Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neo Finanse“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,NEO Finance“ ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Teismas įvertinęs aptartų sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkto nuostatas, taip pat sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles, nusprendė, kad tokia sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti laikoma aiškia ir suprantama vartotojui, todėl minėta sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojui (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl yra pagrindas pripažinti ją neatitinkančia skaidrumo reikalavimo ir nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 3, 9 dalys), be to, pažeidžiančia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normą. Dėl to nurodytos sąlygos ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pripažintinos negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).

11. Tuo tarpu sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 598,09 Eur, yra aiški, apibrėžta, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, todėl būtent šią sumą atsakovė būtų turėjusi sumokėti grąžindama kreditą. Be to ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas) ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Taigi, sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, lieka galioti nepaisant negaliojančiomis pripažintų sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).

12. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte pateikto tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu). Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1704-467/2021, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-32-425/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-365-577/2022). Dėl šių priežasčių ieškinio reikalavimo dalis dėl 545,68 Eur negautų pajamų (nuostolių) priteisimo yra nepagrįsta, todėl atmestina.

13. Vadovaujantis mokėjimo grafiku, iki sutarties nutraukimo atsakovės mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 52,41 Eur, todėl ši suma iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistina.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė motyvus dėl delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

15. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą: 1.1. Dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo, ir priteisti „NEO Finance“, AB, iš A. M. 545,68 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 8 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. rugsėjo 1 d.); 1.2. Dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti, atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą spendimą; 1.3. Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; 2. Priteisti „NEO Finance“, AB, iš A. M. 20,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 200,00 Eur (du šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.

16. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teikia šį apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalies, kuria teismas nusprendė netenkinti 545,68 Eur reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. vasario 8 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. rugsėjo 1 d.), priteisimo.

17. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo motyvus dėl tarpininkavimo mokesčio paskirties ir teisinio reglamentavimo:

17.1. Tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis apeliantei tiek, kaip teismas teisingai pažymėjo, už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, tiek už paslaugas, susijusias jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir padalijamas mėnesinėmis įmokomis.

17.2. Apeliantė yra Lietuvos Respublikoje veikiantis tarpusavio skolinimo platformos operatorius, valdantis tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo ir jam taikomi ribojimai. Minėta teisės norma numato, jog ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Taigi, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalijama mėnesinėmis įmokomis. Apeliantė nurodo, kad jos taikomas tarpininkavimo mokestis ir laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui VKĮ 253 straipsnio 6 dalies prasme.

17.3. Apeliantė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Taip pat apeliantė, atsižvelgdama į vartotojo teises bei interesus ir siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalija mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdama galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką. Tokiu būdu apeliantė, be kita ko, nepastato savo interesų aukščiau paskolos davėjų ir taip išlaiko visų suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą.

17.4. Apeliantę prižiūrinčios institucijos – Lietuvos banko – aiškinimu, būtent toks atlygio taikymas yra tinkamas, atsižvelgiant į vartotojo interesus: „Priežiūros tarnybos nuomone, nepriklausomai nuo to, kaip vadinami atitinkami paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo operatoriui mokami mokesčiai (atlygis), t. y. „sėkmės mokesčiu“, administravimo mokesčiu, mokesčiu už kredito reitingo suteikimą, duomenų bazių patikrinimą ar pan., atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, o ne, pavyzdžiui, sumokamas iš anksto arba iš karto po to, kai sudaroma vartojimo kredito sutartis.“

17.5. Apeliantė tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį ji įvardija kaip tarpininkavimo mokestį, taikomą paskolos gavėjui. Apeliantei nėra leidžiama užmokesčio gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip apeliantės pajamos visu sutarties laikotarpiu. Be to, apeliantė, siekdama vartotojo interesų pusiausvyros, išdėsto dalimis vartotojui ne 50 procentų taikomo mokesčio, o jį visą. Todėl nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas, ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi byloje Nr. e2A-2393- 653/2021 taip pat nustatė, jog „sutarčių specialiosiose sąlygose nurodytas tarpininkavimo mokestis, jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, bet to, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendras vartojimo kredito sumas, kurias atsakovas turi sumokėti, šis mokestis nesusietas su tinkamu sutarčių vykdymu. Be to, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas“.

18. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo motyvus dėl tarpininkavimo mokesčio kaip negautų pajamų:

18.1. Apeliantė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatorė, plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų ir paskolos gavėjų (vartotojų) atstovė, kuriai tenka pareiga paskolos davėjų vardu surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su vartojimo kredito gavėjais vartojimo kredito sutartis tarpusavio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams, laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas ir visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų davėjams.

