Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-903-951/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-12-29Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2015-03-24Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-29
Bylos Nr.
1-903-951/2014
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-02438-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
L. P., E. L.
Nukentėjusysis
O. P.
Advokatai
Saulius Alysas, Jonas Nekrašius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-903-951/2014Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02438-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.7; 1.1.8.7.1; 1.1.10.1; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 29 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,kaltinamiesiems L. P., E. L.,kaltinamojo L. P. gynėjui advokatui Sauliui Alysui,nukentėjusiajam O. P., jo atstovui advokatui Jonui Nekrašiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Joniškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, Šiaulių (duomenys neskelbtini) studentas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu ar mokymusi, ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje;

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1992-06-13 Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. ir E. L. bendrais tyčiniais veiksmais 2013-12-26 apie 4 val. prie klubo „K.“, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, konflikto metu sumušė nukentėjusįjį O. P., o būtent: E. L. kumščiu suduodant vieną smūgį nukentėjusiajam O. P. į veido sritį, šiam nugriuvus ant žemės, L. P. su E. L. bendrais tyčiniais veiksmais spardydami nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas ir taip suduodami nenustatytą kiekį smūgių, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo ir antro danties vainikų lūžius, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties panirimą apatinio žandikaulio kairės pusės antro danties kramtomojo paviršiaus nutrupėjimą, kraujosruvas apatinės lūpos gleivinėje ir kairės ausies kaušelyje, taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis L. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad Kalėdų antrą dieną apie 21 val. nuėjo į klubą. Įeinant į klubą apsauginis davė pastabas visiems bendrai, kad visi būtų ramūs. Pats nėra turėjęs problemų klube, jo niekada nėra iš klubo išmetę. Buvo jis, E. L., P. B., M. U.. Viskas buvo gerai, susitiko draugą, nuėjo į rūkomąjį. Ten buvo M. L., A. A., O. P. ir A. J.. Jie pradėjo su jais konfliktuoti. Konfliktas prasidėjo tarp jo ir A. J.. Nekreipė dėmesio, baigė rūkyti ir nuėjo į viršų. Paties elgesys klube nebuvo provokuojantis, nieko besikabinėjančiai kompanijai nesakė. Paskui sutiko apsauginį, pasakė, kad prie jų kabinėjasi. Apsauginis nuramino. Toliau leido laiką, buvo prie staliuko. Bebūnant paskambino draugė ir jis nuėjo į kambariuką pakalbėti telefonu. Ėjo O. P. ir jam pasakė „ką žiūri vaikas“, dar pasakė ir necenzūrinių žodžių. Į tai pats nekreipė dėmesio. Vėliau nutarė skirstytis namo. Į lauką išėjo jis, P. B., A. G., A. M.. Po minutės išėjo O. P. ir A. J.. Nematė, kada E. L. išėjo iš klubo, gali būti, kad jis išėjo paskutinis, nes buvo net be striukės. Konflikto pradžios tarp O. P. ir E. L. nematė. Nukentėjusysis iš matymo žinomas, mokėsi vienoje mokykloje. Lauke buvo tik du vaikinai, o nukentėjusiojo kompanijoje jų buvo daugiau. Muštynės prasidėjo arčiau klubo, vėliau slinkosi link bulvaro. Pirmas išėjo A. J., pasižiūrėjo į jį ir pasikvietė pasikalbėti. Pats konflikto su A. A. pirmas nepradėjo. Priėjęs A. J. pasakė „kas tau yra, ko nepasidalini“ ir jam trenkė, bet nepataikė. Tada A. J. pargriovė ant žemės. Kai gavo smūgį į kaktą, tada pats trenkė du kartus A. J.. Išgirdo replikas „ką čia muši gulintį“ ir pajuto smūgį į sėdmenis. Kas spyrė į sėdmenis nematė, nes pats tuo metu laikė A. J.. Atsistojo ir žiūrėjo, kad nepultų paties. A. J. atsistojo ir prasidėjo masinis konfliktas. Pamatė, kad spardo M. U., šalia buvo A. A., bet nematė, kad spardytų. Spardė M. L., O. P.. Šalia buvo tas kitas vaikinas, nuo kurio saugojosi. Panelės pradėjo šaukti. Visas būrys žmonių pradėjo judėti link perėjos. Nuo kitos gatvės pusės prisijungė dar 3 nepažįstami asmenys, jie puolė ant nukentėjusiojo kompanijos. O. P. daužė E. L. smūgiais, jų buvo daug. Kai ėjo į pagalbą draugui, nustūmė O. P. bei ėjo atbulas, tuomet paslydo, nuvirto ant žemės ir pradėjo spardyti. O. P. pastūmė už peties, galvos nekliudė. Patį spardyti pradėjo 3-4 asmenys, kuriuos nuo jo nustūmė nepažįstami vyrai. Pamatė E. L., laikantį A. A.. Nežino, ar E. L. trenkė O. P.. Kai pats buvo susikibęs su A. J., nematė O. P., atbėgančio į pagalbą, bet iš kalbų girdėjo, kad tuo metu, kai buvo ant žemės su A. J., M. U. ėjo padėti, bei jį nustūmė ir pradėjo spardyti. Pats atsistojo ir matė, kaip spardo M. U.. Nežino, kodėl E. L. nesigynė, kai O. P. jį daužė. Nematė, ar E. L. buvo nukritęs ant žemės. O. P. sudavė 10-15 smūgių. O. P. mušė vienas, draugai jam nepadėjo. Smūgiai buvo kumščiais nuo pusės į viršutinę kūno dalį. Matė iš priekio spardantį O. P., tuomet kažkas juos nustūmė. Daugiau fizinio kontakto su O. P. neturėjo, jam nespyrė. Paties veiksmai buvo savigyna, o ne konfliktų aiškinimasis. O. P. kompanija ieškojo priekabių. O. P. visai nesudavė, tik stūmė. Kai pastūmė O. P., jis pasitraukė nuo E. L.. Paties tuo metu nepuolė. Nematė, kad E. L. būtų sudavęs O. P.. M. U. spardė O. P., M. L.. Prie paties buvo A. J. ir dar kažkoks vaikinas. Po kurio laiko O. P. pradėjo daužyti E. L.. Tuo metu su M. U. konfliktas jau buvo pasibaigęs. Konflikto pradžios tarp E. L. ir O. P. nematė. Muštynėse viso dalyvavo gal 9 asmenys: A. J., L. P., O. P. ir M. U., 3 vyrai nuo kitos gatvės pusės, A. A. ir E. L.. Kodėl pradėjo mušti M. U., nežino. Ankstesnė paskirta bausmė jau buvo atlikta, bet įvykio dieną dar nebuvo pasibaigęs bausmės laikas. 2013 m. buvo nuteistas už muštynes. Į muštynes įsivelia nedažnai. Pats užsiima imtynių sportu. Kitą dieną po įvykio važiavo į Vilnių, vežė M. U.. Pusiaukelėje paskambino O. P. tėvas, liepiančiai sakė, kad reikia susitikti. Pasakė, kad jis su draugais išmušė dantis. Jam atsakė, kad jo sūnaus kompanija perpjovė jo draugui ranką. Tada tėvas padėjo ragelį. Po minutės vėl paskambino ir paklausė, ar tikrai jo sūnus dalyvavo konflikte, kur M. U. perpjovė ranką. Pasakė „nėra su jumis bazaro“ ir padėjo ragelį. Po 10 min. paskambino kitas numeris, tyrėjas P.. M. U. paskambino O. P. tėvui ir pasakė, kad jam padaryta operacija ir negali susitikti. Po 1-2 dienų paskambino pats O. P. ir pasakė, kad reikia susitikti. Nuėjo susitikti, pasakė, kad jam sumokėtų už dantis. Susitikimo metu O. P. pasakė, kad nežino, kas jam išmušė dantis. Ateiti sakė jam su M. U.. Sakė, kad jei sumokės, nebus daugiau problemų. M. U. pasakė, kad tada jie tegul sumoka už rankos sužalojimą. Į susitikimą atėjo O. P., A. J., A. A. ir dar kažkoks vaikinas. O. P. konkrečios sumos neįvardino, tik sakė, kad už dantis. Apie susitaikymą kalbos nebuvo. Jie turėjo imtis iniciatyvos susitaikymui, nes patys pradėjo konfliktą. Pareikšto civilinio ieškinio sumos nežino, su ieškiniu nesutinka. Pats įvykio metu buvo beveik blaivus, nes išgėrė vieną stikliuką degtinės ir vieną bokalą alaus, viską pamena gerai. O. P. buvo išgėręs, elgėsi neadekvačiai, buvo agresyvus.

Peržiūrėjus vaizdo įrašus, kaltinamasis L. P. paaiškino, kad su šviesia striuke ir cigarete rankoje yra P. B., stovi merginos. Kas dar išėjo iš klubo – nepažįsta. Pats buvo su pilka striuke, juodais pečiais. Laukė, kol išeis kiti draugai. A. J. pasikvietė jį patį, kiti ėjo iš paskos. Kad eina iš paskos, nežinojo. Vaizdo medžiagoje mato, kad O. P. ėjo iš paskos. Kai jį pasikvietė, prie klubo pasiliko P. B., A. G.. Kai pakvietė, nuėjo ir paklausė „ko nepasidalini“ ir A. J. trenkė dešine ranka, bet nepataikė. Nepastebėjo, kur tuo metu buvo O. P.. Kai A. J. pataikė į petį, pervertė jį ant žemės. Kai jau trenkė į kaktą, jam atgal trenkė du kartus. 3.50 val. grupė prasisklaidė šiek tiek didesniame plote. Nežino, ar kas nors ėjo į klubą kviesti pagalbos. A. G. sakė, kad bėgo kviesti pagalbos, bet pats to nematė. Mano, kad įraše toliau vyksta muštynės, tik jos persikėlė toliau. E. L. daužė O. P.. Kai jį nustūmė nuo E. L., viskas pasislinko toliau link bulvaro. Iš nukentėjusiojo pusės kažkas pasakė „jums taip nesibaigs“. Kai atvažiavo policija, A. A. nuėjo link turgaus, o O. P. nebematė. Nežino, kur muštynių metu buvo merginos, jų nematė. A. G. sakė, kad buvo prie M. U., nes jam buvo perpjauta ranka. Panašiai toje vietoje ir perpjovė, kur vyko susibūrimas. Trys nepažįstami asmenys pasirodė tada, kai muštynės buvo bulvare. M. U. sakė, kad vienas jų aprišo ranką. Žmonių buvo pilna. Muštynėse iš nepažįstamų asmenų dalyvavo vienas arba du asmenys, jie nustūmė nuo jo mušantįjį. Kai atvyko policija, matė, kad A. A. nuėjo link turgaus, kitų nematė. Buvo daug nepažįstamų žmonių. Buvo jis, E. L., P. B.. A. G. su M. U. išvažiavo į ligoninę. Striukių grįžo tada, kai išvažiavo policija. Įvykio metu gal ir buvo nusivilkęs striukę, gal su tamsiai dryžuotu megztiniu buvo, bet vaizdo medžiagoje mato save su striuke. Kitame vaizdo įraše mato E. L., parsigriovusį A. A., daugiau neįžvelgia. M. U. apsirengęs paltu ir šviesiais džinsais. Pats su M. L. ar kažkuo kalbėjosi. Jį stūmė M. L., E. L. puolė padėti. Nukentėjusiojo kompanijoje tikrai buvo daugiau nei 4 asmenys. M. U. spardė 3 asmenys, pats buvo su A. J. ir dar kažkas jam spyrė į sėdmenis.

