- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-501/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- UAB „Būstuva“, VAVMI Šalčininkų skyrius
- Atsakovas
- Z. P.
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Būstuva“ ir atsakovo Z. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-582/2011 pagal ieškovės UAB „Būstuva“ ieškinį atsakovui Z. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo, kurią ieškovė kildina iš neteisėtų atsakovo, kaip buvusio ieškovės direktoriaus, neteisėtų veiksmų statant jam individualų namą.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu, atsakovas, dirbdamas direktoriumi, 2000 m. rugsėjo 1 d. sudarė su ieškove rangos sutartį dėl individualaus namo pamatų ir dalies mūro statybos darbų, kurių apytikslė sąmata yra 88 000 Lt, atlikimo iš rangovo medžiagų. Pasinaudodamas savo, kaip ieškovės direktoriaus, statusu, atsakovas, panaudodamas ieškovės vardu įsigytas medžiagas, mechanizmus, įrangą ir darbo jėgą, atliko papildomus gyvenamojo namo statybos darbus – antro aukšto perdengimo, uždengto šlaitinio stogo su lietaus nuvedimo įrenginiais, įėjimo durų su garažo pakeliamais vartais, grindų įrengimą, fasadų apdailą, lauko vandentiekio, lauko kanalizacijos, elektros tinklų kabelinio, telefono, kanalizacijos įvadų įrengimą, kamino išmūrijimą, kurių vertė atitinka prašomą priteisti sumą.
Be to, ieškovės lėšomis buvo apmokamos ir sąskaitos už namui teiktas komunalines paslaugas. Už sutartyje nurodytus darbus atsakovas sumokėjo 87 780 Lt, priimti papildomus darbus ir už juos sumokėti jis atsisako, todėl iš atsakovo priteistina papildomų darbų kaina. Taigi atsakovas atliko ieškovei nenaudingus neteisėtus veiksmus, sudarė tik sau naudingas sutartis, ir tuo padarė ieškovei žalą.
Atsakovas priėmė sprendimą ieškovės vardu sudaryti rangos sutartį, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo sutartį bei saugos paslaugų sutartį. Šios sutartys buvo nuostolingos ieškovei. Atsakovas taip pat priėmė sprendimą neatlygintinai atlikti kitus, nei numatyta rangos sutartyje, statybos darbus savo nuosavame gyvenamajame name, dėl to ieškovė patyrė nuostolių. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus veikdamas tiesiogine tyčia. Sudarydamas sutartis ieškovės vardu, atsakovas veikė savo interesais ir siekė pasinaudodamas užimamomis pareigomis pralobti ieškovės sąskaita.
Sudarydamas sutartis dėl jo nuosavo namo statybos, aprūpinimo vandeniu ir apsaugos, atsakovas, kaip ieškovės direktorius žinojo, kad šios sutartys yra nenaudingos jai, nes iš jų sudarymo ji negalėjo gauti jokios naudos. Įsakydamas ieškovės darbuotojams atlikti rangos sutartyje nenumatytus statybos darbus jam priklausančiame name ir neketindamas už juos atsiskaityti, atsakovas suvokė, kad pažeisdamas savo fiduciarines pareigas ieškovei, jo sąskaita statosi savo nuosavą namą.
Atsakovo manymu, ieškovė nepagrindė savo reikalavimų jokiais įrodymais, patvirtinančiais papildomų darbų atlikimo, siūlymo pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą pateikimo faktus. Ieškovės pateikti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai neleidžia daryti išvados, kad šios medžiagos buvo panaudotos būtent atsakovo namo statyboms, o ne kitiems tuo pačiu metu vykdytiems statybos darbams. Be to, dalies ieškinyje nurodytų papildomų darbų, susijusių su komunikacijų įrengimu, ieškovė pagal tuo metu turėtą atestatą net neturėjo teisės atlikti.
Taip pat tvirtino, kad paskaičiuota namo statyboms panaudotų ieškovei priklausiusių medžiagų kaina nepagrįstai nurodoma įskaitant PVM, kurį ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka turėjo susigrąžinti. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo nepagrįstas, palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo sprendimo įsiteisėjimo, be to, procesas užsitęsė ne dėl atsakovo kaltės, nes bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl atsakovo atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo, kuris buvo nutrauktas reabilituojančiais pagrindais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovo 88 222,37 Lt žalos atlyginimo.
