Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1691-603/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-11-12Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2021-06-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
e2S-1691-603/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22946-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
M. K.
Atsakovas
P. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1691-603/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22946-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.3.; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui P. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo P. P. 35 224,86 Eur sumą, kaip be pagrindo įgytą turtą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas P. P. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, atsiliepime bei atskirame procesiniame dokumente prašė civilinę bylą nutraukti, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kitoje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsakovo P. P. prašymą tenkino ir civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui P. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo nutraukė.

4. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-473-653/2019 pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovui M. K. dėl paskolos grąžinimo, bei pagal atsakovo M. K. priešieškinį ieškovui P. P. dėl skolos priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinys atmestas, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 kovo 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

5. Teismas, įvertinęs civilinių bylų Nr. e2-473-653/2019 ir Nr. e2-28628-807/2020 turinį konstatavo, jog abiejose bylose proceso šalys yra tie patys asmenys, t. y. ginčas yra kilęs tarp tų pačių šalių.

6. Pažymėjo, kad nors nagrinėjamos civilinės bylos ieškinio dalykas nėra visiškai identiškas 2018 m. sausio 15 d. priešieškinio dalykui, tačiau dauguma reikalavimų sutampa: nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo iš atsakovo priteisti sumas, kurias buvo prašoma priteisti patikslintu priešieškiniu iš ieškovo civilinėje byloje Nr. e2-473-653/2019. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pagal kasacinio teismo praktiką lingvistinis reikalavimų įvardijimas nėra svarbus; teisinę reikmę turi ginčo materialinis santykis. Teismo vertinimu, abiejose civilinėse bylose yra tie patys tiek teisminio nagrinėjimo objektas (įsiskolinimas, formavęsis nuo 2012 metų iki 2017 metų), tiek ir gynybos būdas (reikalavimas priteisti atitinkamas sumas).

7. Teismas konstatavo, jog abiejose civilinėse bylose reikalavimai grindžiami tomis pačiomis skolų suvestinėmis, o ieškovo procesiniai dokumentai (ieškinys ir priešieškinys) atsakovui reikalavimų pagrindas yra tie patys juridiniai faktai – tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę tarpusavio skolinimo ilgalaikiai teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, jog naujas ieškinys pagal kasacinio teismo praktiką yra galimas tik tada, kai nurodomos aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku jau išnagrinėtoje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Apeliantas (ieškovas) M. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir ieškinį nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, jog ieškiniai yra tapatūs, kadangi skiriasi civilinės bylos Nr. 2-473-653/2019 ir šios bylos pagrindas bei nagrinėjimo dalykas.

8.2. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas negrindžia faktinio pagrindo tomis pačiomis skolų suvestinėmis, kurios buvo reikalavimo pagrindu jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-473-653/2019. Šioje civilinėje byloje faktinis pagrindas grindžiamas mokėjimo pavedimais, o ne skolų suvestinėmis, kai tuo tarpu išnagrinėtoje byloje reikalavimas buvo grindžiamas ir skolų suvestinėmis, ir mokėjimo pavedimais, be to, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo sprendžiamas klausimas dėl mokėjimo pavedimais atsakovui pervestų pinigų (ne)priteisimo ieškovui.

8.3. Nepagrįstai skundžiamoje nutartyje daroma išvada, jog nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-473-653/2019 dalykai yra tapatūs, t. y. iš esmės sutampa teisminio nagrinėjimo objektas (įsiskolinimas, formavęsis nuo 2012 iki 2017 metų) ir gynybos būdas (reikalavimas priteisti atitinkamas sumas), o ieškovo reikalavimai grindžiami tuo pačiu juridiniu faktu - tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiais tarpusavio skolinimo ilgalaikiais teisiniais santykiais. Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas šioje byloje nėra grindžiamas juridiniu faktu, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę tarpusavio skolinimo ilgalaikiai teisiniai santykiai, o reikalaujama priteisti iš atsakovo 35 224,86 Eur sumą, kaip be pagrindo įgytą turtą, kurį atsakovas gavo iš ieškovo neturėdamas tam pagrindo. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-473-653/2019 ieškovo priešieškinio dalykas buvo priteisti iš atsakovo 111 840,24 Eur sumą, kaip atsakovo skolą ieškovui pagal šalių tarpusavio skolų suderinimo balansą.

8.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ieškovai turi teisę ginti savo pažeistus interesus kitais įstatyme nustatytais būdais. Todėl teismui neapgynus ieškovo pažeistų interesų civilinėje byloje Nr. e2-473-653/2019, ieškovas gali savo teises ginti remdamasis nepagrįsto praturtėjimo institutu, juolab kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nors civilinėje byloje Nr. e2-473-653/2019 teismas atmetė ieškovo priešieškinį remdamasis tuo, kad tarp šalių nebuvo paskolos teisinių santykių, tačiau atsakovo pateiktų (toje byloje) pavedimų teismas nevertino ieškovo priešieškinio reikalavimų kontekste ir dėl jų nepasisakė.

2. Atsakovas P. P. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį nepakeistą. Nurodo tokius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

9.1. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (įvykiais, asmenų veiksmais ar neveikimu, kitomis aplinkybėmis, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai subjektinės teisės ir pareigos). Ieškovas nagrinėjamoje byloje ieškinį grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė ir savo reikalavimą išnagrinėtoje civilinėje byloje, reikalaudamas priteisti visiškai tas pačias sumas pagal tuos pačius mokėjimus. Be to, abiejose bylose ieškovas nurodo, jog šias sumas pervedė atsakovui ar už atsakovą atliko mokėjimus tretiesiems asmenims, įrodinėja, jog šios sumos sudaro atsakovo skolą. Pažymi, jog ieškovo ieškinio ir priešieškinio faktinės aplinkybės sutampa, ir nors išnagrinėtoje byloje ieškovo reiškiami reikalavimai buvo platesni, dalis dėl 35 224,86 Eur sumos priteisimo yra tapati.

9.2. Tai, jog ieškovas nesutinka su sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-473-653/2019, teismo motyvais (jų nepakankamu išsamumu), nereiškia, kad ieškovas gali pakartotinai reikalauti nagrinėti bylą. Teismo sprendimo turi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą.

9.3. Juridinis faktas ir teisinis kvalifikavimas yra skirtingos teisinės sąvokos, jos negali būti tapatinamos. Ieškovas sutapatina juridinį faktą ir teisinį kvalifikavimą, klaidingai nurodydamas, jog juridinį faktą sudaro tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę tarpusavio skolinimo ilgalaikiai teisiniai santykiai.

9.4. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas, nekeičiant faktinio pagrindo, nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra išspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek jau išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas prašė priteisti tas pačias sumas, todėl siekiamas rezultatas sutampa.

9.5. Vien tai, jog ieškovas šioje civilinėje byloje remiasi kitomis teisės normomis (reglamentuojančiomis nepagrįstą praturtėjimą, o ne paskolos teisinius santykius), nepaneigia ieškovo siekio pakartotinai išspręsti tą patį klausimą, kuris jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-473-653/2019.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nagrinėjama civilinė byla nutraukta konstatavus ieškinio tapatumą su jau išnagrinėtoje civilinėje byloje reikštais reikalavimais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo – civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 30 punktas).

15. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą, taip pat išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; kt.).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, be kita ko prašydamas priteisti iš atsakovo 35 224,86 Eur sumą, kaip be pagrindo įgytą turtą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo ieškinio dalykas ir pagrindas sutampa su Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-473-653/2019 reikštu ieškovo priešieškinio reikalavimu, kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovo P. P. skolą. Ieškovas su pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, įrodinėdamas, jog nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas ir pagrindas nesutampa su jau išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. 2-473-653/2019.

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą).

18. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-473-653/2019 ieškovo P. P. ieškinys, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančia šalių sudarytą 2016 m. balandžio 26 d. 100 000 Eur paskolos sutartį ir priteisti iš atsakovo M. K. 70 045,34 Eur skolos bei procesines palūkanas, atmestas, taip pat netenkintas ir atsakovo M. K. priešieškinys ieškovui P. P., kuriuo buvo prašoma pripažinti, jog tarp šalių nebuvo sudaryta paskolos sutartis dėl 100 000 Eur įsiskolinimo bei priteisti iš ieškovo 118 40,24 Eur skolą. Taip pat iš Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-473-653/2019 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog priešieškinyje buvo remiamasi išvestiniu dokumentu - ieškovo parengtu tarpusavio įsiskolinimų balansu bei mokėjimo pavedimais. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja atsakovo skolą remdamasis mokėjimo pavedimais, kurie, apeliacinės instancijos teismui patikrinus su jau išnagrinėtoje civilinėje byloje pateiktais mokėjimo pavedimais, sutampa. Nors ieškovas įrodinėja, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje faktinis reikalavimo pagrindas grindžiamas mokėjimo pavedimais, kai tuo tarpu išnagrinėtoje byloje reikalavimas buvo grindžiamas ir skolų suvestinėmis, ir mokėjimo pavedimais, tačiau toks argumentas nesudaro pagrindo konstatuoti skirtingų ieškinių pagrindų. Pažymėtina, jog dar Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendime buvo pažymėta, jog tarpusavio įsiskolinimų balansas yra išvestinis dokumentas, dar daugiau, jame nurodytos tos pačios sumos ir tie patys mokėjimai kaip ir nagrinėjamoje byloje. Taigi abiejose civilinėse bylose ieškovo reikalavimai grindžiami tais pačiais juridiniais faktais, o apelianto argumentai dėl nesutampančio nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindo ir jau išnagrinėtos civilinės bylos ieškinio pagrindo atmestini kaip nepagrįsti.

19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti ir pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinio dalykas iš esmės sutampa su jau išnagrinėtoje civilinėje byloje reikšto priešieškinio dalyku. Kaip jau buvo nustatyta nutarties 18 punkte, ieškovas M. K. tiek reikšdamas ieškinį atsakovui P. P., tiek išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-473-653/2019 teikdamas priešieškinį, iš esmės siekė to paties rezultato – priteisti tas pačias sumas iš atsakovo P. P.. Nors teiktame priešieškinyje ieškovo M. K. reikalavimas sudarė 118 40,24 Eur, tačiau reikalavimo sumą be kita ko sudarė analogiškas reikalavimas nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštam ieškinio reikalavimui. Taigi pareikštu ieškiniu siekiama to paties teisinio tikslo, kas sudaro pagrindą konstatuoti ieškinio dalyko tapatumą jau išnagrinėtai civilinei bylai. Aplinkybė, jog pasikeitė teisinio reikalavimo pagrindas, nesudaro pagrindo vertinti, jog reikalavimai yra netapatūs, juolab kad, reikalavimų faktinis pagrindas sutampa.

20. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių kaip vienos iš ieškinių tapatumo sąlygos, kadangi ginčo dėl tapačių šalių nekyla.

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nagrinėjamos civilinės bylos ieškinio tapatumą su jau išnagrinėtoje civilinėje byloje reikštais reikalavimais, todėl pagrįstai, nepažeisdamas procesinės teisės normų, nutraukė civilinę bylą. Remiantis išdėstytu atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

22. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovo M. K. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė