Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.8; 2.3.10.6; 3.2.3.1; 3.2.3.9; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.1.2;

2020 m. lapkričio 10 d.

žodinio proceso tvarka neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. (Č.) ieškinį (patikslintą ieškinį) atsakovui P. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bei pagal atsakovo P. Č. priešieškinį ieškovei J. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo (kompensacijos priteisimo) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J. Č. kreipėsi 2013 m. balandžio 22 d. į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu P. Č., priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas P. Č. 2014 m. rugsėjo 4 d. pateikė Šiaulių apylinkės teismui šioje byloje priešieškinį, prašydamas nutraukti santuoką, sudarytą su ieškove J. Č., priteisti iš ieškovės piniginę kompensaciją už sugadintus šeimos daiktus, o daiktus priteisti ieškovei, išreikalauti iš Šiaulių apygardos prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Po to, 2014 m. spalio 29 d. atsakovas P. Č. pateikė patikslintą priešieškinį ir 2014 m. gruodžio 1 d. pateikė dar vieną patikslintą priešieškinį, kuriuo ir rėmėsi bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Ieškovės J. K. (buvusios Č.) patikslintas ieškinys, kuriuo ji rėmėsi galutinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu, buvo gautas ir priimtas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2020 m. kovo 10 d. Šiuo patikslintu ieškiniu ieškovė J. K. teismo prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) padarytą akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos tarp ieškovės J. K. ir atsakovo P. Č. įtraukimo į apskaitą Civilinės metrikacijos skyriuje, pripažįstant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo P. Č. kaltės. Ieškovės J. K. pavardė po akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo lieka dabartinė – K. Priteisti iš atsakovo P. Č. ieškovei J. K. 1450 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Pripažinti, kad ieškovė J. K. transporto priemonę „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis. Pripažinti, kad ieškovė J. K. 5/8 dalis transporto priemonės „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis. Padalinti ieškovei J. K. ir atsakovui P. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą natūra tokiu būdu: ieškovei J. K. priteisti natūra šiuos kilnojamuosius daiktus: dvivietį suoliuką – 150 Eur; paveikslą „Kaimas“ – 90 Eur; paveikslą „Valtis“ – 230 Eur; paveikslą „Ružavos gėlės“ – 115 Eur; paveikslą „Oranžinės“ – 230 Eur; paveikslą „Miestas“ – 115 Eur; sieninę spintą veidrodinėmis durimis – 60 Eur; kilimus, „ružavus“, laiptinėje, 2 vnt. – bendra 80 Eur; veidrodį su ornamentais puoštais rėmais – 60 Eur; mažą raudoną kėdę – 70 Eur; apvalų veidrodį – 60 Eur; aukšto slėgio įrenginį „Karcher“ – 85 Eur; konsolę – 200 Eur; veidrodį virš konsolės – 145 Eur; spinteles kiniškais motyvais, 3 vnt. – bendra 170 Eur; antikvarinę kėdę, mėlyną – 70 Eur; kailinį kilimą, rudą – 15 Eur; vonios spintelę – 50 Eur; vonios veidrodį, šviestuvą, pakabą – 100 Eur; medinį suolą – 90 Eur; pastatomą staliuką su stiklinėmis lentynomis – 30 Eur; varpus (dekoracija) – 60 Eur; pusrūsio veidrodį – 30 Eur; spintelę raižytomis kojomis, žalia – 100 Eur; svetainės šviestuvus, 2 vnt. – 100 Eur; šviestuvą baro kambaryje – 50 Eur; šviestuvą viduriniame kambaryje – 50 Eur; šviestuvą miegamojo kambaryje – 80 Eur; virtuvės šviestuvą – 30 Eur; šviestuvą tualete – 20 Eur; papuošalų mažą dėžutę – 30 Eur; 2 papuošimo pagalvėles – 30 Eur; vilnonį kilimą iš vidurinio kambario – 100 Eur; 6 karnizus su užuolaidomis – 420 Eur; vietinės televizijos stiprintuvą su instaliacine įranga – 30 Eur; alkoholinių gėrimų barą – 400 Eur; lovos čiužinius – 200 Eur; alkoholinių gėrimų kolekciją – 150 Eur; odinį minkštų baldų komplektą – 300 Eur; 2 dramblių skulptūras – 60 Eur; puoštą ornamentais žalvarinį indą – 30 Eur; medines vazas – 20 Eur; veidrodį tualete – 20 Eur; kėdes prie baro, 2 vnt. – 140 Eur; veidrodį virtuvėje – 85 Eur; lovos užtiesalą – 175 Eur; mažą kėdę, rusvos spalvos (fotelio formos) – 90 Eur; dekoratyvines dėžes, 6 vnt. – 45 Eur; kailinį kilimėlį, baltą – 15 Eur; sieninę 6 stumdomų durų spintą – 400 Eur; dviejų durų šaldytuvą „Whirpool“ – 400 Eur; mikrobangų krosnelę „Whirpool“ – 150 Eur; pastatomą ant spintelės šviestuvą – 100 Eur; virtuvės baldus – 300 Eur; dujinę viryklę – 20 Eur; karnizą su žaliuzėmis, virtuvėje – 30 Eur; stalą su kampiniu suoleliu ir kėdėmis – 100 Eur; skalbimo mašiną „Whirpool“ – 300 Eur; skalbinių džiovintuvą – 30 Eur; namų signalizaciją – 200 Eur; priešpirčio šviestuvus, 2 vnt. – 60 Eur; markizes, 3 vnt. – 90 Eur; miegamojo lovą ir 2 naktines spinteles – 850 Eur; stogą šašlykinei – 85 Eur, viso ieškovei prašomo priteisti natūra turto vertė – 8190 Eur.

Atsakovui P. Č. priteisti natūra šiuos kilnojamuosius daiktus: spintelę kiniškais motyvais ir du paveikslus, dengtus kriauklėmis – 600 Eur; paveikslą „Paryžius“ – 230 Eur; paveikslą „Rožės“, dideli rėmai – 175 Eur; paveikslą „Moteris“, dideli rėmai – 230 Eur; paveikslą „Vaikai“, dideli rėmai – 175 Eur; paveikslą „Mergaitė“, dideli rėmai – 230 Eur; paveikslą „Jūra“ (autorius B. G.) – 725 Eur; paveikslą „Jūra“ (1989 m.) – 175 Eur; paveikslą „Lelijos“ – 60 Eur; fotoaparatą „Sony“, „ružavas“ – 30 Eur; paveikslą „Laivas“ (autorius B. G., 1991 m.) – 580 Eur; paveikslą „Indėnai“ (be rėmų) – 60 Eur; zodiako ženklo „Mergelė“ paveikslėlį – 15 Eur; televizorių „Thomson“ – 30 Eur; komodą (dekupažas) – 30 Eur; antikvarinį staliuką, žalia oda, su stalčiumi – 70 Eur; vazą, baltą, su skulptūra – 15 Eur; kabyklą, aukso spalvos – 15 Eur; vazas, 5 vnt. – 60 Eur; didelę žvakę su žvakide – 30 Eur; žalvarines statulėles, 2 vnt. – 180 Eur; žalvarinę skulptūra šviestuvą – 350 Eur; akmeninį staliuką – 175 Eur; nešiojamą kompiuterį „Toshiba“ – 0 Eur; pufą dermantininį – 0 Eur; dekoratyvines pagalvėles, 6 vnt. – 30 Eur; 105 cm įstrižainės televizorių „Philips“ – 100 Eur; HD grotuvą (Blueray) – 100 Eur; antikvarinę kėdę, žalia – 70 Eur; antikvarinį staliuką, sudarytą iš 3 vnt., sustumiamą – 100 Eur; žalvarinę arklio skulptūrą – 300 Eur; žalvarinę skulptūrą („Vyras laiko dvi moteris“) – 300 Eur; žvakidę – 30 Eur; svetainės baldus – 800 Eur; trijų dalių su stiklu komodą – 435 Eur; 3-jų durų komodą, žema – 520 Eur; kampinę komodą – 175 Eur; namų kino sistemą – 145 Eur; televizoriaus staliuką (marmurinis, pilkas) – 130 Eur; staliuką, žalią, nedidelį – 15 Eur; palydovinės televizijos komplektą – 0 Eur; kokteilių plaktuvą su priedais – 60 Eur; taures – 80 Eur; kokteilių mikserius, 2 vnt. – 45 Eur; valgomojo stalą su kėdėmis – 520 Eur; gėrimų stovą – 30 Eur; vilnonį kilimą svetainėje – 230 Eur; antikvarinį staliuką, 6 kampų, aukštą – 80 Eur; spausdintuvą – 10 Eur; gaublį – 30 Eur; senovines knygas – 60 Eur; dulkių siurblį – 60 Eur; rašomąjį stalą – 60 Eur; kėdę prie rašomojo stalo – 145 Eur; gėrimų stovą, mažą – 15 Eur; kavos aparatą „Gaggia“ – 50 Eur; rankų darbo staliuką nešiojamam kompiuteriui – 30 Eur; antikvarines svarstykles – 30 Eur; pastatomą šviestuvą, baltą, iš baro – 30 Eur; indus – 200 Eur; stiklinį barą – 60 Eur; veidrodį, pirktą iš Jysk parduotuvės – 40 Eur; bambukinius lauko baldus – 80 Eur; kiemo baldus, pinti, plastmasiniai – 90 Eur; mažą gėrimų šaldytuvą – 30 Eur; dulkių siurblį – 60 Eur; priešpirčio kilimėlius – 0 Eur; minkštą baldų komplektą, pagamintą Rusijos Federacijoje – 150 Eur; dušo kabiną su vonia – 100 Eur; kepsninę – 85 Eur; išlankstomą lauko staliuką – 60 Eur; krūmapjovę „Bosch“ – 130 Eur; didelį lauko vazoną – 60 Eur; terasos markizes – 100 Eur; lauko fontano komplektą – 70 Eur; aliumininį radiatorių – 60 Eur; metalinį šulinio papuošimą – 90 Eur; metalinį gėlių stovą – 15 Eur; projektorių „Benq“ – 100 Eur; teleskopą – 115 Eur; išlankstomą gultą – 30 Eur; gramofoną – 70 Eur; ginklų kolekciją – 1160 Eur; autonominius akumuliatoriaus suktukus („Panasonic“, „Hitachi“, „Makita“, „Dewalt“) – 300 Eur; elektrinį diskinį pjūklą „Hitachi“ – 85 Eur; elektrinį pjūklą „Bosch“ – 85 Eur; elektrinį stūmoklinį pjūklą „Makita“ – 85 Eur; didelį 20 perforatorių – 145 Eur; transformatorių, 1 vnt. – 30 Eur; lazerį – 130 Eur; spiritinius gulsčiukus „Stanley“, 2 vnt. – 85 Eur; aukšto slėgio (garo) įrenginį – 85 Eur; ekraną projektoriui – 290 Eur; gultą, šezlongą – 150 Eur; dvi faneros plokštes – 115 Eur; du išlankstomus staliaus suoliukus – 30 Eur; prailginimo laidus – 60 Eur; rankinius staliaus įrankius – 70 Eur; metalinę įrankių lentyną – 140 Eur; aliuminines sulankstomas kopėčias – 45 Eur; kampinio pjovimo stakles „Dewalt“ – 115 Eur; elektros generatorių – 500 Eur; metalinių profilių rėmą – 30 Eur; sodo dėžę su vežimu – 120 Eur; suolelį automobilio remontui – 40 Eur; aliumininę surenkamą platformą darbui aukštyje – 1000 Eur; nešiojamą kompiuterį „Toshiba“ – 0 Eur; automobilį „Vauxhall Vectra“ – 0 Eur; vakarėlių pavėsinę – 500 Eur; profesionalų fotoaparatą „Sony“ – 200 Eur, golfo lazdų rinkinį su krepšiu – 145 Eur, viso atsakovui prašomo priteisti natūra turto vertė – 16590 Eur.

