Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Ožiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui V. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, byloje dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui ir atsakovei gyvenant nesudarius santuokos (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. S., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. S. (b.l. 8-9). Širvintų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei J. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečių E. S. ir K. S. gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu V. S., o iš ieškovės J. V. priteisė išlaikymą dukroms periodinėmis išmokomis po 80 eurų kas mėnesį iki jų pilnametystės (b.l. 44-48, 64). Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad tuo metu ieškovė piktnaudžiavo alkoholiu ir nesirūpino savo dukromis.

Ieškiniu ieškovė prašo nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, iš atsakovo priteisti išlaikymą dukroms bei nustatyti atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką. Atsakovas prašo ieškinį atmesti.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Įstatymas nenustato, kokių aplinkybių pasikeitimas sudaro pagrindą spręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą. Atsižvelgiant į ginčo teisinį reguliavimą, grindžiamą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio. 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), pagrindas spręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą yra tada, kai pasikeičia tos faktinės aplinkybės, kurios turi esminę reikšmę nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių; kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą; tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; kt.).

Išanalizavus byloje esančius įrodymus ir išklausius bylos šalis teismo posėdžio metu nustatyta, kad šiuo metu bylos šalių situacija yra pasikeitusi. Ieškovė išsprendė alkoholio vartojimo problemą. Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad ieškovė 2017 m. balandžio mėn. užsikodavo nuo piktnaudžiavimo alkoholiu ir iki šiol alkoholio nevartoja (b.l. 30-32). VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma patvirtina, kad ieškovė nėra įrašyta į priklausomybės ir psichiatrijos kabineto įskaitą (b.l. 10). Aplinkybę, kad ieškovė nebevartoja alkoholio, teismo posėdžio metu patvirtino tiek atsakovas, tiek apklaustos liudytojos L. J., I. A.. Taip pat ieškovė nuo 2017 m. balandžio mėn. įsidarbino ir iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gauna pastovias pajamas (b.l. 14-15). Ieškovė pati vairuoja automobilį. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad palaiko nuolatinį ryšį su dukromis, mergaitės lankosi jos gyvenamojoje vietoje tiek tomis dienomis, kai ieškovė nedirba, tiek ieškovei po darbo grįžus į namus. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. A., kuri yra socialinė darbuotoja, dirbanti su ieškovės šeima, parodė, kad ieškovė stengiasi, deda dideles pastangas bei gali auginti savo dukras pati. Ji parodė, kad ieškovės ryšys su dukromis yra glaudus, mergaitės reikalauja ieškovės dėmesio, noriai su ja bendrauja, žaidžia. Liudytoja L. J. – ieškovės motina – patvirtino, kad gyvena Širvintose, kur anūkės lanko mokyklą, todėl padeda ir padės po mokyklos anūkes prižiūrėti.

Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas ne darbo metu piktnaudžiauja alkoholiu. Liudytoja I. A. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. balandžio ir liepos mėnesiais Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams atlikus atsitiktinius reidus kartu su policijos pareigūnais atsakovas buvo rastas neblaivus. Tuo metu namuose buvo bylos šalių nepilnametės dukros. Be to, iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. vasario 13 d. išvados ir skyriaus atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad atsakovo namuose lankosi pašaliniai asmenys, su kuriais atsakovas girtauja, namuose yra rūkoma. Atsakovas taip pat vedasi dukras pas kaimynus, kur taip pat yra girtaujama. Pats atsakovas alkoholio vartojimo faktą/problemą neigia/nepripažįsta. Be to, atsakovas netinkamai elgiasi nepilnamečių dukrų atžvilgiu, formuodamas blogą motinos įvaizdį, neigiamai apie ją atsiliepdamas, nuteikinėdamas dukras prieš motiną. Teismo posėdžio metu apklausti atsakovo pakviesti liudytojai: motina J. S., sūnus E. S. ir darbdavys R. J. atsakovo neigiamų savybių nei patvirtino, nei paneigė.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. vasario 13 d. išvadoje nurodė, kad mergaitėms augant, joms reikia daugiau motiniško rūpesčio. Šiuo metu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su tėvu pažeidžia vaikų interesus, kadangi esanti aplinka mergaitėms darosi nesaugi. Atsižvelgiant į geriausiai atitinkančius nepilnamečių interesus, ieškovei iš esmės pakeitus savo gyvenimo būdą, būtų saugesnės sąlygos mergaitėms augti kartu su mama (b.l. 62-63).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloj S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010).

