Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-256-562/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-07
Bylos Nr.: 2S-256-562/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14523-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rosita Patackienė
Pareiškėjas: individualios įmonės Rinkodaros

Kategorijos

Civilinė bylos Nr. 2S-256-562/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14523-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.8 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos individualios įmonės Rinkodaros ir finansų valdymo centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos individualios įmonės Rinkodaros ir finansų valdymo centro skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Inga Karalienė, uždaroji akcinė bendrovė „Rudalita“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja individuali įmonė (toliau – IĮ) Rinkodaros ir finansų valdymo centras (toliau – ir pareiškėja) padavė skundą dėl antstolės Ingos Karalienės (toliau – ir antstolė) veiksmų, prašydama: pripažinti neteisėtu antstolės 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. atnaujinti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rudalita“ (toliau – ir skolininkė arba bendrovė) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. pastato-sargo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir susisiekimo komunikacijos-automobilių saugojimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – nekilnojamasis turtas, statiniai), griovimo darbus, įformintą 2023 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. S-23-139-18460 „Dėl griovimo darbų atnaujinimo“ (toliau – raštas);įpareigoti antstolę sustabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0139/19/01382 (toliau – vykdomoji byla) iki Šiaulių apylinkės teismo išduoto 2023 m. vasario 8 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-3206-674/2023 visiško įvykdymo ir antstolio Sauliaus Mulevičiaus vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0170/23/00596 užbaigimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu (visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja paaiškino, kad vykdomojoje byloje yra priimtas antstolės sprendimas, kuriuo yra nuspręsta nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. atnaujinti buvusius sustabdytus UAB „Rudalita“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto griovimo darbus. Nurodė, kad vykdomojoje byloje yra vykdomas 2019 m. rugpjūčio 20 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) išduotas vykdomojo rašto Nr. 2-353-18/2004 dublikatas, išduotas pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 (teismo sprendimas įsiteisėjo 2004 m. birželio 18 d.) (toliau – teismo sprendimas), kuriame yra numatytas įpareigojimas UAB „Rudalita“ per 2 mėnesius savo lėšomis likviduoti žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad antstolio Sauliaus Mulevičiaus administruojamoje vykdomoje byloje Nr. 0170/23/00596 dėl skolos išieškojimo iš UAB „Rudalita“ pareiškėja yra išieškotoja ir vykdomas 72 723,28 Eur skolos išieškojimas pareiškėjos naudai. 2023 m. kovo 1 d. ir 2023 m. balandžio 19 d. antstolio surašytais turto arešto aktais buvo areštuotos UAB „Rudalita“ piniginės lėšos ir visas nekilnojamasis turtas. UAB „Rudalita“ neturi pakankamai lėšų tam, kad galėtų iš karto atsiskaityti su pareiškėja, o statiniai, esantys žemės sklype, šiai dienai yra vienintelis UAB „Rudalita“ nuosavybės teise turimas nekilnojamas turtas. UAB „Rudalita“ statiniuose ir žemės sklype vykdo vienintelę savo ūkinę komercinę veiklą, t. y. teikia transporto priemonių saugojimo asmenims paslaugas už atlygį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Antstolė Inga Karalienė 2023 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu Nr. S-23-139-19433 vykdomojoje byloje atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdomojoje byloje yra vykdomas įpareigojimas nugriauti pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šie pastatai Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) įregistruoti skolininkės UAB „Rudalita“ vardu, tačiau nuo 2005 m. gegužės 24 d. NTR įregistruotas juridinis faktas: įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas dėl įpareigojimo likviduoti sargo namelį bei automobilių saugojimo aikštelę. Antstolei 2019 m. rugsėjo 4 d. vykdymui pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. išduotas vykdomojo rašto Nr. 2-353-18/2004 dublikatas dėl įpareigojimo UAB „Rudalita“ nugriauti savo lėšomis pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), išieškotoja – NŽT. 2019 m. rugsėjo 4 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-139-12098 ir užvesta vykdomoji byla. 2023 m. rugsėjo 14 d. antstolių kontoroje gautas IĮ Rinkodaros ir finansų valdymo centro skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma pripažinti neteisėtu antstolės sprendimą nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. atnaujinti UAB „Rudalita“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto griovimo darbus. Antstolė nurodė, kad vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas teismo sprendimas dėl UAB „Rudalita“ priklausančio statinio nugriovimo, pareiškėja gali būti laikoma suinteresuotu asmeniu tik iki statinių nugriovimo momento, kadangi įvykdžius teismo sprendimą dėl statinių nugriovimo, šis turto vienetas NTR bus išregistruotas. Pažymėjo, kad antstolio Sauliaus Mulevičiaus taikytas areštas neturi įtakos teismo sprendimo dėl statinio griovimo vykdymui, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 1995 m. balandžio 6 d. potvarkiu Nr. 908V „Dėl nuomojamų žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“ be kita ko nustatė automobilių saugojimo aikštelės eksploatavimui skirto žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), 7 283,67 kv. m plotą ir ribas, pažymėtas miesto plano ištraukoje. Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 64-01 „Dėl žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo akcinei bendrovei „Rudalita“ nusprendė išnuomoti UAB „Rudalita“ 7 284 kv. m ploto žemės sklypą, nustatyti, kad žemės sklypas naudojamas automobilių saugojimo aikštelės eksploatavimui, parengti valstybinės žemės nuomos sutartį trijų metų terminui. Minėto įsakymo pagrindu sudaryta 1996 m. sausio 22 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 20 N01/96-9785, kuria Vilniaus apskrities valdytojas išnuomojo 7 284 kv. m ploto žemės sklypą 3 metams automobilių saugojimo aikštelės eksploatavimui UAB „Rudalita“, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo dienos arba kol bus pateiktas žemės sklypo užstatymo, keičiant paskirtį, projektas. Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1031-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia“, atsižvelgdamas į tai, kad suėjo žemės sklypo nuomos terminas, nuo 2001 m. sausio 5 d. pripažino pasibaigusia žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą 1999 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004 m. kovo 18 d. sprendimu, priimtu išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-353-18/2004 pagal ieškovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovei UAB „Rudalita“, (toliau – sprendimas), ieškinį patenkino iš dalies ir įpareigojo UAB „Rudalita“ per 2 mėnesius savo lėšomis likviduoti žemės sklype esančius statinius: sargo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilių saugojimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs minėtą bylą apeliacinio proceso tvarka, 2004 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-50-558/2003, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vykdant sprendimą, NŽT Vilniaus miesto skyrius kreipėsi į antstolius Vitalį Milevičių, Robertą Vasiliauską, Jurgitą Bareikienę, Brigitą Palavinskienę, tačiau visi antstoliai atsisakė priimti vykdymui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-353-18/2004, nurodydami atsisakymo priežastis – pagal CPK 636 straipsnį ir 65 straipsnį antstolis nusišalina arba atsisako priimti vykdomąjį raštą, kadangi NŽT prašo atleisti nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo, vykdomąjį dokumentą vykdymui priėmė antstolė Inga Karalienė, kuri 2022 m. lapkričio 16 d. pranešimu Nr. S-22-139-22886 informavo UAB „Rudalita“, kad vykdant sprendimą, 2022 m. gruodžio 7 d. bus pradėti statinių griovimo darbai, tačiau dėl vykusių teisminių ginčų šie darbai buvo sustabdyti, o nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. atnaujinti. Pažymėjo, kad dėl UAB „Rudalita“ turto, t. y. statinių, esančių žemės sklype, 2004 m. yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas bei išduotas vykdomasis raštas, tad įpareigojimas nugriauti ginčo statinius vis dar nėra išnykęs, o pareiškėjos siekis išsiieškoti skolą iš UAB „Rudalita“ priklausančių statinių, kurie privalo būti nugriauti, nėra kliūtis, kad būtų įvykdytas įsiteisėjęs teismo sprendimas; be to, iš UAB „Rudalita“ neteisėtų veiksmų, t. y. beveik 20 metų nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo UAB „Rudalita“ įpareigota likviduoti sargo namelį ir automobilių stovėjimo aikštelę, jokie pareiškėjos teisėti lūkesčiai negali susiformuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 ieškovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovei UAB „Rudalita“ patenkino ir įpareigojo UAB „Rudalita“ per 2 mėnesius savo lėšomis likviduoti žemės sklype esančius statinius. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacinio proceso tvarka, 2004 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-50-558/2003, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą, todėl šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas šalims. Tačiau skolininkė UAB „Rudalita“ jo geranoriškai neįvykdė.

7. Taip pat nustatė, kad skolininkė UAB „Rudalita“ teismo sprendimo geranoriškai neįvykdė, todėl NŽT su 2019 m. rugpjūčio 20 d. vykdomuoju dokumentu kreipėsi į antstolę Ingą Karalienę dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, kuri 2019 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-139-12098 patikrino ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ir priėmė vykdyti išieškotojos pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Antstolė 2019 m. rugsėjo 18 d. pranešimu Nr. S-19-139-12484 pasiūlė NŽT parinkti asmenį, kuris vykdys statinių likvidavimo žemės sklype darbus ir prašė pateikti preliminarią statinių griovimo ir statybvietės sutvarkymo sąmatą. Antstolė 2021 m. gruodžio 23 d. raštu „Dėl statinių griovimo“ Nr. S-21-139-25297 pakartotinai išieškotojos paprašė parinkti asmenį, kuris vykdys minėtus darbus ir pateikti preliminarią statinių griovimo ir statybvietės sutvarkymo sąmatą. NŽT su rangovu uždarąja akcine bendrove „Vilniaus BDT“ sudarė sutartį Nr. 1DPS-4272-(4.27E.), kurios pagrindu UAB „Vilniaus BDT“ vykdys statinių, esančių žemės sklype griovimo darbus, apie tai informavo antstolę. Antstolė 2022 m. lapkričio 16 d. pranešimu apie griovimo darbų pradžią Nr. S-22-139-22886 informavo skolininkę UAB „Rudalita“, kad vykdant sprendimą, 2022 m. gruodžio 7 d. 9.00 val. bus pradėti minėtų statinių griovimo darbai, tačiau dėl vykusių teisminių ginčų šie darbai buvo sustabdyti. UAB „Rudalita“ pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama pripažinti neteisėtu antstolės 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą nuo 2022 m. gruodžio 7 d. pradėti vykdyti nekilnojamojo turto griovimo darbus ir įpareigoti antstolę vykdomojoje byloje Nr. 0139/19/01382 išspręsti išieškotojo pakeitimo klausimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-764-855-2023 nutartį paliko nepakeistą. Antstolės Ingos Karalienės kontoroje gautas UAB „Rudalita“ skundas, kuriuo prašė priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0139-19-01382 nutraukimo, grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojai NŽT ir panaikinti visus taikomus apribojimus UAB „Rudalita“ priklausančiam nekilnojamam turtui, nes suėjo senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7902-994/2023 skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi paliko šią nutartį nepakeistą.

8. Įsiteisėjus visoms teismų nutartimis pagal skundus dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų, antstolė Inga Karalienė nusprendė atnaujinti statinių griovimo darbus, įformindama sprendimą raštu. Antstolei 2019 m. rugsėjo 4 d. yra pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. išduotas vykdomojo rašto Nr. 2-353-18/2004 dublikatas dėl įpareigojimo UAB „Rudalita“ nugriauti savo lėšomis pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurį antstolė turi vykdyti. Teismas pažymėjo, kad negali būti pateisinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento nevykdymas aplinkybėmis, kurias nurodo pareiškėja. Tai, kad kitoje vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo iš UAB „Rudalita“ pareiškėja yra išieškotoja ir jos naudai antstolis vykdo piniginių lėšų išieškojimą nesudaro pagrindo nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nenugriauti statinių. Iš UAB „Rudalita“ neteisėtų veiksmų, t. y. beveik 20 metų nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo UAB „Rudalita“ įpareigota likviduoti sargo namelį ir automobilių stovėjimo aikštelę, jokie pareiškėjos teisėti lūkesčiai negali susiformuoti. Teismas konstatavo, kad antstolės Ingos Karalienės sprendimas atnaujinti statinių griovimo darbus yra teisėtas ir pagrįstas, ir nėra pagrindų jį naikinti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėja IĮ Rinkodaros ir finansų valdymo centras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti ir pripažinti neteisėtu antstolės Ingos Karalienės sprendimą nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. atnaujinti UAB „Rudalita“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto griovimo darbus, įformintą 2023 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. S-23-139-18460 „Dėl griovimo darbų atnaujinimo“; įpareigoti antstolę Ingą Karalienę sustabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0139/19/01382, kurioje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. vykdomasis raštas Nr. 2-353-18/2004 iki Šiaulių apylinkės teismo išduoto 2023 m. vasario 8 d. teismo įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. eL2-3206-674/2023, visiško įvykdymo, ir antstolio Sauliaus Mulevičiaus vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0170/23/00596, kurioje yra vykdomas nurodytas teismo įsakymas, užbaigimo CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu (t. y. visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

9.1. UAB „Rudalita“ neturi pakankamai piniginių lėšų tam, kad galėtų iš karto atsiskaityti su pareiškėja, o statiniai, esantys žemės sklype, yra vienintelis bendrovės nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas. UAB „Rudalita“ statiniuose ir žemės sklype vykdo vienintelę savo ūkinę – komercinę veiklą, t. y. teikia transporto priemonių saugojimo asmenims paslaugas už atlygį, tai vienintelis bendrovės pajamų ir pelno šaltinis. Vykdymo veiksmai (t. y. 2023 m. rugsėjo 19 d. suplanuotas statinių griovimas) yra vykdomi neteisėtai, t. y. grubiai pažeidžiant pareiškėjos, kaip UAB „Rudalita“ kreditorės, teises ir teisėtus interesus bei proceso įstatymo normas.

