Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-694-777/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-08-16
Bylos Nr.: e2A-694-777/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05953-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Atsakovas: R. L.
Ieškovas: Monikos Valaitytės

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
2.3.5.3Kitos turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai

Civilinė byla Nr. e2A-694-777/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05953-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.13; 3.3.1.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Monikos Valaitytės ieškinį atsakovui R. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė nustatyti nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 457 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, mokant į ieškovės sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 15 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą, sudarantį 1 828 Eur.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1. Ieškovė ir atsakovas susipažino 2015 m. ir netrukus apsigyveno kartu, palaikė artimus tarpusavio partnerystės ryšius ir vedė bendrą ūkį, tačiau santuokos sudarę nebuvo. (duomenys neskelbtini) šalims gimė bendras vaikas. Dėl charakterių bei požiūrio į bendrą gyvenimą skirtumo tarpusavio santykiai atšalo, ilgainiui šalys pradėjo nebesutarti, todėl nuo 2016 m. gegužės mėnesio nusprendė gyventi atskirai. Vaiko gimimo įraše nurodyti tėvai: mama – Monika Valaitytė, o vaiko tėvas nurodytas R. L.. Šalims nustojus kartu gyventi ir vesti bendrą šeimos ūkį, sūnus nuo pat gimimo iki šiol gyvena su ieškove jos gyvenamojoje vietoje – ieškovės mamos nuomojamame būste, o atsakovas, šalims pradėjus gyventi atskirai, su sūnumi nebendrauja, per 7 metus sūnų buvo aplankęs keletą kartų.

2.2. Ieškovei išsikrausčius iš atsakovo būsto, jis išlaikymo neteikė 2–3 metus. Po ilgų ieškovės su atsakovu derybų atsakovas pradėjo mokėti 200 Eur išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui, tačiau tai darė ne kiekvieną mėnesį ir niekada išlaikymo sumos neindeksavo Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas mano, jog tokio išlaikymo dydžio vaikui pakanka, tačiau jau nuo 2023 m. birželio mėnesio išlaikymo sūnui neteikia.

2.3. Šalių sūnus yra beveik 8 metų amžiaus, nuo pat gimimo jis gyvena su ieškove, t. y. vaiko mama, yra jos prižiūrimas, jo interesai yra apsaugoti, sūnus yra mylimas, nuolat rūpinamasi jo sveikata ir užtikrinami visi įmanomi ir galimi vaiko poreikiai. Šiuo metu šalių sūnus D. L. yra pradėjęs lankyti pradinę mokyklą, nuolat gyvena su ieškove. Atsakovas gyvena atskirai, galimybės kasdien rūpintis sūnumi pagal poreikį neturi, tačiau ir nenori, tarp sūnaus ir atsakovo nėra artimo kontakto. Ieškovės žiniomis, atsakovas dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). Apie jo pajamas žinių neturi. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu sūnumi rūpinasi ieškovė, jai yra puikiai žinomi visi sūnaus poreikiai, dėl šių aplinkybių mažamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina – ieškove.

2.4. Nors, ieškovės turimomis žiniomis, atsakovas visą tą laikotarpį dirbo, jis vis vien vengė tinkamai vykdyti savo kaip tėvo pareigas ir išlaikyti savo vaiką, užtikrinti lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Mano, kad atsakovas turi visas galimybes dirbti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save ir teikti išlaikymą savo augančiam vaikui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Šalių mažametis sūnus šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje ir jo poreikiai sparčiai keičiasi (mokyklai reikalingos priemonės, knygos, pratybos, priemonės užklasinei papildomai veiklai, drabužiai, avalynė ir kt.). Be to, šalių mažametis vaikas turi sveikatos problemų, dėl kurių jam reikalinga papildoma medicininė priežiūra, t. y. įvairios mankštos, masažai, plaukiojimo baseine užsiėmimai, kurie yra nekompensuojami valstybės. Ieškovė teikia į bylą duomenis apie išlaidas būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti. Pažymi, kad vidutiniškai vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu reikia ir artimiausioje ateityje reikės apie 1 184,50 Eur per mėnesį. Atkreipia dėmesį į tai, jog vaikas gauna iš valstybės 269,75 Eur (vaiko pinigai – 85,75, šalpos neįgalumo pensija – 184 Eur). Teigia, kad nurodytos vaiko poreikių ir išlaikymo išlaidos nėra užaukštintos – jos minimalios. Nurodė, kad atsakovas nuo 2023 m. birželio mėnesio nebeteikia jokio išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui, todėl iš atsakovo priteistinas 1 828 Eur (457 Eur x 4 mėn.) išlaikymo įsiskolinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino – nustatė nepilnamečio gyvenamąją vietą su motina – ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 457 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. spalio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; priteisė iš atsakovo 1 828 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d.; paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad ieškovė prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, atsakovas prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo nepareiškė. Teigia, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nuo gimimo sūnus gyvena kartu su motina, ji užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas. Kadangi ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra ir, atsižvelgęs į išvadą teikiančios institucijos atstovės išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

Šalies argumentai

4.2. Nurodė, kad sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pastebėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalusis mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 924 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 708,42 Eur, todėl nurodė, kad 708 Eur šiuo metu yra minimali suma, būtina vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti.

4.3. Pažymėjo, kad nepilnamečiam vaikui, kuris šiuo metu yra mokyklinio amžiaus, nustatytas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos pirmojo teritorinio skyriaus rekomendacijos dėl specialiosios pagalbos priemonių 2023 m. gegužės 30 d. Nr. RPP-697 matyti, kad vaikui dėl savarankiškumo ir kasdieninėje veikloje yra reikalinga kito asmens pagalba, kuri palengvintų jo savarankiškumo galimybes, taip pat ir kasdienę veiklą. Pagal (duomenys neskelbtini) švietimo pagalbos tarnybos pažymą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio pakartotinio įvertinimo vaikui buvo ir yra teikiamos logopedo, specialiojo pedagogo, prireikus mokytojo padėjėjo, ilgalaikė psichologo, trumpalaikė socialinio pedagogo pagalba. Šalių sūnus sparčiai augan, turi specialiųjų poreikių, kuriems patenkinti reikalingi nemaži finansiniai ištekliai, t. y. sporto užsiėmimai, baseinas, įvairios mankštos, masažai ir pan. Vaikas vyksta į gydytojo konsultacijas, atlikti tyrimų į (duomenys neskelbtini), kurie tik iš dalies yra finansuojami valstybės, dėvi ortopedinę avalynę, kurią valstybė finansuoja taip pat tik iš dalies. Neabejotina, kad vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, higienos ir kiti buities reikmenys, vaistai, ugdymo ir mokymo priemonės. Padarė išvadą, kad vaiko būtinieji poreikiai yra realūs, atitinka nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti išleidžiamas sumas.

4.4. Nurodė, kad nors atsakovas ir pateikė banko,,Revolut“ sąskaitos išrašą, kurio laikotarpis nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. sausio 9 d., tačiau, kaip matyti iš šio išrašo turinio, į šią sąskaitą per nurodytą laikotarpį buvo gautos tik 5 įplaukos, bendros 438,97 GBP sumos. Taigi laikė, jog atsakovo pateikti duomenys net nepatvirtina jo paties teiginių, kad šiuo metu jo mėnesines pajamas sudaro apie 1 100 GBP, kadangi atsakovas daugiau jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, darbovietę bei gaunamas pajamas (išskyrus banko,,Revolut“ sąskaitos išrašą), teismui nepateikė. Padarė išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai (apie atsakovo įdarbinimus ir kt.) sudaro pagrindą manyti, jog atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kokią ją siekia pavaizduoti atsakovas. Akcentavo ir tai, kad atsakovas, kurio teigimu, jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nepateikė jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) gaunamas pajamas (išskyrus jau aptartą banko,,Revolut“ sąskaitos išrašą), valdomą turtą. Pažymėjo, jog atsakovas buvo įpareigotas pateikti visų (duomenys neskelbtini) banke turimų sąskaitų, į kurias gauna pajamas, išrašus, tačiau atsakovas, išskyrus banko,,Revolut“ sąskaitos išrašą, daugiau jokių duomenų, galinčių pagrįsti jo turtinę padėtį, teismui neteikė.

4.5. Nurodė, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus byloje nėra, atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie bet kokias kitas aplinkybes, galinčių riboti jo darbingumą, todėl atsižvelgęs į tai, kas aptarta, ir į tai, kad atsakovas iš esmės visiškai jokių duomenų apie turtinę padėtį neteikia, padarė labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas sąmoningai neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, o jo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir leidžia teikti sūnui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

4.6. Nurodė, kad ieškovei kas mėnesį yra mokama 152,90 Eur išmoka vaikui, tokia suma turėtų būti sumažintas nustatytas nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydis. Įvertinęs ieškovės gaunamą išmoką vaikui nuo 2024 m. sausio 1 d., laikė, kad ieškovės prašoma priteisti suma sudarytų ne 457 Eur, o 424 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis ((1 184,50 Eur (vaiko poreikių suma) minus 152,90 Eur (vaiko pinigai) minus 184 Eur (neįgalumo pensija) / 2). Tačiau akcentavo, kad teismas yra tos nuomonės, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kuris yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą, dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti vaikui ieškovės prašomo 457 Eur dydžio išlaikymo, mokomo kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Kartu įvertino ir tai, kad visa vaiko, turinčio negalią, priežiūros našta tenka išimtinai ieškovei, kadangi atsakovas iš esmės yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir visiškai nesidomi vaiku.