Kaltinamasis E. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad per Kalėdas nuėjo į klubą. P. B., L. P., M. U. ir jis atėjo pirmi, vėliau prisijungė A. G. su A. M.. Išgėrė 3-4 bokalus alaus, tačiau girtas nesijautė. L. P. pasakė, kad buvo įvykęs konfliktas rūkomajame, apsižodžiavimas ir kad perspėjo apsauginį. Prieš 4 val. ryto tarėsi eiti į namo, bet neberado savo draugų. Kažkas iš pažįstamų pasakė, kad jie išėjo lauk. Ėjo į rūbinę pasiimti striukės, kai kažkas sušuko, kad lauke muštynės. Išbėgo į lauką ir pamatė kruvina ranka gulintį M. U.. Kai išėjo į lauką, prie M. U. buvo nepažįstami žmonės, veržė ranką. Paklausė, kas buvo, jis tik parodė, kad viskas vyksta prie perėjos. Prie M. U. buvo tik panelės. Nubėgęs ten pamatė L. P., kur vyko konfliktas. Nuėjo padėti L. P. ir gavo nuo O. P. 3-4 smūgius į galvą. Užsidengė galvą ir prasidėjo smūgiai į kūną. Vėliau pajuto, kad nebesmūgiuoja, atsidengė ir pamatė, kad O. P. jau pastumtas. Kai atsidengė, pamatė, kad O. P. vėl eina link paties, tuomet apsigindamas spyrė vieną kartą iš kojos į krūtinę, gali būti, kad pataikė į barzdą. Kumščiu nedavė, bet spyrė koja į krūtinę arba barzdą. Vienu smūgiu dantų išmušęs nebūtų. Nežino, ar O. P. nukrito, ar suklupo. Kai O. P. nukrito, daugiau nebesudavė, jam sudavė gal 3 nepažįstami asmenys. L. P. mušėsi su kažkuo iš O. P. kompanijos. Aplink L. P. buvo gal 7 žmonės, iš kurių trys nepažįstami vyrai. L. P. po truputį traukėsi atgal, niekam nesudavė. Iki atbėgant O. P. vaikščiojo aplink, gal kažkam norėjo suduoti. Nematė, ar L. P. sudavė. Patį mušė vienas O. P.. Tuo metu puolė ant jo paties A. A.. Jį persivertė ir laikė prispaudęs prie žemės. Nuo A. A. smūgių negavo, o pats taip pat jam nesutrenkė. Paleido, traukėsi atbulas, žiūrėjo, kad nepultų. Pamatė, kad atvyksta policija, greitoji. Su L. P. ėjo link klubo, pasiėmė striukę, nuėjo iki kazino, išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. Į medikus nesikreipė, stiprių sužalojimų nebuvo. Anksčiau, daugmaž prieš metus iki įvykio, lankė savigynos treniruotes. Taikytis nenorėtų, nes per didelė pinigų suma yra civiliniame ieškinyje. Dėl įvykio nesigaili, nes jo veiksmai buvo savigyna. Jei O. P. nebūtų puolęs, nebūtų jam spyręs. O. P. buvo agresyvus, sunku pasakyti, ar buvo girtas. Jis lanko boksą. Nepamena, ar įvykio metu gyrėsi savo lankomu sportu.

Peržiūrėjus vaizdo įrašus, kaltinamasis E. L. paaiškino, kad iš klubo išėjo 3.50 val., apsidairė, pamatė sambrūzdį, jame L. P.. Pribėgo ir davė pačiam į galvą. Vyko grumtynės tarp L. P. ir nukentėjusiojo rato žmonių. O. P. buvo būryje, nes kai pribėgo, jis jam ir davė į galvą. Nespėjo nieko padaryti, bet gavo smūgį. Gavęs, nusilenkė. Yra įsitikinęs, kad jam trenkė būtent O. P.. Po kurio laiko atsidengė ir pamatė, kad lygtais L. P. nustūmė O. P. nuo jo. Tada O. P. vėl ėjo link jo, todėl sudavė jam vieną smūgį koja. Nežino, gal nuo smūgio O. P. nuvirto. Pribėgo A. A. ir puolė ant jo, kur tuo metu buvo L. P., nematė. 3.50 val. grupė prasisklaidė šiek tiek didesniame plote. 4.20 val. grįžo pasiimti striukių, muštynės jau buvo pasibaigusios. Kas dar stovi prie durų – nepažįsta, gal P. B.. Kitame vaizdo įraše mato, kad 3 min. 55 s muštynės persikėlė ant perėjos. Pats stovi prieš A. A., už paties stovi L. P.. Ant perėjos parsigriovė A. A., šalia stovi panelė. Kas stovi prie jo – nepažįsta, gal P. B., gal O. P.. Pasilenkęs mato A. A.. Kai atvyko pareigūnai, prie perėjos atėjo apsaugos darbuotojas.

Nukentėjusysis O. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. gruodžio 25, 26 d. ėjo su M. L. ir A. A. į klubą, kuriame įvyko konfliktas. Klube buvo keturiese. Įeinant į klubą konflikto su apsaugos darbuotoju nebuvo, įėjo normaliai, kaip visada. Kaltinamieji pradėjo konfliktą rūkomajame. Draugai viską matė, buvo tamsu, šviesos degė tik prie klubo. Kas kam ką sakė, nepamena. Kai tarpusavyje apsižodžiavo, t. y. klube pradėjo L. P.. Pats klube elgėsi tinkamai, apsaugos darbuotojai pačiam jokių pastabų nedavė, agresyvus nebuvo. Tikriausiai kaltinamųjų pyktis buvo iš po apsižodžiavimo klube. L. P. žinojo iš matymo. Apie 4 val. ryto išėjo iš klubo. L. P. pradėjo kabinėtis prie A. J. ir prasidėjo muštynės. Tarp kitų asmenų muštynių nebuvo. Mušėsi tik L. P. ir A. J.. Muštynės vyko link bulvaro pusės, patys judėjo. Viskas prasidėjo prie klubo durų, o apie 3 m. nuo klubo, įsikišo jau ir pats. Visų pirma konfliktas įvyko tarp A. A. ir L. P.. Mušėsi A. J. ir L. P.. Pirmą smūgį sudavė A. J., jis norėjo iš karto apsiginti. Pats niekam nesudavė. Pačiam baudžiamoji byla yra iškelta dėl to, kad mušė E. L. ir L. P. ir dar vieną jų draugą. L. P. buvo atsisėdęs ant A. J.. Pats smūgį gavo į ausį ir po 5-10 sekundžių pradėjo spardyti. Bandė atitraukti L. P., bet pats gavo smūgį. Į ausį davė šalia klubo. Nuo ko – nežino. Prie L. P. ėjo, nes norėjo atskirti nuo A. J., bet nepavyko. M. L. ir A. A. matė, kad smūgis buvo nuo E. L.. Smūgis buvo į kairę ausį, nuo smūgio nukrito, o nukritus E. L. ir L. P. jį spardė. Kai stojosi, gavo dar vieną smūgį. Besistojant, E. L. spyrė jam į krūtinės sritį. Kai stojosi, matė, kas spardė, yra tuo tikras, nes tai matė daug žmonių. Nepažįstami spardyti negalėjo, nes M. L., A. J. ir A. A. matė, kas jį spardė. Patį spardė tik dviese, visi kiti buvo kokių 5 metrų atstumu. Spardymo metu suprato, kiek asmenų jį spardo, o be to, ir draugai patvirtino, kad spardė 2 asmenys. Viso buvo suduota apie 10 smūgių. Į ausį davė kumščiu, visa ausis buvo mėlyna. Spardė į galvos sritį, veidą, rankas. Spardė apie pusę minutės. Spyrė dar kartą, nes tikriausiai norėjo dar konfliktuoti. Kai gulėjo ant žemės, spardė į galvą, sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius. Šūkavo tik jie, bet nepamena ką. Spardė tuo metu, kai buvo nukritęs ant žemės. Nežino, kodėl reikėjo spardyti, gal pyktį ant jo laikė. Kai spardė, visi smūgiai nebuvo taiklūs, nežinojo, kodėl specialisto išvadoje nurodyta, kad reikėjo dviejų smūgių sužalojimams padaryti. Kiti asmenys žiūrėjo. Pagalbos nešaukė, nes kai spardė, nebuvo kaip šaukti. Pats norėdamas išskirti nesikišo, grėsmės nekėlė, nieko jiems nesakė. Įvykio metu neteko penkių dantų, jam buvo šokas. V. kieme išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. Namo grįžo apie 5 val. ryto. Tėvai tuo metu buvo namie, bet jiems nieko nerodė, parodė tik ryte. Įvykio metu buvo truputį išgėręs, tačiau viską pamena gerai. Alkoholis įtakos elgesiui neturėjo. Pats nesudavė nei vieno smūgio. Kaltinamieji neprisipažįsta todėl, kad nenori sumokėti žalos. Akistatoje viskas užfiksuota. Ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, nepamena, atsiminti trukdė baimė, kad jam gali keršyti. Apklausoje buvo tyrėjas P., advokato neturėjo, buvo blaivus, spaudimo jam nedarė, parodymus davė laisva valia. Nelabai norėjo duoti parodymų, nes pačiam buvo šokas. Geriau viską atsimena dabar, nei anksčiau. Atsiminti trukdė šokas. Tėvas su L. P. susitikęs nebuvo, tik skambino ir siūlė pasikalbėti, bet L. P. nesutiko. Tėvas skambino kitą dieną po įvykio, norėjo susitikti, bet L. P. atsisakė, sakė, kad yra išvažiavę. Norėjo pasiūlyti susitaikyti, jei kaltinamieji sumokės už gydymą. Tuomet policijoje parašė pareiškimą, kad buvo sumuštas. Kas sumušė, nurodė apklausoje. Į gydytojus kreipėsi gal po vienos dienos, nustatė sumušimus ir išmuštus dantis. Labai skaudėjo, buvo nepilnavertiškumo jausmas, tokiam jaunam netekus dantų. Pats užsiiminėja boksu. Savo įgūdžių įvykio metu nenaudojo, nes nenorėjo konflikto. Pačiam buvo šokas, gintis net minties nebuvo. Šiuo metu gydymas dar nebaigtas, 1 mėn. vaikščiojo visai be dantų. Dabar yra sudėti laikini dantys, laukia, kol sudės nuolatinius. Už laikinus dantis sumokėta 1 500 Lt. Vėliau dės dantų tiltą už 3 000 Lt, kurį reikės keisti po 8 metų. Normaliai maitintis negali, reikia vengti kieto maisto. Sportuoti taip pat nebegali. Nebegali ateities sieti su sportu. Bokso karjeros tęsti nebegali, nes su išmuštais dantimis praleido bokso čempionatą. Per treniruotes nuo stipresnio smūgio ištrupės ir nuolatiniai sudėti dantys. Nepatogumas yra susietas su neturtine žala. Kaltinamieji jo neatsiprašė, patį šmeižia, apkaltino, kad jis juos mušė. Žalos atlyginti kaltinamieji nesiūlė. Jei būtų atsiprašę, žalos nebūtų didinęs. Jaučiasi saugus, tik didelis nemalonumas. Iš klubo išėjo taip pat savo noru. Su kaltinamųjų parodymais nesutinka, nes niekam nespyrė, netrenkė. Gal žodinis konfliktas vyko, bet E. L. nespardė. Skiriasi tarpusavio parodymai, nes kaltinamieji nenori jam mokėti pinigų. Klubo apsaugos darbuotojas yra pažįstamas su L. P., dėl to skiriasi jo paties ir apsaugos darbuotojo V. G. parodymai. Jokio konflikto su apsaugos darbuotoju nebuvo, jo ir draugų neįspėjo. Peilio iš jo kompanijos niekas neturėjo, aplink mėtėsi šukės. Jokių ekspertizių nėra, kad kaltinamieji ir jų kompanija būtų sužaloti, jie tyčia tokius parodymus duoda, nes yra priešpriešinė byla. Gal M. U. užkrito ant šukių ir susipjaustė. Muštynės prasidėjo nuo L. P. komentaro prie įėjimo į klubą. Pykčio nelaiko, keršyti nenorėjo. Su kaltinamaisiais bandė taikytis, reikėjo sumokėti tik sumą už dantų tvarkymą, bet kaltinamieji nesutinka mokėti ir jį patį šmeižia. Kai atvažiavo policija, greitoji pagalba, jis su draugais nebėgo, o tiesiog išėjo. Pats buvo šoke.

Peržiūrėjus vaizdo įrašus, nukentėjusysis O. P. parodė, kad pats buvo apsivilkęs juoda striuke ir mėlynomis kelnėmis. L. P. mušėsi su A. J.. Pats stovėjo ir žiūrėjo, po to ėjo jo skirti ir gavo smūgį. Visą laiką mušėsi A. J. su L. P.. Savęs būryje žmonių nemato. Kai gavo smūgį, su niekuo nekonfliktavo, jautė skausmą, nebuvo pajėgus dalyvauti muštynėse. 3.47 val. nukentėjusiojo kompanija nusiveda L. P. pasikalbėti. Kai gavo smūgį, nukrito. Atsistojo ir stovėjo, o aplink vyko šurmulys. Vaizdo įraše savęs nemato. Pats niekam netrenkė. Pats buvo viduryje šurmulio, po to nuėjo į V. kiemą ir išsikvietė taksi, važiavo namo. Trijų nepažįstamų asmenų nematė. Gal jie atėjo vėliau. Kadangi pats buvo sumuštas, nieko nematė, gal M. U. ir aprišo ranką. Nematė, ką darė pašaliniai asmenys iš klubo. Nežino, kodėl nesulaukė policijos, greitosios pagalbos. Buvo sumišęs, nematė nei policijos, nei greitosios pagalbos. Nepamena, ar buvo švyturėliai. Pagalbos į medikus jis kreipėsi kitą dieną. Kitame vaizdo įraše atpažįsta A. J. su balta maikute, šalia gal stovi A. A., nežino. Asmenys, stovintys nugara, yra M. L. ir A. J.. Nežino, kas laiko L. P., gali būti, kad M. L.. Savęs vaizdo medžiagoje nemato, nežino, kur tuo metu buvo, kažkur blaškėsi. M. L. ir A. J. vaizdo medžiagoje matosi. L. P. pastūmė ne M. L., kažkas kitas. Nemato savęs, nes jau buvo sumuštas. Jį sumušė tamsoje, ne bulvare. Įvykio metu pašalinių asmenų nepastebėjo, nes buvo pasimetęs, ir niekas nebuvo įdomu, nes buvo išmušti dantys.

Liudytojas V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta tiek kaltinamuosius, tiek nukentėjusįjį. Dirba klubo apsaugos darbuotoju, jie yra klubo lankytojai. Abi pusės tą vakarą buvo klube. Anksčiau O. P. buvo jį patį įžeidęs, bet tą vakarą atsiprašė. L. P. irgi buvo įspėtas dėl elgesio. O. P. išgėrė ir rūkomajame bandė pradėti konfliktuoti. L. P. jam pasakė, kad O. P. kompanija bando konfliktuoti. Pats įspėjo O. P. kompaniją, kai jie išėjo iš rūkomojo. Daugiausiai kalbėjo O. P. draugas, kurio vardo nežino. Anksčiau O. P. yra buvęs klube. Tą vakarą buvo atėjęs beveik blaivus. Anksčiau buvo atėjęs smarkiai girtas. Nematė, ar tą vakarą ką nors vartojo. Kai atėjo į klubą ir kai davė pastabą – skirtumas buvo akivaizdus, akys pasidariusios stiklinės, ieškojo akių kontakto, prie ko prisikabinti. Kai davė pastabą, nepamena, kad O. P. būtų ką nors sakęs. L. P. klube buvo ramus, o E. L. jis nelabai pamena. Apie 2-3 val. nakties O. P. buvo paprašyta išeiti iš klubo. L. P. irgi išėjo namo. Kas pirmi išėjo iš klubo – nepamena, bet mano, kad O. P. su kompanija, nes L. P. dar rengėsi, pamena, kad jį dar pagyrė dėl jo elgesio. L. P. anksčiau nebeįleisdavo į klubą. Toks buvo klubo vadovo įsakymas, nes L. P. draugai dažnai keldavo problemas. Tą vakarą klubo vadovas R. leido L. P. su kompanija įeiti į klubą. Jiems išėjus, lauke išgirdo muštynes. Nežino, ar tuo metu E. L. buvo išėjęs. Muštynės vyko toliau nuo klubo, buvo tamsu, todėl nežino, kas ką mušė. Mušėsi didelė masė žmonių, apie 6-8 žmonės vienoje krūvoje. Jie, kaip klubo apsaugos darbuotojai, kištis ne klubo teritorijoje nebegali. O. P. kompanija gyrėsi, kad yra boksininkai. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, buvo rasta butelio šukių. Nežino, ar toje grupėje buvo merginų. Žiūrovai buvo iš kitos bulvaro pusės. Jis pats paskambino policijos pareigūnams, kai L. P. draugas kruvina ranka pribėgo prie jo. Pareigūnai visus guldė bulvare. O. P. ar jo draugų nematė.

Liudytojas V. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, o nukentėjusysis matytas miglotai. Savo akimis nieko nematė, tik iš pasakojimų. Žino, kad lauke vyko konfliktas. Klubo viduje joks konfliktas nevyko. Kaltinamuosius tą vakarą klube matė, diskutavo, ar juos įleisti, tad jie pasižadėjo gerai elgtis, tai įleido. Patirtis su kaltinamaisiais tokia, kad su jais klube dažnai būna problemų, todėl sprendė klausimą įleisti juos ar ne. Pretenzijų jiems tą vakarą neturėjo, nes jie elgėsi gerai. Nukentėjusiojo tą vakare klube nepastebėjo, t. y. jis jam neužkliuvo. Nežino, kuri kompanija pirma išėjo iš klubo. Žino, kad kažkas konfliktavo, kažkam buvo perpjauta ranka. Nežino, ar kada nors buvo konfliktas tarp V. G. ir nukentėjusiojo. Abi puses žino tik iš matymo, kaip klubo lankytojus, jų pavardes nurodė tyrėja, todėl apklausos metu jas nurodė.

Liudytojas M. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji pažįstami, nes yra draugai, o nukentėjusiojo nepažįsta. Tą vakarą su P. B., L. P. ir E. L. buvo klube. Įvyko konfliktas, tiksliai nieko nežino. Po kurio laiko pasigedo L. P., todėl ėjo jo ieškoti. Tuo metu paskambino A. G., išėjo į lauką, kur jie mušėsi. L. P. mušėsi su A. J., pribėgo prie jų, o jie jau stojosi nuo žemės. Kažkas dar bandė jiems spirti, bet su ranka pats patraukė. Nematė, kad L. P. įvykio metu būtų smūgiavęs O. P.. Nežino, kas toks bandė smūgiuoti, nes nematė. Atsistoję jie dar ginčijosi. Ėjo atgal link klubo prie A. G.. Tada prie paties pripuolė trys asmenys, kurių nepažinojo, ir smogė aštriu daiktu į krūtinę, taip perdūrė jam ranką. Pats krito ant žemės. Patį užpuolė iš priekio, t. y. mušė M. L., jį matė, nes jis smogė iš priekio į krūtinę. Kas stovėjo iš šonų ir spardė, nematė. Spardė iš abiejų pusių, todėl gali sakyti, jie buvo trise. Kai nustojo mušti, jie nuėjo į bulvaro pusę. Iš aplinkinių kažkas pradėjo šaukti pagalbos. Kai atsistojo, iš klubo išbėgo E. L.. Paklausė, kas atsitiko. Pasakė, kad užpuolė ir parodė į kurią pusę visi nubėgo. E. L. nubėgo link bulvaro, o pats laukė greitosios pagalbos. Kas vyko bulvare vėliau, nematė. Matė, kad kažkas vyksta ant perėjos, bet negali pasakyti nei kas, nei ką darė. E. L. nubėgo link bulvaro. Iš kitos gatvės pusės atbėgo du nepažįstami asmenys, kurių vienas iš jų su diržu pačiam užveržė ranką, kad nekraujuotų. Kai vyko konfliktas tarp L. P. ir A. J., aplink buvo nepažįstami žmonės, gal kokie 8, visi vaikinai, jie nieko nedarė, tiesiog žiūrėjo. Merginos stovėjo prie klubo durų. A. J. ir L. P. niekas nebandė išskirti. Pats irgi nieko nebandė skirti. Kažkas iš aplinkinių šaukė, kad nelįstų, t. y. tegul mušasi. Pirma atvažiavo policija, po to greitoji. Nukentėjusiojo nepažįsta, apie jį nieko nežinojo. Apie konfliktą tarp L. P. ir O. P. žinojo, kad jie apsižodžiavo. L. P. sakė, kad prie jo prisikabino A. J. ir O. P.. Patį į klubą įleido lengvai, atėjo kartu su visais. Apsaugos darbuotojas visiems duoda pastabas, kad būtų ramūs, nekeltų konflikto. Įvykio metu daug išgėrę nebuvo, ligoninėje pačiam nustatė lengvą girtumo laipsnį, o draugai nebuvo išgėrę daugiau nei jis pats. Klube nematė, kad L. P. būtų kreipęsis į apsaugos darbuotoją dėl O. P. kabinėjimosi. L. P. sakė, kad pranešė apsaugos darbuotojams, jog prisikabino, o apsaugos darbuotojai pažadėjo prižiūrėti nukentėjusiojo kompaniją.

Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie yra jos draugai, su jais nėra susipykusi. Nuketėjusįjį pažįsta iš matymo, nes mokėsi toje pačioje mokykloje. Kaltinamieji ir nukentėjusysis susimušė, o pati buvo kartu su jais. Per Kalėdas su A. G. nuėjo į klubą, kuriame buvo E. L. ir L. P.. Vėliau kartu su jais išėjo, išėjo ir A. J.. Pasikvietė L. P., jie ginčijosi, pati priėjo jų išskirti, bet ją nustūmė. A. J. trenkė L. P. ir prasidėjo muštynės. L. P. ir A. J. mušėsi apie 4-5 minutes. A. G. paskambino M. U., kad padėtų, kuris bandė juos skirti. M. U. bandė išskirti atitraukdamas vieną nuo kito. L. P. ir A. J. mušėsi toliau. M. U. bandė dar kartą išskirti, bet nepavyko. Tiksliai nepamena, bet lygtais vaikinai pradėjo ristis. Kiti irgi pradėjo konfliktuoti. Matė ant žemės M. U., jį kažkas spardė. A. G. priėjo prie M. U., jis buvo kruvina ranka. Visą laiką pati buvo su A. G., todėl nematė, ką darė kaltinamieji. Matė, kaip susimušė A. J. su L. P.. Kaltinamieji nebuvo sumušti. Sumuštas buvo O. P., tai sužinojo tik po kelių dienų. Jokių įrankių ar šukių nepastebėjo. Muštynių metu O. P. nematė. Muštynės iš pradžių vyko prie klubo, vėliau prie kampo link bulvaro. Konfliktas vyko 3-4 m. link bulvaro, kai įsikišo M. U., viskas persikėlė toliau. Ji su A. G. liko prie klubo durų. Kas vyko pačiame bulvare, nežinojo, tik vėliau papasakojo. Pati tik žiūrėjo, kas vyksta su M. U.. Kadangi pačiai nepatinka muštynės, todėl jų nežiūrėjo ir buvo nusisukusi. Prie M. U. priėjo tuomet, kai sužinojo, kad jam kažkas su ranka. Kas M. U. mušė – nepažįsta. Neatkreipė dėmesio, kur tuo metu buvo E. L. su L. P., o O. P. visai nematė. Muštynėse E. L. nematė. Lauke visi buvo išsibarstę.

Liudytoja A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. P. ir E. L. pažįsta, o O. P. nepažįsta. Kaltinamieji yra draugai. Su A. M. nuėjo į klubą, kuriame jau buvo M. U., L. P. ir E. L.. Būnant klube L. P. pasakojo, kad A. J. prie jo kabinėjosi, daugiau nieko nežino. Įspėjimo iš apsaugos darbuotojo jos kompanija negavo. Pabuvus, apie 3 val. nakties ruošėsi išeiti ir išeidamos lauke pamatė P. B. ir L. P.. Laukė išeinant kitų. Pamatė, kaip išėjo 4 asmenys, vienas iš jų buvo A. J.. Paėjo atokiau ir pakvietė L. P.. Prasidėjo žodinis konfliktas, A. J. smogė L. P. į krūtinę. Nukritę ant žemės pradėjo ristis. L. P. iki susigrūmimo su A. J. daugiau su niekuo nesimušė. L. P. daugiau niekam nesudavė tik A. J.. Pati pakvietė M. U., kuris bandė juos išskirti, t. y. pastūmė vieną iš vaikinų. Tada M. U. smogė į krūtinę, jį pargriovė ir pradėjo trise spardyti. Nežino, ar O. P. buvo A. J. kompanijoje. Pati priėjo prie M. U.. Tuomet trys vaikinai atsitraukė nuo jo ir visi nuėjo link bulvaro pusės. Matė, kaip L. P. krito kartu su A. J. ir ritosi. Po to jie atsistojo ir daugiau nebematė. Su A. M. pasiliko prie klubo. E. L. iš klubo išėjo paskutinis ir nuėjo į bulvaro pusę. Daugiau jo nebematė. Įvykio metu nukentėjusiojo nematė. Girdėjo šūksnius, todėl suprato, kad kažkas ten vyksta. Nuėjusi prie M. U., pamatė, kad jo ranka perdurta. Nuėjo prie apsauginio, paklausė greitosios pagalbos numerio, iškvietė medikus ir išvažiavo į ligoninę. Kai atvažiavo policija, keturių asmenų kompanijos jau nebebuvo. Jie nebegrįžo. Kaltinamieji įvykio metu gal ir buvo šiek tiek išgėrę. Pati irgi buvo šiek tiek išgėrusi, tačiau apsvaigimas įtakos aplinkybių vertinimui neturėjo, viską suprato. L. P. ir E. L. elgesys buvo adekvatus. A. J. su kompanija irgi buvo išgėrę, tačiau kokį kiekį, nežino.

Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji tik žinomi, bet jų nepažįsta, o nukentėjusysis yra draugas. Žino tiek, kad buvo muštynės ir O. P. išmušė dantis. Jis, O. P., M. L. ir A. nuėjo į klubą. Su A. nuėjo parūkyti, prie A. prisikabino L. P. su draugu. Kai išėjo iš klubo, L. P. su draugais jau laukė jų lauke. Pats iš klubo išėjo pirmas, L. P. pakvietė pasikalbėti. Konfliktas lauke prasidėjo nuo replikos. Tuomet paėjo kelis metrus nuo klubo. Liudytoja A. M. matyta. Nepamena, ką ji darė, turbūt buvo lauke. Pats buvo išgėręs, t. y. vidutiniškai girtas. Nuėjus toliau, pats pirmas trenkė L. P.. Sudvejojo savo gyvybe, todėl ir trenkė L. P. pirmas kumščiu į krūtinę. L. P. jį pervertė ir pajuto 4-5 smūgius į veidą. Konfliktas tarp jo ir L. P. vyko iki vienos minutės. L. P., jį pervertęs, atsisėdo ant jo ir daužė kumščiu. Tuomet jam pats atgal nesudavė. Nuo jo nulipęs, nubėgo prie O. P.. Atsistojo, pasisuko į šoną ir pamatė, kaip L. P. su E. L. spardo O. P.. O. P. gulėjo užsidengęs, o jį spardė L. P. su E. L.. O. P. buvo suduoti koja gal kokie 4-5 smūgiai. Kai O. P. stojosi, E. L. jam spyrė į nugarą ir O. P. trenkėsi į stulpą. O. P. spardė į galvą. Nuo jo iki O. P. buvo apie 3-5 metrus, buvo tamsu, bet viską matė. Suduota buvo 4-5 smūgiai. Priešintis O. P. negalėjo, nes gulėjo ant žemės, ne dėl to, kad buvo išgėręs. Nežino, kodėl kaltinamieji spardė O. P.. E. L. ir L. P. užsiima koviniais sportais, O. P. galėjo apsvaiginti smūgiai. Nežino, kodėl kaltinamieji nustojo spardyti O. P.. Nėra tikras, ar kai pats išėjo iš klubo E. L. buvo lauke, bet kai spardė O. P., tai jį matė. Nematė, kaip E. L. O. P. trenkė į ausį. Viskas vyko arčiau bulvaro. Ikiteisminio tyrimo metu visko nepapasakojo, nes buvo susijaudinęs. Liudytojas V. G. matytas, tą vakarą dirbo klube apsaugos darbuotoju. Nepamena, ar jis davė jų kompanijai kokią pastabą. Jei būtų blogai elgęsi, būtų juos išvarę iš klubo, o išėjo tai patys. Muštynės vyko 5 m. atstumu nuo klubo. Jokių įrankių, šukių nematė. O. P. buvo sužalotas, buvo kruvinas veidas, be priekinių dantų. Nežino, kodėl nekvietė policijos ir pasišalino iš įvykio vietos. Galbūt dėl to, kad nemėgsta konfliktų. Visi keturi ėjo į V. kiemą, išsikvietė taksi važiuoti namo. Su L. P. susitiko prie klubo „P.“, jis spyrė O. P. į ranką, bet jie nuėjo toliau. Įvykio metu O. P. buvo išgėręs gal 2 bokalus alaus. Pagalbos nesišaukė. Žinojo, kad O. P. yra boksininkas.