Teismas pažymėjo, kad atsakovui atsirado turtinė prievolė – deliktinė civilinė atsakomybė. Civilinė atsakomybė atsirado atsakovui atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Atsiradę nuostoliai yra susiję su veiksmais, nulėmusiais atsakovo civilinę atsakomybę ir atsirado kaip jo neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl privalo būti atlyginti. Civilinė atsakomybė atsirado dėl atsakovo tyčinės kaltės – atsakovas, būdamas UAB „Būstuva“ direktoriumi, pasinaudojo savo pareigomis, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, siekė ieškovės sąskaitą pasistatyti dalį jam priklausančio gyvenamojo namo. Atsakovas kaip atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos ir ši gauta nauda ieškovės reikalavimu pripažintina nuostoliais. Ieškovė dėl atsakovo veikos patyrė tiesioginius nuostolius, t. y. patyrė žalą (CK 6.249 str. 1 d., 2 d.).
Teismas, vadovaudamasis byloje atliktos statybos techninės ekspertizės išvadomis ir ekspertizę atlikusio eksperto teismo posėdyje duotais paaiškinimais, padarė išvadą, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė 87 583,71 Lt žalos dėl panaudotų statybinių medžiagų, statybos darbų ir mechanizmų ir 638,66 Lt žalos dėl atsakovo namo apsaugos paslaugų, iš viso 88 222,37 Lt žalos.
Reikalavimo dėl 5 procentų palūkanų priteisimo teismas netenkino, nes, teismo vertinimu, 5 procentų dydžio metines palūkanas nustato tik CK 6.210 straipsnio 1 dalis, o minėtas straipsnis yra XVII skyriuje, kuris reglamentuoja sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes, t. y. sutartines prievoles. Šiuo atveju byloje yra sprendžiamas klausimas dėl deliktinės atsakomybės taikymo, taigi ne sutartinių santykių, o deliktinių.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu, padavė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteisti ieškovės naudai 133 493,66 žalos atlyginimą bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:
Teismas nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų spręsdamas apie ieškovei padarytos žalos dydį bei netinkamai taikė procesines palūkanas reglamentuojančias materialines teisės normas. Prievolė atsirado iš delikto, todėl palūkanų dydis nustatytinas vadovaujantis įstatymu. Taigi teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalį. Teismas nepagrįstai sutapatino eksperto nustatytą ieškovės sąskaitą su neteisėtai atliktų statybos darbų kaina. Teismas nepagrįstai vadovavosi šia ekspertize. Teismas nepagrįstai nesivadovavo UAB „Geomatas“ ataskaita, kuri parengta atitinkamų specialių žinių turinčio turto vertintojo. Ieškovės patirtas išlaidas geriausiai atspindi ši ataskaita, nes ji yra išsamiausia. To nepadarydamas, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovės nuostolius sudaro 132 855 Lt, o taip pat ir 638,66 Lt atsakovo namo apsaugos išlaidos, todėl iš viso nuostolius sudaro 133 493,66 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti teismo sprendimą ir sumažinti iš atsakovo ieškovei priteistą žalos atlyginimo sumą iki 63 949 Lt. Prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą pagrindė šiais motyvais:
Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi fizinių asmenų paaiškinimais, fiksuotais policijos nuovadoje ar net policijos komisariate atskiruose apklausų protokoluose fiksuotais liudytojų parodymais, o likusi teismo sprendimo argumentų dalis yra išimtinai prielaidų pobūdžio. Taigi teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.Teismo sprendimo dalis, kurioje ieškovei priteistas žalos atlyginimas už tariamas ieškovės išlaidas II etapo statybos darbams apmokėti, turėtų būti panaikinta, t. y. priteistina suma mažintina statybos techninės ekspertizės akte nurodytų tariamų išlaidų darbų ir mechanizmų verte – 24 273,52 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas su paduotu ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:
Teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta, tačiau ne ta dalis, kurią ginčija ieškovė, o ta, dėl kurios apeliacinį skundą padavė atsakovas. Teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „Geomatas“ išvadomis. Teismas pagrįstai paskyrė statybos techninę ekspertizę ir vadovavosi jos išvadomis bei eksperto teismo posėdyje duotais paaiškinimais. Teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo.
