- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- e2A-1776-392/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Regila“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Visvaldo Kazakiūno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Regila“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, žalos darbdaviui priteisimo nepagrįstumo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. N. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, grąžinti jį į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2020 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Regila“ reikalavimą dėl 662,49 Eur žalos priteisimo atmesti. Nurodė, kad atsakovas darbo ginčų komisijai nurodė netikslius duomenis dėl bendrovei galimai padarytos turtinės žalos, nepateikė įrodymų kur dėjo medžiagą, jei gaminiai buvo netinkamai pagaminti. Į darbo ginčų komisijos bylą pateikta medžiaga neįrodo ieškovo kaltės dėl netinkamo darbo pareigų atlikimo. Pateikti įrodymai nepagrindžia reikalaujamų sumų dydžio. Tarp galimos žalos ir ieškovo veiksmų neįrodytas priežastinis ryšys. Ieškovo kaltę šalina ir tas faktas, kad jam nebuvo sudaryta galimybė su užsakovais išsiaiškinti, ar padarytos matavimo klaidos, ar užsakovai pakeitė savo nuomonę pristačius gaminius. Trūkumų, kuriuos nurodo atsakovas ir apie kuriuos atsakovas susirašinėjo su užsakovu, tiesiog nėra. Dėl kokybiškai atlikto darbo atsakovas pats priėmė ir patenkino nepagrįstą pretenziją, todėl negali nieko reikalauti iš R. N.. Dėl atleidimo iš darbo neteisėtumo, ieškovas nurodė, kad darbo ginčų komisijos sprendimas grindžiamas UAB „Regila“ direktoriaus paaiškinimu, el. laiškais bei įsakymu, UAB „Regila“ darbuotojų I. M. ir E. B. tarnybiniais pranešimais. Darbo byloje nebuvo vadybininko R. N. pareiginės instrukcijos, todėl bylos nagrinėjime nebuvo atskleista ar R. J., I. M. ir E. B. neapkalbėjo R. N.. Darbo sutarties tarp UAB „Regila“ ir R. N. 1.1 punkte nurodytas darbdavio struktūrinis padalinys, esantis (duomenys neskelbtini), nenurodant konkrečios darbo vietos. Į darbo bylą pateiktos žinutės rodo, kad ieškovo atvykimas į darbdavio struktūrinio padalinio patalpas nebuvo būtinas. Jam buvo duodamos užduotys ryšio priemonėmis. Į darbdavio struktūrinį padalinį jis turėjo atvykti tik gavęs nurodymą. Darbo byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Darbo sutarties 1.2 punkte R. N. darbo funkcijos neaprašytos, nurodyta, kad jis dirbs vadybininko pareigose. Nagrinėjant darbo bylas, vadybininko pareiginė instrukcija buvo būtina, nes tik iš jos gali būti atskleistas ieškovo darbo funkcijų turinys. Nesant byloje pareiginės instrukcijos neaišku, ar ieškovas buvo supažindintas su savo darbo funkcijomis. Jei jis supažindintas nebuvo, darbdavys neturi teisinio pagrindo teigti, ką būtent turėjo daryti ieškovas ir negali jam taikyti atsakomybės už tai, kas pastarajam nebuvo žinoma. Ieškovas laiko įrodytu, kad iš darbo buvo atleistas nesant tam įstatyminio pagrindo, nes šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo jis nepadarė. Tariamas darbo drausmės pažeidimas grindžiamas darbdavio direktoriaus ir nuo darbdavio priklausomų asmenų pareiškimais. Tuo tarpu objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų R. J. pareiškimus, į bylą nepateikta.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2019 m. lapkričio 29 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 70, kurioje šalys aptarė visas būtinąsias darbo sąlygas, t. y. buvo nurodyta R. N., kaip darbuotojo darbo vieta adresu (duomenys neskelbtini), jo pareigos – vadybininkas, susitarta dėl 650 Eur darbo užmokesčio dydžio, mokant jį iki sekančio mėnesio 16 d. Nustatyta, kad atsakovas dirbs 8 val. per dieną, 40 valandų darbo savaitę. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2020 m. birželio 19 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą už tai, kad jis šiurkščiai pažeidė darbo drausmę – ilgiau nei savaitę neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties. Atsakovė nesutiko su ieškovo argumentais dėl priteistos žalos nepagrįstumo ir nurodė, jog ieškovas nebuvo rūpestingas, dirbo aplaidžiai, net nesistengė susipažinti su pagrindiniais roletų mechanizmais ir medžiagomis, nesistengė siekti žinių. Ieškovas klaidingai nurodydavo roletų duomenis, audinio kodus, todėl jie buvo perdaromi, ieškovas darbus atliko atmestinai, nebuvo atidus, padarė žalos klientams. UAB „Regila“ ieškovas dirbo pakankamai ilgą laiką, kad įsisavintų reikiamas žinias ir susiformuotų įgūdžius. Jis buvo apmokytas dirbti 2 kartus pravedant praktinius mokymus. Po apmokymų ir bandomojo laikotarpio R. N. pradėjus savo pareigas vykdyti savarankiškai, iš pradžių nekilo abejonių dėl jo darbo kokybės, tačiau vėliau atsirado klientų skundai dėl netiksliai išmatuotų žaliuzių, roletų, netinkamai sumontuotų gaminių, padarytos žalos turtui. Apie tai, kad jam kažkas nesiseka, R. N. UAB „Regila“ direktoriaus neinformavo, į savo daromas klaidas nekreipė dėmesio, toliau klaidingai matavo žaliuzes ir roletus, teikė išmatavimų duomenis gamybai. Paskutinio užsakymo metu pagal užsakymą Nr. 214N, ieškovas, montuodamas romanetes, prigręžiojo nereikalingų skylių į langų konstrukcijas, subraižė sienas, taip sugadindamas kliento turtą. Dėl tokių R. N. veiksmų UAB „Regila“ patyrė turtinę žalą, kurią privalo atlyginti ieškovas. Žalos padarymo metu ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, žala atsirado atsakovui vykdant darbo funkcijas, todėl šiuo atveju taikomos DK normos, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą (DK 151-154 straipsniai). Žalos atlyginimui yra visos ieškovo materialinės atsakomybės sąlygos, t. y. ieškovas neįsitikinęs savo matavimų tikslumu, veikdamas aplaidžiai, perdavė roletų ir romanečių matavimo duomenis gamybai, neatsargiai ir nesaugiai montuodamas romanetes, sugadino trečiojo asmens turtą, dėl to atsakovė patyrė žalą, žala padaryta nekreipiant dėmesio į matavimo prietaisų parodymus, netikrinant matavimo duomenų, neįsitikinant gaminių montavimo vietos teisingumu, nesaugant klientų turto, žalos atsiradimo dieną ieškovą ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai. Atsakovė pagrįstai reikalavo priteisti patirtą turtinę žalą iš ieškovo, todėl Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. priimtas sprendimas Nr. DGKS-5312 yra pagrįstas. Ieškovas teigdamas, jog atleidimas iš UAB „Regila“ vadybininko pareigų yra neteisėtas, akcentuoja vadybininko pareiginę instrukciją, tačiau nepaaiškina savo elgesio, nenurodo dėl kokių priežasčių nebuvo darbe ne vieną darbo dieną. Darbo sutartimi buvo nustatyta, kad ieškovas dirbs 8 valandas per dieną, 40 valandų darbo savaitę. Taigi, visos sutarties sąlygos ieškovui buvo aiškios, su jomis jis sutiko ir pasirašė taip išreikšdamas savo poziciją dėl darbo UAB „Regila“. Darbuotojas ir darbdavys nesusitarė dėl kitokių darbo sutarties sąlygų, t. y. nesitarė, kad ieškovo, kaip darbuotojo darbo laikas yra nuo 8 val. iki 17 val., nes toks darbo laikas neatitinka UAB „Regila“ salono darbo laiko. Salonas dirba nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 10 val. iki 19 val., šeštadieniais nuo 10 val. iki 14 val. Todėl tokiu darbo grafiku dirba darbuotojai. Ieškovas dirbo kiekvieną darbo dieną nuo 10 val. iki 19 val. ir tai įrodo jo paties pateiktos žinučių išklotinės, iš kurių matyti, kad niekada jokie nurodymai nuo 8 ar 9 val. nebuvo teikiami. Darbo laikas organizuojamas buvo tokia tvarka: darbuotojai kasdien iš ryto turėjo susirinkti į darbo vietą adresu (duomenys neskelbtini), išsiaiškinti kokios užduotys yra skiriamos tai dienai. Būdavo pranešama apie naujus užsakymus, pagamintus užsakymus, tada vadybininkas, susirinkęs dokumentaciją ir prekes, įmonės transportu vykdavo pas klientus, montuodavo žaliuzes, roletus, matuodavo užsakymus, patardavo klientams dėl UAB „Regila“ produkcijos. Jeigu užsakymų nebūdavo, vadybininkas turėjo būti salone ir tvarkyti dokumentaciją, susijusią su užsakymais, peržiūrėti turimus užsakymus ir t. t. R. N. gebėjimai ir bendravimas su klientais darbo pradžioje jokių įtarimų nekėlė. Dėl to su juo buvo 2020 m. birželio 2 d. pratęsta darbo sutartis iki 2020 m. gruodžio 31 d. Palaipsniui dėl ieškovo darbo ir elgesio kokybės ėmė daugėti klientų skundų, dėl to buvo pakartotinai atlikti apmokymai, tačiau ieškovas kuo toliau, tuo labiau nerodė noro dirbti ir darė vis daugiau klaidų savo darbe. Vadybininkė I. M. pradėjo žodžiu skųstis dėl ieškovo nepagarbaus elgesio, bendravimo, necenzūrinių žodžių naudojimo, savo tvarkos darbo vietoje įvedinėjimo. 2020 m. birželio 11 d. (ketvirtadienį), apie 15.30 val. vadybininkė I. M. sulaukė R. N. telefoninio skambučio. Ieškovas informavo vadybininkę, kad nežada dirbti ir į darbą nebevyks. Dėl susidariusios situacijos vadybininkė parašė tarnybinį pranešimą, taip informuodama direktorių. Direktorius R. J. paskambino R. N. siekdamas išsiaiškinti susidariusią situaciją, tačiau jis trumpai pasakė, kad daugiau nedirbs, kad jam nusibodo. Direktorius R. J. ieškovą informavo, kad 2020 m. birželio 12 d., 12 val. šaukiamas įmonės darbuotojų susirinkimas, tačiau ieškovas, neketindamas tęsti pokalbio, telefoną išjungė. Direktoriui tokie veiksmai nebuvo priimtini, todėl jis parašė trumpąją žinutę ir primindamas apie rytdienos 12 valandos susirinkimą. Tačiau 2020 m. birželio 12 d. R. N. darbo vietoje iki 12 val. nebuvo, į susirinkimą jis neatvyko. Ieškovas į UAB „Regila“ saloną atvyko apie 13 val., nuėjęs pas direktorių reikalavo neva jam nesumokėtų pinigų, padėjęs ant stalo automobilio raktelius išėjo iš darbo patalpų ir daugiau darbe nebesirodė. R. N. 2020 m. birželio 15 d. darbe visą dieną nebuvo. Vadybininkė E. B. 2020 m. birželio 15 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriuo nurodė, kad R. N. į darbą 2020 m. birželio 15 d. nebuvo atvykęs visiškai, nors tą dieną buvo numatyta kabinti žaliuzes. Prašymas pasiaiškinti R. N. buvo išsiųstas elektroniniu paštu, tačiau ieškovas toliau ignoravo darbdavį, į darbą nevyko, neatliko darbo funkcijų, pateikė save teisinantį pasiaiškinimą, nenurodydamas jokių svarbių priežasčių. Tuo metu, kai R. N. nėjo į darbą, kiekvieną dieną dirbusios vadybininkės rašė tarnybinius pranešimus apie jo neatvykimą į darbą, nes buvo numatyta daug darbų, buvo pagaminta produkcija, kurią reikėjo sumontuoti klientų namuose. Sutriko įmonės veikla, prasidėjo klientų skundai dėl netinkamai išmatuotų ir sumontuotų žaliuzių, roletų, vėluojančių montavimo darbų. 