Teismas, įvertinęs, visas aukščiau paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad nepilnamečių bylos šalių dukrų E. S. ir K. S. nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti pakeista ir nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Kaip jau buvo minėta, ieškovė iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, nebevartoja alkoholio, įsidarbino, palaiko nuolatinį ryšį su dukromis, jomis rūpinasi. Tuo tarpu atsakovas šiuo metu netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas dukrų atžvilgiu, kadangi vartoja alkoholį, leidžia namuose lankytis pašaliniams asmenims, kurie kartu su juo girtauja. Tokiu savo elgesiu atsakovas rodo dukroms netinkamą pavyzdį, neužtikrina joms saugios ir sveikos aplinkos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustačius mergaičių gyvenamąją vietą su ieškove, nebus pažeistas aplinkos, kurioje gyvena mergaitės, stabilumas. Ieškovės ir atsakovo namai yra tame pačiame (duomenys neskelbtini), kelių namų atstumu vienas nuo kito. Mergaitės šiuo metu nuolat lankosi ieškovės gyvenamojoje vietoje, šie namai mergaitėms yra pažįstami, nėra svetimi. Mergaitės bendrauja ir su namuose gyvenančiu ieškovės tėvu bei broliu, t. y . jų seneliu ir dėde. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pavasarį ketina namuose atlikti remontą, kad būtų jaukiau ir patogiau gyventi. E. S. lanko Širvintų pradinės mokyklos 1a klasę, o K. S. - priešmokyklinio ugdymo grupę. Pažymėtina, kad jos lankytų tą pačią mokyklą, į kurią kaip ir iki šiol vyktų autobusiuku, o po pamokų mergaitės mamos galėtų palaukti pas močiutę (ieškovės mamą) Širvintų mieste arba grįžti į (duomenys neskelbtini)esančius namus, kuriuose jas prižiūrėtų senelis su dėde. Tokia pati tvarka buvo susiklosčiusi ir mergaitėms gyvenant pas atsakovą, kadangi mergaitės po pamokų grįždavo į atsakovo tėvų namus, kur laukdavo po darbo grįžtančio tėčio. Be to, nors ieškovė dirba pamaininį darbą, tačiau jos darbo grafikas yra palankus dukroms auginti, kadangi ieškovė dirba penkias dienas nuo 7 val. iki 16 val. arba nuo 8 val. iki 17 val., bei turi dvi laisvas dienas (penktadienį ir šeštadienį). Taip pat teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad mergaitės galėtų lankyti prailgintą dienos grupę mokykloje, kur paruoštų namų darbus ir palauktų, kol ieškovė baigtų darbą.

Svarbi aplinkybė yra ir tai, kad E. S. ir K. S. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms yra nurodžiusios, kad nors joms yra gerai ir su tėčiu, tačiau šiuo metu labiau norėtų gyventi su mama. Pažymėtina, kad mama mergaitėms yra identiteto asmuo - tapatinantis su mama, formuojasi tapatumas savo lyčiai, mokomasi mergaitei, moteriai, motinai būdingos elgsenos, todėl mergaitėms augant yra ypač svarbu atkurti ir sustiprinti emocinį ryšį su ieškove. Manytina, kad atsakovui neįtakojant ir neformuojant mergaičių nuomonės apie mamą tarpusavio ryšį bus galima paprasčiau ir greičiau pagerinti. Be to, tokio amžiaus vaikams, ypač mergaitėms, motinos globa, rūpestis yra labai reikalingas.

Dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dukroms išlaikyti reikalinga 640 Eur suma per mėnesį, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 160 Eur kiekvienai dukrai. Ji ieškinyje detalizavo, jog į minėtą sumą įeina išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, vaistams, vitaminams, higienos reikmenims, žaislams, knygoms, mokymosi, lavinimo reikmenims, būsto išlaikymui. Teismo posėdžio metu atsakovas ieškovės nurodyto vaiko poreikių sąrašo neginčijo, tačiau atsakovo atstovė ginčijo prašomo priteisti išlaikymo dydį.

Kaip jau buvo minėta, šalių nepilnametės dukros E. S. yra 7 metų amžiaus, o K. S. yra 6 metų amžiaus. E. S. lanko Širvintų pradinės mokyklos 1a klasę, o K. S. - priešmokyklinio ugdymo grupę. Ypatingų poreikių, atsižvelgiant į jų amžių, bylos šalių dukros neturi.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Teismui savo iniciatyva patikrinus duomenis Sodros duomenų bazėje nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jos vidutinis darbo užmokestis per paskutinius keturis mėnesius yra 547 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką sūnų V. V., gim. (duomenys neskelbtini). Be to, iš jos darbo užmokesčio yra išieškomi įsiskolinimai. Atsakovas dirba ūkininko R. J. ūkyje, kur gauna minimalų mėnesinį darbo užmokestį, t. y. 400 Eur. Abi bylos šalys yra darbingos, neturinčios žymių sveikatos problemų. Taigi darytina išvada, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės ieškinyje nurodytos 640 Eur lėšos būtinos dukroms kas mėnesį išlaikyti neatitinka tėvų turtinės padėties, kadangi kiekvienam iš jų atidėjus po 320 Eur dukrų išlaikymui, lieka labai nedidelės sumos pragyvenimui. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, atsižvelgdamas į dukrų amžių, jų poreikius, į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši, kad ankstesniu teismo sprendimu iš ieškovės atsakovui buvo priteistas 80 Eur išlaikymas kiekvienai dukrai, kad mergaičių poreikiai per paskutinius 3 metus šiek tiek išaugo, todėl iš atsakovo yra priteisiamas dukrų išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukrų pilnametystės.

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus teik šalių turtinei padėčiai, tiek vaiko poreikiams, šalys gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką pagal jos pasiūlytą variantą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodytos bendravimo tvarkos neginčijo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustatoma atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarka ieškovės pasiūlytu būdu. Teismas savo iniciatyva patikslina, kad atsakovas savaitgaliais bendrauja su dukromis, paimdamas jas iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18:00 val.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovei bylos nagrinėjimo metu buvo teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinė teisinė pagalba, ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 280 Eur žyminis mokestis, už du neturtinius reikalavimus ir vieną turtinį reikalavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 261, 268, 270, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje;Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į „Swedbank“, AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; Nepilnamečių vaikų šiuo teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoja iki vaikų pilnametystės paskirti jų motiną J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri priteistą vaikams išlaikymą tvarkys uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką tokiomis sąlygomis:

Atsakovas su vaikais matosi ir bendrauja savaitgaliais (bet nemažiau nei 2 savaitgalius per mėnesį), vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžina sekmadienį iki 19 val. į jų gyvenamąją vietą. Matymosi ir bendravimo su vaikais laiką atsakovas turi telefonu suderinti su vaikų mama iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 dieną. Atsakovui negalint pasimatyti su vaiku numatytu laiku ieškovė įsipareigoja esant galimybei perkelti atsakovo susitikimo laiką su vaiku į kitą savaitgalį;Atsakovas turi dalyvauti nepilnamečių dukterų auklėjime, taip pat rūpintis jų sveikata, švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, jei tai neprieštarauja vaikų teisėms ir interesams;Ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie dukterų sveikatos būklę jų ligos atveju, kokioje gydymosi įstaigoje dukros lankosi, pas kokį šeimos gydytoją, informuoti kokias ugdymo įstaigas lanko ar lankys dukros;Ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su dukterimis visomis ryšio priemonėmis darbo dienomis nuo 18 val. iki 21 val., savaitgaliais, poilsio ir švenčių dienomis nuo 10 val. iki 21 val.;Ieškovė įsipareigoja netrukdyti vaikų tėvui dalyvauti nepilnamečių dukterų K. ir E. S. auklėjime, taip pat įsipareigoja laikytis šios bendravimo su vaiku nustatytos tvarkos, išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai kenktų vaikų ir motinos santykiams arba, kai tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (nepilnamečių vaikų liga, iš anksto suplanuotas išvykimas ir pan.).

Iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 280 Eur žyminį mokestį.

2018-02-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, šiam sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.