Atsiliepimas
Ieškovė su atsakovo paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o skundžiamą atsakovo sprendimo dalį nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais motyvais:
Atsakovas be pagrindo aiškina, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad visi atsakovo namo statybos II etapo darbai atlikti ieškovės sąskaita ir kad jų vertė sudaro jos nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Taigi teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, vadovausis šiuo metu galiojančio CPK normomis, o taip pat, remdamasi Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, ir 1964 m. CPK, galiojusiu iki 2003 m. sausio 1 d.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.
Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Minėtą būtinumą lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012; kt.). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry v. Sweden, pareiškimo Nr. 28394/95).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos argumentus, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nenurodė, kokių faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, kokias faktines aplinkybes konkrečiai dar norėtų nurodyti žodinio proceso metu ir kodėl negalėjo nurodyti pirmosios instancijos teisme ar apeliaciniame skunde, apeliaciniame skunde inter alia nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir faktines aplinkybes, tačiau iš esmės kitokių, negu buvusios nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodė, tik įrodinėja, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o šiuo aspektu argumentai yra išdėstyti apeliaciniame skunde, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, todėl apelianto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkino (CPK 185 str.).
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.).
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje teisės normoje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su anksčiau nurodytu CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-3-470/2009).
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 133 495,66 Lt ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė 88 222,37 Lt žalos atlyginimo, o reikalavimą dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės ginčo dėl to, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolius, nėra. Byloje ginčas kilo dėl atlygintinos žalos dydžio.
Iš gyvenamojo namo, esančio Vytėnų g. 74, Kaune, statybos techninės ekspertizės akto matyti, kad gyvenamojo namo statybos objekte, esančiame Vytėnų g. 74, Kaune, buvo atlikti statybos darbai, neužaktuoti 2002 m. vasario mėn. įvykdytų darbų akte, o būtent: stogas, langai, lauko durys, vartai, grindų pagrindas I-ame aukšte, dalis pirmo aukšto g/b perdangos, fasado apdaila, lietaus nuotekų tinklas, lauko kanalizacija, lauko vandentiekis, elektros kabelis (1.1 p.); 2002 m. vasario mėn. įvykdytų darbų akte neužaktuoti, tačiau gyvenamojo namo statybos objekte atlikti darbai, pateikti lokalinėje sąmatoje S001 (1.2 p.); 2002 m. vasario mėn. įvykdytų darbų akte neužaktuotiems, tačiau gyvenamojo namo objekte atliktiems statybos darbams nėra sudaryta papildoma rangos sutartis bei nesuderintas ir nepasirašytas darbų įvykdymo aktas (1.3 p.); neįtrauktų į 2002 m. vasario mėn. įvykdytų darbų aktą, tačiau atliktų gyvenamojo namo statybos objekte statybos darbų vertė, nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, 2001 m. sausio 1 d. kainų lygiu bei vadovaujantis civilinėje byloje pateiktomis medžiagų pirkimo PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis medžiagų kainomis, yra 87 583,71 Lt (2.1 p.). Gyvenamojo namo statyboje atliktiems, neaktuotiems statybos darbams panaudotos medžiagos ir jų vertė, pateikiama medžiagų žiniaraštyje, yra 48 231,48 Lt (2.2 p.). Pagal eksperto sudarytą lokalinę sąmatą Nr. S001, tiesiogines išlaidas sudaro 23 247,16 Lt darbų vertė, 63 310,19 Lt medžiagų vertė ir 1 026,36 Lt mechanizmų vertė, iš viso 87 583,71 Lt.