2020 m. birželio 18 d. buvo paprašyta pakartotinai pasiaiškinti, kodėl ieškovas toliau neatvyksta į darbą. Iš jo gautas pasiaiškinimas vėl buvo analogiškas pirmajam, kuriame R. N. neįžvelgė jokios savo kaltės nevykstant į darbą savo tiesioginių pareigų vykdymui. R. N. toliau darbe nesirodė, susisiekti su darbdaviu nebandė, todėl buvo atleistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrįstai, nes ilgiau nei savaitę neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties. Ieškovas, net ir gavęs prašymus pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, nepadarė išvadų dėl savo netinkamo elgesio, jo elgesys parodė, kad ateityje darbdavys negali tikėtis tinkamo ieškovo pareigų vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pripažino R. N. atleidimą iš darbo UAB „Regila“ 2020 m. birželio 19 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisėtu ir pagrįstu. Priteisė atsakovės UAB „Regila“ naudai iš ieškovo R. N. 500 Eur žalos atlyginimo, 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nusprendė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. DGKS-5306 darbo byloje Nr. APS-131-15403 ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. DGKS-5312 darbo byloje Nr. APS-135-18178 netenka galios.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas R. N. nuo 2019 m. gruodžio 2 d. dirbo vadybininko pareigose 2019 m. lapkričio 29 d. terminuotos (iki 2020 m. kovo 2 d.) darbo sutarties Nr. 70 pagrindu, nustatytas 650 Eur darbo užmokestis (el. b. apyrašo b. l. 107-107). Šalių darbo sutartis buvo pratęsta iki 2020 m. gruodžio 31 d. (el. b. apyrašo b. l. 109). 2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 3 ATL „Dėl atleidimo iš darbo“ R. N. atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo). Įsakyme nurodyta, kad R. N. neatvyko į darbą nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2020 m. birželio 19 d. ir nepateikė teisingo pasiaiškinimo bei dėl padarytos įmonei žalos, kaip nurodoma, nebuvo vykdomi pirkėjų užsakymai (el. b. apyrašo b. l. 113). Nesutikdamas su darbdavio sprendimu, ieškovas 2020 m. liepos 8 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti į pareigas, išieškoti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir sumokėti socialinio draudimo įmokas (el. b. apyrašo b. l. 38-41). Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi R. N. prašymą, 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. DGKS-5306 darbo byloje Nr. APS-131-15403, jį atmetė (el. b. apyrašo b. l. 160-165). 2020 m. rugpjūčio 18 d. darbdavys UAB „Regila“ kreipėsi taip pat į Vilniaus darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti iš buvusio darbuotojo R. N. 712,49 Eur materialinės žalos atlyginimą (el. b. apyrašo b. l. 2-3). Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi UAB „Regila“ prašymą jau kitoje darbo byloje Nr. APS-135-18178, prašymą tenkino iš dalies ir priteisė UAB „Regila“ 662,49 Eur materialinės žalos atlyginimą iš R. N. (el. b. apyrašo b. l. 57-58).
5. Nurodė, kad iš šalių, jų atstovų paaiškinimų, rašytinės medžiagos, liudytojos parodymų matyti, jog ieškovas buvo priimtas vadybininko pareigoms, jo darbas buvo, priėmus iš klientų užsakymus, atlikus išmatavimus, su turimais išmatavimais ir medžiagomis, važiuoti pas klientus į namus ar kitą sutartą vietą ir montuoti žaliuzes, roletus, romanetes. Ieškovo pareigas reglamentavo vadybininko pareiginė instrukcija (el. b. apyrašo b. l. 148-149). Su ja ieškovas turėjo būti supažindintas, tai patvirtina atsakovės direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymas dėl ieškovo supažindinimo su darbo specifika (el. b. apyrašo b. l. 150). Nors ieškovas neigė supažindinimą pasirašytinai su pareiginėmis instrukcijomis, tačiau patvirtino, jog darbo specifiką jis žinojo ir suprato, atliekamą darbą vertino kaip nesudėtingą, o tam tikrų nesklandumų buvo tik darbo pradžioje, viskas vėliau klostėsi sėkmingai.
6. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė UAB „Regila“ sulaukė klientų skundų, jog dėl R. N. netinkamai atliktų matavimų, pagamintų gaminių nebuvo įmanoma sumontuoti, juos teko pergaminti, todėl ieškovė turėjo išlaidų. Ieškovui vykdant montavimo darbus, taip pat buvo apgadintas klientų turtas (pragręžtos nereikalingos skylės), todėl įmonė turėjo pritaikyti nuolaidas nepatenkintiems klientams. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis apie vykdytus užsakymus, kurių metu patirtos išlaidos, elektroninio susirašinėjimo medžiagą, įmonės vidinius pajamavimo dokumentus, sprendė, jog atsakovė įrodė, kad ieškovas, dirbdamas UAB „Regila“ vadybininku, netinkamai atlikdamas savo pareigas (matavimo ir montavimo) ir padarė darbdaviui žalos.
7. Pasisakydamas dėl ieškovo pateikto vaizdo įrašo dėl Linkmenų g. užsakymo, nurodė, kad jis buvo pateiktas nesavalaikiai, darbo byloje ieškovas šiuo įrodymu nesirėmė, kaip ir nepateikė jo su pradiniu ieškiniu kreipdamasis į teismą, be to, iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, kokiame objekte vykdyti montavimo darbai ir kokios būklės yra angokraščiai, nes vaizdo įraše tokių detalių nematyti.
8. Teismas, įvertinęs nuostolius pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad yra pagrindas darbdavio naudai iš ieškovo priteisti tik 500 Eur žalos atlyginimo, nes atsakovė neįrodė užsakymo Nr. REGVLN2058 pritaikytos 50 Eur nuolaidos priežasčių.