Priteisti iš atsakovo P. Č. ieškovei J. K. 2906 Eur piniginę kompensaciją. Priteisti iš atsakovo P. Č. ieškovei J. K. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje ieškovė J. K. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota jos ir atsakovo P. Č. sudaryta santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Vaikų su atsakovu neturi. Jų santuoka su atsakovu faktiškai jau seniai yra iširusi, jų bendras gyvenimas kartu yra nebeįmanomas. 2012 m. gruodį atsakovui grįžus iš užsienio, ji pranešė, jog ketina su juo nutraukti santuoką, kadangi jau ilgą laiką gyveno atskirai, nevedė bendro ūkio, yra atitolę vienas nuo kito. Atsakovas tai išgirdęs įniršo, sukėlė didžiulį žodinį konfliktą. Kurį laiką atsakovas grasino jai bei jos tėvams, aiškino, kad jai tai blogai baigsis, jog ją nužudys, jog susidoros su ja bei jos artimaisiais. 2012 m. gruodžio 17 d. jai su atsakovu būnant jos tėvų namuose atsakovas pradėjo jai grasinti žodžiais, sakydamas, kad sugadins visus jos daiktus, kad sutryps ją ir jos tėvus, „padės“ ją į vietą, kad nužudys, sugadins, atims jos automobilį. 2012 m. gruodžio 23 d. paaiškėjo, kad dalį savo grasinimų atsakovas įvykdė. Grįžusi namo rado išmėtytus bei atsakovo sugadintus praktiškai visus savo drabužius, avalynę bei rankines. Kaip paaiškėjo, atsakovas šiuos jos asmeninius daiktus suniokojo nepataisomai, tuo padarydamas jai didelės turtinės žalos (83795 Lt sumai). Atsakovas sugadino šiuos jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančius daiktus (patikslintame ieškinyje jų vertes ieškovė nurodė eurais, apvalindama): lapės kailio liemenę – 240 Eur; pilką ilgą suknelę – 87 Eur; suknelę „Zara“ – 116 Eur; juodą megztuką „Tiffi“ – 38 Eur; juodą megztuką „Tiffi“ – 38 Eur; sijoną „Top Shop“ – 9 Eur; sijoną „H&M” juodos spalvos – 9 Eur; palaidinę „Monton“ – 37 Eur; margą palaidinę – 35 Eur; palaidinę „Mango“ – 35 Eur; gelsvos spalvos palaidinę – 23 Eur; šortus „Tiffi“ – 38 Eur; juodą sijoną – 13 Eur; sijoną „Miss sixty“ – 51 Eur; kelnes „Tiffi“ – 58 Eur; palaidinę „Tiffi“ – 58 Eur; palaidinę „EDC“ – 40 Eur; palaidinę „Perspektyve“ – 43 Eur; švarką „Tiffi“ – 87 Eur; baltinius „Monton“ – 20 Eur; baltinius „Silvian Heach“ – 14 Eur; baltinius „Rinascimennto“ – 38 Eur; baltinius – 26 Eur; palaidinę be rankovių – 12 Eur; palaidinę „Zara“ – 23 Eur; palaidinę su petnešėlėmis – 6 Eur; palaidinę juodos spalvos be rankovių – 6 Eur; palaidinę juodos spalvos be rankovių, atvira nugara – 20 Eur; švarką „Kriss“ ilgomis rankovėmis juodos spalvos – 13 Eur; palaidinę – 38 Eur; juodos spalvos taliją – 9 Eur; pitono odos striukę – 87 Eur; rankų darbo megztą suknelę – 116 Eur; „Mango“ palaidinę – 17 Eur; sarafaną „Tiffi“ – 58 Eur; margas kelnes – 52 Eur; „Mango“ palaidinę – 52 Eur; kelnes “Filippa” – 12 Eur; „Monton“ kelnes – 52 Eur; suknelę „Tiffi“ – 67 Eur; juodos spalvos kelnes “New look” – 41 Eur; palaidinę be rankovių – 13 Eur; tamsiai mėlynas kelnes – 43 Eur; palaidinę „Top shop“ – 12 Eur; švarką „Tiffi“ – 46 Eur; palaidinę „Tiffi“ – 26 Eur; palaidinę „H&M“ – 10 Eur; baltinius „OUIZ“ –12 Eur; palaidinę „Just d orange“ – 17 Eur; palaidinę „Tiffi“ – 38 Eur; palaidinę „Tiffi“ – 26 Eur; palaidinę – tuniką – 13 Eur; palaidinę „Morgan“ – 7 Eur; striukę „Victoria Secret“ – 156 Eur; palaidinę juodos spalvos – 9 Eur; palaidinę „Tru“ – 38 Eur; palaidinę „Vero moda“ – 26 Eur; palaidinę „George kolction“ – 7 Eur; palaidinę be rankovių, margą – 12 Eur; taliją juodos spalvos – 10 Eur; palaidinę „River island“ – 35 Eur; palaidinę „Ginatricot“ – 12 Eur; palaidinę „Monton“ – 29 Eur; palaidinę „Alwear“ – 6 Eur; suknelę „Tiffi“ – 72 Eur; palaidinę „Tiffi“ – 26 Eur; palaidinę kimono formos – 26 Eur; palaidinę „Perspektyve“ – 41 Eur; švarką „Tiffi“ – 58 Eur; sijoną „Tiffi“ – 38 Eur; švarką „New look“ – 43 Eur; palaidinę juodos spalvos – 12 Eur; liemenėlę „Calvin Klein“ – 55 Eur; liemenėlę „Calvin Klein“ – 55 Eur; palaidinę „Tiffi“ – 38 Eur; kombinezoną „Tiffi“ – 144 Eur; sijoną „Monton“ – 58 Eur; lininę suknelę „Naf Naf“ – 80 Eur; suknelę „Tiffi“ – 52 Eur; kailinę kepurę – 87 Eur; odinę kepurę – 43 Eur; verstą avikailio striukę “Aušros odinių gaminių stuidija“ – 261 Eur; paltą „Tiffi“ – 231 Eur; pūkinę striukę „Pinko“ – 153 Eur; pagalvės užvalkalą – 4 Eur; suknelę „Adidas“ – 58 Eur; šilkinį pasijonį – 7 Eur; paltą „Tiffi“ – 203 Eur; marškinėlius „Tiffi“ – 26 Eur; naktinius marškinius – 20 Eur; marškinėlius be rankovių – 6 Eur; suknelę „Zara“ – 37 Eur; kelnes „Reserved“ – 26 Eur; puspaltį „Zapa“ – 197 Eur; batus „La mome“ – 122 Eur; batus „Conhpol Bis“ – 145 Eur; basutes „Kos“ – 125 Eur; lakinius batelius – 187 Eur; batus ilgaaulius „Billi bi“ – 202 Eur; batus „Billi bi“ – 202 Eur; batus lakinius – 72 Eur; batus „Nila nila“ – 202 Eur; dizainerio Žano Maslausko batus – 289 Eur; batus „Este“ – 133 Eur; batelius „Guess“ – 119 Eur; batus „Este“ – 106 Eur; batus „AGL“ – 197 Eur; batelius „Betti May“ – 7 Eur; basutes „Dune“ – 43 Eur; basutes „Nina nina“ – 29 Eur; basutes „Yessica“ – 14 Eur; šlepetes „Samaris“ – 26 Eur; basutes „Alexton“ – 35 Eur; plaukų tiesinimo žnyples – 58 Eur; akinius nuo saulės „Armani“ – 203 Eur; karolius ir bižuteriją (4 vnt.) – 6 Eur; sijoną „Prada“ – 52 Eur; palaidinę su petnešėlėmis – 52 Eur; palaidinę „Brodway“ – 34 Eur; suknelę „Tiffi“ – 67 Eur; rankų darbo suknelę – 153 Eur; suknelę „Comfort“ –72 Eur; ponio kailinius „Dame e cavalieri“ – 1303 Eur; ponio puskailinius „Elibol“ – 1043 Eur; versto avikailio striukę „Fiore“ – 492 Eur; paltuką „Basle“ – 87 Eur; avikailio odinius puskailinius – 217 Eur; medžiaginę striukę – 145 Eur; suknelę „Tiffi“ – 87 Eur; suknelę „Tiffi“ – 87 Eur; suknelę „Tiffi“ – 87 Eur; tuniką „Tiffi“ – 87 Eur; rankinę „Luis Viton“ – 43 Eur; rankinę „Luis Viton“ – 72 Eur; rankinę „Brancescobiasia“ – 145 Eur; rankinę – 20 Eur; rankinę „Prada“ – 434 Eur; rankinę „Mango“ – 116 Eur; rankinę „Top shop“ – 43 Eur; rankinę „Krizia“ – 49 Eur; rankinę „Nike“ – 87 Eur; rankinę „Nike“ – 38 Eur; rankinę „Guess“ – 223 Eur; rankinę „Karen Millen“ – 81 Eur; rankinę „Beneton“ – 67 Eur; rankinę „Guess“ – 136 Eur; rankinę „Tiffi“ – 145 Eur; triušio kailinius – 1158 Eur; suknelę „Zapa“ – 58 Eur; kostiumėlį „Tiffi“ – 119 Eur; suknelę „Tiffi“ – 116 Eur; megztuką „Tiffi“ – 40 Eur; megztuką „Verpstas“ – 16 Eur; paltą „Silvian Heach“ – 87 Eur; tampres – 6 Eur; pirštines „Tiffi“ – 20 Eur; rankų darbo megztą tuniką – 58 Eur; megztuką „L mode“ – 10 Eur; golfą „Tiffi“ – 58 Eur; palaidinę – 46 Eur; rankų darbo megztuką – 58 Eur; megztą tuniką – 17 Eur; golfą „Monton“ – 20 Eur; juodą golfą – 6 Eur; golfą „Megi“ – 6 Eur; golfą „Tiffi“ – 46 Eur; golfą „Galantus“ – 6 Eur; golfą pilkos spalvos – 6 Eur; golfą rudos spalvos – 6 Eur; golfą pilkos spalvos – 6 Eur; golfą mėlynos spalvos – 6 Eur; golfą „Lady trend“ – 6 Eur; golfą pilkos spalvos – 6 Eur; golfą “Coton hill” – 6 Eur; golfą trumpom rankovėmis – 6 Eur; golfą juodos spalvos – 6 Eur; golfą rudos spalvos – 6 Eur; golfą šviesiai rusvos spalvos – 6 Eur; golfą raudonos spalvos – 6 Eur; megztuką „L mode“ – 10 Eur; bridžus „Tiffi“ – 26 Eur; bridžus „New Look“ – 29 Eur; kelnes “Tiffi” – 26 Eur; kelnes “Kappahl” – 9 Eur; kelnes “Oasis” – 4 Eur; kelnes “Villa” – 23 Eur; kelnes “River island” – 17 Eur; kelnes “Aušros odinių gaminių studija“ – 87 Eur; golfą juodos spalvos – 6 Eur; megztinį „Tiffi“ – 46 Eur; megztinį „Tiffi“ – 37 Eur; švarką „Tiffi“ – 116 Eur; švarką „Tiffi“ – 116 Eur; švarką „Rinascimento“ – 81 Eur; striukę „ Ginamonti“ – 110 Eur; švarką „Twenti ant twelve“ – 9 Eur; švarką „Tiffi“ – 87 Eur; baltinius „Tiffi“ – 52 Eur; baltinius „Tiffi“ – 52 Eur; baltinius „Tiffi“ – 52 Eur; baltinius- triko „Tiffi“ – 38 Eur; baltinius „Tiffi“ – 38 Eur; baltinukus „Tiffi“ – 52 Eur; baltinukus „Tiffi“ – 52 Eur; baltinukus „MTWTFSS“ – 9 Eur; baltinukus „Only“ – 26 Eur; baltinukus – 52 Eur; palaidinę „Vintage Stories“ – 13 Eur; baltinukus „Bandorela“ – 29 Eur; liemenę „Tiffi“ – 38 Eur; palaidinę „Morgan“ – 13 Eur; paltą „Morgan“ – 116 Eur; antklodės užvalkalą – 10 Eur; pagalvės užvalkalą – 4 Eur; palaidinę „Mosaic“ – 29 Eur; palaidinę „Ginatricot“ – 6 Eur; palaidinę „Levante“ – 23 Eur; megztuką „Tiffi“ – 40 Eur; megztuką „Mango – 29 Eur; megztuką „Verpstas“ – 7 Eur; palaidinę „Tiffi“ – 40 Eur; lininę suknelę – 13 Eur; palaidinę „Gina tricot“ – 13 Eur; palaidinę „Tiffi“ – 26 Eur; lininę suknelę – 13 Eur; šortus „Nike“ – 37 Eur; kelnes “Beniton” – 52 Eur; suknelę „Verpstas“ – 13 Eur; chalatą – 35 Eur; megztą palaidinę – 35 Eur; palaidinę „Galantus“ – 12 Eur; palaidinę „Tiffi“ – 34 Eur; palaidinę oranžinės spalvos – 13 Eur; palaidinę „Marks& Spencer” – 6 Eur; palaidinę juodos spalvos – 6 Eur; megztuką „Tiffi“ – 46 Eur; suknelę - tuniką „Smirk“ – 20 Eur; palaidinę - megztuką „Mango“ – 37 Eur; megztuką „Tiffi“ – 40 Eur; megztuką „Mango“ – 29 Eur; megztuką „Gina Tricot“ – 6 