Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ (toliau – ir UAB) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. J., prašydama priteisti iš atsakovės 86,39 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 441 straipsnyje nustatytas bylas dėl mažų piniginių sumų (iki 5000Eur) priteisimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje bendra ieškinio reikalavimo suma yra 86,39 Eur. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad esant tam tikro pobūdžio ginčams, teismas neprivalo nagrinėti bylos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Eriksson v. Sweden, no. 60437/08, 12 April 2012, § 64-65). Be to, EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pabrėžė, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Vadovaujantis išdėstytu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė tiekė geriamąjį vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teisė į šį butą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)buvo registruota atsakovės vardu ((duomenys neskelbtini) ½ dalis). Pagal (duomenys neskelbtini)pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į šį butą perėjo R. Š. ir A.Š...

Taip pat byloje nustatyta, kad rašytinė sutartis dėl atsiskaitymo už atsakovės butui patiektą ir nukanalizuotą vandenį su atsakove nebuvo sudaryta; šių aplinkybių atsakovė neginčijo. Taigi, nors tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė vandens tiekimo sutartis, atsakovė faktiškai Butui tiekiamą geriamąjį vandenį naudojo, todėl laikytina, kad vandens tiekimo sutartis su atsakove buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. GVTNTĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog abonentai ir vartotojai atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 86,39 Eur skolą, teigdama, kad atsakovė 2023 m. vasario 1 d. pateikė netikslius šalto vandens skaitliuko Nr. (duomenys neskelbtini) rodmenis, t. y. nurodė 209 m3,, nors faktinis minėto skaitliuko rodmuo buvo 269 m³. Byloje ginčo, jog iki (duomenys neskelbtini) Bute buvo naudotasi teikiamomis geriamojo vandens paslaugomis, nėra. Taip pat nėra ginčo dėl 1 m³ taikomo tarifo, t. y. 1,44 Eur/m3.

Nagrinėjamu atveju, byloje kilo ginčas dėl šalto vandens skaitliuko Nr. (duomenys neskelbtini) rodmenų. Atsakovė tvirtino, kad (duomenys neskelbtini)Pranešime apie esmines aplinkybes, pateikė duomenis, jog šalto vandens skaitliuko Nr. (duomenys neskelbtini) rodmuo (duomenys neskelbtini), kai buvo sudaryta (duomenys neskelbtini)pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini),buvo 409 m³; atsakovės teigimu, šie duomenys buvo suderinti su nekilnojamojo turto pirkėjais; tuo tarpu ieškovė, apskaičiuodama skolą, vadovavosi dviprasmiškais duomenimis ir nekokybiška nuotrauka, todėl duomenys neatitinka tikrovės. Pasak atsakovės, ji yra tinkamai atsiskaičiusi už suteiktas paslaugas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Dėl 86,39 Eur skolos priteisimo

Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklostė prievoliniai sutartiniai teisiniai santykiai dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Remiantis CK 6.256 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų teises ir pareigas nustato 20 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalies 4 punktas įpareigoja tiekėją geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. GVTNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 6 punktas įpareigoja tiekėją teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotomis kainomis.

Vartotojų teisės ir pareigos suformuluotos GVTNTĮ 22 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodant, kad vartotojai turi pareigą, nustatyta tvarka suderinus datą ir laiką, įleisti į jiems nuosavybės teise priklausantį butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbuotojo pažymėjimą, atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų priežiūrą, patikrinti vandentiekio įvadą ir (ar) nuotekų išvadą, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui. Vartotojai taip pat privalo atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.

Atsakovė savo nesutikimą su ieškovės pareikštu ieškiniu iš esmės grindžia tuo, kad ieškovei buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) Pranešimas apie esmines aplinkybes su Bute esančio šalto vandens skaitliuko Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukomis, iš kurių rodmenų matosi, kad iki nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ((duomenys neskelbtini)) šalto vandens skaitliuko Nr. (duomenys neskelbtini) rodmuo buvo 209 m³, dėl to ir pati ieškovė sutiko ir 2023 m. vasario 6 d. grąžino atsakovei susidariusią permoką.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)pateikto ieškovei Pranešimo apie esmines aplinkybes (duomenys neskelbtini) atsakovės prašymo dėl permokos grąžinimo pagrindu, atsakovei buvo grąžinta 70,56 Eur, kadangi atsakovės apmokėtas rodmuo pagal šalto vandens skaitliuko Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis buvo 258 m³, o atsakovė pateikė, kad šalto vandens skaitliuko Nr. (duomenys neskelbtini) rodmuo - 209 m³. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei taip pat buvo pateiktas (duomenys neskelbtini)Perdavimo aktas, bei naujojo savininko fotonuotrauka su šalto vandens skaitliuko Nr. (duomenys neskelbtini) rodmenimis, iš kurių matosi, kad šalto vandens sunaudota 269 m³. Tuo pagrindu, ieškovė pripažino aplinkybę, kad 70,56 Eur permokos grąžinimas neatitiko faktinių šalto vandens skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) rodmenų. Nagrinėjamu atveju, teismas išanalizavo ir įvertino (duomenys neskelbtini)Pranešime apie esminis aplinkybes pateiktą šalto vandens skaitliuko Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotrauką, ieškovės į bylą pateiktą šalto vandens skaitliuko Nr. (duomenys neskelbtini) rodmenų fotonuotrauką, kurią ieškovė gavo iš naujojo Buto savininko bei (duomenys neskelbtini)Perdavimo akte esančią šalto vandens skaitliuko Nr. (duomenys neskelbtini) rodmenų fotonuotrauką ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini)Perdavimo akte esančios šalto vandens skaitliuko Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotrauka yra nekokybiška ir iš jos tiksliai nustatyti, kokie buvo rodmenys objektyviai neįmanoma. Tačiau, ieškovė pateikė fotonuotrauką, kuri buvo gauta iš naujojo Buto savininko ir joje užfiksuota, kad šalto vandens skaitliuko Nr. (duomenys neskelbtini) rodmuo – 469 m³. Taip pat išanalizavus atsakovės (duomenys neskelbtini) Pranešime apie esmines aplinkybes pateiktą šalto vandens skaitliuko Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotrauką, matyti, kad skaitliuko rodmuo fotonuotraukoje rodo 269-270; nors antras skaitmuo yra besikeičiantis, tačiau vizualiai matosi, kad keičiasi antras skaitmuo po 2 (dvejeto), t. y. iš 6 į 7 ir tai yra logiška. Tokios aplinkybės visiškai paneigia atsakovės poziciją, kad skaitliuko rodmuo buvo 209. Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini)Pranešime apie esmines aplinkybes, pačios atsakovės teikta šalto vandens skaitliuko Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotrauka yra su rodmeniu 269 m³. Šią išvadą pagrindžia kitas byloje esantis rašytinis įrodymas – ieškovės pateikta šalto vandens skaitliuko Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotrauka, kurioje aiškiai matosi, jog šalto vandens skaitliuko Nr. (duomenys neskelbtini)rodmuo buvo 269 m³ (CPK 178 str., 185 str.).

Nors aptariamu atveju atsakovė ir nurodė, jog (duomenys neskelbtini)Pranešimas apie esmines aplinkybes ieškovei buvo pateiktas kartu su Buto pirkėju suderinus skaitliukų rodmenis, pažymėtina, kad ieškovei buvo teikiamas (duomenys neskelbtini)Perdavimo aktas, ir būtent jis yra šalių suderintas ir pasirašytas prie (duomenys neskelbtini)pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste pažymėtina, kad būtent atsakovei, kaip Buto savininkei, iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kilo pareiga būti atidžiai ir rūpestingai bei pateikti ieškovei tikslius duomenis. Atsakovė buvo tiekiamo šalto vandens vartotoja, t. y. fizinis asmuo, naudojęs vandenį savo ūkio reikmėms, todėl remiantis nurodytų teisiniu reglamentavimu, jai kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už sunaudotą vandenį.

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovė prievolės apmokėti ieškovei už patiektą vandenį tinkamai nevykdė, todėl liko skolinga ieškovei 86,39 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkinamas – iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 86,39 Eur skola (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.200 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis).

Kiti atsakovės argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 86,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė nurodė, kad byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 22 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 22 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (8,64 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-268, 270, 441 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, j. a. k. 132751369, iš atsakovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 86,39 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 39 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (86,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,64 Eur (aštuonis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti atsakovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.