18.2. Taigi, nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliante susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Atsižvelgdama į tai, apeliantė ieškiniu prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovės mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtais lūkesčiais. Apeliantė savo ruožtu jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.

18.3. Sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Paskolos gavėjas (atsakovė) žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalyta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės (tarpusavio skolinimo platformos operatorės) pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės, turėtų būti vertinamos kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.

18.4. Tarpininkavimo mokestis buvo numatytas vartojimo kredito sutartyje kaip ketinama gauti bendros kredito kainos dalis. Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalys nustato sąvokas: bendros vartojimo kredito kainos (visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai ir pan.) ir bendros vartojimo kredito sumos (kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį). Sąvoka „tarpininkavimo mokestis“ Vartojimo kredito įstatyme apskritai nenumatyta. Pagal tarpininkavimo mokesčio apibūdinimą šalių sutarties 1.28 punkte (jis yra skirtas bendrovės išlaidoms už tarpusavio skolinimosi platformos administravimą, atnaujinimą, teikiamų paslaugų komunikavimą, klientų mokumo vertinimą, tikrinimą mokamose duomenų bazėse, etc.), tarpininkavimo mokestis iš esmės yra administravimo mokestis. Bendrųjų sutarties sąlygų 5.3 p. nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas kaip specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Kaip matyti iš specialiųjų kredito sutarties sąlygų, tarpininkavimo mokestis yra 9,9 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos. Bendra vartojimo kredito suma, kurią kredito gavėjas turės sumokėti, yra 6 639, 49 Eur (suma, susidedanti iš 3 500 Eur suteiktos paskolos, 2 541,40 Eur visų mokėtinų palūkanų ir 598,09 Eur vadinamojo tarpininkavimo mokesčio).

18.5. Tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas į bendrą kredito kainą, atliekant mokėjimus pagal grafiką tarpininkavimo mokestį ieškovė būtų gavusi. Taigi tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės yra nustatytos aiškiai sutarties bendrosiose sąlygose. Taip pat ir tarpininkavimo mokesčio suma yra aiškiai nurodyta specialiosiose sąlygose. Nurodytina, kad visas tarpininkavimo mokestis yra įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdėstytas mokėjimais dalimis kartu su mėnesinėmis įmokomis.

18.6. Apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022 negautos pajamos, pasireiškiančios nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo sutarties nutraukimo iki sutarties pabaigos, yra laikomos patirtais nuostoliais, todėl yra priteistinos iš atsakovo. Minėtoje nutartyje akcentuota, kad visas tarpininkavimo mokestis buvo įskaičiuotas į bendrą kredito kainą, vartotojas informuotas tinkamai ir aiškiai, todėl negautas tarpininkavimo mokestis turėjo būti įskaičiuotas į ieškovės nuostolius, kurių pastaroji negavo dėl netinkamo sutarties vykdymo (Vartojimo kredito įstatymo 5 straipsnis, 11 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus turėjo galimybę išdėstyti procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

21. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo už akių dalis, kuria teismas nusprendė netenkinti 545,68 Eur reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. vasario 8 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. rugsėjo 1 d.), priteisimo ir ieškinio tenkinimo atveju bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo.

22. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl tarpininkavimo mokesčio paskirties ir teisinio reglamentavimo bei jo priteisimo negautų pajamų forma.

Faktinės bylos aplinkybės

23. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatorės AB „NEO Finance“ ir atsakovės – vartojimo kredito gavėjos A. M. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K302346654 (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 3 500 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui ir pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 541,40 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 24 proc.), 598,09 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2026 m. rugsėjo 1 d.

24. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų nevykdė, mėnesinių įmokų nemokėjo, nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų.

26. Atsakovė per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Atsakovė liko skolinga ieškovei 3 500 Eur vartojimo kredito, 360,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki 2022 m. vasario 8 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 52,41 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 8 d.), 24 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 500 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. rugsėjo 1 d.), 545,68 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. vasario 8 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. rugsėjo 1 d.), ir 18,70 Eur delspinigių.

27. Duomenų, jog atsakovė įsiskolinimą padengė ar reiškė pretenziją ieškovei dėl skolos apskaičiavimo, byloje nėra.

Dėl tarpininkavimo mokesčio paskirties ir teisinio reglamentavimo bei jo priteisimo negautų pajamų forma

28. Iš byloje pateiktos Sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad tarpininkavimo mokesčio dydis – 9,90 procento, jo suma – 598,09 Eur. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 9,90 procento) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas).

29. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 52,41 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 8 d.), ir 545,68 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. vasario 8 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. rugsėjo 1 d.).

30. Ginčas apeliacinės instancijos teisme vyksta dėl 545,68 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. vasario 8 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. rugsėjo 1 d.).

31. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad ji, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, veikdama kaip tarpininkė, vykdydama sutarties / skolos priežiūrą, paskirstydama gaunamas lėšas paskolų davėjams, kt., turi teisę gauti pajamas. Tačiau tokia teisė turi būti įgyvendinama vadovaujantis teisės aktų ir (ar) Sutarties nuostatomis. Apeliantė, teigdama, kad nutraukusi vartojimo kredito sutartį yra apribojama gauti pajamas, kadangi tokiu atveju sutarties administravimą ir informacijos teikimą investuotojams turi atlikti nemokamai, neteikia jokių įrodymų / skaičiavimų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų / kaštų patirta administruodama atsakovės Sutartį ir siekdama atgauti iš atsakovės skolą, t. y. kokia konkreti dalis tenka išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą ir ją administruodama (CPK 12, 178 straipsniai).

32. Analizuojant Sutarties nuostatų turinį pastebėtina, jog, pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

33. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte pateikto tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu).

34. Vadovaujantis vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punktu, vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. 5.3 punktas – tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1 punktas – vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.

35. Kaip žinoma, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikšti reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, bendrąja prasme, nutraukus Sutartį, atsakovas, be kita ko, yra atleidžiamas nuo tarpininkavimo mokesčio mokėjimo (Sutarties 5.2 punktas).

36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bendrųjų sąlygų 8.6 punkte įtvirtintą susitarimą mokėti tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, įvertinęs kitas Sutarties nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad 545,68 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. rugsėjo 1 d.), negali būti priteista. Šalys susitarė, kad tik palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai (Sutarties 8.6 punktas). Ieškovei vartojimo kredito sutartį nutraukus 2022 m. vasario 9 d., vartojimo kredito sutarties nutraukimas atleido abi sutarties šalis nuo sutartinių prievolių vykdymo ateityje, taip pat ir nuo tarpininkavimo mokesčio mokėjimo.

38. Kitokia išvada nepateikta ir apeliantę prižiūrinčios institucijos – Priežiūros tarnybos nuomonės dėl vartojimo kredito rinkos dalyvių pateiktų klausimų, susijusių su vartojimo kredito įstatymo, vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimų aiškinimu ir taikymu, 65 punkte, kuriame nurodoma, kad ,,pažymėtina, kad nei VKĮ, nei kiti vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nepateikia sąvokos „atlygis“ apibrėžimo ir nedetalizuoja, kokia tvarka šis atlygis turėtų būti sumokamas operatoriui. Tačiau, Priežiūros tarnybos nuomone, nepriklausomai nuo to, kaip vadinami atitinkami paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo operatoriui mokami mokesčiai (atlygis), t. y. „sėkmės mokesčiu“, administravimo mokesčiu, mokesčiu už kredito reitingo suteikimą, duomenų bazių patikrinimą ar pan., atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, o ne, pavyzdžiui, sumokamas iš anksto arba iš karto po to, kai sudaroma vartojimo kredito sutartis“ (pasiekiama adresu (duomenys neskelbtini)).

39. Apeliacinės instancijos tesimas nusprendžia, kad nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą nagrinėjamu klausimu. Tokius teismo argumentus patvirtina ir formuojama horizontali teismų praktika analogiškose bylose dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo esant nutrauktai sutarčiai: teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-961-855/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1211-538/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022; Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-45-459/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-365-577/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį Nr. e2A-397-826/2022, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-497-459/2022, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1425-577/2022, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-395-440/2022 ir kt.).

40. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022 taikymo šioje byloje, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantės nurodomos nutarties 18 p. nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei tik dalį, t. y. 58,17 Eur, tarpininkavimo mokesčio, todėl sprendimas pakeistinas padidinant priteistą tarpininkavimo mokesčio sumą iki 593,36 Eur, o rezoliucinėje šios nutarties dalyje priteistas 593,36 Eur tarpininkavimo mokestis. Šioje byloje ieškovė prašo priteisti iš A. M. 545,68 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. vasario 8 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. rugsėjo 1 d.). Įvertinus tai, jog Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022 nepasisakyta dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už apeliantės nurodomą laikotarpį, darytina išvada, jog apeliantės nurodomoje byloje buvo pasisakyta ne dėl tapataus nagrinėjimo dalyko.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visus įrodymus, sprendimą pagrindė teisės aktais, teismų praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.