Eur; palaidinę „Beniton“ – 26 Eur; palaidinę „Miss sixty“ – 80 Eur; palaidinę „Ginatricot“ – 6 Eur; palaidinę „Capri“ – 16 Eur; tampres 2 vnt. – 23 Eur; pėdkelnes 8 vnt. – 41 Eur; maudymosi kostiumėlius 6 vnt. – 298 Eur; maikutes miegojimui, 3 vnt. – 26 Eur; kelnaites, 24 vnt. – 306 Eur; 40 porų kojinių – 23 Eur; liemenėles 12 vnt. – 596 Eur; 4 poros odinių pirštinių – 118 Eur; 4 poros megztų pirštinių – 17 Eur; 2 poros riešinių – 9 Eur; šalikėlius, 62 vnt. – 180 Eur; megztus šalikėlius 6 vnt. – 35 Eur; audinės kailio šalikėlį – 23 Eur; megztas kepures, 10 vnt. – 87 Eur; maikutę „Tiffi“ – 26 Eur; maikutę raudonos spalvos „Tiffi“ – 26 Eur; juodos spalvos palaidinę – 6 Eur; pižamą – 17 Eur; suknelę aksominę – 17 Eur; suknelę „Ben- lekx“ – 29 Eur; suknelę „OUEEN“ – 58 Eur; kostiumėlį „Zapa“ – 174 Eur; suknelę „Tiffi“ – 67 Eur; kostiumėlį „Zapa“ – 145 Eur; sarafaną „Zapa“ – 38 Eur; tuniką „Tiffi“ – 104 Eur; golfą pilkos spalvos – 5 Eur; pižamą – 35 Eur; naktinukus “Lasenza” – 23 Eur; tuniką „Keit moss“ – 52 Eur; sijoną „Monton“ – 41 Eur; trikotažinę suknelę „Dorahy Perkens“ – 9 Eur; aladino kelnės – 9 Eur; kelnės „Lindex“ – 43 Eur; suknelę „Tiffi“ – 87 Eur; šilko suknelę „Tiffi“ – 145 Eur; šilko palaidinę „Tiffi“ – 116 Eur; megztinį „Miss Selfridge“ – 52 Eur; megztinį su kapišonu – 58 Eur; sijoną „Miss sixty“ – 9 Eur; megztuką pilką „Tiffi“ – 29 Eur; kelnes „Esprit“ – 29 Eur; džinsus „Miss sixty“ – 217 Eur; džinsus „Guess“ – 52 Eur; džinsus „Zara“ – 37 Eur; džinsus „Fafillina“ – 55 Eur; džinsus „Versace“ – 290 Eur; džinsus „Killah“ – 80 Eur; džinsus „Guess“ – 52 Eur; paltą „Elizabeta franchi“ – 197 Eur; vilnones kelnes – 87 Eur; kelnes „River island“ – 43 Eur; kelnes „Vero moda“ – 35 Eur; kelnes „Monton“ – 35 Eur; megztuką „Galantus“ – 12 Eur; trumpą megztuką – 7 Eur; švarką „Tiffi“ – 116 Eur; džemperį „Adidas“ – 58 Eur; pasuknes, 2 vnt. – 17 Eur; naktinukus „Lingerie“ – 17 Eur; naktinukus žalios spalvos – 6 Eur; golfas „Tiffi“ – 38 Eur; naktinukus – 17 Eur; suknelę „Dunes“ – 9 Eur; megztuką geltonos spalvos „Verpstas“ – 12 Eur; marškinėlius „Guess“ – 7 Eur; palaidinę „Top shop“ – 14 Eur; marškinėlius „Nike“ – 6 Eur; megztuką „Masimo Dutti“ – 12 Eur; megztuką baltos spalvos – 13 Eur; marškinėlius „Makendzi“ – 7 Eur; megztą palaidinę „Tiffi“ – 26 Eur; pasijonius 2 vnt. – 12 Eur; apatinukus 2 vnt. – 23 Eur; tampres 2 vnt. – 12 Eur; marškinėlius „Nike“ – 3 Eur; juodos spalvos golfą – 6 Eur; naktinius – 13 Eur; palaidinę „Zara“ – 14 Eur; maikutę „Marks & Spencers” – 6 Eur; maikutę „Tiffi“ su flamingais – 40 Eur; naktinukus su petnešėlėmis – 17 Eur; suknelę „Blanche“ – 7 Eur; palaidinę „Urban Behaviour“ – 23 Eur; megztuką „Klassic“ – 14 Eur; palaidinę „Galantus“ – 14 Eur; skrybėlaitę – 9 Eur; avikailio kepurę – 6 Eur; basutes „Marino Marini“ – 75 Eur; batelius „Bata“ – 52 Eur; basutes „Guess“ – 92 Eur; batus „Este“ – 67 Eur; batelius „Fashion pymes“ – 84 Eur; batus „Diesel“ – 145 Eur; basutes „Baldinini“ – 118 Eur; batelius „Seller“ – 202 Eur; Žano Maslauko gamybos basutes – 116 Eur; batus kojines „Lorenco“ – 72 Eur; basutes „Luca Luca“ – 37 Eur; geltonas basutes – 58 Eur; vasarines šlepetes „Bata“ – 29 Eur; batelius „Venezia“ – 116 Eur; basutes „Onda Verde“ – 104 Eur; vasarines šlepetes „Leather Colection“ – 29 Eur; šlepetes „Loreta Pettinari“ – 75 Eur; batus „Gino Rossi“ – 87 Eur; basutes „Ravel“ – 46 Eur; batelius „Nanaslea Foscati“ – 81 Eur; basutes „Balinini“ – 214 Eur; basutes „AGL“ žema pakulne – 162 Eur; batelius „AGL“ – 167 Eur. Į bylą pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019 – kasacinės instancijos teismas šioje nutartyje konstatavo, jog pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai teisingai nustatė, kad ieškovės asmeninius daiktus sunaikino ir sugadino atsakovas P. Č., sunaikinti ir sugadinti daiktai buvo kokybiški, jų kiekis buvo didelis, ji faktiškai liko be drabužių ir avalynės, o tokia atsakovo P. Č. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą baudžiamosios teisės normomis draudžiamą veiką. Dėl tokių nesiliaujamų atsakovo psichologinių išpuolių ji gyveno nuolatinėje baimėje pergyvendama dėl savo bei savo artimųjų asmenų sveikatos. Dėl tokio neteisėto atsakovo elgesio patyrė didžiulį stresą, stiprų dvasinį sukrėtimą, pasijuto emociškai sugniuždyta bei pažeminta. To pasekmėje pašlijo jos emocinė pusiausvyra, ji jautė nuolatinę įtampą bei nerimą. Dėl tokio atsakovo netinkamo, žiauraus elgesio su ja, prašo santuoką nutraukti (panaikinti akto apie santuokos sudarymą įrašą) dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnis). Tokiais atsakovo neteisėtais, nepriimtinais, žiauriais veiksmais jai buvo padaryta ir neturtinės žalos, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Dėl atsakovo amoralių veiksmų, jo viešai ir atvirai demonstruojamos nepagarbos, grasinimų, jos orumą žeminančio bei žiauraus elgesio ji patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, prarado emocinę bei dvasinę pusiausvyrą. Visi įvardyti išgyvenimai atsirado atsakovo neteisėto, žiauraus elgesio su ja įtakoje, kas lėmė neturtinės žalos jai padarymą, kurį ji vertina 1450 Eur suma, ir ją prašo priteisti iš atsakovo. 2009 m. vasario 19 d. tarp jos ir N. S. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią už 32000 Lt (9268 Eur) ieškovė įsigijo transporto priemonę „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš 32000 Lt, kuriuos sumokėjo už šią transporto priemonę, 20000 Lt (5792 Eur) buvo jos tėvų Z. K. ir B. K. dovana. Jos mama Z. K. 2009 m. vasario 17 d. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas išėmė 5600 Lt (1622 Eur), 7800 Lt (2259 Eur) ir 2000 Lt (579 Eur), iš viso 15400 Lt (4460 Eur), kuriuos padovanojo jai, o ji juos panaudojo pirmiau minėto automobilio įsigijimui. Likusius 4600 Lt (1332 Eur), kuriuos jai jos tėvai padovanojo, jie turėjo grynais. Tokiu būdu 5/8 dalys pirmiau minėtos transporto priemonės buvo įsigytos iš jai asmenine nuosavybe priklausančių piniginių lėšų, todėl ši transporto priemonės dalis buvo jos asmeninė nuosavybė, ką žinojo bei sutiko įsigijimo metu ir atsakovas. 2016 m. lapkričio 15 d. šią transporto priemonę pardavė už 6900 Eur. 5/8 dalys nuo 6900 Eur sudarytų 4312,50 Eur, 3/8 dalys sudarytų 2587,50 Eur. Teismo prašo pripažinti, kad 5/8 dalys pirmiau minėtos transporto priemonės buvo įsigytos jos asmeninės nuosavybės teise, todėl dalintina tarp jos ir atsakovo jos gauta už minėtą transporto priemonę 2587,50 Eur suma (3/8 dalys nuo pirmiau minėtos transporto priemonės pardavimo kainos). 2008 m. liepos 29 d. įsigijo transporto priemonę „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 2000 Eur. Šį automobilį įsigijo iš jos tėvų Z. K. ir B. K. jai dovanotų 7000 Lt (2027 Eur) piniginių lėšų. 2000 Lt (579 Eur) jos mama 2008 m. liepos 28 d. nuėmė iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“, kitus 2000 Lt (579 Eur) nuėmė iš minėtos sąskaitos 2008 m. liepos 29 d., ir juos jai tėvai padovanojo. Likusius 3000 Lt (869 Eur), kuriuos padovanojo tėvai šiai transporto priemonei įsigyti, jie turėjo grynais. Tokiu būdu, kadangi ši transporto priemonė buvo įsigyta iš jos asmeninių lėšų, ji irgi buvo jos asmeninė nuosavybė, ką žinojo bei sutiko įsigijimo metu ir atsakovas. 2017 m. balandžio 28 d. šią transporto priemonę pridavė kaip metalo laužą. Jų su atsakovu santuokoje įgyto bei jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio dalintino turto vertė – 24780 Eur. Teismo prašo atsižvelgti į prieš tai atsakovo įvykdytą nusikalstamą veiką, kuri konstatuota įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais bei sugadinto jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusio didelės vertės turto, kuris išvardintas yra jau pirmiau. Jai asmeninės nuosavybės teisėmis teismo prašo natūra priteisti daiktų už 8190 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti daiktų už 16590 Eur. Už transporto priemonę „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ieškovė gavo 2587,50 Eur (už 3/8 jos dalis), kurie priklausė abiem šalims, o tai įvertinus, ieškovei atitekančio turto vertė 10777,50 Eur (8190 Eur + 2587,50 Eur). Už atsakovui atitenkantį didesnės vertės turtą natūra ji teismo prašo iš atsakovo jai priteisti 2906 Eur (16590 Eur + 10777 Eur):2 – 10777 Eur) piniginę kompensaciją. Vietoj šios piniginės kompensacijos ji sutiktų natūra paimti ir konkrečius daiktus, kuriuos pirmiau nurodė kaip priteistinus natūra atsakovui,- kaip pavyzdžiui: paveikslą „Paryžius“ – 230 Eur; antikvarines svarstykles – 30 Eur; veidrodį, pirktą iš Isk parduotuvės – 40 Eur; kepsninę – 85 Eur; išlankstomą gultą – 30 Eur. Informavo, kad kreditorių neturi. Apie atsakovo kreditorius duomenų neturi. Po akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo pasiliks dabartinę pavardę – K. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.

Atsakovas P. Č. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į galutinį patikslintą ieškovės J. K. ieškinį nepateikė.

Atsakovas P. Č. 2014 m. gruodžio 1 d. patikslintu priešieškiniu teismo prašė nutraukti ieškovės J. Č. ir atsakovo P. Č. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), teismo sprendime konstatuojant, kad santuoka nutraukiama dėl sutuoktinės J. Č. kaltės. Priteisti atsakovo P. Č. naudai iš ieškovės J. Č. 41897,50 Lt dydžio pinginę kompensaciją už jų šeimos daiktus, kurie buvo sugadinti (žr. Šiaulių apygardos prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-054-13 medžiagą), o ieškovei J. Č. priteisti šiuos visus daiktus asmeninės nuosavybės teise. Priteisti atsakovo P. Č. naudai iš ieškovės J. Č. 19900,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją už ieškovės J. Č. vienasmeniškai pasisavintas jų šeimos mezgimo ir siuvimo mašinas, kurios buvo laikomos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbiniuose ūkio pastatuose, kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini). Priteisti atsakovo P. Č. naudai iš ieškovės J. Č. 70112,50 Lt dydžio piniginę kompensaciją už kartu su ieškove santuokos metu sugyventą turtą, o ieškovei J. Č. priteisti natūra visus jos ieškinyje nurodytus daiktus, išskyrus automobilį „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Priteisti atsakovui P. Č. asmeninės nuosavybės teise automobilį „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pareikalauti iš Šiaulių apygardos prokuratūros teismui pateikti visą ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-054-13 medžiagą prijungimui prie Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-86-650/2014, kadangi šioje baudžiamojoje byloje yra visi rašytiniai įrodymai, susiję su jų šeimos 83795 Lt vertės daiktų sugadinimu ir šių daiktų apimtimi ir yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo priežasčių. Patikslintame priešieškinyje atsakovas P. Č. nurodė, kad reiškia papildomą ieškinio reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo iš ieškovės J. Č. už santuokos metu įgytą turtą. Kadangi jo atžvilgiu galioja kardomoji priemonė, kuri buvo paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-054-13, todėl jis neturi galimybės tinkamai pateikti teismui santuokoje su ieškove įgyto turto apyrašo. Jam nėra žinoma santuokoje įgyto turto tikroji apimtis, nes visus jų šeimos daiktus nuo pat šio civilinės bylos proceso pradžios savo žinioje laiko ir šiais daiktais vienasmeniškai naudojasi ieškovė J. Č.. Dėl kardomosios priemonės galiojimo jo atžvilgiu jis negali patekti į jo šeimos gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), jam yra uždrausta bendrauti su sutuoktine J. Č.. Jo sutuoktinė J. Č. Šiaulių apylinkės teisme yra pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų. Šiaulių apylinkės teisme pagal ieškovės J. Č. ieškinį yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-86-650/2014 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-02889- 2013-5). Ieškovė J. Č. ieškinyje dėl santuokos nutraukimo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-86-650/2014 dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo nėra nurodžiusi dalies santuokos metu įgytų daiktų, todėl akivaizdu, kad ieškovė savo ieškinyje yra netinkamai sudariusi sutuoktinių santuokos metu įgyto turto balansą. Be to, ieškovė teismo prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo P. Č. kaltės, tačiau jis mano priešingai, kad santuoką nutraukti bet kokiomis priemonėmis siekia būtent ieškovė, todėl teismo sprendime pagrįstai turi būti konstatuota, kad santuoka nutraukiama dėl ieškovės J. Č. kaltės. Ieškovė visuose savo procesiniuose dokumentuose, kurie buvo pateikti teismui, nuolat nurodydavo aplinkybes, kad jis neva grasinęs ją nužudyti, susidoroti su jos artimaisiais giminaičiais, kad jis neva sugadinęs jos asmeninius daiktus. Ieškovė tokius savo samprotavimus pagrįsdavo atitinkamais prokuroro procesiniais dokumentais iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros baudžiamosios bylos Nr. 40-9-054-13, kurioje jam buvo pateikti pranešimai apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 145 straipsnyje ir 187 straipsnyje, padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-054-13 buvo nustatytas 83795 Lt vertės daiktų sugadinimo faktas. Atsakovas ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-054-13 medžiaga sieks teisme įrodyti, kad santuoka yra ardoma ne dėl jo kaltės, tačiau atvirkščiai – dėl jo sutuoktinės J. Č. kaltės. Taip pat šia ikiteisminio tyrimo medžiaga jis teismui sieks įrodyti, kad ieškovė J. Č., kaltindama jį daiktų sugadinimu savo ieškinyje nutyli apie tai, kad šie ikiteisminio tyrimo metu tirti daiktai taip pat yra jų santuokos metu bendrai sugyvento bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės objektas. Šie daiktai yra dalintini, o kadangi ieškovė juos laikė savo žinioje jų šeimos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių nepateisinamai jų neišsaugojo nuo sugadinimo, todėl jis reikalauja, kad jam būtų priteista 1/2 dalis šių daiktų vertės pinigais, o daiktai natūra būtų priteisti ieškovei. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-054-13 eigą yra akivaizdu, kad visos ieškovės skunduose prokurorui nurodytos aplinkybės buvo jos pačios išgalvotos ir tokiais veiksmais ji siekė įrodyti jo kaltę dėl santuokos iširimo priežasčių ir civilinės bylos procesą dėl santuokos nutraukimo sparčiai įgyvendinti jam šiame teismo procese apskritai nedalyvaujant. Prašo teismo iš Šiaulių apygardos prokuratūros pareikalauti visą ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-054-13 medžiagą, kurioje yra visi rašytiniai įrodymai apie jų šeimos 83795 Lt vertės sugadintus daiktus ir nepagrįstus ieškovės kaltinimus jo atžvilgiu. Kitokiu būdu jis teismui neturi galimybės pateikti paminėtus rašytinius įrodymus, kadangi prokuroras visos ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-054-13 bylos medžiagos jam pateikti neturi teisės, o į jų šeimos gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame galimai yra šie jų šeimos sugadinti daiktai, jis negali patekti, nes jo sutuoktinė J. Č. ir jos tėvai jo ten neįsileidžia. Taip pat pažymėtina, kad jis šiose patalpose negali lankytis dėl jo atžvilgiu galiojančios kardomosios priemonės, kuri Šiaulių apylinkės prokuratūros ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-054-13 jam buvo paskirta 2013 m. rugpjūčio 1 d. atsitinkamu pareigūno nutarimu. 1995 m., tiksliai datos jis neatsimena, jie kartu su ieškove J. Č. nusipirko pramoninę apvalaus mezgimo mašiną KLK-5 už 32000 Lt. Ši mezgimo mašina buvo nauja, ji pagaminta Rusijoje, mezgimo mašina iš Rusijos buvo atvežta jiems pagal užsakymą į Šiaulių miestą ir ji buvo jų kartu patalpinta tuometinėje jų šeimos gyvenamojoje vietoje – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniuose – pagalbinio ūkio pastatuose. Jie šeimos pinigais tuomet sumokėjo 1000 Lt dviem meistrams, kurie šią mezgimo mašiną parengė mezgimo darbų vykdymui. Taip pat papildomai iš jų šeimos pinigų sumokėjo 600 Lt asmeniui, kuris šią mezgimo mašiną suderino ir paleido darbiniu režimu, nes buvo būtina nustatyti atitinkamą mezgimo raštą. Visa tai buvo atliekama rankiniu būdu, nes reikėjo surinkti mezgimo raštą ant dvylikos vienetų būgnelių, kurie turėjo būti rūpestingai vienodai surinkti ir parengti pramoninei mezginių gamybai. Taip pat atsimena, kad tuo metu mezgimo mašinoje trūko adatų bei nebuvo pridėtas mašinos komplektacijoje elektroninis valdymo blokelis, todėl papildomai iš jų šeimos pinigų pirko 600 vnt. mezgimo adatų, kurių vertė buvo 300 Lt ir elektroninį valdymo blokelį už 400 Lt, kadangi be šio valdymo blokelio nebuvo techninės galimybės paleisti pramoniniam darbui mezgimo mašiną. Pramoninė mezgimo mašina svėrė 2,5 t ir ji buvo didelių gabaritų, mašinos aukštis buvo 3,6 m, mašina buvo iškelta su krovinių kėlimo krano pagalba gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Mezgimo mašina dėl jos didelių gabaritų negalėjo tilpti į ūkinį pastatą, todėl papildomai buvo išgriauta viena iš pagalbinių pastatų siena ir buvo įrengta 4 m pločio įėjimo į pagalbinį ūkio pastatą anga. Kadangi mezgimo mašina buvo didelio svorio, todėl ji buvo į kiemą įvežta su sunkvežimiu, o iškrauta su krovinių kėlimo krano pagalba. Už transporto (sunkvežimio ir krovinių kėlimo krano) paslaugas jie sumokėjo tuomet dar papildomai 400 Lt. Dėl didelio mezgimo mašinos svorio buvo sudėtinga ją įvežti į ūkinio pastato patalpą, todėl šiuos darbus padėjo atlikti ieškovės tėvas B. K., atsakovo brolis A. Č. bei ieškovės J. Č. pusbrolis V. D.. Mezgimo mašina buvo užkelta ant metalinių vamzdžių ir rankų darbo pagalba buvo įstumta į ūkinio pastato vidaus patalpą, kurios grindų danga prieš tai buvo išardyta bei iškasta į gylį ir tokiu būdu pagilinta iki l m gylio žemiau nei buvo pradinis ūkinio pastato grindų dangos lygis. Mezgimo mašina rankų darbo ir mechaninio keltuvo pagalba buvo nuleista į iš anksto paruoštą ūkinio pastato vidaus patalpos duobę, kurioje mezgimo mašina stovėjo iki pat 2012 m., tikslios datos nežino, kadangi grįžęs atostogų iš Didžiosios Britanijos Karalystės 2012 m. gruodžio mėnesį jis pastebėjo, kad šios mezgimo mašinos ūkinio pastato vidaus patalpoje jau nėra. Be paminėtos pramoninės mezgimo mašinos, jis kartu su sutuoktine J. Č. papildomai buvo įsigiję dar kelias paprastas mezgimo mašinas, o būtent: s klasės pusautomatės mezgimo mašinos, pagamintos Rusijoje, 5 vnt. po 500 Lt, iš viso jų bendra vertė – 5vnt. x 500 Lt = 2500 Lt; s klasės pusautomatė mezgimo mašina, pagaminta Ukrainoje, l vnt. 500 Lt; 8-s klasės pusautomatės mezgimo mašinos, pagamintos Rusijoje, 2 vnt. po 500 Lt, iš viso jų bendra vertė – 2 vnt. x 500 Lt = 1000 Lt; l vnt. namų darbo gamybos mezgimo mašina, kurios vertė 300 Lt; l vnt. kilpų darymo pramoninė siuvimo mašina, kurios vertė 300 Lt; l vnt. pramoninė siuvimo mašina, kurios vertė 300 Lt. Iš viso su įrengimų pastatymo darbų verte bendrai į mezgimo cechą jų kartu su sutuoktine J. Č. buvo investuota 39900 Lt. Sugrįžus jam atostogų į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos Karalystės 2012 m. gruodžio mėn. 13 d. pastebėjo, kad jų šeimos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatuose, visų mezgimo mašinų su priedais nėra, o jo sutuoktinė J. Č. jam šiuo klausimu nieko nepaaiškino. Dėl to jį ištiko šokas, nes jis vertino šeimos mezgimo cechą ir tikėjosi ateityje galbūt atgaivinti mezginių produkcijos gamybą. Nuolat žmonai siuntė iš Didžiosios Britanijos Karalystės į Lietuvą pinigus jai įvairioms išlaidoms ir pragyvenimui, tačiau jo toks pasitikėjimas sutuoktine buvo nepagrįstas jos dėkingumu ir jis tai darė vienpusiškai, o sutuoktinės atsakymas į jo materialinę paramą buvo mezgimo ceche buvusių agregatų pardavimas metalą superkančioms įmonėms. Kadangi ieškovė J. Č. be jo sutikimo savo asmenine iniciatyva visas jų šeimos siuvimo ir mezgimo mašinas perleido tretiesiems asmenims ir to pasėkoje ji sunaikino visą jų šeimos mezgimo cechą, todėl ieškovė privalo jam atlyginti pinigais 1/2 dalį viso jų šeimos mezgimo cecho vertės. Viso į mezgimo cechą jų šeimos buvo investuota 39900 Lt, todėl jis teismo prašo jam iš ieškovės priteisti 19950 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Ieškovė J. Č. ieškinyje nurodė jų šeimos turto vertę – 153725 Lt, tačiau jis neturi galimybės įsitikinti ir pamatyti šiuos daiktus natūroje, kadangi visi daiktai yra ieškovės žinioje, o jis negali patekti į jų šeimos gyvenamąsias vietos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) dėl jo atžvilgiu galiojančios kardomosios priemonės, todėl prašo teismo jam priteisti ieškovės nurodytų daiktų 1/2 dalies vertę pinigais, nes jis mano, kad po teismo sprendimo jam tiesiog nepavyks surasti šių šeimos daiktų, kadangi ieškovė šiuos daiktus nuo jo slepia ir jais naudojasi savo reikmėms vienasmeniškai viso šios bylos proceso metu. Tačiau jis mano, kad jam asmeninės nuosavybės teise turi būti priteistas šeimos automobilis „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė ieškovės vertinimu yra 27000 Lt. Ieškovei natūra liktų kitas šeimos automobilis bei visi santuokos metu jų užgyventi daiktai. Taigi, ieškovei nuosavybės teise priteisus visus jų šeimos daiktus, teismo turi būti nustatyta piniginė kompensacija atsakovui pagal ieškovės ieškinyje nurodytas daiktų vertes. Kadangi visi šeimos daiktai liktų ieškovės asmeninėje nuosavybėje, o atsakovui tik piniginė kompensacija už šiuos daiktus, tai mano, kad būtų teisinga atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti vieną iš didesnės vertės automobilių, t. y. „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovui priteistina piniginės kompensacijos suma turėtų būti sekanti, t. y. 153725 Lt – 13500 Lt (1/2 dalies automobilio „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė) = 140225 Lt : 2 = 70112,50 Lt. Taigi, jis teismo prašo, nutraukus jo ir ieškovės santuoką bei konstatuojant ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, priteisti atsakovui 70112,50 Lt dydžio piniginę kompensaciją ir lengvąjį automobilį „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Ieškovė J. Č. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į atsakovo P. Č. priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad jos nuomone, priešingai nei teigia atsakovas, ir ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-054-13 medžiaga (kurios tam tikra dalis pateikta ir į šią bylą) visiškai įrodo, kad atsakovas yra kaltas dėl šalių santuokos iširimo. Šiuo atveju taikytina CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija, nes atsakovas žiauriai elgėsi su ja ir ji iki šiol jo bijo ir nesijaučia saugi. Atsakovas prašo iš jos priteisti 41897,50 Lt kompensaciją už daiktus, kuriuos ji šioje civilinėje byloje jau pirmajame procesiniame dokumente (ieškinyje) įvardijo kaip atsakovo sugadintus jos asmeninius drabužius, avalynę bei rankines. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai. Todėl šie daiktai yra asmeninė jo nuosavybė ir jie nebūtų dalintini net tuo atveju, jei jie nebūtų sugadinti. Atsakovas kaltina ją, kad ji neišsaugojo savo asmeninių rūbų, batų, rankinių, bet gi tie daiktai buvo sugadinti, kai ji miegojo antrame aukšte, o atsakovas liko nakvoti pirmame aukšte, kur ir buvo tie daiktai sugadinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinio bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Sugadinti rūbai, batai, rankinės bendru atveju negalėtų būti vertinamas kaip realiai egzistuojantis dalintinas turtas. Ji pirmiau minėtame ikiteisminiame tyrime yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo dėl sugadintų jos asmeninių daiktų (rūbų, batų, rankinių) priteisimo. Ji teismo prašo atmesti ieškovo reikalavimą ir dėl 19900 Lt piniginės kompensacijos priteisimo už mezgimo mašinas. Paaiškino, kad fangines mezgimo mašinas jie nupirko 1996 m., jos buvo nenaujos, dėvėtos, kainavo po 100-200 Lt. Kilpų darymo mašina taip pat buvo labai sena ir veikė prastai. Pramoninės siuvimo mašinos jie niekada neturėjo. KLK-5 buvo nupirkta 1997 m., tačiau ne už 32000 Lt, kaip kad nurodo atsakovas, o už 4000 Lt (pažymėtina, kad atsakovas 2013-12-11 prašymo nutraukti santuoką abiejų pareiškėjų sutikimu projekte, 2014-01-27 atsikirtimuose į patikslintą ieškinį, 2014-02-18 atsikirtimuose į ieškovės 2014-01-27 pateiktą prašymą nurodo daug mažesnę KLK-5 apvalaus mezgimo mašinos kainą – nurodo 5000 Lt). Ši mašina nebuvo nauja, niekas pagal jokį užsakymą jos nevežė, šių mašinų buvo prisipirkę didelė dalis Šiaulių mieste užsiimančių mezgimo verslu. 1998 m. rugpjūčio mėn. (o ne 2008 m., kaip nurodo atsakovas) prasidėjo Rusijos krizė. Pardavimai sustojo, visos šios mašinos nuo 1998 m. stovėjo be darbo, jie važinėjo po kaimus ir bandė parduoti pagamintą produkciją kad susigrąžintų bent dalį pinigų. Apie jokį mezgimo mašinos kompiuterį nebuvo ir negalėjo būti jokių kalbų. Nuo 2002 m. lapkričio iki 2003 m. balandžio jie kartu su atsakovu bendru sutarimu pardavė visas fangines mezgimo mašinas po 100-200 Lt. Liko tik kilpų darymo mašina ir KLK- 5, kurios niekas kaip daikto naudojimui pagal paskirtį nepirko, tada jos buvo pridavinėjamos tik į metalo laužo supirktuves. 2003 m. balandį atsakovas išvyko į Didžiąją Britaniją. Jis nuolat jai sakydavo, kad dėtų skelbimus į skelbimų laikraštį „Express kontaktas“ apie parduodamą KLK-5. Jos tada buvo siūlomos pirkti po 500-2000 Lt. Galų gale 2010 m. gruodį, kai P. Č. grįžo šv. Kalėdoms, kartu sutarė KLK-5 parduoti į metalo laužą. Jos tėtis ją dalinai apardė, dar susilaužė ir ranką. Atvažiavę darbuotojai iš metalo laužo supirktuvės su savo technika ją ištraukė ir išsivežė. Už tai sumokėjo 852,55 Lt., tai įrodo anksčiau pateikta 2011 m. vasario 1 d. metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 29002. Visi gauti pinigai už mašinas buvo panaudoti šeimos interesais. 2011 m. kovo 19 d. „Smakų smakas“ kavinėje šventė jos tėčio 70-metį. Atsakovas ta proga buvo grįžęs į Šiaulius ir džiaugėsi, kad pagaliau atsilaisvino patalpa nuo nereikalingo daikto, dar apgailestavo, kad uošvis per tą mašiną susilaužė ranką. Dar vėliau, 2011 m. gruodį, atsakovas grįžo į Šiaulius kasmetinių atostogų, tada taip pat matė, kad pirmiau minėtos mašinos nėra, jokių priekaištų nereiškė bei negalėjo reikšti, kadangi šią mašiną kaip pirmiau minėjo, jie išardė ir pardavė kaip metalo laužą jų bendru sutarimu. Todėl atsakovo tvirtinimas, jog jam nežinoma, kur yra pirmiau minėta mašina, ir, kad tai, kad jos nėra, jis pamatė tik 2012 m. gruodį, yra eilinis jo netiesos sakymas. Taip pat yra netiesa atsakovo teiginiai, kad jis grįžęs iš Didžiosios Britanijos nuvalydavo ir dulkių siurbliu nusiurbdavo dulkes nuo šios mašinos bei specialiu tepalu sutepdavo mezgimo mašinos adatas. Iš jau anksčiau pateikto laikraščio „Express kontaktas“ 2007-02-20 numerio matyti, kad mezgimo mašinos 8, 10 kl. parduodamos po 200 - 300 Lt, iš 2007 m. kovo 30 d. numerio matyti, kad mezgimo mašinos 5 kl., 6 kl., 10 kl. parduodamos po 200 Lt, iš 2007 m. gegužės 22 d. numerio matyti, kad mezgimo mašina KLK-5M parduodama už 500 Lt, iš 2007 m. lapkričio 16 d. numerio matyti, kad mezgimo mašina KLK-10 (programavimo mechanizmas) parduodama už 400 Lt, iš 2007 m. kovo 27 d. numerio matyti, kad mezgimo mašina KLK-5, jau kompiuterizuota, buvo parduodama už 8500 Lt. Išlaidų, kurios buvo padarytos 1996, 1997 m., kad mezgimo mašinos dirbtų, priteisimui iš jos taip pat nėra jokio pagrindo. Tokie atsakovo visiškai nepagrįsti reikalavimai, jos nuomone, vertintini kaip siekimas kiek tik įmanoma labiau užvilkinti bylos išnagrinėjimą, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) bei aiškus CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatytų pareigų pažeidimas. Atsakovas nurodo, kad ji ieškinyje šeimos turtą įvertino 153725 Lt, ir teismo prašo priteisti iš jos ieškinyje nurodytų daiktų 1/2 dalies vertę pinigais, nes po teismo sprendimo nepavyks jam daiktų rasti (išskyrus automobilį „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį prašo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise). Priteistinos piniginės kompensacijos dydį atsakovas suskaičiuoja 70112,50 Lt. Su atsakovo reikalavimu jam priteisti pirmiau minėtą automobilį, o taip pat jai priteisti natūra visus daiktus, o atsakovui piniginę kompensaciją už juos, nesutinka. Pirmiausia atsakovas nepagrįstai nurodo, kad negali patikrinti (ir/ar pateikti) santuokoje įsigyto turto sąrašo. Dar 2013 m. rugpjūčio 22 d. atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad artimiausiu metu pateiks papildytą turto sąrašą. 2013 m. spalio 31 d. buvo surašytas antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kur nurodyta, kad vykdant P. Č. prašymą 2013 m. spalio 30 d., 15.39 val. antstolis atvyko su savo padėjėju M. K., adresu (duomenys neskelbtini), bei kartu su P. Č. ir J. Č. apžiūrėjo namą ir kitus kieme esančius statinius. Tokiu būdu atsakovui buvo sudaryta reali galimybė apžiūrėti ir užfiksuoti šalių įsigytus daiktus ir jis ja pasinaudojo. Kadangi atsakovas siekia kaip galima ilgiau užvilkinti santuokos nutraukimo bylą todėl ir atsiranda jo išsigalvoti argumentai, kad jis negali pateikti teismui santuokoje su ieškove įgyto turto apyrašo (nors eilėje procesinių dokumentų atsakovas vardijo santuokoje įgytus daiktus). Ji yra pareiškusi ieškinio reikalavimą dėl dalies (konkrečiai 5/8 dalių) automobilio „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo jos asmenine nuosavybe, yra nurodžiusi tokio reikalavimo argumentus (jo įsigijimas dalį kainos apmokant tėvų dovanotais pinigais), pridėjusi reikalavimą įrodančius dokumentus. Kitą dalį (3/8 dalis) šio automobilio prašo dalijant turtą tarp šalių priteisti jai. Atsakovas šio automobilio nepirko, jo įsigijimui neieškojo, ji jį pirko sau, šiuo automobiliu atsakovas niekada nesirūpino, jo neremontavo, jo nedraudė, visas eksploatavimo išlaidas dengė ji. Šis automobilis yra būtinas jos vykdomai veiklai, uždirbant pragyvenimui lėšas, nes su juo reguliariai važiuoja į V. parsivežti prekių prekybai. Jį įsigijo ir saugumo sumetimais, nes dažniausiai tenka į V. išvažiuoti naktį bei grįžti anksti ryte. Atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas į šį automobilį tik eilinį kartą siekdamas kaip galima jai labiau pakenkti. Nesutinka su atsakovo siūlomu turto padalinimo būdu (jai daiktai natūra, o jam piniginė kompensacija). Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinio bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Tokiu būdu turto padalijimas natūra laikomas prioritetiniu. Šiuo atveju jų su atsakovu turtą be problemų galima padalyti natūra, padalinimo, variantą yra nurodžiusi pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo.

Ieškovė J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko 2020 m. kovo 10 d. pateiktą patikslintą ieškinį. Nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių civilinės metrikacijos skyriuje ir katedroje, t. y., tarp jų buvo sudaryta civilinė santuoka. Jų santykiai iš esmės pasibaigė nuo 2002 m., kai atsakovas išvažiavo gyventi į Angliją ir jis grįždavo tik Kalėdoms, kartą savo gimtadieniui, kartą jos tėčio gimtadieniui, t. y. grįždavo retai. Ji pati kelis kartus buvo nuvykusi pas jį. Ji nuo jo visiškai atsiribojo 2012 m. rugpjūčio mėnesį, kai kalbant per „Skype“ jis pasakė, kad, kai grįš Kalėdoms, jis turės labai didelių pretenzijų. Jis labai morališkai terorizuodavo ir spausdavo. Tada ji nuo jo atsiribojo. Kai jis grįžo 2012 m. gruodžio mėnesį tada ji ir pasakė, kad skiriasi. Jis savaitę laiko bandė tartis. Paskui pradėjo grasinti. Ji tada persikėlė gyventi pas tėvus ir ten miegodavo. Jie susitikdavo dieną ir vieną vakarą jis atėjo pas jos tėvus ir jos paprašė, atrodo, šimtą tūkstančių. Ji paklausė kodėl tiek ir pasakė, kad pakalbės po savaitgalio. Tada ji išvažiavo naktį į turgų ir grįžusi rado sugadintus savo daiktus. Dar kol jie gyveno kartu, tai dažnai pykdavosi ir kalbėdavo apie skyrybas, bet jos neįvyko. Tas daiktų sugadinimas buvo galutinis taškas, kai nepaliko kelio atgal. Ji suprato, kad jei tuo metu ji būtų buvusi namuose, gal jis būtų jai gerklę perpjovęs. Viskas buvo padaryta su tokia neapykanta, kad net metaliniai batų kulnai buvo nulankstyti. Iki tol jie nuolat pykdavosi, ji verkdavo. Jis nenorėjo dirbti ir išnaudojo ne tik ją, bet ir jos tėvus. Bendrai jie jau nieko nepirko nuo 2009 m., paskutinį kartą gal pirko miegamojo baldus. Ji prekiauja turguje ir į turgų važinėdavo su tėvų „Passat“ ir paskui tėvas atsiėmė jį ir tėvai davė jai 3,5 tūkstančio eurų ir ji nusipirko „Ford Galaxy“. Taip pat buvo ir su „Honda CR-V“, kad 20000 davė tėvai. Kartu su mama lakstė į bankus, nes nedavė visų pinigų išsiimti iš sąskaitos. O likusią dalį pasiskolino ir paskui skolas atidavinėjo. Daiktus prašo dalinti taip, kaip nurodyta ieškinyje. Šie daiktai yra pas jos tėvus (duomenys neskelbtini) gatvėje ir dalis daiktų pas ją. Ji naudoja vieną minkštą dalį, šaldytuvą, skalbimo mašiną, mikrobangų krosnelę, barą, raudoną kėdę, veidrodį ir kai kuriuos indus, t. y. porą taurių rinkinių, porą paveikslų pasikabinusi ant sienos. Jei atsakovui kažkas netinka, tai galima keistis. Daiktų vertes nustatė, nes maždaug žino kas kiek naujas kainuoja, pasižiūrėjo internetinėse ir fizinėse parduotuvėse, bet dokumentų neturi. Neprašo kompensacijos už sugadintus daiktus. Dėl priešieškinio, tai nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl jos kaltės. Nesutinka, kad būtų priteista kompensacija už daiktus, kuriuos pats atsakovas sugadino, nes tai prasilenkia su bet kokia sąžine. Dėl mezgimo mašinų, tai visas mezgimo mašinas jie su atsakovu pardavė dar prieš jam išvykstant į Angliją ir liko tik „KLK 5“ sverianti gal 4 tonas, ji stovėjo ūkiniame pastate. Pats atsakovas 2010 m. grįžęs Kalėdoms pasakė, kad reikia ją parduoti. Jos parduoti neišardžius į metalo laužą buvo neįmanoma ir jos tėtis ardydamas dar susilaužė ranką. Mašiną pardavė 2011 m. sausį ar vasarį. Tų pačių metų kovo mėnesį šventė jos tėčio 70 metų ir atsakovas dėkojo jos tėvui, kad išardė, apgailestavo, kad susižalojo. Jis viską žinojo ir matė ir tik po trijų metų sugalvojo kitaip, nors viskas buvo jų bendras sutarimas. Dėl priteistinų daiktų ir kompensacijos, tai „Honda CR –V“ parduota 2016 metais, o „Ford Galaxy“ buvo parduota į metalo laužą, nes buvo visas supuvęs. Nori, kad visi daiktai būtų dalinami natūra. Dalį daiktų atsakovas yra jau išsivežęs ir juos į padalinimą įrašė jam. Atsakydama į atsakovo atstovo klausimus nurodė, kad jos draugas atsirado 2013 metų pavasarį ir nebuvo santuokos iširimo priežastis. Atsakovas gyveno Anglijoje su moterimi. Sutiktų, kad būtų sudarytas kitoks turto balansas. Neturtinė žala – moralinė žala susijusi su išgyvenimais. Atsakovas labai konfliktiškas žmogus ir nuolat su visais pykstasi. Atsakovui P. Č. teismo posėdžio metu pradėjus tikslintis, kur yra jo įrankiai, ieškovė nurodė, kad jie yra nurodyti ieškinyje ir yra palikti name, kur jie gyveno. Taip pat klausė kur yra „Toshiba“ „laptopas“ – ieškovė nurodė, kad vienas pas ją, o kitas, kurį jį vežiodavosi, tikriausiai pas jį. Atsakovui paklausus kur žalvarinės statulėlės – ieškovė nurodė, kad žalvarines statulėles pasiėmėm atsakovas, kaip ir ginklų kolekciją.

Atsakovas P. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad prašo santuoką nutraukti, nes šeimyninis gyvenimas nėra įmanomas, nes ieškovė su savo sugyventiniu ir tėvais užvaldė turtą ir jį apkaltino rūbų sugadinimu, nors jis jų nesugadino. Prašo, kad ieškovė pateiktų šiuos sugadintus rūbus, kad jis galėtų už juos atlyginti. Žmona pasakė daug neteisybės, nes niekada jai nėra grasinęs. Norėjo santuoką išsaugoti, nes jų šeima katalikai, todėl užsakė mišias ir siūlė važiuoti pas vienuolius. Jo žmona ilgą laiką, jam gyvenant Didžiojoje Britanijoje, jau gyveno su sugyventiniu S. V.. Jis nesutinka, kad kartu gyvendami su ieškove jie buvo skurdūs, nes sugebėjo už 80000 litų nusipirkti drabužių, ir kodėl jie už tuos pinigus nepirko buto. Su žmona vertėsi drabužių gamyba ir buvo nusipirkę mezgimo mašiną, todėl nebuvo skurdūs. Visus uždirbtus pinigus žmona investavo į savo verslą. Žmona užgrobė jų šeimos turtą ir naudoja savo reikmėms. Ieškinyje surašyti baldai kurių jis nėra matęs, nes jis negali patekti į savo namus, nes ten nesijaučia saugus. Jie su žmona bendro ūkio neveda nuo 2012 m. gruodžio 23 d. Į užsienį jis išvyko 2003 m. kovo 28 d. Iki tol jis dirbo užsienyje ir grįždavo į namus ir parveždavo pinigus žmonai. Į užsienį važiavo dirbti, kad užsidirbtų pinigų mezgimo mašinai kompiuterį su valdymo sistema. Galvojo, kad važiuoja trumpam, bet susidūrė su sunkumais, nes nemokėjo kalbos. Vis trūko pinigų ir taip pasiliko ilgesniam laikui. 2011 m. jau buvo apsisprendęs, kad nori grįžti į Lietuvą ir tai pranešė ieškovei. Jis suprato, kad žmona gyveno su S. V. ir jis jai trukdys. Kad ji gyveno su S. V. patvirtino liudytoja B. V.. Jis tam neprieštarauja, tik nesutinka su sąlygomis, kad pasisavino jo turtą. Didžiąją dalį namo (duomenys neskelbtini) gatvėje pastatė jo uošvis, bet ir jis daug prisidėjo, ir jo žmona, ir uošvė. Prašo santuokoje įgytą turtą priteisti ieškovei, o jam kompensaciją. Nežino, kad iš to turto yra likę ir mano, kad tokios sumos nebebus. Jie su žmona turėjo du automobilius ir abu automobiliai buvo jų šeimos automobiliai. Jie „Honda CR-V“ pirko už 64000 litų. Surado jį per skelbimą per internetą. Pardavėjas norėjo, kad už automobilį mokėtų grynais, nes neteisingai sutartyje nurodė kainą – 32000 litų. Žmona turėjo 20000 litų, kitus davė jis, dar kitus pinigus skolinosi ir sumokėjo 64000 litų. Kadangi jie abu valdė mezgimo mašinas, tai mano, kad abu turėtų pasidalinti. Tas turtas buvo paliktas ūkiniame pastate ir jo dabar ten nėra. Jie pardavė tris mezgimo mašinas, o kitas nenaudinga parduoti. Būtent dėl tos mašinos ir važiavo į užsienį pinigų uždirbti. Visus įrankius pagal staliaus ir elektriko specialybę norėtų, kad jam priteistų. Priešieškinyje nurodė daiktų vertę pagal 2014 metus, dabar sąlygos yra pasikeitusios. Dėl sugadintų daiktų, kai rašė priešieškinį, tada dar Aukščiausias Teismas nebuvo pasisakęs.

Ieškovės J. K. atstovas advokatas Drąsutis Narmontas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirmu reikalavimu ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Prašo priteisti neturtinę žalą – 1450 Eur, kuri yra aprašyta patikslintame ieškinyje (8-9 lapai). Be to, ieškinyje nurodyti du daiktai – automobiliai, kuriuos ieškovė iš pat pradžių pareiškė, jog tai jos asmeninė nuosavybė. „Honda CR-V“ dalinai įsigyta iš ieškovės tėvų pinigų bei „Ford Galaxy“ visiškai iš tėvų pinigų. Yra pateikti įrodymai, kad prieš sandorio sudarymą iš ieškovės tėvų sąskaitos buvo išimti pinigai. Dėl turto padalinimo natūra – ieškinyje išdėstytas visas turto sąrašas su jo kainomis santuokos nutraukimo dienai, kainos dabar nurodytos eurais. Atsakovas neginčija nei turto verčių, nei turto sąrašo. Kadangi atsakovui tenka didesnė dalis, tačiau ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kuriuos daiktus sutiktų paimti natūra – daiktais. Ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl 2014 d. gruodžio 1 d. priešieškinio pirmo reikalavimo priteisti ieškovei visą turtą, o jam piniginę kompensaciją už daiktus, kuriuos ji sugadino. Ieškovė neprašo priteisti turtinės žalos už sugadintus daiktus, tačiau prašo į tai atsižvelgti dalinant turtą. Dėl priešieškinio reikalavimo dėl mezgimo mašinų: ieškovė surado skelbimus iš „Ekspress kontaktų“, kad paneigtų neteisingas aplinkybes, nurodytas priešieškinyje. Skelbimuose nurodyta, kad mašinų kainos daug mažesnės nei nurodyta priešieškinyje, be to, pridėti įrodymai, kad mašinos buvo parduotos į metalo laužą ir, kad iš esmės daiktai buvo beverčiai, todėl prašymas priteisti kompensaciją, nepagrįstą jokiais įrodymais, atmesti. Atsakovas prašo visus daiktus priteisti ieškovei, o jam kompensaciją, taip pat atmestina, nes dalį daiktų pats atsakovas yra atsiėmęs. Yra nurodęs ir anksčiau, kad brolis padėjo juos išsivežti. Prašo šį reikalavimą atmesti. Prašo jam priteisti „Honda CR-V“, prašo atmesti, kaip nepagrįsta, nes, kaip nurodė ieškovė patikslintame ieškinyje, 5/8 šios transporto priemonės yra jos asmeninė nuosavybė. Pateikė prieštaravimą, kad nebuvo įrodytas neištikimybės faktas, nes ieškovė nurodė, kad su S. V. pradėjo artimiau bendrauti tik 2013 metų pabaigoje, kai 2012 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu, jų santuoka jau buvo faktiškai iširusi. Apie ieškovės neištikimybę nebuvo užsiminta ir atsakovo priešieškinyje. Daiktais, kuriuos prašo dalintis natūra, niekas nesinaudojo ir jie sandėliuojami. Be to, atsakovas išsivežė kartu su broliu jam reikalingus daiktus, todėl prašo juos priteisti atsakovui, kaip ir kitus daiktus.

Atsakovo P. Č. atstovas advokatas Žygimantas Rutkauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu atsakovas nesutinka. Sutinka su santuokos nutraukimu, tačiau nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės. Jo atstovaujamasis nėra teistas, nes buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos. Santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės – neištikimybės, nes teisme iškviestas liudyti S. V. nurodė, kad yra jos sugyventinis ir atsisakė liudyti tuo pagrindu. Dėl transporto priemonės „Honda CR-V“, kad ji yra įgyta santuokoje jungtinės nuosavybės pagrindu, iš bendrų lėšų, kadangi pasikeitė aplinkybės prašo priteisti kompensaciją už automobilio realizavimą be atsakovo žinios. Taip pat jo atstovaujamasis prašo priteisti kompensaciją už sugadintus daiktus nurodytus priešieškinyje 1234,35 Eur, ir šią priešieškinio dalį prašo tenkinti. Dėl daiktų dalinimo natūra – ieškovė 8 metus naudojosi turtu ir juos priteisti atsakovui būtų nesąžininga, nes daiktai yra nuvertėję, nusidėvėję. Atsakovui buvo sudėtinga dėl taikomos kardomosios priemonės patekti ir pamatyti bei įvertinti tuos daiktus. Prašo priteisti kompensaciją – 20305,28 Eur, o daiktus ieškovei. Prašo tenkinti atsakovo patikslintą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, ieškovės J. K. ieškinys tenkintinas iš dalies, o atsakovo P. Č. priešieškinys atmestinas.

Dėl santuokos nutraukimo

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Šiuo nagrinėjamu atveju, ieškovė J. K. prašo nutraukti (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą jos ir atsakovo P. Č. santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės, o atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės.

Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019, kuria kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismai teisingai nustatė, kad jos asmeninius daiktus sunaikino ir sugadino atsakovas P. Č. ir tokia atsakovo padaryta veika atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną nusikalstamą veiką. Be to, atsakovė šį savo prašymą grindžia tuo, jog atsakovas, jai skambino telefonu ir pagrasino sunaikinti automobilį „Honda CR-V“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo ji naudojosi, grasino, jog „sutryps“ jos tėvus. Dėl tokių nesiliaujamų atsakovo psichologinių išpuolių gyveno nuolatinėje baimėje pergyvendama dėl savo bei artimųjų asmenų sveikatos. Dėl tokio neteisėto atsakovo elgesio patyrė didžiulį stresą, stiprų dvasinį sukrėtimą, pasijuto emociškai sugniuždyta bei pažeminta. Dėl to pašlijo jos emocinė pusiausvyra, jautė nuolatinę įtampą bei nerimą.

Teismas, kaip savo nutartyje nurodė ir kasacinės instancijos teismas, mano, kad toks agresyvus P. Č. elgesys kėlė pagrįstą baimę dėl ieškovės saugumo ir jo veiksmai vertintini, kaip peržengiantys sutuoktinių civilinių teisinių santykių ribas bei pasižymintys dideliu piktavališkumu.

Tuo tarpu atsakovas prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinės J. Č. kaltės. Vienas iš motyvų, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės santuokinės neištikimybės. Be to atsakovas nurodo, kad santuoką išardė ir ieškovės abejingumas ir dėmesio stoka savo vyrui. Atsakovas tiek atsiliepimuose į pirminius ieškinį bei patikslintus ieškinius nurodė, kad santuokos nutraukimo iniciatorė buvo ieškovė, o jis siekė išsaugoti santuoką, siūlė sutuoktinei apie tai pasikalbėti.

Teismo posėdžio metu atsakovas ne kartą nurodė, kad ieškovė buvo jam neištikima dar jam gyvenant Didžiojoje Britanijoje, nes gyveno su sugyventiniu S. V.. Liudyti pakviestas S. V. parodė, kad su ieškove, kaip šeima gyvena nuo 2013 metų vasaros. Liudytoja B. V., buvusi S. V. žmona, parodė, kad ieškovė jau 2013 m. gegužės mėnesį apsigyveno S. V. name, o santykiai tarp J. Č. ir S. V. prasidėjo dar 2012 m. vasarą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas, jau kurį laiką iki ieškinio teismui dėl santuokos nutraukimo padavimo, kartu negyveno, t. y. atsakovas 2003 metais išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę ir retai grįždavo į Lietuvą. Akivaizdu, kad per tokį laiko tarpą – 10 metų, santuokinis ryšys susilpnėjo, tačiau nė vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų santuokai išsaugoti. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, dar iki įvykio, kai atsakovas sugadino visus jos daiktus, nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio, ji visiškai nuo jo atsiribojo, nustojo su juo bendrauti ir buvo apsisprendusi nutraukti santuoką. Atsakovas ne kartą teismo posėdžio metu nurodė, jog į užsienį išvyko uždirbti pinigų šeimai, tačiau iš byloje pateiktų ieškovės J. Č. metinių pajamų deklaracijų matyti, kad ieškovės 2006-2012 metų pajamos gerokai viršijo vidutinės Lietuvos šeimos gaunamas pajamas, byloje nėra jokių duomenų, kad šalys būtų turėję skolų, todėl akivaizdu, kad noro, o ne galimybių nebuvimas sutuoktinius paskatino toliau gyventi atskirai, o ne kartu.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

Esant nustatytoms aplinkybėms, preziumuojama, kad ieškovės J. K. (Č.) ir atsakovo P. Č. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. K. paliktina dabartinė santuokinė pavardė – K., atsakovui P. Č. paliktina pavardė – Č.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Teismui pripažinus, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šiai žalai priteisti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe

Ieškovė J. K. trečiu ieškinio reikalavimu prašė teismo pripažinti, kad ji transporto priemonę „Ford Galaxy“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) indentifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise. Pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo bei patikslintame ieškinyje ieškovė J. K. nurodė, kad minėtą automobilį įsigijo 2008 m. liepos 29 d. ir už jį sumokėjo 2000 Eur. Ieškinio teismui padavimo dieną šio automobilio vertė buvo 4000,00 Lt (1158,48 Eur). Šį automobilį ji įsigijo iš jos tėvų Z. K. ir B. K. jai dovanotų 7000,00 Lt (2027,34 Eur). Dalį dovanotos sumos jos mama Z. K. išėmė iš savo sąskaitos – 4000,00 Lt (1158,48 Eur) (po 2000,00 Lt (579,24 Eur) – 2008 m. liepos 28 d. bei 2008 m. liepos 29 d.), likusius 3000,00 Lt (868,86 Eur) tėvai turėjo grynais bei pateikė įrodymus –Z. K. 2008 m. liepos 1 d. – 2008 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitos išrašą.

Atsakovas P. Č. atsikirtimuose yra nurodęs, kad „Ford Galaxy“ pirkimo metu, t. y. 2008 m. liepos 29 d. jų šeima turėjo pakankamai piniginių lėšų (ieškovė deklaravo per 2008 m. 59585,00 Lt pajamų), kad galėtų įsigyti šį automobilį, todėl ieškovės teiginiai, bandymai manipuliuoti įvykiais ar sutampančiomis pinigų dovanojimo ir automobilių įsigijimo datomis visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jei dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. CK 6.469 straipsnio 1 dalyje (2001 m. liepos 1 d. – 2015 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) buvo nurodyta, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad „Ford Galaxy“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pirkta už tėvų dovanotus 7000,00 Lt sumą, tačiau nepateikė, tai įrodančios pinigų dovanojimo sutarties. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį, dėl to teismas daro išvadą, kad ieškovės tėvų dovanotų 7000,00 litų dovanojimo faktas yra neįrodytas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės J. K. prašymas pripažinti, kad „Ford Galaxy“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) indentifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ji įgijo asmeninės nuosavybės teise, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Ieškovė J. K. kitu patikslinto ieškinio reikalavimu prašo pripažinti, kad 5/8 dalis automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), ji įgijo asmeninės nuosavybės teise. Šį prašymą ji grindžia tuo, kad 2009 m. vasario 19 d. tarp jos ir N. S. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią už 32000 Lt (9268 Eur) įsigijo transporto priemonę „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš 32000 Lt, kuriuos sumokėjo už šią transporto priemonę, 20000 Lt (5792 Eur) buvo jos tėvų Z. K. ir B. K. dovana. Jos mama Z. K. 2009 m. vasario 17 d. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas išėmė 5600 Lt (1622 Eur), 7800 Lt (2259 Eur) ir 2000 Lt (579 Eur), iš viso 15400 Lt (4460 Eur), kuriuos padovanojo jai, o ji juos panaudojo pirmiau minėto automobilio įsigijimui. Likusius 4600 Lt (1332 Eur), kuriuos jai jos tėvai padovanojo, jie turėjo grynais.

Iš esmės šis ieškovės prašymas yra analogiškas ieškovės prašymui dėl automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažinimo jos asmenine nuosavybe. Ir šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė savo prašymą grindžia Z. K. sąskaitos išrašais iš kurių matyti, kad ieškovės J. K. motina Z. K. 2009 m. vasario 17 d. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke, išėmė 5600 Lt (1622 Eur), 7800 Lt (2259 Eur) ir 2000 Lt (579 Eur), iš viso 15400 Lt (4460 Eur). Šis sąskaitų išrašas nepatvirtina to fakto, jog minėti pinigai buvo perduoti ir/ar padovanoti ieškovei, o vėliau panaudoti automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimui. Be to, kaip ir ankstesniu atveju galimai dovanota pinigų suma viršija įstatymu nustatytą pinigų sumą, kada privalomas dovanojimo fakto įforminimas rašytine forma (CK 6.469 straipsnio 1 dalis), todėl esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės J. K. prašymas dėl automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažinimo jos asmenine nuosavybe, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Ieškovė J. K. patikslinto ieškinio reikalavimu prašė padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, pateikė jo dalinimo būdą, nurodė dalintino turto vertę bei prašė priteisti jai kompensaciją iš atsakovo už atsakovui tenkančią didesnę dalintino turto vertę. Atsakovas P. Č. patikslintu priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovės 70112,50 Lt (20305,98 Eur) dydžio piniginę kompensaciją už santuokoje sugyventą turtą, o visą turtą, išskyrus „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei J. Č..

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas šį reikalavimą palaikė ir prašė jį tenkinti, o patikslinto priešieškinio reikalavimus atmesti. Atsakovas prašė visus šalių sugyventus daiktus priteisti ieškovei, o atsakovui priteisti kompensaciją. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas tokią poziciją grindė tuo, jog visus metus, po ieškinio teismui padavimo iki šiol daiktais naudojosi ieškovė, todėl dabar priteisti šiuos daiktus atsakovui būtų nesąžininga.

Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

Šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004; 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

Šiuo nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių svarbių aplinkybių, kodėl patikslintame ieškinyje nurodytas turtas negalėtų būti dalinamas natūra. Visos bylos nagrinėjimo metu ieškovė ne kartą siūlė šalių turto padalinimo būdus, tikslino jų vertę, teikė vertę pagrindžiančius įrodymus, tikslino ieškinį ir jo dalyką.

Atsakovas iš esmės nenurodė jokių objektyvių priežasčių kodėl šalių turtas neturėtų būti padalintas natūra. Jo paaiškinimai, kad jis negalėjo apžiūrėti šalių užgyvento turto ir nustatyti jo vertės, nes jam buvo taikytos kardomosios priemonės, o vėliau jis bijojo lankytis patalpose, kuriose šalys gyveno ir laikė jų bendrą turtą – atmestinas dėl kelių priežasčių: visų pirma, atsakovas P. Č. iki kardomosios priemonės – uždraudimo lankytis (duomenys neskelbtini), ten ne kartą nevaržomai lankėsi bei kartu su broliu A. Č. išsivežė dalį šalių daiktų (šiuos faktus paliudijo liudytojai ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-054-13 duodami parodymus, patikslintame ieškinyje nurodė ieškovė, be to, to neneigė ir pats atsakovas); be to, nepaneigtas tas faktas, kad atsakovas kartu su antstoliu 2013 m. spalio 31 d. lankėsi minėtose patalpose ir sudarė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksavo šalių dalintinus daiktus, kas paneigia jo argumentus, kad jam nebuvo galimybės apžiūrėti daiktų. Antras argumentas, kad daiktai per ilgą laiko tarpą yra nusidėvėję ir nuvertėję, atmestina dėl to, kad dalis daiktų yra paveikslai, skulptūros ir pan., kurie, iš esmės, laikui bėgant nepraranda savo vertės, o, be to, dėl ilgai užsitęsusio teismo proceso nemenka atsakomybės dalis tenka ir atsakovui P. Č., kuris per visą procesą ne mažiau kaip 4 kartus siekė bylą stabdyti, dėl įvairiausių priežasčių siekė nušalinti teisėjus bei visą teismą – 3 kartus, neatvykdavo į teismo posėdžius, dėl ko jam teismas net skyrė baudą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-264/2012). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėję teismai turėjo būti aktyvūs dėl dalytino turto vertės nustatymo ir rinkti įrodymus savo iniciatyva.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas prieštaravo, jog šalių daiktai įvertinti netinkamai, tačiau pats jokių įrodymų apie dalintinų daiktų vertę teismui neteikė. Ir net ieškovei J. K. pateikus patikslintą ieškinį (nes nuo paskutinio teismo posėdžio pasikeitė ne tik dalintinų daiktų vertė, bet ir jų vertę apibūdinanti valiuta – nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvestas euras), tačiau atsakovas ne tik netikslino savo 2014 m. gruodžio 1 d. patikslinto priešieškinio, tačiau nepateikė ir atsiliepimo į patikslintą ieškovės ieškinį, todėl teismas šioje dalyje priima sprendimą vadovaudamasis ieškovės J. K. pateikta daiktų verte.

Esant nustatytoms aplinkybėms teismas tenkina patikslinto ieškinio dalį dėl patikslintame ieškinyje nurodyto šalių turto padalijimo natūra ir šalių turtas dalintinas taip:

Ieškovei J. K. priteistini natūra šie kilnojamieji daiktai: dvivietis suoliukas – 150 Eur; paveikslas „Kaimas“ – 90 Eur; paveikslas „Valtis“ – 230 Eur; paveikslas „Ružavos gėlės“ – 115 Eur; paveikslas „Oranžinės“ – 230 Eur; paveikslas „Miestas“ – 115 Eur; sieninė spinta veidrodinėmis durimis – 60 Eur; kilimai, „ružavi“, laiptinėje, 2 vnt. – bendra 80 Eur; veidrodis su ornamentais puoštais rėmais – 60 Eur; maža raudona kėdė – 70 Eur; apvalus veidrodis – 60 Eur; aukšto slėgio įrenginys „Karcher“ – 85 Eur; konsolė – 200 Eur; veidrodis virš konsolės – 145 Eur; spintelės kiniškais motyvais, 3 vnt. – bendra 170 Eur; antikvarinė kėdė, mėlyna – 70 Eur; kailinis kilimas, rudas – 15 Eur; vonios spintelė – 50 Eur; vonios veidrodis, šviestuvas, pakaba – 100 Eur; medinis suolas – 90 Eur; pastatomas staliukas su stiklinėmis lentynomis – 30 Eur; varpai (dekoracija) – 60 Eur; pusrūsio veidrodis – 30 Eur; spintelė raižytomis kojomis, žalia – 100 Eur; svetainės šviestuvai, 2 vnt. – 100 Eur; šviestuvas baro kambaryje – 50 Eur; šviestuvas viduriniame kambaryje – 50 Eur; šviestuvas miegamojo kambaryje – 80 Eur; virtuvės šviestuvas – 30 Eur; šviestuvas tualete – 20 Eur; papuošalų maža dėžutė – 30 Eur; 2 papuošimo pagalvėlės – 30 Eur; vilnonis kilimas iš vidurinio kambario – 100 Eur; 6 karnizai su užuolaidomis – 420 Eur; vietinės televizijos stiprintuvas su instaliacine įranga – 30 Eur; alkoholinių gėrimų baras – 400 Eur; lovos čiužiniai – 200 Eur; alkoholinių gėrimų kolekcija – 150 Eur; odinis minkštas baldų komplektas – 300 Eur; 2 dramblių skulptūros – 60 Eur; puoštas ornamentais žalvarinis indas – 30 Eur; medinės vazos – 20 Eur; veidrodis tualete – 20 Eur; kėdės prie baro, 2 vnt. – 140 Eur; veidrodis virtuvėje – 85 Eur; lovos užtiesalas – 175 Eur; maža kėdė, rusvos spalvos (fotelio formos) – 90 Eur; dekoratyvinės dėžės, 6 vnt. – 45 Eur; kailinis kilimėlis, baltas – 15 Eur; sieninė 6 stumdomų durų spinta – 400 Eur; dviejų durų šaldytuvas „Whirpool“ – 400 Eur; mikrobangų krosnelė „Whirpool“ – 150 Eur; pastatomas ant spintelės šviestuvas – 100 Eur; virtuvės baldai – 300 Eur; dujinė viryklė – 20 Eur; karnizas su žaliuzėmis, virtuvėje – 30 Eur; stalas su kampiniu suoleliu ir kėdėmis – 100 Eur; skalbimo mašina „Whirpool“ – 300 Eur; skalbinių džiovintuvas – 30 Eur; namų signalizacija – 200 Eur; priešpirčio šviestuvai, 2 vnt. – 60 Eur; markizės, 3 vnt. – 90 Eur; miegamojo lova ir 2 naktinės spintelės – 850 Eur; stogas šašlykinei – 85 Eur, viso turto už 8190 Eur.

Atsakovui P. Č. priteistini natūra šie kilnojamieji daiktai: spintelė kiniškais motyvais ir du paveikslai, dengti kriauklėmis – 600 Eur (šis daiktas yra pas atsakovą); paveikslas „Paryžius“ – 230 Eur; paveikslas „Rožės“, dideliais rėmais – 175 Eur; paveikslas „Moteris“, dideliais rėmais – 230 Eur; paveikslas „Vaikai“, dideliais rėmais – 175 Eur; paveikslas „Mergaitė“, dideliais rėmais – 230 Eur; paveikslas „Jūra“ (autorius B. G.) – 725 Eur; paveikslas „Jūra“ (1989 m.) – 175 Eur; paveikslas „Lelijos“ – 60 Eur; fotoaparatas „Sony“, „ružavas“ – 30 Eur; paveikslas „Laivas“ (autorius B. G., 1991 m.) – 580 Eur; paveikslas „Indėnai“ (be rėmų) – 60 Eur; zodiako ženklo „Mergelė“ paveikslėlis – 15 Eur; televizorius „Thomson“ – 30 Eur; komoda (dekupažas) – 30 Eur; antikvarinis staliukas, žalia oda, su stalčiumi – 70 Eur; vaza, balta, su skulptūra – 15 Eur; kabykla, aukso spalvos – 15 Eur; vazos, 5 vnt. – 60 Eur; didelė žvakė su žvakide – 30 Eur; žalvarinės statulėlės, 2 vnt. – 180 Eur (šie daiktai yra pas atsakovą); žalvarinė skulptūra šviestuvas – 350 Eur (šis daiktas yra pas atsakovą); akmeninis staliukas – 175 Eur; nešiojamas kompiuteris „Toshiba“ – 0 Eur; pufas dermantininis – 0 Eur; dekoratyvinės pagalvėlės, 6 vnt. – 30 Eur; 105 cm įstrižainės televizorius „Philips“ – 100 Eur ; HD grotuvas (Blueray) – 100 Eur (šis daiktas yra pas atsakovą); antikvarinė kėdė, žalia – 70 Eur; antikvarinis staliukas, sudarytas iš 3 vnt., sustumiamas – 100 Eur; žalvarinė arklio skulptūra – 300 Eur (šis daiktas yra pas atsakovą); žalvarinė skulptūra („Vyras laiko dvi moteris“) – 300 Eur (šis daiktas yra pas atsakovą); žvakidė – 30 Eur; svetainės baldai – 800 Eur; trijų dalių su stiklu komoda – 435 Eur; 3-jų durų komoda, žema – 520 Eur; kampinė komoda – 175 Eur; namų kino sistema – 145 Eur; televizoriaus staliukas (marmurinis, pilkas) – 130 Eur; staliukas, žalias, nedidelis – 15 Eur; palydovinės televizijos komplektas – 0 Eur; kokteilių plaktuvas su priedais – 60 Eur; taurės – 80 Eur; kokteilių mikseriai, 2 vnt. – 45 Eur; valgomojo stalas su kėdėmis – 520 Eur; gėrimų stovas – 30 Eur; vilnonis kilimas svetainėje – 230 Eur; antikvarinis staliukas, 6 kampų, aukštas – 80 Eur; spausdintuvas – 10 Eur; gaublys – 30 Eur; senovinės knygos – 60 Eur; dulkių siurblys – 60 Eur; rašomasis stalas – 60 Eur; kėdė prie rašomojo stalo – 145 Eur; gėrimų stovas, mažas – 15 Eur; kavos aparatas „Gaggia“ – 50 Eur; rankų darbo staliukas nešiojamam kompiuteriui – 30 Eur; antikvarinės svarstyklės – 30 Eur; pastatomas šviestuvas, baltas, iš baro – 30 Eur; indai – 200 Eur; stiklinis baras – 60 Eur; veidrodis, pirktas iš Jysk parduotuvės – 40 Eur; bambukiniai lauko baldai – 80 Eur; kiemo baldai, pinti, plastmasiniai – 90 Eur; mažas gėrimų šaldytuvas – 30 Eur; dulkių siurblys – 60 Eur; priešpirčio kilimėliai – 0 Eur; minkštas baldų komplektas, pagamintas Rusijos Federacijoje – 150 Eur; dušo kabina su vonia – 100 Eur; kepsninė – 85 Eur; išlankstomas lauko staliukas – 60 Eur; krūmapjovė „Bosch“ – 130 Eur (šis daiktas yra pas atsakovą); didelis lauko vazonas – 60 Eur; terasos markizės – 100 Eur; lauko fontano komplektas – 70 Eur; aliuminis radiatorius – 60 Eur; metalinis šulinio papuošimas – 90 Eur; metalinis gėlių stovas – 15 Eur; projektorius „Benq“ – 100 Eur (šis daiktas yra pas atsakovą); teleskopas – 115 Eur (šis daiktas yra pas atsakovą); išlankstomas gultas – 30 Eur; gramofonas – 70 Eur; ginklų kolekcija – 1160 Eur (šis daiktas yra pas atsakovą); autonominiai akumuliatoriaus suktukai („Panasonic“, „Hitachi“, „Makita“, „Dewalt“) – 300 Eur; elektrinis diskinis pjūklas „Hitachi“ – 85 Eur; elektrinis pjūklas „Bosch“ – 85 Eur; elektrinis stūmoklinis pjūklas „Makita“ – 85 Eur; didelis 20 perforatorius – 145 Eur; transformatorius, 1 vnt. – 30 Eur; lazeris – 130 Eur; spiritiniai gulsčiukai „Stanley“, 2 vnt. – 85 Eur; aukšto slėgio (garo) įrenginys – 85 Eur (šis daiktas yra pas atsakovą); ekranas projektoriui – 290 Eur (šis daiktas yra pas atsakovą); gultas, šezlongas – 150 Eur (šis daiktas yra pas atsakovą); dvi faneros plokštės – 115 Eur; du išlankstomi staliaus suoliukai – 30 Eur; prailginimo laidai – 60 Eur; rankiniai staliaus įrankiai – 70 Eur; metalinė įrankių lentyna – 140 Eur; aliumininės sulankstomos kopėčios – 45 Eur; kampinio pjovimo staklės „Dewalt“ – 115 Eur; elektros generatorius – 500 Eur; metalinis profilių rėmas – 30 Eur; sodo dėžė su vežimu – 120 Eur (neišpakuota); suolelis automobilio remontui – 40 Eur; aliumininė surenkama platforma darbui aukštyje – 1000 Eur; nešiojamą kompiuterį „Toshiba“ – 0 Eur (šis daiktas yra pas atsakovą); automobilis „Vauxhall Vectra“ – 0 Eur (šis daiktas yra pas atsakovą); vakarėlių pavėsinė – 500 Eur (šis daiktas yra pas atsakovą); profesionalus fotoaparatas „Sony“ – 200 Eur (šis daiktas yra pas atsakovą), golfo lazdų rinkinys su krepšiu – 145 Eur, viso turto už 16590 Eur.

Ieškovė J. K. prašė priteisti iš atsakovo P. Č. jos naudai 2906 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, tačiau teismui netenkinus jos prašymų dėl automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažinimo jos asmenine nuosavybe šios transporto priemonės turėtų būti dalinamos lygiomis dalimis tarp šalių. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė J. K. automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė, kaip metalo laužą, už 79,93 Eur, o automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė už 6900 Eur.

Atsakovas P. Č. patikslinto priešieškinio reikalavimu prašė priteisti jam asmeninės nuosavybės teise „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau paaiškėjus, kad minėtas automobilis parduotas prašė priteisti jam kompensaciją už automobilio realizaciją be jo žinios. Šiuo nagrinėjamu atveju P. Č. nepateikė jokių argumentų, kodėl minėtas automobilis turėtų (turėjo) būti pripažintas jo asmenine nuosavybe, tiesiog be jokių motyvų ir įrodymų pateikė šį reikalavimą. CK 3.89 straipsnyje yra numatyta koks turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe, tačiau šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad automobilis „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsakovo P. Č. asmeninė nuosavybė, todėl šis atsakovo prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

CK 3.98 straipsnis numato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Šiuo nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pinigai gauti pardavus abu automobilius buvo panaudoti tenkinti šalių šeimos interesus, todėl pusė gautos sumos – 39,97 Eur už automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 3450 Eur už automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priteistina iš ieškovės J. K. atsakovo P. Č. naudai – bendra suma 3489,97 Eur.

Kadangi ieškovei priteistino turto natūra vertė mažesnė nei atsakovui tenkančio turto vertė, todėl šios turto vertės skirtumas, kaip kompensacija, priteistina iš atsakovo, į šios kompensacijos dalį išskaičiuojant iš ieškovės priteistą kompensaciją už parduotus automobilius. Ši kompensacija apskaičiuojama taip: ieškovei priteista turto natūra dalis 8190 Eur + už parduotus automobilius ieškovei tenkanti pusė sumos, kurios dalis – 3489,97 Eur, viso – 11697,97 Eur; skirtumas tarp ieškovei ir atsakovui priteisto turto 16590 Eur – 11697,97 Eur = 4910,03 Eur; iš atsakovui tenkančios didesnės 4910,03 Eur turto dalies vertės išskaitoma iš ieškovės atsakovui priteista kompensacija už automobilius – 3489,97 Eur, ir iš atsakovo ieškovei priteistina kompensacija už jam tenkančią didesnę turto vertę – 1420,06 Eur.

Atsakovas P. Č. 2014 m. gruodžio 1 d. patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės J. Č. (K.) 41897,50 Lt (12134,35 Eur) dydžio kompensaciją už šalių šeimos daiktus, kurie buvo sugadinti, o J. Č. (K.) visus šiuos daiktus priteisti asmeninės nuosavybės teise.

Šiuo aptariamu atveju atsakovo minimi daiktai, kuriuos jis įvardina, kaip šalių šeimos daiktus, buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019 pripažinti J. K. asmeniniu turtu, todėl esant nustatytam prejudiciniam faktui, atsakovo P. Č. prašymas šioje dalyje atmestinas ir teismas dėl jo daugiau nepasisako.

Be to, atsakovas P. Č. patikslintu priešieškiniu prašė jo naudai iš ieškovės J. Č. priteisti 19900,00 Lt (5763,44 Eur) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovės vienasmeniškai pasisavintas jų šeimos mezgimo ir siuvimo mašinas, kurios buvo laikomos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbiniuose ūkio pastatuose.

Teismo posėdžio metu bei atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovė J. K. neginčijo to fakto, kad šalių šeima turėjo mezgimo ir siuvimo mašinas, nurodytas atsakovo patikslintame priešieškinyje, tačiau nurodė, kad dalis mašinų buvo parduotos dar iki 2003 m., t. y. prieš atsakovui išvykstant į Didžiąją Britaniją, o mezgimo mašina „KLK-5“ buvo parduota į metalo laužą 2011 m. vasario 1 d. Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį, į atsakovo parodymų nenuoseklumą, nes patikslintame priešieškinyje nurodęs, jog ieškovė be jo žinios išpardavė visas jų turėtas mezgimo mašinas, teismo posėdžio metu jau pripažino, kad mezgimo mašinos, išskyrus „KLK-5“, buvo parduotos prieš jam išvykstant į Didžiąją Britaniją. Iš teismui pateiktų įrodymų teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, jog mezgimo mašina „KLK-5“ buvo parduota dar 2011 metais, gerokai prieš ieškovei kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, o likusios mezgimo mašinos buvo parduotos dar ankščiau, ką teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovas. Ieškovė mašinų pardavimo metu kartu su atsakovu bendrai vedė ūkį, nėra duomenų, kad atsakovas nežinojo apie mezgimo mašinų pardavimą, kad mezgimo mašinos buvo parduotos be jo sutikimo, taigi pinigai, pardavus mezgimo mašinas, buvo panaudoti šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, todėl teismas negali daryti išvados, kad ieškovė sumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį. Byloje nėra duomenų, kad minimas lėšas atsakovė būtų panaudojusi tik savo poreikiams tenkinti, todėl atsakovo P. Č. prašymas dėl kompensacijos už mezgimo mašinas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus patikslintą priešieškinį, o patikslintą ieškinį patenkinus 72 procentais, sprendimas laikomas priimtu ieškovės naudai. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už ieškinį ir patikslintus ieškinius sumokėjo iš viso 927,94 Eur žyminio mokesčio bei 1426,24 Eur advokatui už jo paslaugas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 72 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1695 Eur. Atsakovui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsakovui P. Č. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2014 m. spalio 26 d. nutartimis iki teismo galutinio sprendimo priėmimo šioje byloje buvo atidėti 1301,00 Lt (376,80 Eur) ir 497 Lt (143,94 Eur) žyminių mokesčių dalių sumokėjimai. Atmetus atsakovo priešieškinius iš atsakovo valstybės naudai priteistina 520,74 Eur atidėto žyminio mokesčio dalis.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), viršija minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (33,45 Eur), todėl iš šalių priteistinos išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš atsakovo P. Č. valstybės naudai priteistina 24,08 Eur, o iš ieškovės J. K. – 9,37 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270, 279, 385 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškovės J. K. (Č.) patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovo P. Č. patikslintą priešieškinį atmesti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), tarp P. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K. (Č.), dabartinė santuokinė pavardė K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų neturinčių, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. K. palikti dabartinę santuokinę pavardę – K., atsakovui P. Č. palikti pavardę – Č.

ieškovei J. K. priteisti natūra šiuos kilnojamuosius daiktus:

iš viso turto už 8190 Eur.

Atsakovui P. Č. priteisti natūra šiuos kilnojamuosius daiktus:

spintelė kiniškais motyvais ir du paveikslai, dengti kriauklėmis – 600 Eur (šis daiktas yra pas atsakovą),

autonominiai akumuliatoriaus suktukai („Panasonic“, „Hitachi“, „Makita“, „Dewalt“) – 300 Eur,

iš viso turto už 16590 Eur.

Priteisti iš atsakovo P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį – 1420,06 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt eurų ir 6 ct).

Priteisti iš atsakovo P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1695 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus).

Likusią ieškovės J. K. patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 520,74 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų ir 74 ct) žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas jam buvo atidėtas, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 24,08 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 8 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant šias išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 9,37 Eur (devynis eurus ir 37 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant šias išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai dėl santuokos nutraukimo įregistravimo.