Liudytojas M. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji matyti, šalia gyvena. Nukentėjusysis yra draugas. Gruodžio 26 d. buvo konfliktas. Klube buvo jis, O. P., A. J. ir A. A.. Į klubą įėjo lengvai, be jokių problemų, iš apsaugos darbuotojo pastabų taip pat negavo. Prisėdo prie stalo ir linksminosi. Klube buvo ir kaltinamieji. Rūkomajame susiginčijo A. A. su L. P., bet kodėl nežino, nes kartu su jais nebuvo. Apie 3-4 val. nakties išėjo iš klubo savo noru. Ėjo visi kartu. Lauke buvo L. P. su kompanija, jie buvo gal keturiese. Nepamena, ar E. L. taip pat buvo lauke. L. P. su A. J. sukonfliktavo, ką pasakė, tiksliai nežino. Jie paėjo kiek toliau nuo klubo, apie 5 metrus link bulvaro ir pradėjo muštis. Kai jie ėjo pasikalbėti, patys ėjo kartu. Pirmas trenkė A. J., bet smūgis nebuvo taiklus ir A. J. parkrito ant žemės. Pats muštynėse buvo, bet nesimušė, stovėjo toliau. Mušėsi 3-4 asmenys. Žiūrovų gal ir buvo, nepamena. Liudytoją A. M. mato pirmą kartą. Įvykio vietoje merginų balsų girdėjo, bet jų nematė. O. P. bandė juos išskirti, norėjo pasikalbėti. Kai priėjo, gavo smūgį nuo E. L.. Nežino, kaip E. L. ten atsidūrė, tik matė, kaip trenkė. A. J. susimušė su L. P. prie klubo, O. P. ėjo skirti ir gavo smūgį į galvą nuo E. L.. Smūgis buvo į veido sritį, sudavė ranka, kumščiu. O. P. pritūpė, bet niekur neatsitrenkė. Tada gavo vieną smūgį iš kojos nuo L. P., t. y. pirmą smūgį sudavė ranka E. L., tada koja spyrė L. P.. L. P. atsitraukė nuo A. J. ir tuomet mušė O. P.. Daugiau niekas nespyrė. Mačiau 2 ar 3 spyrius. Priešpriešinėje byloje nesakė, kad O. P. trenkė galvą į stulpą. Šią vietą pamena, gal 5 metrai nuo A. J.. Kai O. P. nukrito, spyrė L. P., tai gali patvirtinti. Kitas asmuo, kuris spardė – buvo E. L.. Matė 3-4 spyrius O. P. į galvos sritį. Kai priėjo prie O. P., L. P. su E. L. nustojo spardyti. Vėliau, einant link V., prie klubo „P.“, L. P. O. P. vieną kartą spyrė. Gerai nepamena, nes buvo neblaivus. O. P. išmušė dantis. Kodėl nekvietė policijos, nežino. Taip pat nukentėjo A. J.. Teismui viską pasakė, pats sužalotas nebuvo. Nukentėjo O. P., nes bandė išskirti A. J. su L. P.. Jei nebūtų kišęsis, nebūtų gavęs. Ginti nebuvo kam, niekas prie jų nėjo. Buvo sutrikęs, dėl to nėjo ginti O. P.. O. P. nebuvo pavojingas, kad jį reikėtų spardyti. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai visko nenurodė, nes buvo sutrikęs, nenorėjo kištis. Daugiau nieko nenutyli. Apklausos metu spaudimo nebuvo, aplinka buvo laisva, pretenzijų tyrėjui neturi, jautėsi sutrikęs, jokių vaistų nevartojo, buvo blaivus. Adekvačius parodymus duoti sutrukdė tai, kad buvo sutrikęs. Ikiteisminio tyrimo metu duoti pirmi parodymai nėra tikslūs, nenorėjo į tai veltis. Kai davė antrus parodymus, ten beveik nieko nenurodė. Matė, kas spyrė O. P., todėl tai tvirtina. Įvykio metu L. P. matė. Tyrėja klausinėjo apie L. P.. Konfliktas baigėsi. O. P. atsistojo. Koja smūgis buvo į galvą, viršutinę kūno dalį, į dantis. Antrą kartą spyrė E. L.. Įvykis buvo 8-10 metrų atstumu nuo klubo, arčiau bulvaro pusės, ne prie pat klubo durų.

Liudytojas P. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji pažįstami, yra draugai, nukentėjusysis nematytas. Gruodžio 26 d. vakare nuėjo į klubą „K.“. Klube buvo jis, L. P., M. U.. Vėliau prisijungė A. G. su drauge. Į klubą įleido lengvai. Pastabų lyg ir nedavė, nepamena. Įpusėjus vakarui, išgirdo, kad vyksta kažkokie konfliktai, pasakė lygtais L. P.. Asmens, kuris konfliktuoja, nenurodė, nepamena. Tik pasakė, kad vaikinai iš kitos kompanijos bandė prisikabinti. Nepamena, kas sakė, kad kabinėjasi. Naktį jis, L. P., A. G. ir jos draugė išėjo iš klubo. Kažkas iš O. P. kompanijos pasikvietė L. P. pasikalbėti. L. P. su kažkuo pradėjo muštis. Konflikte su L. P. buvo apie 11 asmenų. Jie buvo nuėję toliau link bulvaro, apie 10-15 metrų nuo įėjimo į klubą. Pradžia konflikto prasidėjo apie 10 metrų nuo įėjimo. Nukentėjusiojo pusėje buvo 5-6 asmenys. Muštynėse dalyvavo 6-7 asmenys. Iš paties kompanijos muštynėse dalyvavo M. U. ir L. P.. Pats buvo šalia ir nustūmė tik vieną vaikiną, pats muštynėse nedalyvavo. M. U. mušė 4 asmenys. Nematė, kas vyko toliau, nes jam pačiam trenkė į krūtinės ląstą. Po smūgio į krūtinę, atsitrenkė į koloną. Kas vyko toliau, nematė, nepamena, ar šūkavo žmonės. Nežino, kas toks mušėsi su L. P., bet jį žino tik iš matymo. Abu parkrito ant žemės. Paskui pamatė, kad ant žemės muša M. U.. O. P. kompanijos vaikiną pastūmė nuo M. U. ir vienas iš jų kompanijos puolė ant jo paties, o kitas nubėgo. E. L. nematė, tik kai atvažiavo policijos pareigūnai, pamatė šalia. Kada E. L. išėjo į lauką, nematė. Niekas nebandė padėti L. P. mušantis, leido muštis dviese. Kita kompanija pradėjo kištis į konfliktą. Kitos kompanijos 1-2 asmenys bandė padėti draugui, jų iš viso buvo daugiau nei 5 asmenys. Nepamena, ar L. P. ėjo kas padėti. Muštynės vyko iki 1 minutės ir pradėjo kištis O. P. kompanijos 2 vaikinai. Nepamena, ar O. P. atėjo į pagalbą. Nepamena, ar O. P. matė klube. Muštynės baigėsi, kai atbėgo vaikinai iš kitos gatvės pusės, kai M. U. pradėjo kraujuoti ranka. Iš kitos gatvės pusės atbėgo nepažįstami vaikinai padėti M. U., t. y. užveržė ranką, kad ji nekraujuotų. Atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. L. P. nematė. E. L. vaikščiojo prie perėjos, vaikščiojo aplink M. U.. E. L. besimušančio nematė. L. P. mušėsi vieną kartą, nepamena tik tiksliai. Ikiteisminio tyrimo metu turėjo kitų reikalų, gal netikslius parodymus davė, t. y. ką tuo metu atsiminė, tą ir pasakojo. Šiandien tikriausiai geriau atsimena, todėl pasakoja tai, ką atsimena. Apklausos buvo šiek tiek skirtingos. Dėl užduotų kitokių klausimų apklausų metu ir atsakymai buvo kitokie. Muštynės vyko O. P. kompanijos iniciatyva. Kitą dieną po įvykio M. U. lydėjo į Vilnių. M. U. paskambino pareigūnas pasiteirauti apie įvykį, gal tyrėjas. Nežino, ką M. U. kalbėjo. Lygtais sakė, kad dantys kažkam sužaloti, M. U. pasakojo. Sakė, kad išmušti dantys.

Ekspertas J. Sakalas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad savo išvadą tvirtina. Buvo suduoti du smūgiai buku daiktu. Ne visi smūgiai palieka sužalojimo žymes. Gali būti silpnesnis smūgis, gali būti suduotas į tą pačią vietą arba gali būti pridengta rūbais. Tuomet nebus žymių. Padarytam sužalojimui reikėjo dviejų smūgių, jei suduota daugiau, tai neprieštarauja išvadai. Jei būtų buvęs vienas smūgis, būtų vienas sužalojimas: arba ausis, arba dantys. Nežino, kuo buvo suduota, koja ar ranka. Galimybė padaryti sužalojimą, suduodant koja, yra, tik vis tiek reikia dviejų smūgių. Neaišku, ar smūgiai buvo suduoti stovint ar gulint. Nėra duomenų tam nustatyti. Tik viena aišku, kad reikėjo dviejų smūgių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nepilnamečio liudytojo A. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-12-25 apie 22.00 val. jis su draugais O. P., A. J. ir M. L. nuėjo į naktinį klubą „K.“. Pats buvo blaivus, o draugai buvo truputį išgėrę ir klube gėrė toliau. Jis linksminosi, šoko ir nelabai matė, ką darė jo draugai. 2013-12-26 apie 3.30 val. jis su draugais O. P., M. L. ir A. J. išsiruošė eiti namo ir visi kartu, vienas paskui kitą, išėjo iš klubo į lauką. Jis ėjo paskutinis. Lauke prie klubo stovėjo 5-8 jaunuoliai, iš kurių L. P. pažinojo iš matymo. L. P. jų atžvilgiu kažką sušuko ir priėjęs prie A. J. pradėjo muštis. Kas pirmas sudavė smūgį, nepastebėjo. Po to pastebėjo, kad kažkuris iš L. P. draugų kumščiu smogė O. P. į veidą. Tas jaunuolis buvo apie 18-20 m. amžiaus, apie 175-180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai vidutinio ilgumo, šviesūs, jo veido bruožų neįsidėmėjo. Konflikto metu jis į muštynes nesikišo. Kiek prisimena, į konfliktą nesikišo ir M. L.. Konfliktas truko apie 15-20 min. Pamatę atvažiuojantį policijos automobilį visi išsiskirstė. Konflikto metu nukentėjo A. J. ir O. P.. Jis į konfliktą nesikišo ir visiškai nenukentėjo. Konflikto metu nei O. P., nei A. J. jokio peilio ar kokio kito aštraus daikto, neturėjo. Klube „K.“ nei žodinių, nei fizinių konfliktų nematė. Apklaustas papildomai, parodė, kad 2013-12-26 klube „K.“ jis buvo su savo draugais O. P., M. L. ir A. J.. Visi linksminosi. Kas kiek išgėrė alkoholio, nežino, jis pats negėrė. Jis klube iš viso nematė jokių konfliktų, pats su niekuo nekonfliktavo. Kai visi iš klubo ėjo namo, tai tik išėjus pro klubo duris į lauką matė pažįstamą L. P. ir jo kompaniją. Jų kompanija nuėjo kokius 8-10 metrų lik bulvaro. Jie stovėjo maždaug toje vietoje, kur yra iškaba „K.“. Dėl ko prasidėjo žodinis konfliktas tarp L. P. ir A. J., nepamena. Jie susimušė, bet kuris sudavė pirmą smūgį, jis nepastebėjo. L. P. su A. J. buvo nugriuvę ant žemės, mušėsi, aplink juos stovėjo būrys žmonių. Viskas vyko labai greitai. Jis nepastebėjo to momento, kada nuo žemės atsikėlė L. P. su A. J., nes būriu jie visi atsirado netoli bulvaro. Jis dairėsi į šalis, kad pats iš ko nors negautų smūgių. Jis jau stovėjo bulvare, kai pamatė, kad netoli pėsčiųjų perėjos stovi O. P., o priešais jį stovėjo dar vienas jam nepažįstamas vaikinas. O. P. stovėjo suspaudęs rankų kumščius ir juos laikė sau prie smakro, t. y. „boksininko“ pozoje, nes O. P. ir yra boksininkas. Prieš O. P. stovėjo dar vienas vaikinas, kurio neįsidėmėjo ir neatpažintų, šis taip pat buvo panašioje pozoje, kaip ir O. P.. Viskas vyko labai greitai, O. P. su tuo vaikinu vienas kitam net nesuspėjo suduoti smūgių, kai iš kažkur prie O. P. pribėgo E. L., ir kumščiu smogė O. P. į galvą, kur tiksliai pataikė, nematė. Nuo to smūgio O. P. nenugriuvo, tik pritūpė, pilnai neatsitūpė. Kas vyko daugiau nepastebėjo, ar O. P. buvo daugiau suduoti smūgiai jis nematė, nes tuoj pat kažkas jį pargriovė ant žemės. Visur buvo pilna jam nepažįstamų žmonių, visi vieni su kitais maišėsi, stumdėsi, gal ir mušėsi. Dėl pargriovimo jis jokio fizinio skausmo nejautė, visiškai nenukentėjo. Paskui pamatė, kad atvažiuoja policijos mašina, tada jis vienas ėjo į „V.“ kiemą, ten susitiko O. P., M. L. ir A. J.. Jie visi taksi automobiliu išvažiavo namo. Prie klubo „K.“, tiksliau nuo jo įėjimo už kokių 8-10 metrų, vyko muštynės tarp A. J. ir L. P., ir daugiau nematė, kad kas nors iš jų kompanijos būtų mušęsis, o O. P. smūgis buvo suduotas beveik bulvare, netoli pėsčiųjų perėjos, jį sudavė E. L., kurį jis atpažino iš pilko megztinio (1 t. 96-97, 105-106 b. l.).