9. Įvertinęs darbo bylos medžiagą, teismas sprendė, jog atsakovė atliko visus veiksmus, siekdama sąžiningai išsiaiškinti priežastis ir aplinkybes, kodėl ieškovas neatvyko į darbą, kvietė, ragino jį atvykti į susirinkimą, išsiaiškinti blogai įvykdytų užsakymų priežastis, toliau tęsti darbus, nes ieškovas kaip darbuotojas atsakovei buvo reikalingas. Teismo vertinimu, ieškovas į darbą nevyko sąmoningai, neatvykimo priežasčių darbdaviui nepagrindė. Teismas nelaikė ieškovo nurodytų nevykimo į darbą priežasčių svarbiomis. Atmetė ieškovo argumentus, kad jo darbo vieta nebuvo UAB „Regila“ prekybos salone, kad jo darbo vieta buvo užsakymų vykdymo vieta pas konkrečius klientus. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad jam buvo nustatytas nuotolinis ar lankstus darbo grafikas.
10. Teismas taip pat sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas atliko kokias nors darbo funkcijas 2020 m. birželio 11 – 19 dienomis. Byloje yra įrodymai apie tai, kad pats ieškovas vadybininkei nurodė, jog į darbą neatvyks ir darbo funkcijų nevykdys, tai patvirtina ir jo paties pasiūlymas darbdaviui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (el. b. apyrašo b. l. 114).
11. Teismas pripažino, kad ieškovas pažeidė savo kaip darbuotojo pareigas, nevykdamas į darbą ir neatlikdamas vadybininko darbo funkcijų, paaiškinimuose darbdaviui apie savo nevykimo į darbą priežastis, nurodydamas ginčytinus argumentus darbo vietos klausimu. Todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, darbdavys turėjo pagrindą vertinti ieškovo veiksmus kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu dėl jo nevykimo į darbą be pateisinamos priežasties, darant įmonei žalą dėl nevykdomų užsakymų (DK 58 straipsnio 3 dalis 1 punktas). Ieškovas atleistas iš darbo ne dėl žalos padarymo atvejų (nekokybiškai atliktų užsakymų), kurie reikšmingi įmonei įrodinėjus darbuotojo veiksmais padarytą žalą, o dėl neatvykimo į darbą.
12. Teismas padarė išvadą, jog atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą šiuo konkrečiu atveju buvo proporcinga ieškovo padarytam pažeidimui priemonė. Ji taikyta įvertinus neatvykimo į darbą ieškovo nurodytas priežastis, pažeidimo padarymo aplinkybes, jų sunkumą ir padarinius, darbuotojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Todėl ieškinį atmetė, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, konstatavęs, kad darbdavys turėjo teisę ir faktinį bei teisinį pagrindą atleisti ieškovą dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, darbdaviui R. N. veiksmais buvo padaryta žala, o darbuotojo atleidimo procedūroje darbdavys nepažeidė.
13. Teismas nustatęs, jog darbdavio reikalavimai patenkinti 70 proc., atsakovei iš ieškovo priteisė 350 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškinį atmetus, ieškovo prašomų 700 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų teismas sprendė neatlyginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovas (apeliantas) R. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Regila“ reikalavimą dėl žalos priteisimo iš R. N. atmesti, R. N. atleidimą iš UAB „Regila“ vadybininko pareigų pripažinti neteisėtu, grąžinti jį į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2020 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliantas nurodo, kad teismas konstatuodamas, kad ieškovo darbo pareigas reglamentavo UAB „Regila“ vadybininko pareiginė instrukcija su kuria ieškovas turėjo būti supažindintas pagal UAB „Regila“ direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymą, ignoravo faktą, kad 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymas nebuvo įvykdytas, nes R. N. pasirašytinai su vadybininko pareigomis supažindintas nebuvo. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad R. N. pareiškimas apie tai, kad atliekamo darbo specifiką jis žinojo, įrodo, kad jis buvo apmokytas dirbti, viską suprato ir buvo įsipareigojęs veikti pagal įmonės lokalinio norminio akto nuostatas.
14.2. Spręsdamas dėl žalos dydžio teismas taikė Darbo kodekso 151 straipsnį ir 152 straipsnio 1 dalį, kurie reikalauja, kad darbdavys įrodytų darbuotojo kaltę dėl darbo pareigų pažeidimo ir tiesioginių nuostolių bei negautų pajamų dydį. Bet kurioje įmonėje turi būti vedama buhalterinė apskaita, todėl spręsti apie žalos padarymą yra galima tik tų duomenų, kurie fiksuoti apskaitoje, pagrindu. Atsakovo apskaitoje nėra gaminių dėl kurių kaip brokuotų ir nepanaudotų R. N. buvo pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. UAB „Regila“ reikalavimas dėl žalos priteisimo, kuris kildinamas iš 2020 m. kovo 4 d. užsakymo REGVLN2039 dėl 44 Eur, iš 2020 m. balandžio 30 d. užsakymo REGVLN2058 dėl 42,20 Eur, 2020 m. gegužės 5 d. užsakymo REGVLN2052 dėl 28,05 Eur, 2020 m. birželio 10 d. užsakymo REGVLN2099 dėl 32,97 Eur, 2020 m. gegužės 11 d. užsakymo REGVLN2066 dėl 55,25 Eur, negalėjo būti tenkinamas, nes pagal UAB „Regila“ įmonės buhalterinę apskaitą tam nėra faktinio pagrindo.
14.3. Apeliantas nurodo, kad teismo pozicija, jog ieškovo pateiktas vaizdo įrašas pateiktas nesavalaikiai, yra nepagrįsta, nes yra nagrinėjamas darbo ginčas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 414 straipsnis numato teismo teisę rinkti įrodymus, jei tai reikalinga teisingam bylos išsprendimui. Vaizdo įrašo analizė be jokių abejonių yra reikalinga teisingam bylos išsprendimui, todėl šio įrodymo nevertinimas pažeidžia teisingumo principą. Įvertinus vaizdo įrašą ir jį palyginus su į bylą pateiktomis nuotraukomis būtų aišku, kad atsakovė savo valia padarė nuolaidas klientui dėl 2020 m. gegužės 12 d. užsakymo Nr. 214N. Byloje nevertinta kiek realiai kainuoja darbai užtaisant papildomai išgręžtas skylutes, todėl negali iš R. N. reikalauti žalos atlyginimo.
14.4. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog pakanka įrodymų, kad R. N. nepanaudotus gaminius pasiėmė. I. M. yra priklausoma nuo darbdavio, todėl jos parodymus reikia vertinti kritiškai. Objektyvūs duomenys – UAB „Regila“ buhalterinė apskaita – rodo, kad R. N. brokuotų gaminių pasiimti negalėjo, nes jie kaip brokuoti net nebuvo apskaityti. Tai reiškia, kad priešingai nei teigia atsakovė, gaminiai buvo panaudoti kitoms įmonės reikmėms.
14.5. Apeliantas nurodo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas kas pagal UAB „Regila“ ir R. N. darbo sutartį turi būti laikoma darbo vieta. Darbo sutarties tarp UAB „Regila“ ir R. N. 1.1 punkte nurodytas darbdavio struktūrinis padalinys, esantis (duomenys neskelbtini), nenurodant konkrečios darbo vietos. Į darbo bylą pateiktos žinutės rodo, kad ieškovo atvykimas į darbdavio struktūrinio padalinio patalpas nebuvo būtinas. Jam buvo duodamos užduotys ryšio priemonėmis. Į darbdavio struktūrinį padalinį jis turėjo atvykti tik gavęs nurodymą. Tokia darbo vietos nesutapimo su darbdavio radimosi vieta tvarka yra reglamentuota Darbo kodekso 34 straipsnio 4 dalyje.
14.6. Teismas rėmėsi nuo atsakovo priklausomos I. M. parodymais, tačiau neįvertino, kad duodama parodymus laisvai I. M. parodė, kad vadovas liepė parašyti tarnybinius pranešimus ir parašė, kad ieškovas kelias dienas neatvyko į darbą. I. M. taip pat parodė, kad darbo praktika buvo tokia, kad kiekvieną dieną į ofisą (duomenys neskelbtini), R. N. atvykti nereikėjo. Vadovas R. J. parodė, kad nurodymo pastoviai atvykti įmonės ofisą (duomenys neskelbtini), nebuvo davęs. Buvo galima darbo funkcijas vykdyti kitu būdu. Be to, R. J. paaiškinimai įrodo, kad darbo santykiai nutrūko 2020 m. birželio 12 d., nes negali dirbti darbuotojas iš kurio paimtos darbo priemonės. Tuo pačiu tai reiškia, kad nuo 2020 m. birželio 12 d. jokios pravaikštos negalėjo būti forminamos. Įsakymas dėl atleidimo iš darbo turėjo būti forminamas tuo metu, kai darbdavys faktiškai nutraukė darbo santykius.
14.7. Priimant sprendimą darbo byloje nebuvo laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl Darbo Kodekso 58 straipsnio 5 dalies taikymo. Nutartyje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-461-695/2018 yra suformuota nuostata, kad net ir esant šiurkščiam darbo drausmės pažeidimui turi būti įvertinta ir nuspręsta ar atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė. Byloje nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2020 m. birželio 12 d. R. N. šiurkščių darbo drausmės pažeidimų nepadarė. Darbo sutarties 1.2 punkte ieškovo darbo funkcijos neaprašytos, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti kokius būtent pažeidimus padarė ieškovas. Negalima taikyti atsakomybės už tai, kas ieškovui nebuvo atskleista ir jam nebuvo žinoma. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas į darbą nevyko sąmoningai, neatvykimo priežasčių darbdaviui neatskleidė ir nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2020 m. birželio 19 d. jokių darbo funkcijų neatliko. Teismo išvada, kad atleidimo procedūra nebuvo pažeista yra nepagrįsta.
14.8. Apeliantas nurodo, kad teismui pateikė dokumentus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau dėl jų teismas sprendime nepasisakė.
Atsiliepimas
15. Atsakovė atsiliepimu prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokių teisinių pagrindų. Nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas žinojo atliekamo darbo specifiką. Pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam pats darbas ir darbo specifika buvo labai lengva, jis greit visko išmoko, galėjo dirbti savarankiškai ir dar turėjo kvalifikacijos apmokyti dirbti ir kitus asmenis. Savo skunde darbo ginčų komisijai ieškovas aiškiai išdėstė savo pareigas, todėl akivaizdu, kad su savo pareigomis ieškovas buvo susipažinęs ir jas vykdė ilgiau kaip pusę metų. Atsakovės nuomone, teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas (matavimo ir montavimo) ir tokiais savo veiksmai padarė žalos darbdaviui. Teismas, taikydamas DK 151 straipsnio 152 straipsnio nuostatas vadovavosi byloje surinktais įrodymais, paties ieškovo paaiškinimais, atsakovės paaiškinimais, liudytojos parodymais, todėl pagrįstai ieškovui taikė civilinės atsakomybės kriterijus. Pažymėjo, kad UAB „Regila“ žalą patyrė du kartus perdarydama tuos pačius užsakymus. Į bylą pateikti įrodymai – užsakymo lapai su matmenimis, kurie užpildyti ieškovo, gaminių gaminimo ir perdarymo išrašai, kuriuose atsispindi pirminiai ir perdarytų gaminių matmenys, patvirtina perdarytų gaminių kainą, kuri yra atsakovės turėti nuostoliai – žala. Į apskaitą šie brokuoti gaminiai buvo įtraukti prekių įsigijimo savikaina be PVM mokesčio, todėl ieškovo argumentai dėl neva atsakovės nepatirtos žalos atmestini kaip nepagrįsti. Nesutinka su ieškovo argumentais, kad užsakymas Nr. 214N buvo įvykdytas tinkamai, tai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Pažymėjo, kad klientas pretenzijas dėl darbų kokybės ir jo turto sugadinimo pradėjo reikšti 2020 m. birželio 4 d. (ieškovui tebedirbant) elektroniniu laišku, jame išdėstydamas pretenzijas, teikdamas fotonuotraukas, kurios įrodo, kad žala angokraščiams buvo reali, akivaizdžiai matoma. Tai, kad ieškovas po bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pateikė papildomus įrodymus – vaizdo įrašą, nepatvirtina, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Visų pirma, atsakovė negali patvirtinti, kad tai to paties objekto vaizdo įrašas, antra, vaizdo įraše ir pateiktose kliento nuotraukose nesutampa paros laikas, trečia, jeigu ir būtų tas pats objektas, nereiškia, kad romanetės yra pakabintos tinkamai, nes nesimato montavimo vietų, montavimo kokybės ir kt.. Nesutinka su apelianto argumentu, kad