4.7. Pažymėjo, jog, ieškovės teigimu, nuo 2023 m. birželio mėnesio atsakovas nevykdė pareigos teikti sūnui išlaikymą. Ieškovė pateikė teismui savo AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos išrašą, kurio laikotarpis nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., iš kurio matyti, kad atsakovas teikė išlaikymą vaikui nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2023 m. birželio mėn. Nurodė, kad teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, juo labiau kad pats atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2023 m. birželio mėnesio iki ieškovei kreipiantis į teismą jis vykdė tėvo pareigas ir teikė sūnui bent kokio dydžio išlaikymą. Priešingai, jis pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad išlaikymo vaikui neteikė nuo birželio mėnesio. Padarė išvadą, kad už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d. iš atsakovo priteistinas išlaikymo vaikui įsiskolinimas, skaičiuojant po 457 Eur per mėnesį, kas iš viso sudaro 1 828 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr.: e2-233-1124/2024, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip – priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. spalio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę. Nepatenkinus pirmojo prašymo, dėl pirmojo prašymo nagrinėjimo perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad apelianto skiriamas išlaikymas atitinka vaiko poreikius ir jis gali mokėti tik 250 Eur per mėnesį, didesnės sumos išlaikymui teikti negali, kadangi jo prasta finansinė situacija ir jis turi skolų (duomenys neskelbtini), bankrutavus jo įmonei (į ką teismas priimdamas sprendimą visiškai neatsižvelgė). Teigia, kad šiuo atveju apeliantas neturi jokio papildomo aukštojo išsilavinimo ir negali sau leisti mokytis, kad gautų geriau mokamą darbą, todėl didesnio atlyginimo gauti neturi galimybės ir vos pats pragyvena, o teismas priimdamas sprendimą visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes.

6.2. Nurodė, kad apelianto gaunamos pajamos vidutiniškai siekia apie 1 117 Eur per mėnesį, o jo išlaidos siekia 955 Eur per mėnesį ir daugiau. Kelia klausimą, kaip iš 162 Eur turės galimybę teikti 250 Eur išlaikymą ir dar išlaikyti antrą vaiką. Mano, kad ieškovė, siekdama užtikrinti vaiko gerovę, privalo dėti visas pastangas ir gauti tokias pajamas, kurios leistų užtikrinti vaiko visapusišką ir visavertį vystymąsi. Ieškovė pati yra darbinga, jauno amžiaus, sveikatos problemų neturi, todėl, apelianto įsitikinimu, yra pajėgi dirbti ir užsidirbti ir teikti išlaikymą savo vaikui.

6.3. Teigia, kad byloje nėra ir nebuvo surinkta jokių viešų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Mano, kad toks sprendimas padarytas tik iš ieškovės argumentų, kurie nebuvo byloje pagrįsti jokiais patikimais įrodymais. Pažymi, kad ieškovės „viešai prieinamos informacijos“ pateikti duomenys neįrodo fakto, jog atsakovas turi ar turėjo papildomų verslų (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad į bylą pateikti duomenys turi būti oficialūs, surinkti iš patikimų šaltinių, o ne iš interneto erdvės, net neįsigilinus, ar nuoroda pateikta ar ekrano nuotrauka užfiksuota iš oficialaus ir pagrįsto šaltinio, kuriuo byloje galėtų būti remiamasi (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikoje oficialus šaltinis VĮ Registrų centras ar kt.).

6.4. Nurodo, kad iš viso pragyvenimui (duomenys neskelbtini) atsakovas patiria 955 Eur išlaidų per mėnesį. Atsakovas, pagal pridedamą prie atsiliepimo priedą Nr. 1, turi dar vieną nepilnametį vaiką J. L., kuris yra gimęs (duomenys neskelbtini), jį privalo išlaikyti. Taip pat teigia, kad atsakovo mėnesines pajamas sudaro jo darbo subrangovu statybų sektoriuje užmokestis. Pažymi, kad per 1 metus atsakovas (duomenys neskelbtini) uždirbo 14 440 svarų, iš jų atskaičius 2 888 svarus mokesčių, jam lieka iš viso 11 552 svarai arba konvertavus į eurus (pagal kursą 1,16 Eur, 2024 m. sausio 5 d. duomenimis) būtų 13 406,85 Eur per mėnesį. Pažymi, kad, atskaičius mokesčius, atsakovui lieka 1 117,24 Eur pragyvenimui ir abiejų sūnų išlaikymui. Mano, kad šis faktas nebuvo nuginčytas, o teismo neįvertintas.

6.5. Nurodė, kad su apeliaciniu skundu pateikė papildomus duomenis, kad yra būsimo mažamečio vaiko tėvas. Pažymi, kad teikia 2024 m. kovo 28 d. medicininę pažymą, kurioje pažymėta, kad su dabartine drauge R. L. laukiasi dar vieno vaikelio, ji šiuo metu yra laukiasi 9 savaites. Teigia, kad atsakovas privalo išlaikyti D. L., J. L. ((duomenys neskelbtini)) ir teks išlaikyti būsimą vaiką (kuris dar negimė), o tai suponuoja faktą apie dar mažesnes galimybes atsakovui prisidėti prie D. L. išlaikymo daugiau nei 250 Eur suma per mėnesį.

6.6. Mano, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl jo apskaičiuotos 1 100 GBP sumos, kadangi atsakovas apskaičiavo 1 100 GBP sumą po mokesčių deklaravus (duomenys neskelbtini) pajamas, todėl vien iš banko „Revolut“ sąskaitos išrašo nebuvo galima nustatyti visų gaunamų pajamų, kadangi atsakovas neslėpdamas atsiliepime į ieškinį nurodė ir pateikė savo metinę pajamų deklaraciją ir duomenis apie skaičiavimus. Atkreipė dėmesį į tai, jog dalį pajamų atsakovas gavo ir grynaisiais pinigais.

6.7. Teigia, kad neteikė išlaikymo pervesdamas išlaikymą į ieškovės sąskaitą, tačiau susitikimų metu aprūpindavo vaiką drabužėliais ir kitais reikmenimis. Be to, mano, kad teismas vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus ir argumentus atmesdamas kitą svarbią į bylą surinktą informaciją, susijusią su įrodinėjimo dalyku, nors ji turėjo būti vertinama kartu su į bylą surinkta visa informacija, todėl teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį. Pažymi, kad teismas padarė savo išvadas neturėdamas jokių į bylą pateiktų įrodymų, kad neva atsakovas turi ir daugiau banko sąskaitų užsienio valstybėse ir neva jos buvo nuslėptos. Akcentuoja, jog sprendime apie tai pasisakyta 54 pastraipoje.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą paliki nepakeistą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad apeliantas, išsakydamas nesutikimą ir prašymą panaikinti ir teismo sprendimo dalį dėl susidariusios skolos priteisimo, reikšdamas reikalavimus, koks, jo manymu, turėtų būti priimtas teismo sprendimas, prašo pakeisti tik sprendimo dalį, sumažinant kasmėnesines periodines išmokas nepilnamečiam vaikui iki 250 Eur. Teigia, kad iš tokių rezoliucinės dalies reikalavimų išeitų, kad kita teismo sprendimo dalis, pavyzdžiui, susijusi su susidariusio įsiskolinimo iš atsakovo priteisimu, nėra skundžiama ir atsakovas jokio reikalavimo dėl kitokio teismo sprendimo dėl šitos dalies priėmimo nereiškia. Mano, kad nei apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyje dėl teismo sprendimo, susijusio su skolos iš atsakovo priteisimu, nėra nurodyta nė vieno žodžio, todėl laikė, kad ši teismo sprendimo dalis nėra skundžiama.

8.2. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog įvertinus nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, taip pat specifinius normaliam vystymuisi būtinus poreikius, ieškovės ieškinyje nurodyta 457 Eur suma šiuo metu vaiko išlaikymui yra būtina. Teigia, jog iš skundo motyvų galima daryti išvadą, kad ginčo objektas yra tik atsakovo finansinių galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą (ne)buvimas. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovo atstovas, teikdamas apeliacinį skundą, net nesutinka ir prieštarauja savo atstovaujamojo išreikštai valiai, kiek tai susiję su nepilnamečiam vaikui skirtino išlaikymo dydžiu, t. y. pats atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu sutiko mokėti bent jau 300 Eur dydžio išlaikymą, o atsakovo atstovas, prieštaraudamas savo atstovaujamojo teismo posėdžio metu išsakytai valiai, apeliaciniu skundu siekia šią sumą sumažinti iki 250 Eur.

8.3. Teigia, kad pats atsakovas, sąmoningi nepateikia bylą nagrinėjančiam teismui jokių pajamas pagrindžiančių dokumentų, dalį jų slepia ir (ar), siekdamas teismą suklaidinti, teigia, kad ji, augindama šalių neįgalų vaiką, kuriam, kaip objektyviai nustatyta, kasdieninėje veikloje yra reikalinga kito asmens pagalba, „siekdama užtikrinti vaiko gerbūvį, privalo dėti visas pastangas ir turėti tokias pajamas, kurios leistų užtikrinti vaiko visapusišką ir visavertį vystymąsi. Kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, kadangi ieškovė yra darbinga, jauno amžiaus, sveiktos problemų neturinti asmuo, todėl, apelianto manymu, yra pajėgi dirbti ir užsidirbti bei teikti išlaikymą savo vaikui“. Akcentavo, kad ieškovės teikiamo išlaikymo savo vaikui pakankamumas atsakovo niekada net nebuvo ginčijamas. Nepaisant to, kad dėl vaiko sveikatos būklės ieškovei reikia nuolat vežioti vaiką pas gydytojus bei ligonines, kad tai itin riboja tinkamą darbo funkcijų atlikimą, atsakovui visiškai nusišalinus nuo vaiko priežiūros, ieškovė neprašė nukrypti nuo vienodomis dalimis teiktino išlaikymo principo. Mano, kad tokiais savo skundo argumentais apeliantas akivaizdžiai parodo ir požiūrį į ieškovę.

8.4. Nurodė, kad atsakovas pateikė teismui 2023 m. sausio 21 d. subrangos sutartį tarp „TNA Contractors Limited“ atstovo T. N. ir atsakovo. Remiantis šia sutartimi išeitų, kad šioje įmonėje atsakovas turėjo dirbti nuo 2023 m. sausio mėn. Tačiau, paties atsakovo tvirtinimu, jis iki 2023 m. birželio mėn. gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), iki bankrutavo jo įmonė. Kitaip sakant, atsakovas nuo 2023 m sausio mėn. „dirbo“ (duomenys neskelbtini) įmonėje, nors, jo paties tvirtinimu, jis dar pusę metų, t. y. iki 2023 m. birželio mėn. (imtinai), gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Mano, kad vien ši aplinkybė rodo tiek jo pozicijos prieštaringumą, tiek ir teikiamų dokumentų prieštaravimą tiesai. Tai dar labiau paaiškėjo remiantis ieškovės teismui pateiktais viešai prieinamais dokumentais. Teigia, kad ieškovė pateikė į bylą duomenis iš viešai prieinamos informacijos, kad įmonė TNA CONTRACTORS LIMITED nebevykdo veiklos nuo 2020 m. gegužės 11 d., R. L. nėra dirbęs šioje įmonėje. Mano, kad vien iš šių dokumentų išeina, jog: 1) įsidarbinti šioje nebevykdančioje veiklos įmonėje atsakovas 2023 m. sausio mėn. negalėjo; 2) jis šioje įmonėje ir jai vykdant veiklą niekada nėra dirbęs. Taip pat akcentavo, jog, siekdama pagrįsti šią neveikiančios bendrovės kaip jos oficialaus atstovo subrangos sutartį pasirašiusio T. N. sąsajas su atsakovu, ieškovė pateikė į bylą duomenis iš viešai prieinamos informacijos, kad T. N. – sekretorius, o R. L. – direktorius nuo 2022 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini) turi įmonę WOLFRECRUIT LTD tuo pačiu adresu kaip ir TNA GROUP LIMITED. Pažymėjo, kad šių oficialiai pateiktų duomenų atsakovas nepaneigė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde.

8.5. Nurodė, kad, neteikdamas jokių duomenų apie gaunamas pajamas, banko sąskaitų išrašus ir nevykdydamas teismo įpareigojimų dėl tokių duomenų pateikimo, atsakovas turėtų prisiimti ir tokio elgesio pasekmes, t. y. teismas, neturėdamas duomenų apie tai, kad atsakovas negali teikti vaikui būtino išlaikymo (dėl kurio ginčo byloje nėra), netenkinti reikalavimo dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo neturės jokio įstatymų nustatyto pagrindo.

8.6. Nurodė, jog tam, kad būtų galima įvertinti tėvų turtinę padėtį, turi būti surinkti tai pagrindžiantys įrodymai. Kiekviena šalis turi pateikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Tuo atveju, jei viena iš šalių vengia atskleisti duomenis apie savo finansinę padėtį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas vaiko poreikių tenkinimo klausimas ir turi būti tinkamai apginti vaiko interesai, turi būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Mano, kad būtent taip ir pasielgė teismas, įpareigodamas atsakovą pateikti duomenis apie užsienio šalyse turimą turtą bei pajamas. Teigia, kad atsakovas, nevykdydamas teismo įpareigojimo ir vengdamas tai padaryti, turėtų prisiimti ir tokio savo veiksmo neigiamas pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-110-313/2016).

13. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas į bylą pateikė naują įrodymą, t. y. 2024 m. kovo 28 d. medicininių dokumentų išrašą, iš kurio matyti, jog R. L. yra įtraukta į nėštumo įskaitą. Apelianto teigimu, jis šio įrodymo pateikti anksčiau neturėjo galimybės, kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apie nėštumą dar nežinojo. Ieškovė prašo nepridėti šio naujai pateikto įrodymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog medicininių dokumentų išrašas išduotas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ir tai, kad šis įrodymas gali turėti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, atsižvelgdamas į tai, kad šio įrodymo pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, daro išvadą, kad yra pagrindas pateiktą išrašą pridėti prie bylos.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas CPK 320 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas) ir apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir neturi aiškintis aplinkybių ir faktų, kurių neprašo nustatyti apeliantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 39 punktas).

15. Teikdamas apeliacinį skundą, apeliantas formuoja reikalavimą panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr.: e2-233-1124/2024, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. spalio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę Moniką Valaitytę, asmens kodas (duomenys neskelbtini).“

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė teigia, kad apeliantas, išsakydamas nesutikimą ir prašymą panaikinti ir teismo sprendimo dalį dėl susidariusios skolos priteisimo, reikšdamas reikalavimus, koks, jo manymu, turėtų būti priimtas teismo sprendimas, prašo pakeisti tik sprendimo dalį, sumažinant kasmėnesines periodines išmokas nepilnamečiam vaikui iki 250 Eur. Teigia, kad iš tokių rezoliucinės dalies reikalavimų išeitų, kad kita teismo sprendimo dalis, pavyzdžiui, susijusi su susidariusio įsiskolinimo iš atsakovo priteisimu, nėra skundžiama ir atsakovas jokio reikalavimo dėl kitokio teismo sprendimo dėl šitos dalies priėmimo nereiškia. Mano, kad nei apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyje dėl teismo sprendimo, susijusio su skolos iš atsakovo priteisimu, nėra nurodyta nė vieno žodžio, todėl mano, kad ši teismo sprendimo dalis nėra skundžiama.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek apeliacinio skundo turinį, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog iš esmės apeliaciniu skundu yra prašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimo dalis, susijusias tiek su išlaikymo dydžio nustatymu, tiek ir su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu. Tokias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje (apeliacinio skundo 2–3 lapas) apeliantas nurodo: „Atsakovas ginčija sprendimą iš dalies šiose sprendimo rezoliucinėse dalyse: 1) Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 457,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. spalio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę Moniką Valaitytę, asmens kodas (duomenys neskelbtini); 2) Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1828,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) nepilnamečio vaiko D. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d.; 3) Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1771,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei Monikai Valaitytei, asmens kodas (duomenys neskelbtini).“ Be to, apeliantas ir kitose apeliacinio skundo dalyse pažymi, jog nesutinka su sprendimu priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą.

18. Apeliaciniame skunde dėstomų argumentų visuma leidžia suprasti, jog apeliantas nesutinka tiek su nustatytu išlaikymo dydžiu, tiek ir su priteistu iš jo išlaikymo įsiskolinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodytas reikalavimas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-233-1124/2024 laikytinas rašymo apsirikimo klaida ir faktiškai skundu skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimas. Taip pat vertintinas ir skundo rezoliucinėje dalyje nenurodytas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi argumentai ir pats reikalavimas aiškiai suformuluoti apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys tiek dėl skundo argumentų, susijusių su šalių nepilnamečiam vaikui nustatyto ir iš apelianto priteisto išlaikymo dydžiu, tiek ir dėl argumentų, susijusių su iš apelianto priteistu išlaikymo įsiskolinimu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamu sprendimu teismas tenkindamas ieškovės ieškinį iš apelianto priteisė išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 457 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. spalio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su priteisto išlaikymo dydžiu, t. y. apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu nekėlė ginčo dėl vaiko poreikiams užtikrinti reikalingų piniginių lėšų sumų dydžio, tačiau iš esmės teigia, kad dėl sunkios savo finansinės padėties neturi galimybių teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą.

20. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

21. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.194, 3.196 straipsniai).

22. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

23. Ieškovės teigimu, šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga 1 184,50 Eur suma per mėnesį. Taip pat ieškovė nurodė, jog šalių nepilnamečiam vaikui valstybė teikia 85,75 Eur universalią išmoką ir moka 184 Eur neįgalumo pensiją, todėl išminusavus šias pinigų sumas iš vaiko išlaikymui reikalingos sumos ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 457 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Siekdama pagrįsti prašomą nustatyti vaiko išlaikymo dydį, ieškovė teigia, kad šalių nepilnametis sūnus yra mokyklinio amžiaus, turi specialiųjų poreikių, jam nustatytas (duomenys neskelbtini). Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos pirmojo teritorinio skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. rekomendacijos dėl specialiosios pagalbos priemonių Nr. RPP-697 nustatyta, kad šalių nepilnamečiam vaikui dėl savarankiškumo ir kasdieninėje veikloje yra reikalinga kito asmens pagalba, kuri palengvintų jo savarankiškumo galimybes, taip pat ir kasdienę veiklą. Pagal (duomenys neskelbtini) švietimo pagalbos tarnybos pažymą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio pakartotinio įvertinimo, šalių nepilnamečiam vaikui buvo ir yra teikiamos logopedo, specialiojo pedagogo, prireikus mokytojo padėjėjo, ilgalaikė psichologo, trumpalaikė socialinio pedagogo pagalba. Be to, šalių nepilnametis vaikas sparčiai auga, turi specialiųjų poreikių, kuriems yra reikalingi nemaži finansiniai ištekliai, t. y. sporto užsiėmimai, baseinas, įvairios mankštos, masažai ir pan. Vaikas vyksta į gydytojo konsultacijas ir atlikti tyrimų (duomenys neskelbtini), tai tik iš dalies yra finansuojama valstybės, dėvi ortopedinę avalynę, kurią valstybė finansuoja taip pat tik iš dalies.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą ieškovės nurodomos vaiko išlaikymui reikalingos sumos neginčijo, kas suponuoja išvadą, jog jam yra žinoma arba suprantama, jog, be būtinųjų vaiko poreikių, yra privalu patenkinti ir specialiuosius vaiko poreikius, todėl, dėl šios dalies nesant jokių ginčų, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga 1 184,50 Eur suma per mėnesį.

25. Svarbu pažymėti, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 96,25 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui. Be to, papildoma išmoka per mėnesį – 56,65 Eur skiriama neįgaliam vaikui, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, todėl iš viso ieškovės gaunama universali išmoka vaikui sudaro 152,90 Eur per mėnesį, kas savo ruožtu reikštų, jog ieškovės prašoma priteisti suma sudarytų ne 457 Eur, o 424 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis ((1 184,50 Eur (vaiko poreikių suma) – 152,90 Eur (universali išmoka vaikui) – 184 Eur (neįgalumo pensija)) / 2). Vertindamas aplinkybes, ar yra pagrindas mažinti iš atsakovo priteistiną vaiko išlaikymui skirtą sumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis, visų pirma turi būti vadovaujamasi prioritetiniais laikomais geriausiais vaiko interesais. Atsižvelgdamas į šią nuostatą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas jokiu būdu neprisideda prie vaiko priežiūros ar auklėjimo, todėl visa vaiko, turinčio negalią, priežiūros našta tenka išimtinai ieškovei, kadangi atsakovas iš esmės yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kuris yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą, dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti vaikui ieškovės prašomo 457 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis dydžio išlaikymo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė iš atsakovo priteistinos vaiko išlaikymui reikalingos sumos dydžio klausimą.

26. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo turinį, konstatuoja, kad apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jo nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių prastą jo finansinę padėti, kas jam neleidžia teikti pirmosios instancijos teismo nustatyto išlaikymo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai vadovavosi vien ieškovės teiginiais, o apelianto į bylą pateiktų įrodymų neįvertino, todėl nustatė nepagrįstai per didelę teiktino išlaikymo sumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

27. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).

28. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

29. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Be to, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą).

30. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad apeliantas vaiko išlaikymui gali skirti tik 250 Eur per mėnesį, didesnės sumos išlaikymui teikti negali, kadangi jo prasta finansinė situacija ir jis turi skolų (duomenys neskelbtini), tai nėra pakankama sumažinti ieškovės prašomą priteisti vaiko išlaikymui skirtą sumą. Į bylą nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokius jo teiginius. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas savo finansinę padėtį grindžia į bylą pateikta jam priklausančios banko,,Revolut“ sąskaitos informacija, t. y. į bylą buvo pateiktas banko „Revolut“ sąskaitos išrašas, kurio laikotarpis nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. sausio 9 d., iš kurio matyti, kad apeliantas gauna nepastovias finansines įplaukas (2023 metų birželio mėnesį į nurodytą banko sąskaitą vienu mokėjimu buvo pervesta 75 GBP suma ir 2023 metų lapkričio mėnesį į nurodytą sąskaitą 4 mokėjimais buvo pervesta bendra 363,97 GBP suma). Be 2023 m. birželio ir lapkričio (dviejų mėnesių) pervedimų, minėtoje sąskaitoje jokia kitokia finansinė veikla nevyko, todėl nėra pagrindo teigti, kad apelianto į bylą pateiktame banko „Revolut“ sąskaitos išraše atsispindi reali apelianto turtinė padėtis.

31. Taip pat savo teiginius apeliantas grindžia į bylą pateikta 2023 m. balandžio 5 d. Statybų sektoriaus sistemos mokėjimų ir atsiskaitymų ataskaita, iš kurios, apelianto teigimu, matyti, kad jam, kaip subrangovui, rangovas „TNA Contractors Limited“ sumokėjo 14 400 GBP, o iš šios sumos buvo išskaičiuota 2 888 GBP mokesčių. Jokių kitų įrodymų apie gaunamas pajamas apeliantas į bylą nepateikė.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 30 ir 31 punktuose nurodyti apelianto pateikti įrodymai ne tik nepatvirtina sunkios apelianto finansinės padėties, tačiau ir iš šių įrodymų taip pat nėra galimybės spręsti, kokias pajamas apeliantas generuoja. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2023 m. balandžio 5 d. Statybų sektoriaus sistemos mokėjimų ir atsiskaitymų ataskaitoje prie nurodytos 14 400 GBP sumos nurodyta „Medžiagų kaina 72472“, o skliausteliuose nurodyta „sumokėta subrangovo“, nors šioje ataskaitoje subrangovas nurodytas būtent apeliantas R. L.. Vertinant šias aplinkybes, nėra aišku, ar apelianto nurodoma 14 400 GBP suma yra jo gauta kaip atlygis už atliktą darbą, ar tai apelianto išlaidas atliekant subrangos darbus patvirtinantis dokumentas. Net vertinant, kad 14 400 GBP sumą apeliantas gavo kaip atlygį už atliktus subrangos darbus, būtina įvertinti ir kartu su ataskaita pateiktą 2023 m. sausio 21 d. subrangos sutartį, reg. Nr. 10420209. Minėtoje subrangos sutartyje nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo 2023 m. sausio 21 d., tačiau Statybų sektoriaus sistemos mokėjimų ir atsiskaitymų ataskaitoje nurodoma, apelianto teigimu, jo gauta 14 000 GBP suma datuojama 2023 m. balandžio 5 d., t. y. nuo subrangos sutarties įsigaliojimo dienos praėjus kiek daugiau nei 2 mėnesiams. Net vertinant, kad 14 400 GBP sumą apeliantas gavo kaip atlygį už atliktus subrangos darbus, laikytina, kad apelianto pajamos per 1 dieną sudarė nuo 155,57 GBP ((14 400 GBP – 2 888 GBP) : 74 dienų) iki 194,59 GBP (14 400 GBP : 74 dienų).

33. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pats apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodė: „Teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl jo paskaičiuotos 1 100 GBP sumos, kadangi atsakovas paskaičiavo 1 100 GBP sumą po mokesčių deklaravus (duomenys neskelbtini) pajamas, todėl vien iš sąskaitos „Revolut“ išrašo nebuvo galima nustatyti visų gaunamų pajamų, kadangi atsakovas neslėpdamas atsiliepimu į ieškinį nurodė ir pateikė savo metinę pajamų deklaraciją ir duomenis apie apskaičiavimus. Dalį pajamų atsakovas gavo ir grynais pinigais.“ Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai suponuoja išvadą, kad apelianto gaunamos pajamos yra didesnės, nei nurodoma jo procesiniuose dokumentuose.

34. Svarbu pažymėti, kad apeliantas į bylą nepateikė jokių savo banko sąskaitų išrašų, nors pirmosios instancijos teismas ir buvo įpareigojęs apeliantą tai padaryti. Vertinant šias aplinkybes anksčiau paminėtų įrodymų vertinimo kontekste galima daryti išvadą, jog apeliantas, atsisakydamas į bylą teikti teismo reikalaujamus įrodymus, iš esmės neatskleidė realios savo finansinės padėties, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kokią ją siekia atvaizduoti atsakovas.

35. Apeliaciniu skundu, be kita ko, gana plačiai pasisakoma dėl apelianto gyvenamosios vietos. Jo teigimu, byloje nėra ir nebuvo surinkta jokių viešų ir patvirtinančių įrodymų, kad apeliantas gyvena (duomenys neskelbtini). Mano, kad toks sprendimas padarytas tik iš ieškovės argumentų, kurie nebuvo byloje pagrįsti jokiais patikimais įrodymais. Nors byloje esantys įrodymai nesuponuoja vienareikšmiškos išvados dėl apelianto gyvenamosios vietos (ar apeliantas gyvena (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini)), tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad vien pati apelianto gyvenamoji vieta nedaro visiškai jokios įtakos apelianto turtinei padėčiai. Kita vertus, byloje nėra ginčo, kad apeliantas gauna pajamas (duomenys neskelbtini), ir nėra ginčo, kad tam tikru laikotarpiu apeliantas gyveno (duomenys neskelbtini), kurioje vystė savo verslą. Šios aplinkybės svarbios tuo, kad apeliantas šiose valstybėse gali turėti tiek banko sąskaitų, tiek registruojamo ir neregistruojamo turto. Kaip minėta, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs apeliantą tokius duomenis pateikti, faktiškai apeliantas šio įpareigojimo neįvykdė, tai sudaro pagrindą išvadai, jog realios savo finansinės padėties apeliantas neatskleidė.

36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su apeliaciniu skundu į bylą buvo pateikta 2024 m. kovo 28 d. medicininė pažyma, kurioje pažymėta, jog R. L. laukiasi 9 savaitę. Apelianto teigimu, ši aplinkybė patvirtina prastą jo turtinę padėtį, kadangi atsakovas privalo išlaikyti D. L., J. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir teks išlaikyti būsimą vaiką (kuris dar negimė), o tai suponuoja faktą apie dar mažesnes galimybes atsakovui prisidėti prie D. L. išlaikymo daugiau nei 250 Eur suma per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto teiginius kaip nepagrįstus. Akcentuotina, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas yra susituokęs su R. L., kas suponuoja išvadą, jog, gimus kūdikiui, apeliantas savaime neįgis prievolės išlaikyti dar vieną vaiką. Tik atlikus visas įstatymuose nustatytas procedūras gali kilti apelianto pareiga išlaikyti kūdikį, o kol šios procedūros nėra įvykdytos, apeliantui tokia pareiga nekyla, todėl šiuo konkrečiu atveju tai negali būti vertinama kaip apelianto finansinės padėties pablogėjimas.

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nenustatė pagrindo konstatuoti, jog apelianto turtinė padėtis pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta neteisingai. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014), todėl apeliantas, turėdamas pareigą materialiai remti savo nepilnamečius vaikus, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, jeigu esama turtinė padėtis anksčiau minėtos pareigos tinkamai vykdyti neleidžia (pvz., susirasti geriau mokamą darbą; to negalint padaryti, susirasti papildomą darbą ar veiklą; persikvalifikuoti; kt.). Apeliantas yra darbingo amžiaus, duomenų apie kokius nors apelianto sveikatos sutrikimus į bylą nepateikta, jo darbingumas nėra apribotas, todėl jis turi visas galimybes imtis priemonių, kad gautų didesnes pajamas. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai dėl apelianto blogos turtinės padėties yra nepagrįsti.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

38. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

39. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.

40. Ieškovė nurodė, kad apeliantas išlaikymo sūnui nebeteikia nuo 2023 m. birželio mėnesio, todėl prašė teismo priteisti iš apelianto 1 828 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Šį reikalavimą ieškovė grindė į bylą pateiktu savo AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos išrašu, kurio laikotarpis nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., iš kurio matyti, kad apeliantas teikė išlaikymą vaikui nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2023 m. birželio mėn. Apeliantas šių aplinkybių neginčijo, tačiau savo apeliaciniame skunde nurodė, jog neteikė išlaikymo pervesdamas išlaikymo dydį į ieškovės sąskaitą, bet susitikimų metu aprūpindavo vaiką drabužėliais ir kitomis reikmenimis. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Akcentuotina, jog tiek ieškovė, tiek ir pats apeliantas pripažįsta, jog ryšio su sūnumi beveik nepalaiko. Be to, apeliantas į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio mėnesio iki šios bylos iškėlimo (2023 m. spalio 2 d.) bent kokiu būdu būtų prisidėjęs prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Nesant jokių objektyvių įrodymų apie išlaikymo teikimą šalių nepilnamečiam vaikui, apelianto teiginiai laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo panaikinti šią sprendimo dalį.

41. Įvertinęs visus kitus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė priešingas išvadas, nei pageidavo apeliantas, nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Civilinio proceso įstatymas taip pat numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

44. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti iš apelianto jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 968 Eur sumą, ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2024 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija DN, Nr. 0293/2024, ir 2024 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, kad ieškovė sumokėjo advokatei 968 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovės atstovės atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat į tai, kad apelianto apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieškovei priteistina iš apelianto (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

45. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei M. V. iš atsakovo R. L. 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Jolanta Gailevičienė