Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1756-899/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-21
Bylos Nr.
1-1756-899/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15046-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
V. L.
Nukentėjusysis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1756-899/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15046-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 2.3.4.3 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei,kaltinamajam V. L., jo gynėjai advokatei R. R.,nukentėjusiajam R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, nustatytas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L.

smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą R. K., būtent: 2021-05-11 apie 17.30 val. daugiabučio gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė ranka R. K. kaklą, sudavė kumščiu nemažiau kaip septynis kartus į galvos sritį, jiems nugriuvus ant žemės, ranka draskė R. K. veidą, sudavė kumščiu ne mažiau kaip dešimt kartų į veidą, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus veide.

Kaltinamasis V. L. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinamajame akte visos aplinkybės nurodytos teisingai. R. K. yra jo kaimynas apie du metus. Su kaimynu apsižodžiuoja dėl bendrų reikalų. Kaimynas paima ne savo daiktus, kurie jam nepriklauso, mėto nuorūkas. Pasako tai kaimynui dėl to jis pats ant jo ir pyksta, kartais pareiškia pretenzijas. Stengiasi mažiausiai konfliktuoti. Konfliktas kilo dėl nesusipratimo, susiginčijo. R. K. buvo blaivus. Jis pats buvo išgėręs. Neblaivumas šių veiksmų neįtakojo, bet būdamas blaivus gal būtų pasielgęs kitaip. Vienas kitą išvadino „durniais“. Priežasties negali paaiškinti, viskas gavosi ekspromtu. Iš kilusio žodinio konflikto susikibo. Visos tyrimo metu nustatytos aplinkybės yra teisingos. Asmeniui dėl jo veiksmų galėjo skaudėti. Sutinka, kad nukentėjusiajam buvo padarytos kraujosruvos. Iki įvykio nukentėjusiojo veido srityje sužalojimų nebuvo. Pripažįsta, kad sužalojimai atsirado po įvykio. Įvykį matė jo žmona D. L. ir nukentėjusiojo žmona V. J., dar kaimynės. Dienos metu jis buvo iškvietęs policiją. Jis taip kalbėjo paskambinęs į pagalbos centrą, nes atmetė vieną kartą, kitą, gal nekalbus yra. Dėl savo elgesio gailisi. Kitų tokių atvejų nėra buvę. Atsiprašė nukentėjusiojo. Stengiasi niekam neužkliūti, stengiasi nedaryti tokių dalykų. Administracine tvarka nėra baustas. Pripažįsta, kad neturtinė žala buvo padaryta, bet nesutinka su jos dydžiu. Mano, kad ji galėtų būti 300 eurų suma. Neturtinę žalą įsipareigos atlyginti, bet žiūrint kokia tai būtų suma. Stengsis atlyginti. Yra vedęs, nedirba, gauna neįgalumo pensiją (duomenys neskelbtini) eurus per mėnesį. Žmona dirbanti, bet nežino kiek ji uždirba. Kiekvienas savo pinigus skaičiuoja atskirai. Santaupų neturi. Visą laiką gyvena vaistais, egzistuoja. Vaistams kas mėnesį išleidžia po 200 eurų. Tai nuskausminamieji: Nimesil, Diklofenakas, Ketanov, ligonių kasos jų nekompensuoja. Dar vartoja vaistus nuo kraujospūdžio. Yra operuotas. Buvo dirbantis, todėl jam vaistų nekompensuoja. Sunku atlyginti tokią sumą nukentėjusiajam. Turi mamą, bet kol kas ji išsilaiko save pati. Vaikai jau pilnamečiai. Galimas laiduotojas yra jo draugas, pažįstami nuo 1986 metų. Draugas žino apie šį įvykį. Visi sako, kad negerai darė. Įvertino neigiamai. Draugas padarytų jam teigiamą įtaką, yra kaip broliai. Jis - protingas žmogus. Susitinka per šventes, susiskambina per savaitę 4-5 kartus. Kiek pažįsta jį, jis neturėjo jokių bylų.

Nukentėjusysis R. K. teisme dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad 300 eurų turtinė žala bei patirtos advokato išlaidos yra atlygintos. Neturtinės žalos prašo 2 000 eurų. Dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, yra (duomenys neskelbtini), tuo metu reikėjo išvykti į darbą. Darbdavys neturėjo kuo jį pakeisti, darbe buvo chaosas. Šiuo momentu buvo pareigybių kėlimas, bet buvo apkalbos iš kitų, jautėsi nemaloniai. Taip pat jautėsi pažemintas ir tarp giminių. Fizinį skausmą jautė apie mėnesį ir dabar yra pasekmės: nugara, kojos reaguoja, ypač keičiantis orui. Sužalojimai matėsi apie tris savaites, o sprandas, kojos jaučiasi iki šiol, nežino kas bus ateityje. Konflikte buvo panaudotas kaip šaltas ginklas. Ligoninėje negulėjo, bet nedarbingumas buvo mėnesį laiko, nes visur jautė skausmą, tiek sprando, tiek nugaros srityje. Konfliktą matė jo sugyventinė ir kaimynė. Tai turėjo įtakos, tuo labiau tai ne pirmas konfliktas, yra baimė, ką žmogus gali padaryti. Į policiją vyko 5-6 kartus, tai turėjo įtakos jo gyvenimo kokybei. Turi nemalonumų, nes giminaičiai yra pareigūnai. Mano, jog kaltinamasis gyvendamas kartu su žmona gali nesunkiai išgyventi. Viską parašė civiliniame ieškinyje.

Apklaustas kaip galimas laiduotojas R. J. parodė, kad V. L. jam yra draugas. Su juo kas antrą dieną susiskambina. V. L. pasakojo situaciją, guodėsi. Žino, kad tarp asmenų buvo konfliktas. Laiduoja už draugą, kad jis ateityje stengsis ir daugiau taip nesielgs, bendraus su juo. V. L. pažįsta, anksčiau nebuvo tokių atvejų, kad jis būtų kažką puolęs. Pats dirba įmonėje operatoriumi. Nėra teistas, administracine tvarka baustas tik kartą dėl automobilio parkavimo. Mano, kad V. L. atsižvelgs į jo nuomonę ir elgsis tinkamai.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes V. L. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, V. L. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2021-05-12 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas R. K. pranešimas apie jo atžvilgiu V. L. padarytą nusikalstamą veiką, nurodant, kad 2021-05-11 apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir kaimyno V. L., gyv. (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu įvyko grumtynės, kurių metu V. L. jį grasino nužudyti, papjauti, įremdamas peilį į šoną, tačiau jam pavyko pabėgti. Jo veiksmus suprato kaip realius ir mano, kad jis tai galėjo įvykdyti. Prašo V. L. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 20-22, 32);

- policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2021-05-11 17.35 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs privatus fizinis asmuo pranešė, kad tarp jo ir kaimyno vyksta konfliktas. Dėl ko, nepaaiškina. Reikalauja pareigūnų (1 t., b. l. 40);

- 2021-07-20 iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gauta skaitmeninė garso įrašo kopija su užfiksuotu 2021-05-11 17.35 val. pranešimu (1 t., b. l. 76);

- 2021-07-22 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota skaitmeninio garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus su užfiksuotu pranešimu, apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota: perklausytas garso įrašas, gautas iš Klaipėdos bendrojo pagalbos centro, kuris užfiksuotas 2021-05-11, 17.35 val. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). BPCID (duomenys neskelbtini).112: - vienas vienas du. V. L.: - Laba diena. Kiek galima laukt policijas. 112: - O kur jūs kvietėtės. V. L.: - (duomenys neskelbtini). 112: - kas ten pasikeitė pas jus. V. L.: - nieks nepasikeitė jau baig vienas kitą išpjaut. 112: - nu palaukit palaukit, (duomenys neskelbtini). V. L.: - nu taip buva kviesta du kartus. 112: - tai policija buva, ar nebūva nei karto. V. L.: - aišku, kad nebuva. 112: - nu tai žiūrėkit policija šiaip tai buva. V. L.: - nu tai klausykit kada buva. 112: - šiandien. V. L.: - nu kelinta valanda. 112: - nu to aš jau nepasakysiu jum ir neprivalau. V. L.: - tai kaip jūs neprivalat man pasakyt. 112: - gerai tai vyksta tas konfliktas vėl, ar ne. V. L.: - taip. 112: -ir kas ten konfliktuoja. V. L.: - aš. 112: - su kuom. V. L.: - su kaimynais. 112: - dėl ko. V. L.: - dėl nieka. 112: - nu tai jeigu jus konfliktuojate dėl nieko, tai gal nebekonfliktuokite tada. V. L.: - tai gal jūs iškvieskit policiją Šiaulių komisariato. 112: - kas nutiko sakykit konkrečiai greičiau. V. L.: - Jums pasakyta juk buva konflikts, vykst tarp kaimynų. 112: - o tai dėl ko. V. L.: - smulkmenas vėliau. 112: - tai yra ne smulkmenos, tai kodėl pykstatės su kaimynais. V. L.: - prašom prisistatyt kas jus tokia esat. 112: - prašom atsakinėt į klausimus, jeigu reikalinga skubi pagalba. Aš neprivalau prisistatyt. V. L.: - aš irgi neprivalau prisistatyt. 112: - aš jūsų ir neprašau, ar reikalinga skubi pagalba. V. L.: - prašome prisistatyt operatore, kas jus tokia esate. 112: -sakykit ar kas nutiko, ar ne. V. L.: -prašom prisistatyt operatore. 112: - neskubios pagalbos prašomas, pokalbis baigiamas (1 t., b. l. 77-80);

- 2021-05-11 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo T. G. tarnybinis pranešimas „Dėl gauto pranešimo“, kuriame nurodyta, kad 2021-05-11 dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu E. A. auto ekipaže, radijo šaukimu „S-1901“, maršrute „(duomenys neskelbtini)“. Apie 18.08 val. iš Šiaulių apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), tarp pranešėjo ir kaimyno vyksta konfliktas. Dėl ko, nepaaiškina. Reikalauja pareigūnų. Apie 18 val. 37 min. nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko akivaizdžiai blaivus R. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris teigė, jog lauke prie namo įėjimo (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas su kaimynu V. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., iš (duomenys neskelbtini), kurio metu susistumdė ir pradėjo muštis. Muštynių metu R. K. buvo įbrėžta į veidą. R. K. buvo iškviesta GMP, vyras teigė, jog atvyks parašyti pareiškimą kitą dieną, nes šiandien jis skuba į darbą. Atvykusi GMP išsivežė R. K. į VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai. V. L. pretenzijų neturėjo, jam su alkotesteriu alcotest 6810 Nr. ARBL-0746 nustatytas 1,25 prom. girtumo - neblaivumo laipsnis. V. L. pretenzijų neturėjo. Skundų, pareiškimų negauta (1 t., b. l. 48-49); ?

- 2021-05-11 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemo apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), matomas (duomenys neskelbtini) pastatas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Einant į priekį apie 5 metrus, prieš save po kaire puse yra dirbtinai suformuota žalia veja ir gėlynas, kur ir yra įvykio vieta. Įvykio vieta nefilmuojama (1 t., b. l. 35-39);

- 2021-06-01 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų, darytų į įvykio vietą atvykusių pareigūnų su kūno kameromis, apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota: apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas kūno kameromis įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini). Viso 7 failai. Failas Nr. 2021-0511-181843-05. Vaizdo įraše matosi V. J., kuri sako: „prisigėręs yra, lindo, matot veidas sudaužyts vyrui tai dabar ir iškvieskit“. Policijos pareigūnas: „man vietikę tą parodykit, kur prieš tai buvo konfliktas“. V. J. eina pirma parodyti vietą, kur buvo konfliktas. V. J.: „aš tai smūgių nemačiau, mačiau tik kaip mojava, girdėjau kaip šaukė visokiais keiksmažodžiais. O dabar tas išlindo“, sakau jam „nesikabinėk, na tas „psichs“ kur linda prie jūsų“. Jis prisigėręs išlindo, sako: „tau kai vošiu“, sakau: „vošk“, bet jis mane nustūmė ir nuėjo prie vyro. V. J. parodė vietą atokiau nuo namo prie ūkinių pastatų ir sako: „jis čia krovės, o mano vyras atėjo toj vietoj labai atsimenu gerai. Jis čia saka pastatykit nuo žolės mašiną. Aš dabar žiūrėjau per langą. Nu i tas pasiuta“. Policijos pareigūnas: „o tai vyras dabar namuose?“. V. J.: „tai pažiūrėkit, nuėjo praustis jam į darb“ą. Policijos pareigūnas: „čia gyvena“. V. J.: „aš sakau čia, kai šiukšles rinkom ir tai kvietė policiją“. Failas Nr. 2021-0511-181857-05. Užfiksuota, kad policijos pareigūnas nueina į butą pas R. K., klausia, kas buvo. R. K.: „nu čia su tuo, kur čia rodė tau. Čia žinai tas, kur girts vaikščioja“. R. K. iki pusės nuogas, apsirengęs mėlynais džinsais. Policijos pareigūnas fotografuoja jo abu pečius, kaklą, kur matosi sužalojimai. Policijos pareigūnas: „medikus kvietėt?“. R. K.: „nekviečiau, į darbą reik“. Policijos pareigūnas: „nu gal medikų reik“. R. K.: „jeigu duos biuletenį“. Policijos pareigūnas: „pretenzijų turit, pareiškimą rašysit?“. R. K.: „nu tai pats matai, gatavs ein“. Policijos pareigūnas: „nu greitąją aš iškviesiu“. Policijos pareigūnas iškviečia greitąją pagalbą, išeina į kiemą. Policijos pareigūnas prieina prie kieme esančio įtariamojo V. L., prašo prisistatyti, abu eina į butą pas V. L., tačiau pareigūnas išeina iš buto ir nueina į butą pas R. K., suteikia jam informaciją dėl pareiškimo rašymo. Failas Nr. 2021-0511-182358-06. Policijos pareigūnas baigia suteikti informaciją R. K. dėl pareiškimo rašymo, klausia, kur viskas vyko. R. K.: „čia viskas kieme vyko“. Policijos pareigūnas išeina į kiemą. Kieme stovi V. J.. Policijos pareigūnas klausia V. J., kur viskas buvo, ji atsako, kad kieme ir parodo vietą. Policijos pareigūnas nueina pas V. L. į butą ir klausia, kas buvo. V. L. atsako: „sens konflikts. Nedavė praeit, o ką man daryt. Aš neįgalus ir nedavė ir visą laik gasdin. Aš neigalus (juokiasi)“. Policijos pareigūnas: „medikų pačiam nereikėjo?“. V. L.: „ne, ačiū. Jie filmuota medžiaga parodys ir aš galiu filmuotą medžiagą parodyt“. Policijos pareigūnas: „ar čia taip dažnai su jais nesutariat?“. V. L.: „nuo tų dienų, kai jie čia atsikraustė. Čia savo dokumenčiuką pateikit policijos, D. nufotkink“. Policijos pareigūnas: „jūs kokių pretenzijų turėsit, neturėsit jiems?“. V. L.: „ne“. D. L.: „tai dėl ko prieš dvi valandas kvietei?“. V. L.: „prieš dvi valandas kviečiau, kad jie parašė pareiškimą, kad iškvietė mašiną. Failas Nr. 2021-0511-182857-07 tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Failas Nr. 2021-0511-183356-08 tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Failas Nr. 2021-0511-183719-09 tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Failas Nr. 2021-0511-184220-10 tyrimui reikšmingos informacijos nėra (1 t., b. l. 71-73);

- 2021-06-21 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvada Nr. G 618/2021(04), kurioje nurodyta, kad remiantis R. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., turimų medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, duodama išvada: 1. R. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke; odos nubrozdinimai veide. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2021-05-11 R. K. nustatytas blauzdos sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais simptomais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. 2. R. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2021-05-11. 3. R. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu; odos nubrozdinimai veide padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar galimai paviršiais. Neatmetama galimybė, kad R. K. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis. 4. R. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 2 traumavimų metu, tiksliau pasisakyti nėra galimybės, kadangi odos nubrozdinimai veide yra dauginiai. 5. R. K. nustatyti kūno sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 6. R. K. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas griuvimui vienkartinai atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Konkrečios griuviminės traumos aplinkybės tyrimui nepateiktos (1 t., b. l. 58-59);

- 2021-07-29 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvada Nr. pG 843/2021(04), kurioje nurodyta, kad R. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke; odos nubrozdinimai veide. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2021-05-11 R. K. nustatytas blauzdos sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais simptomais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2021-05-11 ir VšĮ Radviliškio PSPC 2021-05-25 R. K. nustatytas kaklo paviršiaus sužalojimas, sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais simptomais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais (1 t., b. l. 67-68);

- 2021-09-24 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriam užfiksuota kaip 2021-09-23 įtariamasis V. L. paaiškino įvykio aplinkybes, jas siedamas su įvykio vieta, esančia adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis aiškindamas konflikto pabaigą, nurodė, kad R. K. pabėgo link pagrindinio kelio, tikslios vietos, kur nubėgo, neprisimena. Pats atsistojo, tačiau jokio peilio rankose neturėjo, neišmetė jo ant žolės ir nuo žolės nepasiėmė, nesupranta, kodėl tokias aplinkybes paaiškino apklausos metu. Po to V. L. parodė vietą, kur jį sulaikė pro šalį ėjusios kaimynės. Ar jis būtų kur bėgęs, nežino (2 t., b. l. 109-117);

- nukentėjusysis R. K. 2021-05-12 apklausos metu parodė, kad 2021-05-11 apie 18.00 val. automobiliu grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jam su sugyventine V. J. tik išlipus iš automobilio, kieme buvęs kaimynas V. L. pradėjo grasinti sakydamas: „aš jus užpjausiu“. Jo žmonai pasakius: „tik pabandyk“, jis priėjo arčiau jo ir pagriebęs ranka už gerklės pradėjo smūgiuoti į galvos sritį. Galėjo suduoti ne mažiau 7 kartų. Tada jis jį pargriovė ant žemės ir kartu susigrūmė. Grumtynių metu pajuto, kad jam kažkas aštraus buvo įremta į dešinį šoną. Jam pavykus V. L. nuo savęs numesti į šoną ir atsistoti, tuo tarpu ant žemės pamatė gulintį peilį. V. L. šaukdamas: „aš tave papjausiu, paskersiu“, pasiėmė nuo žemės peilį ir, kiek suprato, norėjo toliau pulti su peiliu prieš jį. Nieko nelaukdamas ir norėdamas išvengti pasekmių, nuo jo pabėgo. V. L. grasinimus suprato kaip realius ir mano, kad jis juos galėjo įvykdyti, jeigu jam nebūtų pavykę pabėgti. Kai V. L. jam buvo įrėmęs peilį į šoną, V. L. laikė prispaudęs arčiau savęs, kad jis galėtu kuo mažiau judėti. Po įvykio kreipėsi į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur buvo nustatyti sumušimai ir nubrozdinimai. Visą šį įvykį matė sugyventinė V. J.. Iš karto pareiškimo nerašė, nes buvo šoko būsenoje (1 t., b. l. 20-22, 32);

- nukentėjusysis R. K. 2021-05-19 papildomos apklausos metu parodė, kad nori patikslinti, kad įvykis buvo 2021-05-11. Todėl gali paaiškinti, kad 2021-05-11 antradienį, apie 15.00 val., kai su sugyventine V. J. savo automobiliu grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), privažiavę prie namo pamatė, kad V. K. vėl, kaip visada, ant žalios vejos pasistatė savo automobilį. Pats V. K. tuo metu tvarkėsi prie savo ūkinio pastato, krovėsi šiukšles į kitą savo automobilį. Išlipus iš automobilio V. J. su pirkiniais grįžo namo, o jis nuėjo iki V. K. pasakyti, kad patrauktų automobilį nuo žalios vejos. Nuėjęs per kelis metrus prie V. K. paprašė jo patraukti automobilį nuo vejos. V. K. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, sakė, kad automobilį stato kur nori. Tada V. K. pripuolė prie jo ir tyčia sudavė kumščiu jam vieną kartą į kairį petį, vieną kartą į dešinį petį ir vieną kartą į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą, nežino, ar nuo to liko sužalojimai, tačiau niekas nelūžo. Pats į savo kūną nežiūrėjo. Be to V. K. pasakė: „aš tave nušausiu“. Išsikvietė policijos pareigūnus, jie atvyko maždaug už 20 minučių. Apžiūrėjo įvykio vietą, patikrino jo neblaivumą, nustatė 00.00 promiles ir pasiūlė vykti rašyti pareiškimo. Jis parašė policijoje pareiškimą. Po to įvykio pas medikus nebuvo, nes nereikėjo, o iš karto su sugyventine V. J. grįžo namo. Buvo apie 18.00 val., kai automobiliu su V. iš policijos grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Su sugyventine V. J. išlipo iš automobilio, atsistojo kieme parūkyti, o V. stovėjo šalia. Pro šalį ėjo kaimynas V. L. ir jam pasakė: „aš jus užpjausiu“. Žmona pasakė jam: „tik pabandyk“. V. L. praėjo pro juos, atsistojo atokiau, parūkė ir tada puolė ant jo. V. puolė tarp jų į tarpą. Jis pastūmė V. šalin, priėjęs prie jo, V. L. sugriebė ranka už kaklo ir stipriai suspaudęs laikė, taip sukeldamas fizinį skausmą, kumščiu sudavė ne mažiau 7 kartus į galvą - bendrai į veidą ir plaukuotą dalį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po to abu su V. L. griuvo ant plytelių, bet ne jis V. L. pergriovė. Gali patikslinti, kad nepamena, kaip su V. L. griuvo ant grindinio. Pats nugriuvo, tačiau ant kurios konkrečiai kūno vietos - ant nugaros ar ant šono, nepamena. Tada jie kartu susigrūmė. V. L. buvo užgriuvęs ant jo. Griūnant buvo sukeltas fizinis skausmas. Pajuto, kad V. L. kažkuo, kaip dabar supranta, peiliu, nes tą minutę nematė, duria jam į dešinį šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą. Supratęs, kad ten yra peilis, sugriebė jam už kairės rankos, nes toje rankoje laikė peilį, ir laikė jo ranką, kad jam neįdurtų, o dešine ranka V. L. tyčia draskė jam veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą, sudavė tyčia kumščiu apie dešimt kartų į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jam pavyko, V. padedant, jį nuo savęs nustumti į šoną ir atsistoti. Atsistojęs ant žemės pamatė ant žolynėlio numestą peilį. Peilis buvo virtuvinis, rudos spalvos medine rankena. V. L. pasilenkė, dešine ranka nuo žolynėlio pasiėmė peilį, šaukdamas: „aš tave papjausiu, paskersiu“, puolė link jo. Jis nieko nelaukdamas ir norėdamas išvengti pasekmių, nuo jo pabėgo. Tuo tarpu pro šalį ėjo kaimynė V.. Ar dar kas buvo, nematė. V. puolė prie V. L. ir jį laikė. Jis nubėgo į namus, nusiprausė veidą, nes reikėjo į darbą. Grasinimas buvo realus, nes gerai, kad pabėgo pats, kad V. L. sulaikė kaimynė V. ir jam pavyko išvengti, kad grasinimą jis įvykdys. Ir tuo metu atvyko pareigūnai. Po įvykio pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą, buvo nuvežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur buvo apžiūrėtas, išleistas gydytis ambulatoriškai. Jam taip pat yra nubrėžimai ant rankų, tačiau nuo ko jie buvo padaryti įvykio metu, nežino. Tikrai negali to pasakyti. Po įvykio dabar gydosi pas chirurgą, pavardės neprisimena, Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centre. Šeimos gydytoja P.. Gydosi dėl sprando traumos, kuri atsirado grumtynių metu su V. L.. Nežino, kaip atsirado ta sprando trauma, gal griūnant, gal V. L. tyčia suduodant jam smūgius į galvą, tiksliai nežino. Įvykio metu pasitempė dešinę koją, apie tai sakė ligoninėje apžiūroje. Kaip gavosi kojos trauma nežino, gal griūnant. Išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka. Civilinį ieškinį pateiks vėliau (1 t., b. l. 140-143);

- 2021-07-20 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad, atlikus akistatą tarp įtariamojo V. L. ir nukentėjusiojo R. K. dėl jo parodymuose esančių prieštaravimų, nukentėjusysis R. K., atsakydamas į tyrėjos užduotą klausimą - prie kokių aplinkybių įvyko konfliktas 2021-05-11 (duomenys neskelbtini) su V. L., parodė, kad 2021-05-11 apie 18.00 val. automobiliu su sugyventine V. iš policijos grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Išlipo iš automobilio, atsistojo kieme parūkyti. V. stovėjo šalia. Pro šalį ėjo kaimynas V. L. ir jam pasakė: „aš jus užpjausiu“. Jo žmona pasakė jam: „tik pabandyk“. V. L. praėjo pro juos, rūkė atokiau atsistojęs. Ir puolė ant jo. V. puolė tarp jų į tarpą. V. L. pastūmė V. šalin, sugriebė ranka jam už kaklo ir stipriai suspaudęs laikė, sukeldamas fizinį skausmą, kumščiu sudavė ne mažiau 7 kartus į galvą - bendrai į veidą ir plaukuotą dalį, sukeldamas fizinį skausmą. Po to abu su V. L. griuvo ant plytelių, bet ne jis jį pargriovė ir ne V. L. jį, griuvo susikibę. Nugriuvo, tačiau ar ant nugaros, ar ant šono - nepamena. Griuvo dėl jo atžvilgiu naudojamo V. L. smurto ir buvo sukeltas fizinis skausmas. V. L. užgriuvo ant jo. Ir tuo metu pajuto, kad V. L. kažkuo, kaip vėliau suprato, peiliu, nes tą minutę peilio nematė, duria jam į dešinį šoną, sukeldamas fizinį skausmą. Supratęs, kad ten yra peilis, sugriebė jam už kairės rankos, nes toje rankoje laikė peilį, ir laikė jo ranką, kad neįdurtų, o dešine ranka V. L. tyčia draskė jam veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą, sudavė tyčia kumščiu apie dešimt kartų į veidą, sukeldamas fizinį skausmą. Jam pavyko V. padedant jį nuo savęs nustumti į šoną ir atsistoti. Atsistojęs ant žemės pamatė ant žolynėlio numestą peilį. Peilis virtuvinis, medine rankena rudos spalvos. V. L. pasilenkė, dešine ranka nuo žolynėlio pasiėmė peilį, šaukdamas: „aš tave papjausiu, paskersiu“, puolė link jo. Jis pabėgo į šalį. Tuo tarpu pro šalį ėjo kaimynė V.. Ar dar kas buvo, nematė. V. puolė prie V. L. ir jį laikė. Jis nubėgo į namus. Įtariamasis V. L., atsakydamas į tyrėjos klausiamą - ar sutinka su tokiais nukentėjusiojo R. K. parodymais, parodė, kad jis gynėsi ir daugiau aiškinti aplinkybes atsisako. Nukentėjusysis R. K., atsakydamas į tyrėjos klausiamą - prie kokių aplinkybių V. L. turėjo su savimi peilį, kokius veiksmus atliko jo atžvilgiu, parodė, kad V. L. jam grasino praeidamas, kai išsakė žodžius: „aš jus užpjausiu“, o po to puolė jį mušti, laikė rankoje peilį, dūrė juo jam į šoną, ir tas jo grasinimas, tuo metu atrodė buvo realus, nes gerai, kad pabėgo pats, kad V. L. sulaikė kaimynė V. ir jam pavyko išvengti, kad grasinimą jis įvykdys. Įtariamasis V. L., atsakydamas į tyrėjos klausimą - ar sutinka su tokiais nukentėjusiojo R. K. parodymais, parodė, kad viskas, nieko nebesakys (2 t., b. l. 93-96);

- liudytoja V. J. 2021-05-19 apklausos metu parodė, kad su sugyventiniu R. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Name yra aštuoni butai. Jų butas yra pusantriniame aukšte. Su R. gyvena name apie tris metus, o visi kaimynai, kai atsikėlė, jau gyveno. Su kaimynu V. K. nesutarimai prasidėjo tada, kai atsikėlė gyventi, pradėjo tvarkyti aplinką, savo ūkinį pastatą valė. Su kitais kaimynais susitvarkė aplinką, išsivalė, apsisodino žolę, pasidarė veją, tačiau V. K. tyčia ant vejos pradėjo statytis automobilį. Ne kartą prašė jo nestatyti automobilio, tačiau jis tai darė tyčia toliau. 2021-05-11 antradienį, apie 15.00 val., kai su R. K. savo automobiliu grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), privažiavę prie namo pamatė, Kad V. K. vėl ant žalios vejos pasistatė savo automobilį. Pats V. K. tuo metu tvarkėsi prie savo ūkinio pastato, krovėsi šiukšles į kitą savo automobilį. Išlipusi iš automobilio su pirkiniais grįžo namo, o R. K. pasakė, kad eina iki V. K., esančio kieme, pasakyti jam, kad patrauktų automobilį nuo žalios vejos. Nuėjusi į namus nuėjo prie lango, nes iš jų buto gerai matosi V. K. ūkinis pastatas. Matė, kad R. K. prie V. K. nėjo, stovėjo atokiau. Langas buvo pradarytas, bet ką jis sakė V. K., ar ką V. K. jam sakė - nežino, nesigirdėjo. Tada pamatė, kad V. K. pribėgo prie R. K. mosuodamas prieš jį rankomis sugniaužęs kumščius. Negali pasakyti kokiu atstumu matė, tačiau gerai matė. Matė tik R. K. nugarą, tai - ar sudavė V. K. kur smūgius R. K., nematė. Pamatė, kad R. K. atsitraukė nuo V. K., grįžo namo. Dar būdamas kieme jis iškvietė policiją. Grįžęs namo R. K. pasakojo, kad V. K. sudavė jam du kartus kumščiu į kairį ir dešinį petį ir sakė, kad jam skauda. Lygtai sakė, kad V. K. sudavė daugiau smūgių, bet nepamena. Atvyko policija gal už pusvalandžio. Pareigūnai kalbėjo su V. K. dėl automobilio statymo ant žalios vejos. Po to pareigūnai išvažiavo, o dėl V. K. suduotų smūgių R. K. važiavo į policiją, rašė pareiškimą ant V. K.. Ji važiavo kartu su R. K. į policiją, tačiau palaukė jo automobilyje. Tada iš policijos namo (duomenys neskelbtini), grįžo su sugyventiniu R. K. apie 18.00 val. Išlipęs iš automobilio R. K. pasakė, kad parūkys. Jis rūkė kieme, o ji stovėjo greta jo. Pro juos praėjo kaimynas V. L., atsistojo per kelis metrus nuo jų parūkyti. Ten pastovi jo rūkymo vieta. Praeidamas kažką sakė: „aš jus visus“, tačiau ką jiems visiems padarys ji nesuprato, nes to galutinio žodžio negirdėjo. R. berūkant staiga V. L. atbėgo prie jų, išsakė žodžius: „aš jus visus išpjausiu“, puolė R. K.. Ji dar pasakė jam: „pabandyk“. Suprato, kad muš R. K. ir puolė į tarpą. V. L. ją pastūmė, tačiau tuo fizinio skausmo nesukėlė, sužalojimų nepadarė. V. L. ranka tyčia griebė R. K. už kaklo, po to rankomis draskė jam veidą. Ji stovėjo konkrečiai V. L. už nugaros, sugriebusi už rūbų bandė jį patraukti nuo R. K. ir nematė, ar V. L. sudavė dar smūgių R. K., tik pamatė, kad abu nugriuvo. R. K. nugriuvo ant nugaros, o ant jo buvo užgriuvęs V. L.. Prie kokių aplinkybių abu nugriuvo, nežino. Abu ant žemės ritosi, R. K. bandė pabėgti, jam pavyko ir jis atsistojo, nubėgo atokiau. Tuo metu pro šalį ėjo Z. B. iš (duomenys neskelbtini), lygtai teisingai pavardę sako, kartu su ja ėjo jos dukra V. G. iš (duomenys neskelbtini). Tai buvo tas momentas, kai R. K. atsistojo ir nubėgo atokiau nuo V. L. ant takelio, o V. puolė prie V. L. ir jį laikė, ramino. Tada atvažiavo policija. Policijos niekas nekvietė. Tiesiog buvo taip, kad pareigūnai atvykę dėl V. K. automobilio, stovėjusio ant žalios vejos, užmiršo jį nusipaveiksluoti, todėl atvyko dar kartą, o čia kaip tik buvo ką tik įvykusios muštynės. Pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą ir išvežė R. K. į ligoninę apžiūrai. O kitą dieną R. K. ant V. L. parašė pareiškimą dėl jo sumušimo. Po įvykio R. K. nepasakojo, kur jam konkrečiai sudavė smūgius V. L.. Jis tik sakė, kad jam labai visur skauda, be to, gali pasakyti, kad R. K. įvykio metu nugara griuvo ant plytų, kurios trikampiais sudėtos, įkastos į žemę. Tai mano, kad susitrenkė nugarą. Ji taip pat nematė, kur dar V. L. sudavė R., nematė, kad sudavė jam kumščiais į galvą. Įvykio metu nematė jokio peilio nei V. L. rankose, nei ant žemės. Tik po įvykio R. jai sakė, kad V. L. rankose turėjo peilį. Pati negirdėjo, kad V. L. būtų pasakęs dar kokius grasinančius žodžius. Pamena, kad visą įvykį matė ir V. L. sutuoktinė D. iš savo buto lango. Ji šaukė jai ateiti gelbėti, išskirti vyrus, tačiau ji nėjo. Dabar po to įvykio sugyventinis R. K. toliau gydosi (duomenys neskelbtini), nežino konkrečiai kur. Vėliau pateiks ir iš įvykio padarytas nuotraukas. Pati nėra nukentėjusi ir jokia žala nepadaryta (2 t., b. l. 11-15);

- 2021-05-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytoja V. J. savo iniciatyva pateikė 11 fotonuotraukų (2 t., b. l. 20-30);

- liudytoja V. J. 2021-07-20 papildomos apklausos metu parodė, kad eidamas V. L. pro juos, praeidamas pasakė „aš jus visus išpjausiu“. Ji atsakė jam: „pabandyk“. Kai V. L. puolė prie R. K., o ji puolė į tarpą. V. L. ją pastūmė į šalį. Matė kaip V. L. ranka tyčia griebė R. K. už kaklo, ar V. L. sudavė tada smūgius R. K., nematė, nes stovėjo V. L. už nugaros, norėjo patraukti V. L. į šalį, tempė jį už rūbų nuo R. K.. Tada abu jie nugriuvo ir kai V. L. užgriuvo ant K., tada draskė R. K. dešine ranka veidą. Ar abiem draskė, nematė. Ar turėjo ką kitoje rankoje, nematė. Stovėjo konkrečiai V. L. už nugaros, sugriebusi už rūbų bandė jį patraukti nuo R. K.. Ar kai abu nugriuvo, gulinčiam V. L. sudavė dar smūgių R. K. taip pat nematė, ji šaukė, rėkė, prašė pagalbos, nes matė ir D. žiūrint pro langą. Jau sakė, kad nematė, ar V. L. rankose turėjo peilį kuriuo nors metu, nematė jokio peilio ant žolės, visiškai jokio peilio nematė (2 t., b. l. 16-19);

- 2021-09-17 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad atliekant akistatą tarp nukentėjusiojo R. K. ir liudytojos V. J. dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų, nukentėjusysis R. K., atsakydamas į tyrėjos jam užduotą klausimą - prie kokių aplinkybių ir koks konfliktas įvyko 2021-05-11 apie 17.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) tarp jo ir V. L., parodė, kad apie 17.30 val., automobiliu su V. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir prie automobilio atsistojo kieme parūkyti, o V. stovėjo šalia. Pro šalį ėjo kaimynas V. L. ir jam pasakė: „aš jus užpjausiu“. V. J. pasakė jam: „tik pabandyk“. V. L. praėjo pro juos, atsistojo atokiau, parūkė ir tada puolė ant jo. Atėjo prie jo ir puolė, suprato, mušis. Rankomis skeryčiojosi, norėdamas suduoti. V. puolė tarp jų į tarpą. Jis pastūmė V. šalin, priėjęs prie jo, V. L. tyčia sugriebė ranka jo kaklą ir stipriai suspaudęs laikė, kumščiu sudavė ne mažiau 7 kartus į galvą, bendrai į veidą ir plaukuotą dalį. Po to abu su V. L. griuvo ant plytelių, bet ne jis V. L. pargriovė. Nežino prie kokių aplinkybių su V. L. griuvo ant grindinio. Pats nugriuvo, tačiau ant kurios konkrečiai kūno vietos - ant nugaros ar ant šono - nepamena. Abu susigrūmė. Pats tuo metu gulėjo ant nugaros. V. L. buvo užgriuvęs ant jo. Pajuto, kad V. L. kažkuo, kaip tada suprato, kad peiliu, nes tą minutę nematė, tyčia duria jam į dešinį šoną. Tada sugriebė jam už kairės rankos, nes toje rankoje laikė peilį, ir laikė jo ranką, kad jam neįdurtų, o dešine ranka V. L. tyčia draskė jam veidą, po to sudavė tyčia kumščiu dar apie dešimt kartų į veidą. Jam pavyko, V. padedant, jį nuo savęs nustumti į šoną ir atsistoti. Atsistojęs ant žemės pamatė ant žolynėlio numestą peilį. Peilis buvo virtuvinis, medine rankena rudos spalvos. V. L. pasilenkė, dešine ranka nuo žolynėlio pasiėmė peilį ir šaukdamas: „aš tave papjausiu, paskersiu“, puolė link jo. Nieko nelaukdamas ir norėdamas išvengti pasekmių, nuo jo pabėgo. Po to nuėjo į namus. Visais tokiais V. L. veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti sužalojimai. Liudytoja V. J., išgirdusi R. K. nurodytas aplinkybes, parodė, kad nori papildyti, kad eidamas V. L. pro juos iš namo prie ūkinių pastatų parūkyti, praeidamas pasakė: „aš jus visus išpjausiu“, tačiau negali tiksliai pasakyti, kokius žodžius jis išsakė, gal sakė: „aš jus užpjausiu“. Tiesiog neprisimena. Ji atsakė jam „pabandyk“. Kai V. L. atokiau stovėdamas parūkė ir nuo ūkinių pastatų eidamas link namo puolė prie R. K., ji puolė į tarpą. V. L. ją pastūmė į šalį. Matė kaip V. L. ranka tyčia griebė R. K. ranka kaklą ir taip jį už kaklo laikė, ar V. L. sudavė tada smūgius stovinčiam R. K. - nematė, nes stovėjo V. L. už nugaros, R. nematė, jai užstojo jį V. L., o ji norėjo patraukti V. L. į šalį, tempė jį už rūbų nuo R. K.. Jie tada stovėjo. Jei konkrečiai, tai tempė V. L. už gobtuvo. Tada abu - R. K. ir V. L. nugriuvo. R. K. nugriuvo ant nugaros, V. L. ant jo. V. L. užgriuvo ant R. K. ir tyčia dešine ranka draskė R. K. veidą. Gal abiem draskė, nematė. Ar turėjo ką V. L. kitoje rankoje, nematė. Nematė, kad būtų kairėje rankoje V. L. turėjęs peilį. Nematė, kad V. L. dar tyčia sudavė smūgius R. į veidą. Nematė todėl, kad bandė nustumti V. L. nuo R.. Ten tikrai buvo baisios muštynės. Stengėsi R. K. gelbėti. Per langą iš savo buto, esančio pirmame aukšte, stovėjo ir žiūrėjo D. L.. Ji juokėsi, taip ji atitraukė ir jos dėmesį. Be to, stovėjo konkrečiai V. L. už nugaros, sugriebusi už rūbų bandė jį patraukti nuo R. K.. Mano, kad dėl to suduodamų smūgių, peilio nematė, todėl negali pasakyti, ar gulinčiam R. V. L. sudavė dar smūgių. Rėkė, prašė pagalbos, nes matė, kaip sakė D. žiūrint pro langą. Kai jai pavyko V. L. nustumti nuo R., tai R. atsistojo ir nubėgo takeliu. Ji tuo metu pasigriebė iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną, nes norėjo nupaveiksluoti V. L. ir spaudė telefono mygtukus, buvo atitraukusi dėmesį nuo įvykio, todėl galėjo nematyti peilio, kurį kaip sako, R. K. V. L. pasiėmė nuo žolės, ir nežino kodėl, bet jau nebegirdėjo žodžių, išsakytų V. L., kaip sako R.: „aš tave papjausiu, paskersiu“. Įvykio metu jokio peilio nematė (1 t., b. l. 148-152);