jis darbo drausmės nepažeidė, jo darbo vieta darbo sutartyje nebuvo nustatyta, jam atvykti į padalinio patalpas nebuvo būtinybės. Nurodo, kad ieškovas ir atsakovė niekada nebuvo susitarę dėl nuotolinio darbo, todėl nesant tokio susitarimo ir turint laisvo nuo darbo laiko, ieškovas privalėjo būti darbo sutartyje nurodytu darbo vietos adresu ir atlikti darbines funkcijas, nesusijusias su gaminių montavimu ar matavimu. Be to, teikdamas pasiaiškinimus darbdaviui, ieškovas nei viename jų nenurodė, kad darbo metu buvo darbo vietoje, pasiaiškinimuose nuolat teigiama, kad yra pasirengęs vykdyti darbo funkcijas, tačiau niekur nepaminėta, kad jis buvo darbe. Ieškovas, nevykdamas į darbą, savo elgesio nevertino kritiškai. Gavęs prašymą pasiaiškinti, kodėl neatvyksta į darbą, ieškovas, būdamas supratingas, pakankamai protingas asmuo, turėjo susiprasti, kad toks jo elgesys yra nepriimtinas darbdaviui ir pažeidžia darbo drausmę. Tačiau vietoj to, kad gavęs prašymą pasiaiškinti dėl ko neatvyksta į darbo vietą, ieškovas atvyktų į darbą spręsti šio klausimo, jis toliau ignoravo darbdavį, į darbą nevyko, neatliko darbo funkcijų, tačiau pateikė save teisinantį pasiaiškinimą nenurodydamas jokių svarbių priežasčių. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė atliko visus veiksmus, siekdama sąžiningai išsiaiškinti priežastis ir aplinkybes, dėl ko ieškovas neatvyko į darbą, kvietė, ragino jį atvykti į susirinkimą, išsiaiškinti blogai įvykdytų užsakymų priežastis, toliau tęsti darbus, nes ieškovas kaip darbuotojas atsakovei buvo reikalingas, ką pagrindžia susirašinėjimo medžiaga ir atsakovo vadovo paaiškinimai. Teismas pagrįstai nelaikė ieškovo nurodytų nevykimo į darbą priežasčių svarbiomis. Nurodė, kad ieškovas pažeidė savo kaip darbuotojo pareigas, nevykdamas į darbą ir neatlikdamas vadybininko darbo funkcijų, paaiškinimuose darbdaviui apie savo nevykimo į darbą priežastis, nurodydamas ginčytinus dėl darbo vietos argumentus, nesistengdamas bendradarbiauti su darbdaviu, ką patvirtina ir jo neatvykimas į susirinkimą išspręsti su jo paties asmeniu, klientų pretenzijomis susijusius klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
17. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2019 m. lapkričio 29 d. sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 70, pagal kurią ieškovas nuo 2019 m. gruodžio 2 d. (iki 2020 m. kovo 2 d.) ėjo UAB „Regila“ vadybininko pareigas. Šalių darbo sutartis buvo pratęsta iki 2020 m. gruodžio 31 d. Darbo sutartimi šalys sulygo dėl 650 Eur, neatskaičius mokesčių, mėnesinio darbo užmokesčio, 8 val. darbo dienos ir 40 val. darbo savaitės trukmės, 1.1. punkte nurodytas ieškovo darbovietės adresas – (duomenys neskelbtini), pareigos – vadybininkas.
18. 2020 m. birželio 15 d. atsakovės direktorius paprašė ieškovo pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą 2020 m. birželio 11 d., 2020 m. birželio 12 d., priežasčių. 2020 m. birželio 17 d. ieškovas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2020 m. birželio 11 d., 2020 m. birželio 12 d. buvo darbo vietoje ir atliko darbo funkcijas, kaip tai numatyta jo darbo sutartyje: 2020 m. birželio 11 d. buvo pasiruošęs vykdyti pareigas ir buvo pasiekiamas telefonu ir elektroniniu paštu visą dieną, 2020 m. birželio 12 d. nuo 10 val. iki 15 val. buvo įmonės parduotuvėje, pasiruošęs aptarnauti klientus. Pažymėjo, kad jo darbo sutartyje nėra nurodyta konkreti darbo vieta, nes dėl darbo specifikos darbines funkcijas gali būti reikalinga vykdyti pagal užsakovų pateiktus adresus. Yra pasiruošęs vykdyti darbines funkcijas, tačiau jokių užduočių negauna. 2020 m. birželio 18 d. atsakovės direktorius paprašė ieškovo pakartotinai pasiaiškinti kodėl jis neatvyksta į darbą. 2020 m. birželio 18 d. ieškovas pateikė paaiškinimą, kuriame išdėstė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir 2020 m. birželio 17 d. paaiškinime. 2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 3 ATL „Dėl atleidimo iš darbo“ R. N. atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo).
19. Ieškovas, nesutikdamas su darbdavio sprendimu, 2020 m. liepos 8 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti į pareigas, išieškoti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir sumokėti socialinio draudimo įmokas. Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi R. N. prašymą, 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. DGKS-5306 darbo byloje Nr. APS-131-15403, jį atmetė. 2020 m. rugpjūčio 18 d. darbdavys UAB „Regila“ taip pat kreipėsi į Vilniaus darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti iš buvusio darbuotojo R. N. 712,49 Eur materialinės žalos atlyginimą. Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi UAB „Regila“ prašymą darbo byloje Nr. APS-135-18178, 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. DGKS-5312 prašymą tenkino iš dalies ir priteisė UAB „Regila“ naudai 662,49 Eur materialinės žalos atlyginimą iš R. N..
20. Ieškovas, nesutikdamas su nurodytais darbo ginčų komisijos sprendimais, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2020 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo, UAB „Regila“ reikalavimo dėl 662,49 Eur žalos priteisimo atmetimo.
21. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, pripažino ieškovo atleidimą iš darbo UAB „Regila“ 2020 m. birželio 19 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisėtu ir pagrįstu. Priteisė atsakovės UAB „Regila“ naudai iš ieškovo 500 Eur žalos atlyginimo, 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nusprendė, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. DGKS-5306 darbo byloje Nr. APS-131-15403 ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. DGKS-5312 darbo byloje Nr. APS-135-18178 netenka galios.
Dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo
22. Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo, būtina išsiaiškinti darbuotojo kaltę ir kitas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, kaip tai reglamentuota CK 6.245 straipsnyje.
23. Apeliantas nurodo, kad nebuvo pasirašytinai supažindintas su UAB „Regila“ vadybininko pareigine instrukcija, todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovo pareiškimas apie tai, jog atliekamo darbo specifiką jis žinojo, įrodo, kad jis buvo apmokytas dirbti, viską suprato ir buvo įsipareigojęs veikti pagal įmonės lokalinio norminio akto nuostatas. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta. Nustatyta, kad ieškovas buvo priimtas vadybininko pareigoms, jo darbas buvo, priėmus iš klientų užsakymus, atlikus išmatavimus, su turimais išmatavimais ir medžiagomis, važiuoti pas klientus į namus ar kitą sutartą vietą ir montuoti žaliuzes, roletus, romanetes. Ieškovas patvirtino, kad darbo specifiką jis žinojo ir suprato, atliekamą darbą vertino kaip nesudėtingą. Skunde darbo ginčų komisijai ieškovas aiškiai nurodė savo pareigas. Pradėjus dirbti ieškovas buvo apmokytas dirbti, dirbo ilgiau kaip pusę metų. Be to, su juo buvo pratęsta terminuota darbo sutartis, nes darbdavys tikėjosi tolesnio sėkmingo darbo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovui buvo paskirtos kokios kitos pareigos, kurių atlikti jis nebuvo apmokytas. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas darbo specifiką žinojo, buvo apmokytas dirbti, o apelianto nurodyti argumentai, kad jis nebuvo pasirašytinai supažindintas su pareigine instrukcija, šios išvados nepaneigia.
24. Byloje nustatyta, kad atsakovė iš klientų gaudavo skundus dėl apelianto vykdytų užsakymų, t. y. apeliantas netinkami atlikdavo išmatavimus, todėl pagamintus gaminius nebuvo įmanoma sumontuoti, juos teko pergaminti, vykdant montavimo darbus, buvo apgadintas klientų turtas. Atsakovė nurodė, kad žala buvo padaryta dėl aplaidžių, neatidžių ieškovo veiksmų atliekant matavimus ir pateikiant duomenis gamybai, todėl įmonė turėjo išlaidų bei turėjo taikyti nuolaidas nepatenkintiems klientams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs darbo byloje esančias užsakymų kopijas, elektroninio susirašinėjimo medžiagą, įmonės vidinius pajamavimo dokumentus, pagrįstai sprendė, jog darbdavys įrodė, kad apeliantas dirbdamas įmonėje vadybininku, netinkamai atlikdamas savo pareigas, padarė darbdaviui žalos.
25. Apeliantas skunde nurodo, kad spręsti apie žalos padarymą galima tik tų duomenų, kurie fiksuoti įmonės apskaitoje, pagrindu. Kadangi atsakovės apskaitoje nėra gaminių dėl kurių kaip brokuotų ir nepanaudotų apeliantui buvo pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, todėl reikalavimas dėl žalos priteisimo negalėjo būti tenkinamas. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta. Darbo byloje darbdavio pateiktos užsakymų kopijos ir kiti dokumentai, kuriuose nurodyti pirminių gaminių gaminimo ir perdarytų gaminių matmenys bei kainos, patvirtina įmonės turėtus nuostolius – žalą dėl apelianto vykdytų užsakymų. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos darbdaviui padarymo, pagrįstai vadovavosi minėtais dokumentais. Atsakovė nurodė, kad į apskaitą šie brokuoti gaminiai buvo įtraukti prekių įsigijimo savikaina be PVM mokesčio, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto ir atsakovės nurodytos perdarytų gaminių kainos gali skirtis.
26. Apeliantas nurodo, kad atsakovė savo valia padarė nuolaidas klientui dėl 2020 m. gegužės 12 d. užsakymo Nr. 214N. Pasak apelianto pateiktas vaizdo įrašas įrodo, kad užsakymas Nr. 214N buvo įvykdytas tinkamai. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus vertina kritiškai. Darbo byloje esančios kliento pretenzijos dėl darbo kokybės, pateiktos fotonuotraukos, patvirtina, jog apeliantas vykdant montavimo darbus apgadino kliento turtą. Teisėjų kolegija susipažinusi su apelianto pateiktu vaizdo įrašu, sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti kokiame objekte vykdyti montavimo darbai ir kokios būklės buvo angokraščiai, nes vaizdo įraše tokių detalių nematyti. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šis apelianto pateiktas įrodymas nepatvirtina, jog darbai buvo atlikti tinkamai.
27. Apeliantas nurodo, kad I. M. parodymus reikia vertinti kritiškai, nes ji priklausoma nuo darbdavio. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios, išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šios liudytojos parodymais, nes jie yra nuoseklūs ir neprieštaringi.
28. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų siekęs bendradarbiauti su darbdaviu, mažinti jo nuostolius, ar išsiaiškinti nekokybiško darbo priežastis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas DK 151 straipsnio, 152 straipsnio nuostatas, vadovavosi byloje surinktais įrodymais, ieškovo, atsakovės paaiškinimais, liudytojos parodymais, todėl pagrįstai ieškovui taikė civilinės atsakomybės kriterijus ir atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei darbdaviui tenkančią gamybinę riziką, pagrįstai iš ieškovo darbdavio naudai priteisė 500 Eur žalos atlyginimo.
Dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą
29. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės reglamentuotas DK 58 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Pagal DK 58 straipsnio 2 dalį, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
30. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017). Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017, 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-1075/2018).
31. Nagrinėjamu atveju ieškovas atleistas iš pareigų dėl neatvykimo į darbą laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2020 m. birželio 19 d.
32. Apeliantas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2020 m. birželio 12 d. jis šiurkščių darbo drausmės pažeidimų nepadarė. Darbo sutartyje darbo vieta nebuvo nustatyta, tik nurodytas darbdavio struktūrinio padalinio adresas, pasak apelianto, jo atvykimas į darbdavio struktūrinio padalinio patalpas nebuvo būtinas. Jam buvo duodamos užduotys ryšio priemonėmis. Į darbdavio struktūrinį padalinį jis turėjo atvykti tik gavęs nurodymą. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
33. Iš byloje esančios ieškovo ir atsakovės sudarytos darbo sutarties matyti, kad ieškovo darbovietės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Todėl apelianto argumentai, kad darbo sutartyje darbo vieta nebuvo nustatyta, yra nepagrįsti. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas, vykdydamas užsakymus, turėjo vykti pas klientus, ir kontoroje nebūdavo visą darbo dieną. Tačiau, vertinant ieškovo darbo specifiką, atsakovės vadovo paaiškinimus, akivaizdu, kad darbas negalėjo būti atliekamas nevykstant darbo sutartyje nurodytu adresu, nes ten reikėjo atsiimti pagamintus ir montavimui parengtus gaminius, šiuo adresu buvo tvarkoma visa klientų užsakymų dokumentacija. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo, atsakovės ir liudytojos paaiškinimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas teigdamas, kad atvykimas į darbdavio struktūrinio padalinio patalpas nebuvo būtinas, neįrodė, jog jam buvo nustatytos kitokios darbo sąlygos, t. y. nuotolinis ar lankstus darbo grafikas.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, sąžiningai ir atsakingai vykdydamas darbo sutartimi prisiimtas pareigas, nebūdamas su darbdaviu susitaręs dėl nuotolinio darbo, net ir negavęs papildomų nurodymų, turėjo savo darbo laiku vykti darbo sutartyje nurodytu adresu. O gavęs 2020 m. birželio 15 d. darbdavio reikalavimą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, ieškovas galėjo ir turėjo suprasti, kad darbdavys laiko, jog jo darbo vieta yra darbo sutartyje nurodytu adresu ir darbo metu jis turi joje būti.
35. Byloje esantys 2020 m. birželio 11-19 d. tarnybiniai pranešimai, patvirtina, kad ieškovas 2020 m. birželio 11-19 d. darbe nebuvo. Ieškovo pasiaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad jis 2020 m. birželio 11-12 d. buvo darbo vietoje ir atliko darbo funkcijas, kaip tai numatyta jo darbo sutartyje, o 2020 m. birželio 12 d. nuo 10 val. iki 15 val. buvo įmonės parduotuvėje, pasiruošęs aptarnauti klientus, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. tarnybiniai pranešimai ir 2020 m. birželio 12 d. susirinkimo protokolas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas 2020 m. birželio 11-19 d. atliko kokias darbo funkcijas. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliantas. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovas dar 2020 m. birželio 11 d., 15.30 val. informavo vadybininkę I. M., kad į darbą nevyks ir toliau nedirbs, o vėliau darbdaviui pateikė pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Įvertinus tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas į darbą nevyko sąmoningai, neatvykimo priežasčių darbdaviui nepagrindė. Ieškovo pasiaiškinimuose nurodytas neatvykimo į darbą priežastis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė svarbiomis, nes buvo ginčijama tik darbo vieta.
36. Apelianto nurodyti argumentai, kad liudytoja I. M. parodė, kad darbo praktika buvo tokia, kad kiekvieną dieną į ofisą ieškovui atvykti nereikėjo, o vadovas R. J. parodė, kad nurodymo pastoviai atvykti įmonės ofisą nebuvo davęs, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovas 2020 m. birželio 11-19 d. darbe nebuvo bei jokių darbo funkcijų neatliko. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir esant tokiems susitarimams, darbuotojas turėjo vykdyti užsakymus, medžiagas ir gaminius paimti iš kontoros. Tuo tarpu, apeliantas į darbą neatvyko 7 darbo dienas, šiomis dienomis jokių darbo funkcijų neatliko.
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovas pažeidė savo kaip darbuotojo pareigas, nevykdamas į darbą ir neatlikdamas vadybininko darbo funkcijų, paaiškinimuose darbdaviui apie savo nevykimo į darbą priežastis, nurodydamas ginčytinus dėl darbo vietos argumentus, nesiekdamas bendradarbiauti su darbdaviu. Neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, net jei tai yra vienkartinis veiksmas. Tuo tarpu ieškovas į darbą neatvyko 7 darbo dienas, o gavęs darbdavio reikalavimus pasiaiškinti, elgdamasis apdairiai ir sąžiningai, turėjo vykti darbo sutartyje nurodytu adresu, tačiau to nedarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, darbdavys turėjo pakankamą pagrindą vertinti ieškovo veiksmus kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir priimti sprendimą nutraukti su ieškovu darbo sutartį dėl jo nevykimo į darbą be pateisinamos priežasties.
38. DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Byloje nustatyta, kad atsakovė du kartus ieškovo prašė pateikti paaiškinimą dėl neatvykimo į darbą priežasčių, kvietė atvykti į susirinkimą, išsiaiškinti blogai įvykdytų užsakymų priežastis. Ieškovas paaiškinimus pateikė, kuriuose nenurodė jokių priežasčių, tik ginčytinus argumentus dėl darbo vietos. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atliekant atleidimo procedūrą nebuvo pažeisti DK 58 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Tuo tarpu apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, jokių svarių priežasčių, kodėl buvo pažeista atleidimo procedūra numatyta DK 58 straipsnio 4 dalyje, nenurodė.
39. Apelianto argumentas, jog priimant sprendimą nebuvo laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl DK 58 straipsnio 5 dalies taikymo, vertintinas kritiškai. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ar atleidimas iš darbo yra proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl drausminės atsakomybės rūšies parinkimui reikšmingų aplinkybių, t. y. įvertino neatvykimo į darbą trukmę, ieškovo nurodytas neatvykimo į darbą priežastis, pažeidimo padarymo aplinkybes, jų sunkumą ir padarinius, darbuotojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, jog atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą šiuo konkrečiu atveju buvo proporcinga ieškovo padarytam pažeidimui priemonė.
40. Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmestinas. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog atmetęs ieškinį, teismas ieškovo prašomas bylinėjimosi išlaidas nusprendė neatlyginti.
41. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).
42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. N. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Regila“ naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.