Be kaltinamųjų paaiškinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų teismas remiasi ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, kurie buvo ištirti teisme.

2013-12-26 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra prie klubo „K.“, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nieko nepaimta (1 t. 5-7 b. l.).

2014-01-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad IĮ „B.“ savininkas R. P. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu (1 t. 11 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

2014-01-07 apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas skaitmeninėje laikmenoje (CD diske) užfiksuotas vaizdo įrašas (1 t. 12-16 b. l.).

2014-01-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Šiaulių AVPK pulto budėtoja A. P. pateikė DVD plokštelę su 2013-12-26 vaizdo įrašu (1 t. 18 b. l.).

2014-01-16 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas skaitmeninėje laikmenoje (CD diske) užfiksuotas vaizdo įrašas (1 t. 19-25 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

2014-02-06 nukentėjusiojo O. P. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis O. P. parodė vietą, kur vyko muštynės ir kur jis buvo sumuštas (1 t. 33-36 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013-12-27 specialisto išvada Nr. G 1858/13(04), kurioje nurodyta, kad O. P. padaryti kūno sužalojimai: viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo ir antro danties vainikų lūžiai, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties panirimas, apatinio žandikaulio kairės pusės antro danties dalies kramtomojo paviršiaus nutrupėjimas, kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje ir kairės ausies kaušelyje. O. P. viršutinio žandikaulio dešinės pusės antras dantis jau iki traumos buvo pažeistas ėduonies, todėl šio danties nutrupėjimas nėra vertinamas kaip kūno sužalojimas. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais į veidą ir kairę ausį. Rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. O. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės spręsti apie O. P. girtumą traumos metu (1 t. 74-75 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

2014-04-09 liudytojo A. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad liudytojas A. J. parodė vietą, kur tarp jo ir L. P. vyko konfliktas bei vietą, kur buvo sumuštas O. P., teigdamas, kad ant šono gulintį O. P. spardė mažesnis vaikinas, prie gulinčio O. P. pribėgo ir L. P., kuris taip pat įspyrė O. P. ne mažiau 2 smūgius į galvos sritį (1 t. 81-85 b. l.).

2014-04-09 liudytojo M. L. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad liudytojas M. L. parodė vietas, kur buvo suduodami smūgiai O. P. (1 t. 90-94 b. l.).

2014-01-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas A. A. atpažino E. L., kaip asmenį, kuris 2013-12-26 prie klubo „K.“ O. P. kumščiu smogė į veidą, tuo metu kai A. J. konfliktavo su L. P.. Vaikiną atpažino iš bendrų veido bruožų, įvykio metu buvo apsirengęs pilkos spalvos megztiniu (1 t. 98-103 b. l.).

2014-03-21 liudytojo A. A. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad liudytojas A. A. parodė vietą, kur A. J. mušėsi su L. P., vietą, kurioje E. L. kumščiu sudavė O. P. į dešinę galvos pusę, dėl ko O. P. pritūpė (1 t. 107-112 b. l.).

2014-03-20 akistatos protokole užfiksuota, kad nukentėjusįjį O. P. ir įtariamąjį L. P. suvedus į akistatą, iš esmės abu pasiliko prie savo duotų parodymų (1 t. 135-138 b. l.).

2014-03-20 akistatos protokole užfiksuota, kad nukentėjusįjį O. P. ir įtariamąjį E. L. suvedus į akistatą, iš esmės abu pasiliko prie savo duotų parodymų (1 t. 141-143 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

2014-03-04 akistatos protokole užfiksuota, kad liudytoją A. A. ir įtariamąjį L. P. suvedus į akistatą, įtariamasis parodė, jog nematė, kad A. A. būtų sudavęs smūgius M. U. ar kam nors kitam, o matė, kad stovėjo šalia. A. A. sutiko su L. P. parodymais (1 t. 146-147 b. l.).

2014-03-21 akistatos protokole užfiksuota, kad liudytojas A. A. ir įtariamasis E. L. iš esmės pasiliko prie savo duotų parodymų (1 t. 150-151 b. l.).

2014-03-26 įtariamojo L. P. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip įtariamasis L. P. parodė vietas, kur A. J. pasikvietė jį pasikalbėti ir kur jis pargriovė A. J. ant žemės (1 t. 187-195 b. l.).

2014-03-26 įtariamojo E. L. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip įtariamasis E. L. parodė vietą, kur matė M. U. su kruvina ranka, vietą, kur jis su koja atstūmė O. P. nuo savęs (2 t. 8-13 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji nepripažino įvykdę nusikalstamą veiką, teigdami, kad O. P. atžvilgiu smūgių jie nesudavė. Kaltinamasis L. P. teismui teigė, kad O. P. jis tik pastūmė už peties, galvos nekliudė, daugiau fizinio kontakto su O. P. neturėjo, jam nespyrė. Be to, nurodė, jog nematė, kad E. L. būtų sudavęs O. P.. Tačiau pats kaltinamasis E. L. teisme iš esmės pripažino, kad vieną smūgį O. P. galėjo suduoti, t. y. parodė, jog pamatęs, kad O. P. vėl eina link paties, apsigindamas spyrė vieną kartą iš kojos į krūtinę, gali būti, kad pataikė į barzdą; kumščiu nedavė, kai O. P. nukrito, daugiau smūgių nebesudavė, jam sudavė gal trys nepažįstami asmenys. Tačiau teismas atmeta tokius kaltinamųjų paaiškinimus ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip kaltinamųjų pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atriboti save nuo įvykio, be to, tokius jų paaiškinimus paneigia ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Pabrėžtina ir tai, kad kaltinamųjų paaiškinimai viso tyrimo metu nėra visiškai nuoseklūs, kas taip pat neleidžia jų paaiškinimų traktuoti kaip atitinkančių objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Pažymėtina, kad kaltinamasis L. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po jo smūgių iš karto kažkas pribėgo jam iš dešinės pusės ir smūgiavo iš kelio į sėdmenis, jis atsistojo, A. J. taip pat atsistojo; tada pamatė, kad gulintį M. U. spardo O. P., A. ir tas kitas, jam nepažįstamas vaikinas, kuris su jais buvo klube; iš klubo be striukės išbėgo E. L. ir iš karto puolė ginti M. U., kiek matė - kažką pastūmė, tada M. U. atsistojo (1 t. 182-184 b. l.). Tuo tarpu teisme kaltinamasis L. P. paaiškino, kad pamatė, jog M. U. spardo M. L., O. P., šalia buvo A. A., bet nematė, kad spardytų ir jis. Pažymėtina, kad liudytoja A. G. teisme nepatvirtino ir konkrečiai neįvardijo, kurie asmenys spardė M. U., t. y. parodė, kad M. U. smogė į krūtinę, jį pargriovė ir pradėjo spardyti trise. Kitas kaltinamasis E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad priėjęs prie durų pamatė, jog ant žemės, netoli įėjimo į klubą, guli M. U., o jo visa ranka buvo kruvina; prie M. U. kažkas dar stovėjo; matė, kad didelis „kipišas“ vyksta prie kampo, t. y. Vasario 16-osios g. ir Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare prie pėsčiųjų perėjos nuo viešbučio „Š.“ pusės, pats bėgo į tą pusę ir matė L. P. (2 t. 4-5 b. l.). Teisme kaltinamasis E. L. paaiškino, kad ėjo padėti L. P., kuris mušėsi su kažkuo iš O. P. kompanijos, ir nuo O. P. gavo 3-4 smūgius į galvą, užsidengė galvą ir prasidėjo smūgiai į kūną. Pats kaltinamasis E. L. teisme parodė, kad nuo O. P. gavo 3-4 smūgius į galvą, o kaltinamasis L. P. teisme parodė, kad nežino, kodėl E. L. nesigynė, kai O. P. jį daužė; O. P. sudavė 10-15 smūgių; O. P. mušė vienas, draugai jam nepadėjo. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamųjų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės skiriasi, tarpusavyje prieštarauja, teismas kaltinamųjų parodymais nesiremia ir vertina juos kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, pvz. specialisto išvados ar kitokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų E. L. sužalojimo mastą, nes remiantis kaltinamojo L. P. parodymais, t. y. kad E. L. buvo suduota 10-15 smūgių kumščiais į viršutinę kūno dalį, E. L. parodymais, kad iš O. P. gavo 3-4 smūgius į galvą, ir žinant, kad O. P. yra boksininkas, manytina, kad būtų atsiradę žymūs, plika akimi matomi sužalojimai. Tačiau pats kaltinamasis E. L. teismui pripažino, kad po įvykio į medikus nesikreipė, nes stiprių sužalojimų nebuvo.

Tai, kad kaltinamieji įvykdė nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiojo O. P., liudytojų M. L., A. J. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013-12-27 specialisto išvada Nr. G 1858/13(04), kurioje nurodyta, kad O. P. padaryti kūno sužalojimai: viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo ir antro danties vainikų lūžiai, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties panirimas, apatinio žandikaulio kairės pusės antro danties dalies kramtomojo paviršiaus nutrupėjimas, kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje ir kairės ausies kaušelyje, t.y. O. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 74-75 b. l.), liudytojo A. A. 2014-01-12 parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad minėtas liudytojas atpažino E. L., kaip asmenį, kuris 2013-12-26 prie klubo „K.“ O. P. kumščiu smogė į veidą, tuo metu, kai A. J. konfliktavo su L. P., vaikiną atpažino iš bendrų veido bruožų, įvykio metu buvo apsirengęs pilkos spalvos megztiniu (1 t. 98-103 b. l.), nukentėjusiojo O. P., liudytojų A. J., M. L., kaltinamųjų E. L., L. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kurie parodė vietas, kur vyko įvykis ir kt.

Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, duotus teisme, atkreipia dėmesį, jog dauguma asmenų yra susiję draugystės santykiais arba su kaltinamaisiais, arba su nukentėjusiuoju, t. y. liudytojai - M. U., A. M., A. G., P. B. yra pažįstami, draugai su kaltinamaisiais, o liudytojai - A. J., M. L. yra pažįstami, draugai su nukentėjusiuoju O. P.. Todėl atsižvelgiant į tai, kad šie teisme apklausti liudytojai gali siekti palankaus sprendimo savo draugo atžvilgiu, jų visų parodymus teismas vertina ir remiasi tiek, kiek tai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog nukentėjusiojo O. P. ir liudytojų A. J., M. L. teisme duoti parodymai nėra identiški, nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau esminėse detalėse sutapo bei sutapo su rašytine bylos medžiaga, t. y. šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro visumą, patvirtinančią kaltinamųjų L. P. ir E. L. kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Aiškinantis parodymų pasikeitimo aplinkybes, nukentėjusysis teismui teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo šoke, liudytojai nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu adekvačius parodymus duoti sutrukdė tai, kad buvo sutrikę, be to, teigė, jog nenorėjo kištis į bylą ir stengėsi atsiriboti. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šių liudytojų parodymai duoti davus priesaiką teisme, teismas neturi pagrindo jais nesiremti. Kiti teisme apklausti liudytojai, t. y. V. G., V. C. nagrinėjamoje byloje nei su kaltinamaisiais, nei su nukentėjusiuoju nėra susiję jokiais santykiais, todėl minėtų liudytojų parodymais teismas remiasi visa jų apimtimi.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis O. P. viešoje vietoje gavo smūgius nuo kaltinamųjų L. P., E. L.. Nukentėjusysis O. P. teisme patvirtino, kad eidamas skirti L. P. ir A. J. pats gavo smūgį į ausį ir po 5-10 sekundžių jį pradėjo spardyti; nuo ko gavo, nežino. Taip pat teigė, jog M. L. ir A. A. matė, kad smūgis buvo nuo E. L.; smūgis, nuo kurio nukrito, buvo į kairę ausį, o nukritus E. L. ir L. P. jį spardė; kai stojosi, gavo dar vieną smūgį. Nors kaltinamasis L. P. neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam O. P., tačiau teisme patvirtino, kad sąlytyje su nukentėjusiuoju galėjo būti, t. y. teisme parodė, kad O. P. visai nesudavė, tik stūmė; o kai pastūmė O. P., jis pasitraukė nuo E. L.. Kaip minėta, E. L. taip pat pripažino, jog nukentėjusiajam spyrė vieną kartą iš kojos į krūtinę, gali būti, kad pataikė į barzdą. Tokios kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo O. P. nurodytos aplinkybės, patvirtina specialisto išvadoje užfiksuotus sužalojimus, t. y. kad kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais į veidą ir kairę ausį (1 t. 74-75 b. l.). Tai, kad įvykio metu buvo sumuštas O. P. patvirtino ir liudytoja A. M., kuri teisme parodė, jog kaltinamieji nebuvo sumušti; sumuštas buvo O. P., tai sužinojo tik po kelių dienų. Ši liudytoja taip pat teigė, kad kaltinamieji ir nukentėjusysis susimušė, o pati buvo kartu su jais. Pažymėtina, kad kiti kaltinamųjų draugai, buvę kartu įvykio vietoje, konkretesnių įvykio aplinkybių nematė, tuo tarpu nukentėjusiojo draugai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė ir patvirtino, kad nukentėjusiajam O. P. smūgiavo tiek L. P., tiek E. L.. Liudytojas A. J. teisme patvirtino, kad atsistojęs bei pasisukęs į šoną, pamatė, kaip L. P. su E. L. spardo O. P.; O. P. gulėjo užsidengęs, o jį spardė L. P. su E. L.; O. P. buvo suduoti koja gal kokie 4-5 smūgiai; kai O. P. stojosi, E. L. jam spyrė į nugarą. Liudytojas M. L. teisme taip pat parodė, kad O. P. ėjo skirti ir gavo smūgį į galvą nuo E. L.; smūgis buvo į veido sritį, o po smūgio O. P. pritūpė, bet niekur neatsitrenkė; L. P. atsitraukė nuo A. J. ir tuomet mušė O. P., tada gavo vieną smūgį iš kojos nuo L. P.. Be to, iš įvykio vietoje buvusio nepilnamečio liudytojo A. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu, matyti, jog O. P. stovėjo suspaudęs rankų kumščius ir juos laikė sau prie smakro, t. y. „boksininko“ pozoje, nes O. P. ir yra boksininkas; priešais jį stovėjo kitas nepažįstamas vaikinas; O. P. su tuo vaikinu vienas kitam net nesuspėjo suduoti smūgių, kai iš kažkur prie O. P. pribėgo E. L., ir kumščiu smogė O. P. į galvą, kur tiksliai pataikė, nematė; nuo to smūgio O. P. nenugriuvo, tik pritūpė, pilnai neatsitūpė. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas A. A. iš jam pateiktų 8 fotonuotraukų atpažino E. L., kaip asmenį, kuris 2013-12-26 prie klubo „K.“ O. P. kumščiu smogė į veidą, tuo metu, kai A. J. konfliktavo su L. P., nurodydamas, kad vaikiną atpažino iš bendrų veido bruožų, įvykio metu buvo apsirengęs pilkos spalvos megztiniu (1 t. 98-103 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad nors baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, jog jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką, tačiau pažymėtina, kad pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti (BPK 192 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, asmuo atpažįstamas pagal nuotraukas tik baudžiamojo proceso įstatymo nurodytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju liudytojas A. A. apklausos metu buvo nepilnametis, todėl įgyvendinant baudžiamojo proceso įstatyme numatytus tikslus, siekiant apsaugoti nepilnametį asmenį nuo galimų neigiamų emocijų, manytina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai teisėtai vykdė asmenų atpažinimą, t. y. pagal jų nuotraukas, todėl teismas neturi pagrindo, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 1 dalimi, šio atpažinimo nelaikyti įrodymu.

Remiantis minėtomis aplinkybėmis, teismui nebėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusįjį O. P. sužalojo kaltinamieji L. P. ir E. L.. Teismas, įvertinęs teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus, nustatė, kad L. P. ir E. L. bendrais tyčiniais veiksmais 2013-12-26 apie 4 val. prie klubo „K.“, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, konflikto metu sumušė nukentėjusįjį O. P., o būtent: E. L. kumščiu suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam O. P. į veido sritį, šiam nugriuvus ant žemės bendrais tyčiniais veiksmais L. P. su E. L. spardydami nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo ir antro danties vainikų lūžius, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties panirimą apatinio žandikaulio kairės pusės antro danties kramtomojo paviršiaus nutrupėjimą, kraujosruvas apatinės lūpos gleivinėje ir kairės ausies kaušelyje, taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti konkretų smūgių skaičių, kuris buvo suduotas ant žemės nukritusiam O. P., kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad „bendrais tyčiniais veiksmais L. P. su E. L. spardydami nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas, sudavė nenustatytą kiekį smūgių“. Pažymėtina, kad toks kaltinimo patikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir kaltinamųjų teisinės padėties nesunkina.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje neretai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013 ir kt.). Byloje nustatyta ir tai, kad įvykio vietoje buvo aplinkinių asmenų, t. y. tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo draugų, be to, buvo pašalinių asmenų. Atkreipiamas dėmesys, jog dėl kilusių muštynių į įvykio vietą buvo iškviestos specialiosios tarnybos.

Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad veiksmas vyko viešoje vietoje. Vieša vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. L. įžūliu elgesiu – kumščiu suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam O. P. į veido sritį, bei bendrais tyčiniais veiksmais su L. P. spardydami nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas, tokias veiksmais sukeldami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, šiuos veiksmus atliko viešoje vietoje, t. y. prie klubo „K.“, esančio (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo pašalinių asmenų.

Nors teisme kaltinamieji kėlė versiją, kad jie savo veiksmus atliko gindamiesi, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013).

Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad aptariamo įvykio metu kaltinamiesiems būtų kilęs akivaizdus ir realus pavojus, nuo kurio jie galėtų gintis. Nors kaltinamasis E. L. teisme parodė, kad po jam suduotų smūgių O. P. vėl ėjo link jo, todėl tuomet apsigindamas spyrė iš kojos vieną kartą jam į krūtinę, kaltinamasis L. P. teigė, kad kai ėjo į pagalbą draugui, nustūmė O. P., kas rodo, kad abu kaltinamieji savo veiksmus traktavo kaip savigyną, tačiau nukentėjusysis O. P. teisme parodė, kad būtent jam einant skirti L. P. ir A. J. pirmas jam sudavė E. L.. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog O. P. būtų turėjęs kokių įrankių ar nukentėjusysis O. P. būtų itin agresyviai nusiteikęs, pavojingas, kad būtų kilęs realus ir akivaizdus pavojus kaltinamųjų atžvilgiu. Priešingai, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, atliktų veiksmų pobūdis, tai, kad nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, kad visi liudytojai patvirtino, jog kilo sąmyšis, muštynės, patvirtina, jog konfliktas tarp kaltinamųjų L. P. ir E. L. bei nukentėjusiojo O. P. buvo abipusis. Be to, iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad konflikto vietoje buvo daug asmenų, kaltinamieji galėjo šauktis pagalbos, kviesti policiją, grįžti į klubą, turėjo galimybę nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau ja nepasinaudojo. Tokios byloje nustatytos aplinkybės, jų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes kaltinamųjų atžvilgiu nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad kaltinamųjų L. P. ir E. L. elgesys patvirtina juos veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, siekiant pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, parodyti nepagarbą aplinkiniams, sutrikdyti visuomenės rimtį. Be to, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji, mušdami O. P., suprato, jog jų veiksmai O. P. atžvilgiu gali sukelti įvairaus masto sužalojimus.

Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų L. P. ir E. L. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Kaltinamųjų L. P. ir E. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str.) nenustatyta. Sprendžiant klausimą dėl kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimo, pažymėtina, jog teismas nenustatė, kad kaltinamieji L. P. ir E. L. nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis L. P. teisme parodė, kad pats įvykio metu buvo beveik blaivus, nes išgėrė vieną stikliuką degtinės ir vieną bokalą alaus, viską pamena gerai. Kaltinamasis E. L. teisme parodė, kad klube išgėrė 3-4 bokalus alaus, tačiau girtas nesijautė. Liudytojas M. U. teisme parodė, kad įvykio metu nebuvo daug išgėrę, ligoninėje pačiam nustatė lengvą girtumo laipsnį, o draugai nebuvo išgėrę daugiau nei jis pats. Nesant galimybės nustatyti kaltinamųjų neblaivumo fakto, nėra pagrindo išvadai, jog jie nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamųjų L. P. ir E. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. P. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika baigta. L. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas 1 kartą teistas (1 t. 165-166 b. l., teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu. Praeityje administracine tvarka baustas vieną kartą, tačiau galiojančių nuobaudų nėra (1 t. 164 b. l.), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t. 160 b. l., 2 t 120 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato pareigūnų charakterizuojamas teigiamai (1 t. 155 b. l.). Tokių aplinkybių visuma rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus L. P., kaip recidyvistui, už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad kaltinamasis L. P. šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-06 nuosprendžiu paskirtą bausmę yra pilnai atlikęs, todėl bausmių bendrinimo klausimas šioje byloje nebesprendžiamas.

Pastebėtina, kad L. P. yra jauno amžiaus, šiuo metu administracine tvarka nebaustas, dirbantis, darbdavio ir policijos pareigūnų charakterizuojamas teigiamai, besimokantis Šiaulių (duomenys neskelbtini), todėl teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamojo L. P. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas, 7 punktas).

Kaltinamajam L. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. 196-197 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. L. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, veika baigta. E. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (1 t. 178 b. l., teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų nėra (1 t. 176, 177 b. l.), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. 172 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato pareigūnų charakterizuojamas kaip asmuo, kuris metų laikotarpyje vieną kartą baustas pagal ATPK 174 straipsnį, į centro policijos nuovados profilaktinę apskaitą neįrašytas, dėl jo netinkamo elgesio skundų negauta (1 t. 169 b. l.). Tokių aplinkybių visuma rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus E. L. už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę su atitinkamais įpareigojimais, numatytais BK 48 straipsnyje. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijos numatytam bausmės vidurkiui.

Kaltinamajam E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. 14-15 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 74,94 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t. 67-70 b. l.).

Pagal LR CK 6.279 straipsnio 1 dalį solidarioji atsakomybė taikoma asmenims, bendrais veiksmais padariusiems žalos. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji E. L. ir L. P. savo bendrais tyčiniais kaltais veiksmais tiesioginę žalą padarė nukentėjusiojo O. P. sveikatai, o Valstybinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiojo gydymo išlaidas, t. y. kaltinamieji E. L. ir L. P. Valstybinei ligonių kasai tiesioginės žalos nusikalstamais veiksmais nepadarė, o ji atsirado suteikiant nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl priteisiant Valstybinei ligonių kasai jos patirtas išlaidas nėra pagrindo taikyti solidariosios atsakomybės nuostatų ir Valstybinės ligonių kasos turėtos nukentėjusiųjų gydymo išlaidos priteisiamos iš kaltinamųjų taikant dalinę atsakomybę (analogišką praktiką formuoja ir Šiaulių apygardos teismas, 2013-10-17 nutartis baudžiamojoje byloje 1A-722-135/2013). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam O. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 74,94 Lt – priteistina iš L. P. ir E. L. lygiomis dalimis po 37,47 Lt.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis O. P. pareiškė 4550,00 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1000 Lt išlaidų patirtų dėl advokato paslaugų atlyginimo (1 t. 45-48, 64 b. l.). Nukentėjusysis teisme pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamųjų priteisti 4550 Lt turtinę, 10 000 Lt neturtinę žalą bei apmokėti 2000 Lt išlaidas patirtas už suteiktą advokato pagalbą (2 t. 70-71 b. l.).

Nukentėjusysis patikslintame civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad po įvykio jam buvo diagnozuota, jog jo vienas dantis nuskeltas iki pat šaknies, kitas labai paslankus (vėliau buvo ištrauktas), dar vienas nuskeltas įstrižai, o ketvirtojo nuskelta l/2 dalis. Dėl šių padarytų sveikatos sužalojimų nukentėjęs O. P. patyrė daug išlaidų už suteiktas gydymosi paslaugas odontologijos klinikoje „D.“. Nuo 2014-01-08 jis lankėsi odontologijos klinikoje UAB „D.“, kurioje jam buvo tvarkomi dantys, dedami dirbtiniai dantys vietoj išmuštų ir pašalintų dantų. Už apsilankymus ir dantų gydymą šioje odontologijos klinikoje buvo sumokėta: 2014-01-08- 300 Lt. 2014-01-10- 300 Lt, 2014-01-27- 300 Lt, 2014-01-31-550 Lt ir 2014-02-04- 100 Lt. Iš viso už suteiktas O. P. odontologijos paslaugas, laikotarpyje nuo 2014-01-08 iki 2014-02-06 UAB „D.“ buvo sumokėta 1 550 Lt. Be to, dėl tolimesnio gydymo O. P. būtina atlikti 4 dantų protezavimą nuolatiniais bemetalės keramos dantų vainikėliais. Preliminari protezavimo darbų kaina 750,00 Lt už vieną vienetą, viso keturiems dantims būtų 3000,00 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų. Šiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (LAT nutartis Nr. 3K-3-13/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad būsimos žalos priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų (LAT nutartis Nr. 3K-3-202/2012).

Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų pažeistos. Taigi teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. To padaryti negalima remiantis vien gydymo įstaigos gydymo kaštų apskaičiavimu, nes gydymo kaštai priklauso nuo daugybės aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai. Atkreipiamas dėmesys, kad preliminarus nuostolių priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą (Lietuvos apeliacinis teismo nutartis Nr. 2A-516/2012).

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad nukentėjusiojo O. P. atžvilgiu kaltinamieji panaudojo fizinį smurtą, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko O. P. turėjo papildomų išlaidų gydantis sužalotus dantis. Nukentėjusysis O. P. taip pat pateikė pažymą, įrodančią, kad rekomenduotina atlikti 4 dantų protezavimą, kurio preliminari darbų kaina 750 už vieną dantį, t. y. viso 3 000 Lt. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis tikrai patirs jo nurodomas išlaidas ir ar jos sudarys būtent jo reikalaujamus 3 000 Lt. Pažymėtina, kad O. P. yra darbingas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis savo sunkios turtinės padėties neįrodinėja. Be to, iš pateiktos pažymos matyti, kad tolimesnis gydymas yra tik rekomenduojamas, nėra byloje įrodymų, jog dantų protezavimas būtų ne rekomenduojamas, o privalomas. Remiantis išdėstytu, nukentėjusiojo būsimos išlaidos nelaikytinos neatidėliotinomis, todėl nepatvirtina gydymo būtinumo. Pažymėtina, jeigu nukentėjusysis ateityje apsispręstų atlikti dantų protezavimą, tai tikrosios jo būsimos išlaidos šiuo metu dar nėra žinomos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-234/2006). Pažymėtina, kad atsiradus naujų išlaidų, priežastiniu ryšiu susijusių su nukentėjusiajam įvykio metu padarytais sužalojimais, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiojo O. P. išlaidos, 1 550 Lt sumai pagrįstos, o nukentėjusiojo O. P. ieškinio dalis dėl 3 000 Lt būsimų išlaidų atlyginimo netenkintina, nukentėjusiojo O. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam solidariai iš kaltinamųjų L. P. ir E. L. atlyginti 1 550 Lt.

Nukentėjusysis O. P. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 10 000 litų. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis, pagrįsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodė, kad dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, dėl pažeistų dantų O. P. teko gydymosi laikotarpyje valgyti tik specialų maistą, nes tam tikri maisto produktai galėjo pakenkti sveikstantiems dantims; patyrė šoką, išgyveno emocinę depresiją, sumažėjo bendravimo galimybės, atsirado nerimas, depresija. Dėl padarytų kūno sužalojimų teko ir vis dar tenka kreiptis į medikus, kad būtų pilnai sugrąžintas pilnavertiškas gyvenimas, dėl to nukentėjo ir nukentėjusiojo mokslas ir laisvalaikis, ateities planai ir perspektyvos. Dėl patirtų traumų jam teko atsisakyti treniruočių, aktyvaus sporto, bokso varžybų. Taip pat O. P. didelę moralinę žalą padarė tai, kad kaltinamieji E. L. ir L. P. jo neatsiprašė, neatlygino padarytos žalos, be to, jie nepagrįstai jį apkaltino, kad jis sumušė E. L. ir L. P..

Taip pat teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamieji yra dirbantys, tačiau kaltinamasis L. P. kartu mokosi Šiaulių universitete, nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kad, pasak paties nukentėjusiojo O. P., vieną mėnesį po įvykio vaikščiojo visai be dantų, šiuo metu yra sudėti laikini dantys, dėl patirtų sužalojimų nebegalės toliau tęsti sporto, todėl įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, dėl to civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, iš kaltinamųjų L. P. ir E. L. solidariai priteisiant atlyginti 5000 litų nukentėjusiajam O. P..

Nukentėjusysis O. P. prašo atlyginti patirtas išlaidas, susijusias su jo atstovavimu byloje, kas sudaro 2 000 litų (1 t. 57 b. l., 2 t. 67 b. l.). Nukentėjusysis šias proceso išlaidas patyrė dėl kaltinamųjų L. P. ir E. L. kaltų veiksmų, jos patvirtintos byloje esančiais dokumentais, todėl lygiomis dalimis priteistinos iš kaltinamųjų, t. y. po 1 000 Lt iš kiekvieno kaltinamojo.

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - skaitmeninės laikmenos, t. y. du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, kurie yra voke prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą L. P. atidėti 1 (vieneriems) metams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti jam šiuos įpareigojimus:

- tęsti darbą ir mokslą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis;

- būti savo namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kaltinamajam L. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

E. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu per bausmės atlikimo laikotarpį, įpareigojant būti savo namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu bei tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis.

Kaltinamajam E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Civilinio ieškovo - Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareikštą 74,94 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamųjų L. P. ir E. L. lygiomis dalimis po 37,47 Lt (10,85 Eur) civilinio ieškovo naudai.

Nukentėjusiojo O. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl 4 550 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, solidariai priteisiant iš kaltinamųjų L. P. ir E. L. nukentėjusiajam O. P. 1 550 Lt (448,91 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo O. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, solidariai priteisiant iš kaltinamųjų L. P. ir E. L. nukentėjusiajam O. P. 5 000 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

O. P. patirtas 2 000 Lt (579,24 Eur) atstovavimo išlaidas, sumokėtas už advokato pagalbą, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti lygiomis dalimis po 1 000 Lt (289,62 Eur) iš L. P. ir E. L. nukentėjusiajam O. P..

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - skaitmenines laikmenas, t. y. du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, kurie yra voke prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė