio patirtus nuostolius ir atlygino dėl įvykio nuostolių patyrusiam asmeniui žalą. Nors atsakovė nurodė, kad priskaičiuoti 462,14 Eur už jau sugadintą turtą yra be pagrindo, tačiau ieškovės nurodyto žalos dydžio nenuginčijo, kokių nors kitokių skaičiavimų, priešpriešinių įrodymų nepateikė (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės kilimui, todėl ieškinys dėl 450 Eur žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu, įrodytu ir yra tenkintinas (CPK 185 straipsnis, CK 6.249 straipsnis, 6.266 straipsnis, CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 12,14 Eur palūkanas, kaip kompensaciją už minimalius ieškovės nuostolius, patirtus dėl laiku neatlygintos žalos, paskaičiuotas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2019 m. lapkričio 10 d.) iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsiradusi regresinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti iki ieškinio priėmimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovė paskaičiavo 12,14 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, todėl šis ieškovės reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 12,14 Eur palūkanų.

Teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos A. T. 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti motyvai ir argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje patyrė 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminio mokesčio išlaidos bei 70,08 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Visiškai tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 85,08 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas iš atsakovės R. K. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, 12,14 Eur (dvylika eurų keturiolika centų) kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 462,14 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų keturiolikos centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.