Byloje nustatyta, kad specialistai baudžiamojoje byloje nustatė, jog panaudotų medžiagų vertė yra 50 242 Lt. Kaip minėta, ekspertas akte nurodė, kad tiesiogines išlaidas sudaro 87 583,71 Lt, o teismo posėdyje paaiškino, jog minėtos išlaidos yra paskaičiuotos su PVM.
Bylos medžiaga tvirtina, kad pagal 2000 m. gruodžio 20 d. Saugos paslaugų sutartį Nr. 2000/66 su UAB „Trikampis žiedas“ ieškovė mokėjo už atsakovo nuosavo namo apsaugos paslaugas. Ieškovė sumokėjo 38,66 Lt pagal 2000 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą LBD Nr. 2703982, 100 Lt pagal 2001 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą LBD Nr. 9137857, o 100 Lt pagal 2001 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą LBC Nr. 8021800, 100 Lt pagal 2001 m. gegužės 1 d. PVM sąskaitą faktūrą LBE Nr. 3086909, 100 Lt pagal 2001 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą LBE Nr. 8222194, 100 Lt pagal 2001 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą faktūrą LBE Nr. 8222670, 100 Lt pagal 2001 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą LBF Nr. 1341542.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kadangi ekspertas padarė visų panaudotų statybinių medžiagų įvertinimą, jo nurodyta suma viršija specialistų nurodytą sumą, kuri paskaičiuota įvertinus difuzinės plėvelės vertę ir garažo vartų vertę, o ieškovė objektyvių įrodymų apie statybos darbų ir mechanizmų vertę, viršijančią ekspertizes akte nurodytą vertę, teismui nepateikė, todėl, vadovaudamasis minėtu ekspertizės aktu, ieškovei iš atsakovo priteisė 87 583,71 Lt dydžio žalos atlyginimą dėl panaudotų statybinių medžiagų, statybos darbų ir mechanizmų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatęs, kad ieškovė už namo apsaugos paslaugas sumokėjo 638,66 Lt, ieškovei iš atsakovo priteisė ir 638,66 Lt žalą dėl atsakovo namo apsaugos paslaugų. Todėl iš viso pirmos instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 88 222,37 Lt žalos.
Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo UAB „Geomatas“ ataskaita, kuri parengta atitinkamų specialių žinių turinčio turto vertintojo. Ieškovės patirtas išlaidas geriausiai atspindi ši ataskaita, nes ji yra išsamiausia. Ieškovės nuostolius sudaro 132 855 Lt, o taip pat ir 638,66 Lt atsakovo namo apsaugos išlaidos, todėl iš viso nuostolius sudaro 133 493,66 Lt. Atsakovas teigia, kad teismo sprendimo dalis, kurioje ieškovei priteistas žalos atlyginimas už tariamas ieškovės išlaidas II etapo statybos darbams apmokėti, turėtų būti panaikinta, t. y. priteistina suma mažintina statybos techninės ekspertizės akte nurodytų tariamų išlaidų darbų ir mechanizmų verte – 24 273,52 Lt.
Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės ir atsakovo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „Geomatas“ ataskaita. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš UAB „Geomatas“ pateiktos ataskaitos neaišku, kiek kainavo panaudotos statybinės medžiagos, kokia buvo mechanizmų ir darbų vertė pagal II darbų etapą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atlikta statybos techninė ekspertizė abejonių nekelia, ekspertas nurodė atskirai darbo užmokesčio, mechanizmų ir panaudotų statybinių medžiagų vertę. Teisėjų kolegija, inter alia, pastebi, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau kartu pabrėžiama, kad jie nėra nenuginčijami ir turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. Ž. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-733/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-45/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. AB ,,ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-66/2010; kt.). Ieškovė turėjo galimybę teikti ekspertui visą jos turimą informaciją, įskaitant ir apie realiai panaudotas medžiagas, jų vertę ir t. t. Nei ieškovė, nei atsakovas neprašė skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės byloje. Be kita ko, teisėjų kolegija akcentuoja, kad nei ieškovė, nei atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė rašytinių įrodymų, paneigiančių ekspertizes akte nurodytą panaudotų statybinių medžiagų, statybos darbų ir mechanizmų vertę, namo apsaugos paslaugų nesuteikimą (CPK 314 str.). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010, 3K-3-52/2011 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, ji neturi jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, atsisakymas remtis UAB „Geomata“ ataskaita motyvuotas.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus taip pat ir apeliantų argumentus, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo priemones, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, išvadas grindė prielaidomis. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008,2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartį 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. 3K-3-46/2012; 2012 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. S. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-348/2012; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, eksperto ir specialistų išvadų, baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų, kitų rašytinių įrodymų, šiuos įrodymus įvertino remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principais. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str.; 1964 m. CPK 57 str., 65 str., 73 str., 92 str.).
Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Taigi remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, įvertinusi šių įrodymų tarpusavio ryšį bei vadovaudamasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176–185 str.), bet ir remdamasi logikos dėsniais, savo vidiniu įsitikinimu, nurodytų teisės normų sisteminė analize, kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.), taip pat atsižvelgdama į tai, kad apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau visiškai nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, taip pat vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši skundžiamo teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Nurodytais motyvais atmetusi apeliacinius skundus kaip nepagrįstus ir vadovaudamasi tuo, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.), teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes jie teisėjų kolegijos pripažintini kaip neturintys įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui bei pagrįstumui. Apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme, o pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus.
Dėl procesinių palūkanų.
Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines palūkanas reglamentuojančias materialines teisės normas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais ieškovės argumentais.
Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl deliktinės atsakomybės taikymo, o ne sutartinių santykių, todėl CK 6.37 straipsnio 2 dalis negali būti taikoma.
Teisėjų kolegija, ad hoc, pažymi, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje teisės normoje nustatytos palūkanos, vadinamos procesinėmis, atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos sumos ir yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, kreditoriaus nuostolius. Jų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-595/2008). Šių palūkanų priteisimas skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju jis gali patirti papildomus turtinius padarinius. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės neįvykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus, todėl privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau juos sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).
Taigi anksčiau pateikti kasacinio teismo išaiškinimai teisėjų kolegijai suponuoja, kad įstatymas nenustato, kad procesinės palūkanos nėra galimos deliktinės atsakomybės atveju. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti parleistas terminas.
Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, nustatant, kad atsakovas privalo mokėti ieškovei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 88 222,37 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2002 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1964 m. CPK 150 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Nagrinėjamu atveju bylos baigtis yra naudinga ieškovei, nes jo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, remiantis CPK 93 straipsnio 1–5 dalimis, proporcingai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, bei proporcingai patenkintiems reikalavimas priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl 88 222, 37 Lt žalos atlyginimo paliko nepakeistą, todėl pirmosios instancijos teismo priteistos ieškovei iš atsakovo jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstytinos.
Apeliantė apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti 968 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijos, taikydama anksčiau nurodytus kriterijus, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti patirtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti suma yra reali ir pagrįsta į bylą pateiktais dokumentais. Taigi teisėjų kolegija, remdamasi CPK 93 straipsnio 1–5 dalimis, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės prašoma priteisti suma neviršija maksimalių dydžių, sprendžia, kad ieškovei už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą iš atsakovo priteistina 968 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad ši suma atitinka ir 1964 m. CPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismui nepatenkinus atsakovo apeliacinio skundo, Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi atidėta 728,20 Lt žyminio mokesčio dalis iš atsakovo turėtų būti priteistina valstybei, tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, atsakovas yra atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teisėjų kolegija, remdamasi teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis taip pat nustatė, kad ieškovei UAB „Būstuva“ 2009 m. rugsėjo 2 d. yra iškelta restruktūrizavimo byla, todėl remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, apeliantė taip pat yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (1964 m. CPK 102 straipsnio 1 dalies 35 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu (1964 m. CPK 336 straipsnio 1 dalies 3 punktu),
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą.
Priteisti ieškovei UAB „Būstuva“ (į. k. 135127453) iš atsakovo Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2002 m. rugsėjo 3 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo nuo priteistos 88 222,37 Lt (aštuoniasdešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt dviejų litų ir 37 cnt) sumos.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Būstuva“ (į. k. 135127453) iš atsakovo Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 968 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.