9.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalyje, 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintą pareigą tinkamai motyvuoti nutartį. Byloje buvo keliamas vykdymo veiksmų eiliškumo klausimas, esant dvejoms vykdomosioms byloms ir dviem UAB „Rudalita“ kreditoriams, iš kurių vieno kreditoriaus turimas reikalavimas į bendrovę yra piniginis (pareiškėja), o kito – nepiniginis (NŽT). Pareiškėjos reikalavimas turi būti įvykdomas pirmiau nei NŽT, nes, pirmiausia įvykdžius pastarosios reikalavimą, t. y. nugriovus vienintelį bendrovės turtą, generuojantį bendrovei pajamas, nebebus galimybės įvykdyti pareiškėjos piniginio reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl pareiškėjos skunde nurodytų teisinių argumentų (nei dėl vykdymo eiliškumo, nei dėl informavimo tvarkos pažeidimo), nors šie argumentai yra teisiškai reikšmingi (jie yra esminiai), siekiant atsakyti į byloje keliamą klausimą dėl vykdymo tvarkos (eiliškumo), esant keliems bendrovės kreditoriams. Teismo sprendimu nugriauti UAB „Rudalita“ statinius buvo leista ne vien tik bendrovei, bet ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Taigi, ta situacija, kad teismo sprendimas šiai dienai vis dar nėra įvykdytas bei, kad per tą laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki šiol atsirado dar vienas bendrovės kreditorius (t. y. pareiškėja), nesusiklostė išimtinai vien tik dėl bendrovės neveikimo.

9.3. Pareiškėja, kaip UAB „Rudalita“ kreditorė, kurios naudai yra išduotas teismo įsakymas, bendrovei geranoriškai nevykdant savo piniginės prievolės, turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą priverstine tvarka (vykdomojoje byloje pagal teismo įsakymą, taikant priverstinio vykdymo priemones, įskaitant išieškojimą iš skolininko lėšų ir kito turto). Kai skirtingų kreditorių naudai vienu metu yra vykdomas nepiniginis ir piniginis išieškojimas, o pirmiau įvykdžius nepiniginį išieškojimą, piniginio išieškojimo įvykdymas taptų nebeįmanomas, pirmenybė turėtų būti teikiama kreditoriaus turtinio reikalavimo patenkinimui bei, tik patenkinus turtinį reikalavimą, turi būti vykdomas neturtinis kito kreditoriaus reikalavimas. Nei vienas iš priimtų procesinių teismų sprendimų (t. y. nei teismo sprendimas, nei teismo įsakymas) nėra didesnės galios už kitą, tačiau juos priverstinai vykdant, vykdymo procese negali būti veikiama taip, kad įvykdžius vieną teismo procesinį sprendimą, kito teismo procesinio sprendimo įvykdymas taptų nebeįmanomas.

9.4. Vykdomojoje byloje pagal teismo sprendimą priimami sprendimai ir atliekami veiksmai yra tiesiogiai susiję su pareiškėjos teisėmis ir pareigomis: nugriovus statinius, kurie yra vienintelis UAB „Rudalita“ nekilnojamasis turtas ir vienintelis turtas, generuojantis bendrovei pajamas, pareiškėja neteks galimybės patenkinti savo turimą finansinį reikalavimą į bendrovę. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 buvo leista visas statinių griovimo išlaidas išieškoti iš UAB „Rudalita“, tad UAB „Rudalita“, nugriovus jos statinius, ne tik liks be pajamų šaltinio, bet dargi ir taps skolinga tą kainą, kuri bus sumokėta statinius griausiantiems rangovams. Todėl pareiškėja vykdomojoje byloje pagal teismo sprendimą yra laikytina suinteresuotu asmeniu (vykdymo proceso dalyviu). Antstolė privalėjo informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. atnaujinti statinių griovimo darbus. Tačiau pareiškėja antstolės apie priimtą sprendimą nebuvo informuota nei registruota pašto siunta, nei elektroniniu paštu, nei jokiomis kitomis priemonėmis. Antstolė, pareiškėjos neinformuodama teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą, pažeidė proceso teisės normas (CPK 633 straipsnio 2 dalis, 604 straipsnis, 605 straipsnis), kas be išimčių turėtų būti pripažįstama esminiu proceso normų pažeidimu, kadangi toks neinformavimas iš vykdymo proceso dalyvių atima galimybę žinoti apie atliekamus vykdymo veiksmus ir ginti savo pažeistas teises teismine tvarka.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo išieškotoja NŽT atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

10.1. Dėl UAB „Rudalita“ turto, t. y. statinių, esančių žemės sklype, 2004 metais yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas bei išduotas vykdomasis raštas. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 yra įsiteisėjęs ir galiojantis, tad įpareigojimas nugriauti ginčo statinius vis dar nėra išnykęs, o pareiškėjos siekis išsiieškoti skolą iš UAB „Rudalita“ priklausančių statinių, kurie privalo būti nugriauti, nėra kliūtis, kad būtų įvykdytas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Šalies argumentai

10.2. Apeliantė atskirajame skunde nurodydama, kad 2023 m. kovo 31 d. ir 2023 m. balandžio 19 d. antstolio surašytais turto arešto aktais buvo areštuotas bendrovės turimas turtas, t. y. bendrovės gautinos ir išmokėtinos lėšos bei esamos ir būsimos piniginės lėšos, esančios bendrovės kasoje, patvirtina, kad dalis piniginio išieškojimo yra įvykdyta, tuo tarpu įsiteisėjęs 2004 metų teismo sprendimas ir vykdomasis raštas, kurį siekia įvykdyti NŽT ir kurio vykdymui bendrovė ir apeliantė, keldamos vis naujas teismines bylas, bando sukliudyti jį įvykdyti, nėra įvykdytas.

10.3. Antstolio S. Mulevičiaus turto arešto akte yra žyma, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, t. y. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 2-353-18/2004 dėl įpareigojimo likviduoti sargo namelį bei automobilių saugojimo aikštelę, todėl šie statiniai negali būti realizuojami priverstine tvarka ir apeliantei padengiama bendrovės skola. Iš bendrovės neteisėtų veiksmų, t. y. beveik 20 metų nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo bendrovė įpareigota likviduoti sargo namelį ir automobilių stovėjimo aikštelę, jokie apeliantės teisėti lūkesčiai negali susiformuoti ir negali būti pirmiau tenkinamas pareiškėjos piniginis reikalavimas.

10.4. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0139/19/01382, apeliantė negalės išsiieškoti skolos iš skolininkės kitoje vykdomoje byloje, taip pat nepateikė įrodymų, kokia dalis bendrovės įsiskolinimo yra padengta antstolio 2023 m. kovo 31 d. ir 2023 m. balandžio 19 d. surašytais turto arešto aktais, kuriais buvo areštuotas bendrovės turimas turtas, t. y. bendrovės gautinos ir išmokėtinos lėšos bei esamos ir būsimos piniginės lėšos, esančios bendrovės kasoje.

10.5. Apeliantės piniginis reikalavimas atsirado 2022 m. gruodžio 9 d., t. y. po to, kai bendrovė pralaimėjo visas šiame procesiniame dokumente nurodytas teismines bylas ir NŽT ėmėsi aktyvių veiksmų dėl statinių nugriovimo vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi teisingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principais, kadangi sprendimas turi būti įvykdytas, o antstolio veiksmai, kurie pradėti vykdyti dar 2019 metais, turi būti užbaigti, juolab, kad apeliantė atskirajame skunde pati patvirtina, jog dalis jos reikalavimų įvykdyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

13. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl faktinių aplinkybių

14. Faktinės aplinkybės, susijusios su vykdomąja byla Nr. 0139/19/01382 (antstolė – Inga Karalienė):

14.1. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 įpareigojo UAB „Rudalita“ per 2 mėnesius savo lėšomis likviduoti sargo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilių saugojimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini); taip pat nustatė, kad UAB „Rudalita“ neįvykdžius šio sprendimo per nustatytą terminą, Vilniaus apskrities viršininko administracija turi teisę atlikti sprendime nurodytus veiksmus UAB „Rudalita“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Rudalita“ reikiamas išlaidas.

14.2. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs minėtą bylą apeliacinio proceso tvarka, 2004 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-50-558/2003, Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

14.3. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 49SJN-2316-(14.49.136 E.) kreipėsi į antstolę Ingą Karalienę ir prašė priimti Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-353-18/2004. Antstolė Inga Karalienė 2019 m. rugsėjo 18 d. pranešimu Nr. S-19-139-12484 „Dėl statinių griovimo“ informavo, kad minėtą vykdomąjį raštą priėmė bei prašė parinkti asmenį, kuris vykdys statinių likvidavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), darbus ir pateikti preliminarią statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo sąmatą.

14.4. Nacionalinei žemės tarnybai 2022 m. spalio 31 d. su rangovu UAB „Vilniaus BDT“ sudarius sutartį Nr. 1DPS-4272-(4.27E.), kurios pagrindu UAB „Vilniaus BDT“ įsipareigojo vykdyti statinių griovimo darbus, apie tai antstolė Inga Karalienė buvo informuota NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 49SD-13761-(14.49.136E.). Antstolė 2022 m. lapkričio 16 d. pranešimu Nr. S-22-139-22886 informavo bendrovę, kad vykdant sprendimą, 2022 m. gruodžio 7 d. bus pradėti minėtų statinių griovimo darbai, tačiau dėl vykusių teisminių ginčų šie darbai buvo sustabdyti.

14.5. Antstolė 2023 m. rugsėjo 8 d. pranešimu Nr. S-23-139-18460 „Dėl griovimo darbų atnaujinimo“ informavo bendrovę, kad nuo 2023 m. rugsėjo 9 d. planuojama atnaujinti priverstinį sprendimo vykdymą, t. y. pradėti statinių griovimo darbus.

15. Faktinės aplinkybės, susijusios su vykdomąja byla Nr. 0170/23/00596 (antstolis – Saulius Mulevičius):

15.1. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. vasario 8 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-3206-674/2023 nutarė išieškoti iš skolininkės UAB Rudalita kreditorės IĮ Rinkodaros ir finansų valdymo centras naudai 72 723,28 Eur skolą, 10,50 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (72 723,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, 2023 m. vasario 8 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 329 Eur žyminį mokestį.

15.2. Bendrovė jokių prieštaravimų dėl minėto teismo įsakymo nepareiškė, todėl jis įsiteisėjo ir buvo perduotas priverstiniam vykdymui.

16. Pareiškėja padavė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama pripažinti neteisėtu antstolės 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. atnaujinti UAB „Rudalita“ nuosavybės teise priklausančių statinių griovimo darbus, įformintą 2023 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. S-23-139-18460 „Dėl griovimo darbų atnaujinimo“; įpareigoti antstolę sustabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0139/19/01382 iki Šiaulių apylinkės teismo išduoto 2023 m. vasario 8 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-3206-674/2023 visiško įvykdymo ir antstolio Sauliaus Mulevičiaus vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0170/23/00596 užbaigimo CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu (visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl ginčo esmės

17. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

18. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas įgyvendinamas, be kita ko, antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad vykdomoji byla Nr. 0139/19/01382 ir vykdymo veiksmų joje atlikimas sustabdytini iš esmės dėl to, kad kitu atveju būtų pažeistos jos, kaip UAB „Rudalita“ kreditorės, teisės ir teisėti interesai, kadangi statiniai yra vienintelis bendrovės nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas bei kartu pajamų ir pelno šaltinis – UAB „Rudalita“ šiuose statiniuose vykdo vienintelę savo ūkinę - komercinę veiklą, t. y. teikia transporto priemonių saugojimo asmenims už atlygį paslaugas už atlygį.

20. CPK 625 straipsnyje nustatyta, jog vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (1 dalis); patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas (2 dalis). Privalomieji vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai reglamentuojami CPK 626 straipsnyje, atvejai, kada antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ir atidėti vykdymo veiksmus, nustatyti CPK 627 straipsnyje.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013).

22. Pareiškėja paduotame atskirajame skunde nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu turėtų būti sustabdyta vykdomoji byla Nr. 0139/19/01382 ir vykdymo veiksmų joje atlikimas. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog negali būti pateisinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento nevykdymas aplinkybėmis, kurias nurodo pareiškėja.

23. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 17 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimus). Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas; jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimus). Įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas).

24. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims.

25. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis).

26. Taigi, vertintina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog kitoje vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo iš UAB „Rudalita“ pareiškėja yra išieškotoja ir jos naudai antstolis vykdo piniginių lėšų išieškojimą, nesudaro pagrindo nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nenugriauti statinių.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

28. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjos individualios įmonės Rinkodaros ir finansų valdymo centro atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rosita Patackienė