- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- e2A-947-613/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04206-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo daugiabučio namo savininkų bendrija „Neris“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 450 Eur turtinės žalos atlyginimo, 12,14 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2019 m. spalio 5 d. buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. sausio 26 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. vasario 1 d.) (toliau Taisyklės). Ieškovė nurodo, kad pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. 12 remonto kaina sudaro 450 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Apdraustas butas buvo užlietas iš atsakovei R. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra virš buto Nr. 12. Ieškovė pažymi, jog siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala nebuvo atlyginta, todėl ji priteistina.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2019 m. spalio 7 d. anksti atėjo kaimynė iš 12 buto, teigdama, kad ji (atsakovė) apipylė ją (kaimynę). Spalio 5-6 d. ji (atsakovė) su sūnumi buvo namie ir pas ją namuose visur buvo sausa. Nuėjusi pas kaimynę, pamatė tik sausas dėmes ant sienų, visur buvo sausa. Kaimynė pasakė, kad dėmes yra iš daug seniau. Kaimynė prieš mėnesį jau buvo skundusis, kad ji (atsakovė) jau ją buvo apipylusi vandeniu, teigė, kad yra dėmės, tačiau namo pirmininkė paaiškino, jog jau seniau buvo dėmės, kai buvo renovuojamas namas. Atsakovė nurodo, kad dėl visa ko, gavusi skundą iš kaimynės, užsuko vandenį. 2019 m. m. spalio 7 d. grįžusi iš darbo (12–13 val.), užėjo pažiūrėti, sienos buvo sausos, vanduo nelašėjo. Tą pačią dieną pas ją į vonią pradėjo skverbtis vanduo, kaupėsi ant grindų (vanduo buvo užsuktas). Vandenį valė ir perspėjo pirmininkę. Pirmininkė liepė susiekti su santechniku. Santechnikas pažiūrėjęs pasakė, kad vamzdžiai seni, todėl prabėgo vanduo. Įtrūko maišytuvo šonas ir ėmė purkšti. Įtrūkimas buvo mažas. Įtrūkimą aprišo drėgmę sugeriančia medžiaga, o po apačia padėjo platų dubenį. Namo santechnikas atsisakė padėti. Ieškovė paaiškina, kad tą dieną buvo pajungtas šildymas ir padidintas slėgis, todėl maišytuvas neatlaikė. Naktį vandens tekėjimas liovėsi. Ryte žadėjo ateiti jos surastas santechnikas, bet neatėjo. Kadangi lašėjimas nesiliovė, susisiekė su namo primininke ir paprašė, kad užsuktų namo vandenį. 2019 m. spalio 8 d. atėjo pirmininkė, vanduo dar nebuvo užsuktas, nuėmė (atvyniojo) medžiagą nuo maišytuvo ir vanduo ėmė trykšti iš tos vietos, kur buvo įtrūkęs. Ji taip pat nuėmė dubenį ir pradėjo fotografuoti, neva, kaip buvo užlieta kaimynė. Teigia, kad tokios nuotraukos negali būti kaip įrodymas. Namuose vanduo buvo išjungtas, bet iš maišytuvo jis vis vien bėgo. Mano, kad sandėliuke kažkas tyčia atsuko sklendę ir padidino vandens padavimą. Jos pakviestas inžinierius nuėjo į sandėliuką ir užsuko sklendę, tada vanduo nustojo bėgti. Maišytuvas buvo pakeistas ir po to pastebėjo, kad jos buto sienos atrodo labai panašiai kaip kaimynės. Atkreipia dėmesį, kad kaimynė nurodė, jog buvo apipilta spalio 5 d., nors spalio 7 d. ji (atsakovė) matė tik sausas dėmes, kurios jau buvo iš seniau. Mano, kad dėmės iš seniau yra po renovacijos, kai buvo apipiltas koridorius. Teigia, kad ieškovė turėtų pateikti fotonuotraukas, kaip atrodė kaimynės butas prieš 2019 m. spalio 5–7 d. apipylimą. Akcentuoja, kad 2019 m. spalio 7 d. įvykio niekas netyrė, ieškovės ekspertai buto net neapžiūrėjo, turtą galimai sugadino tretieji asmenys. Teigia, kad priskaičiuoti 462,14 Eur, už jau sugadintą turtą, yra be pagrindo.
4. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad 2019 m. spalio 7 d., apie 16 val., 12 buto savininkė kreipėsi dėl apliejimo, kad laša nuo lubų, šlampa koridoriaus, tualeto sienos. 17 val. buvo apžiūrėtas 12 butas ir nustatyta, kad vanduo liejosi iš viršutinio 15 buto. Vakare (2019 m. spalio 7 d.) šlapti nustojo. 2019 m. spalio 8 d. 8.20 val. 15 buto savininkė telefonu paprašė užsukti bendro stovo vandenį, kadangi prakiuro vonioje maišytuvas ir, uždarius ventilį bute, vis tiek siurbiasi vanduo. Atsakingas už pastato bendro naudojimo vandentiekį santechnikas-šilumininkas užsuko stovo vandenį iki 16 val. (2019 m. spalio 8 d.), apie 16 val. patekus į 15 butą, nustatyta, kad 12 buto užpylimo priežastys – netvarkinga santechnikos būklė 15-ame bute, kiauras maišytuvas vonioje. Pastate, (duomenys neskelbtini), už vandentiekio, kanalizacijos, šilumos bendro naudojimo sistemų priežiūrą atsakingas kvalifikuotas specialistas – A. R.. 2017 m. lapkričio 15 d. pastate, adresu (duomenys neskelbtini), užbaigta renovacija pagal modernizavimo programą, pastato bendro naudojimo vamzdynas pakeistas, bendro naudojimo vamzdynų būklė tvarkinga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys tenkintas. Teismas nusprendė priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės R. K. 450 Eur turtinės žalos atlyginimo, 12,14 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 462,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo motyvai:
5.1. Teismas remdamasis pirmininkės paaiškinimais bei byloje pateiktomis fotonuotraukomis nustatė, kad atsakovės bute esanti santechnika yra netvarkinga, maišytuvas aprištas/apvyniotas medžiaga, ties maišytuvu siena drėgna, o nuėmus nuo maišytuvo apvyniotą medžiagą, iš jo pradėjo skverbtis vanduo, nes jis buvo įtrūkęs, todėl teismas iš paminėtų aplinkybių, padarė išvadą, jog būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. dėl jos, kaip buto savininkės, nesugebėjimo tinkamai prižiūrėti savo turtą, buvo padaryta žala žemiau esančiam butui (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
5.2. Teismas atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, jog atsakovė teigia, kad bendrijos pirmininkė neteisėtai fotografavo jos bute, jokių duomenų, paneigiančių, kad avarijos priežasčiai nustatyti pateiktos fotonuotraukos neatitinka tuo metu atsakovės bute buvusios padėties, nėra pateikta (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Priešingai, pati atsakovė pripažino, jog jos bute buvo trūkęs vonios maišytuvas, tačiau teismas kritiškai vertino atsakovės teiginius, jog maišytuvas jos bute prakiuro vėliau negu buvo nustatytas lašėjimas žemiau esančiame bute, kadangi pačios atsakovės nurodytos aplinkybės yra prieštaringos.
5.3. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad jokių kitų duomenų į bylą, kad galimai butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas ne iš viršuje esančio buto, byloje nėra pateikta (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Todėl teismas anksčiau paminėtus atsakovės teiginius, jog maišytuvas jos bute prakiuro vėliau, vertino kaip gynybinę poziciją ir siekį išvengti atsakomybės (CPK 185 straipsnis). Taip pat teismas pažymėjo, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš atsakovės buto, aplinkybė, kada tiksliai buvo apipylimas – 2019 m. spalio 5 d. ar 2019 spalio 7 d., esminės reikšmės paties draudžiamojo įvykio konstatavimui neturi.
5.4. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, kad į jos butą iš kažkur skverbėsi vanduo ar kad namo bendrojo naudojimo santechnika buvo netvarkinga (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Teismas remdamasis trečiojo asmens į bylą pateiktu pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalu, į kurį įrašomi pastebėti defektai ir trūkumai, tačiau jokie defektai ar trūkumai draudžiamojo įvykio metu fiksuoti nebuvo. Todėl teismas padarė išvadą, kad pateikti duomenys paneigia atsakovės teiginius, jog niekas netikrina ir nežiūri santechnikos ar kad dėl vandens pratekėjimo galimai kalti tretieji asmenys (CPK 185 straipsnis).
5.5. Teismas nustatė, kad avarija įvyko dėl atsakovės vonioje esančio maišytuvo, o kadangi atsakovė naudojasi minėtu maišytuvu, todėl teismas konstatavo, kad už bute įrengtą maišytuvo sandarumą yra atsakinga buto savininkė – atsakovė.
5.6. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nors atsakovė ir nurodė, kad priskaičiuoti 462,14 Eur už jau sugadintą turtą yra be pagrindo, tačiau ieškovės nurodyto žalos dydžio nenuginčijo, kokių nors kitokių skaičiavimų, priešpriešinių įrodymų nepateikė (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis), todėl padarė išvadą, kad egzistuoja visos sąlygos, būtinos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės kilimui.
5.7. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsiradusi regresinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti iki ieškinio priėmimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės reikalavimą tenkino ir ieškovei iš atsakovės priteisė 12,14 Eur palūkanų.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą ir išnagrinėti bylą iš esmės. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo prašė, atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi ji tuo metu turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir jis buvo tęsiamas, dėl šių priežasčių ir jaučiamo skausmo negalėjo tinkamai išsimiegoti ir blaiviai mąstyti dėl šių priežasčių negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose.
6.2. Mano, kad teismas išklausė tik vieną pusę ir priimti sprendimą paskubėjo, kadangi ji su minėtu sprendimu nesutinka, kadangi 2019 m. spalio 7 d. vanduo bėgo ne iš jos maišytuvo, kadangi vėliau įtrūkus buvo įžiūrima dulksna, tačiau pridėjus ranką nieko nesijautė. O sekančią dieną kai jau pradėjo bėgti vanduo pirmininkė tyčia įjungė vandenį, atvyniojo medžiagą nuo maišytuvo, kad apeliantė atrodytų kalta.
6.3. Teigia, kad vanduo bėgo iš 12 buto, tai rašo ir pati ieškovė, kadangi minėjo, kad per 12 butą buvo apipiltas butas. Pas atsakovę namuose buvo atliktas remontas, o maišytuvas atrodė nepriekaištingai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas atsakovės skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei paliktinas galioti.
7.2. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė nei karto nepateikė teismui reikalingos formos medicininės pažymos, patvirtinančios negalėjimą atvykti į teismo, ikiteisminio tyrimo ar karo prievolės įstaigą. Atsakovė teikė teismui tik nedarbingumą patvirtinančius dokumentus, tačiau atitinkamos formos pažymos teismui neteikė. Nėra duomenų, kad atsakovė būtų siekusi pasirūpinti ir tinkamu atstovavimu byloje, o prašymai atidėti nagrinėjimą būdavo teikiami prieš pat posėdžius. Teismas ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą, tenkindamas atsakovės prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.
7.3. Nurodo, kad atsakovė nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis tinkamai ir rūpestingai, faktinių aplinkybių, kurios dėstomos apeliaciniame skunde, ji teismui rašytine forma neteikė. Pirmosios instancijos teisme atsakovės atžvilgiu buvo priimtas ir sprendimas už akių, kuris vėliau atsakovės prašymu buvo panaikintas, tačiau net ir panaikinus sprendimą už akių atsakovė procese neveikė aktyviai ir sąžiningai. Todėl atitinkami apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės pažeistų teisių, išnagrinėjant bylą jai nedalyvaujant, yra nepagrįsti. Teismas šiuo atveju tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.
7.4. Pažymėjo, kad iš byloje pateiktos bendro naudojimo objektų valdytojo informacijos, vanduo iš tikro sunkėsi iš atsakovei priklausančio buto ir šio prasisunkimo priežastis nebuvo susijusi su bendro naudojimo inžinerinės įrangos gedimais. Bendrija nustatė galimą avarijos priežastį ir apie tai pateikė duomenis tiek ieškovei žalos administravimo procese, tiek ir teismui į bylą. Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti žalos atsiradimo priežastį, tačiau ji į bylą nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos atsakomybės nebuvimą. Apeliacinis skundas yra paremtas tik atsakovės subjektyviais pamąstymais ir pasvarstymais versijų kėlimu, tačiau tai negali būti laikoma pakankamu įrodymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
9. Apeliantė (atsakovė) prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
10. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 5–7 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, dėl kurio atsakinga buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė – atsakovė R. K., ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkei išmokėjo 450 Eur žalos kompensaciją. 2019 m. spalio 20 d. ieškovė siuntė atsakovei pretenziją dėl 450 Eur išmokos išieškojimo, tačiau atsakovė ieškovei draudimo išmokos negrąžino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
13. Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti tik aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo, turto techninės būklės nepalaikymo tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas, netinkamas naudojimas reiškia ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
15. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
16. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą jai nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nei karto nepateikė teismui reikalingos formos medicininės pažymos, patvirtinančios negalėjimą atvykti į teismo posėdį. Atsakovė teikė teismui tik nedarbingumą patvirtinančius dokumentus, tačiau ne kiekvienas sveikatos sutrikimas yra kliūtis dalyvauti bylos nagrinėjime, o atsakovė atitinkamos formos pažymos teismui neteikė. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų siekusi pasirūpinti ir tinkamu atstovavimu byloje, o prašymai atidėti nagrinėjimą būdavo teikiami prieš pat posėdžius. Teismas ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą, tenkindamas atsakovės prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Todėl atitinkami apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės pažeistų teisių, išnagrinėjant bylą jai nedalyvaujant, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai taikė proceso teisės normas.
17. Apeliantės apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad jos bute esantis maišytuvas atrodė nepriekaištingai, kadangi pas ją namuose buvo atliktas remontas ir vanduo bėgti iš jos maišytuvo negalėjo. Tačiau atsakovė taip pat teigia, maišytuvas buvo įtrūkęs ir iš jo ėjo vandens dulksna, apie tai ji informavusi namo pirmininkę, dėl to prašiusi užsukti vandenį, o pastaroji žinodama, kad apeliantei yra įtrūkęs maišytuvas, atsuko vandenį, dėl to užliejimas įvyko ne dėl apeliantės kaltės, o dėl namo pirmininkės veiksmų.
18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 61 punktas).
19. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant žalos, patirtos dėl užpylimo, atlyginimo klausimą, ieškovė neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, užtenka įrodyti, kad užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Šioje byloje atsakovė nesutinka, kad dėl jos veiksmų buvo padaryta žala, taip pat prieštaringai nurodo vandens užpylimo šaltinius. Nagrinėjamu atveju bylos ypatumas tas, kad atsakovė kvestionuoja, dėl kieno kaltės įvyko užpylimas, mano, kad avarija įvyko ne dėl apeliantės kaltės, o dėl namo pirmininkės veiksmų, dėl kurių įvyko užpylimas.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas. Iš byloje esančio namo administratorės DNSB „Neris“ administruojančios namą, adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 10 d. el. laiško paaiškinimo, matyti, kad nustatytos draudžiamojo įvykio aplinkybės bei konstatuotas faktas, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš buto, adresu (duomenys neskelbtini) (priklausančio atsakovei). Byloje esančios trečiojo asmens DNSB „Neris“ pateiktos foto fiksacijos, kurių pagrindu buvo konstatuota atsakovės kaltė dėl apliejimo. Tuo tarpu atsakovė jokių duomenų, paneigiančių ieškovės nustatytas aplinkybes, ar duomenų, patvirtinančių jos (atsakovės) nurodytas aplinkybes, nepateikė.
21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių savo atsakomybę dėl draudžiamojo įvykio. Atsakovės deklaratyvūs teiginiai, kad pirmininkės veiksmai (vandens pajungimas, maišytuvo izoliacinės medžiagos atrišimas) lėmė maišytuvo įtrūkimą, niekuo nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad fotonuotraukomis nustatyta, kad atsakovės bute esanti santechnika yra netvarkinga, maišytuvas aprištas(apvyniotas) medžiaga, ties maišytuvu siena drėgna. Bendrijos pirmininkės aiškinimu nuėmus nuo maišytuvo apvyniotą medžiagą, iš jo pradėjo skverbtis vanduo, nes jis buvo įtrūkęs. Todėl atsakovės teiginiai, kad pratekėjimas įvyko dėl to, kad bendrijos pirmininkė nuėmė apvyniotą medžiagą yra atmestini, kadangi maišytuvo įtrūkimas buvo jau įsisenijęs, vien tai, kad nuėmus apvyniotą medžiagą pradėjo skverbtis vanduo darytina neabejotina išvada, jog būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. dėl jos, kaip buto savininkės, negebėjimo tinkamai prižiūrėti savo turtą, buvo padaryta žala žemiau esančiam butui.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje ne tiek buvo būtina nustatyti maišytuvo sumontavimo momentą, tačiau buvo būtina nustatyti žalos atsiradimo priežastį, ji ir buvo nustatyta.
23. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl atsakovės kaip buto savininkės pareigų, išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius buto savininkės teises ir pareigas, todėl, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai pripažino atsakovės atsakomybę bei pareigą kompensuoti dėl įvykio kilusią žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neįgyvendino jai teisės aktų nustatytų pareigų, dėl šių pareigų nevykdymo ieškovei kilo pareiga atlyginti žalą. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (trūkusio maišytuvo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, būtent dėl atsakovės veikimo susidarė sąlygos draudžiamajam įvykiui kilti ir žalai atsirasti. Nustačius minėtas aplinkybės, darytina išvada, kad egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovė ir kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245–6.249 straipsniai). Dėl to apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad atsakomybė atlyginti žalą kyla ne jai, o namo pirmininkei.
24. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (6.247 straipsnis).
25. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad teismas išsamiai vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, šalių argumentus, liudytojų parodymus, pasisakė dėl žalos kilimo priežasties, žalos dydžio ir jos apskaičiavimo įrodomosios reikšmės, t. y. išvadas darė iš byloje esančių įrodymų visumos. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė neteisingas išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
26. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.