- nukentėjusysis R. K. 2021-09-17 papildomos apklausos metu parodė, kad po akistatos gali paaiškinti, kad 2021-05-11 apie 17.30 val. automobiliu su V. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir prie automobilio atsistojo kieme parūkyti, o V. stovėjo šalia. Pro šalį ėjo kaimynas V. L. ir jam pasakė: „aš jus užpjausiu“. V. J. pasakė jam: „tik pabandyk“. V. L. praėjo pro juos, atsistojo atokiau, parūkė ir tada puolė ant jo. Atėjo prie jo ir puolė, suprato, kad mušis. Rankomis skeryčiojosi norėdamas suduoti. V. puolė tarp jų į tarpą. Jis pastūmė V. šalin, priėjęs prie jo V. L. tyčia sugriebė ranka jo kaklą ir stipriai suspaudęs laikė, kumščiu sudavė ne mažiau 7 kartus jam į galvą, bendrai į veidą ir plaukuotą dalį. Po to abu su V. L. griuvo ant plytelių, bet ne pats jį pargriovė. Nežino prie kokių aplinkybių su V. L. griuvo ant grindinio. Pats nugriuvo, tačiau ant kurios konkrečiai kūno vietos - ant nugaros, ar ant šono, nepamena. Abu susigrūmė. Pats tuo metu gulėjo ant nugaros. V. L. buvo užgriuvęs ant jo. Pajuto, kad V. L. kažkuo, kaip tada suprato, kad peiliu, nes tą minutę nematė, tyčia duria jam į dešinį šoną. Tada sugriebė jam už kairės rankos, nes toje rankoje laikė peilį ir laikė jo ranką, kad neįdurtų, o dešine ranka V. L. tyčia draskė jam veidą, po to nustojęs draskyti jam veidą, sudavė tyčia kumščiu dar apie dešimt kartų jam į veidą. Jam pavyko, V. padedant, jį nuo savęs nustumti į šoną ir atsistoti. Atsistojęs ant žemės pamatė ant žolynėlio numestą peilį. Peilis virtuvinis, medine rankena rudos spalvos. V. L. pasilenkė, dešine ranka nuo žolynėlio pasiėmė peilį, šaukdamas: „aš tave papjausiu, paskersiu“, puolė link jo. Nieko nelaukdamas ir norėdamas išvengti pasekmių, nuo jo pabėgo. Ir po to nuėjo į namus. Visais tokiais V. L. veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 153-156);

- 2021-09-20 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kaip 2021-09-18 nukentėjusysis R. K. įvykio vietoje, kieme, adresu (duomenys neskelbtini), paaiškino įvykio aplinkybes, siedamas jas su įvykio vieta (1 t., b. l. 160-170);

- nukentėjusysis R. K. 2021-10-14 papildomos apklausos metu parodė, kad į savo elektroninį paštą gavo prokurorės Inetos Žilinskienės 2021-10-05 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo V. L. atžvilgiu dalyje dėl nusikalstamos veikos, būtent dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Su nutarimu susipažino, jo neskųs ir prašo tęsti tyrimą dėl jo sužalojimo, V. L. smurto jo atžvilgiu (1 t., b. l. 157-159);

- liudytoja V. J. 2021-09-17 papildomos apklausos metu parodė, kad nori papildyti po darytos akistatos, kad eidamas V. L. pro juos iš namo prie ūkinių pastatų parūkyti, praeidamas pasakė: „aš jus visus išpjausiu“, tačiau negali tiksliai pasakyti, kokius žodžius jis išsakė, gal sakė: „aš jus užpjausiu“. Tiesiog neprisimena. Ji jam atsakė: „pabandyk“. Kai V. L. atokiau stovėdamas parūkė ir nuo ūkinių pastatų eidamas link namo puolė prie R. K., o ji puolė į tarpą, V. L. ją pastūmė į šalį. Matė kaip V. L. ranka tyčia griebė R. K. ranka kaklą ir taip jį už kaklo laikė, ar V. L. sudavė tada smūgius stovinčiam R. K., nematė, nes stovėjo V. L. už nugaros, R. nematė, jį jai užstojo V. L., o ji norėjo patraukti V. L. į šalį, tempė jį už rūbų nuo R. K.. Jie tada stovėjo. Jei konkrečiai, tai tempė V. L. už gobtuvo. Tada abu - R. K. ir V. L. nugriuvo. R. K. nugriuvo ant nugaros, V. L. ant jo. V. L. užgriuvo ant K. ir tyčia dešine ranka draskė R. K. veidą. Gal abiem rankom draskė - nematė. Ar turėjo ką V. L. kitoje rankoje, nematė. Nematė, kad būtų kairėje rankoje V. L. turėjęs peilį. Nematė, kad V. L. dar tyčia sudavė smūgius R. į veidą. Nematė todėl, kad bandė nustumti V. L. nuo R.. Ten tikrai buvo baisios muštynės. Stengėsi R. K. gelbėti. Per langą iš savo buto, esančio pirmame aukšte, stovėjo ir žiūrėjo D. L.. Ji juokėsi, taip ji atitraukė ir jos dėmesį. Be to, stovėjo konkrečiai V. L. už nugaros, sugriebusi už rūbų bandė jį patraukti nuo R. K.. Mano, kad dėl to suduodamų smūgių, peilio nematė, todėl negali pasakyti, ar gulinčiam R. V. L. sudavė dar smūgių. Ji rėkė, prašė pagalbos, nes matė, kaip sakė, D. žiūrint pro langą. Kai jai pavyko V. L. nustumti nuo R., tai R. atsistojo ir nubėgo takeliu. Ji tuo metu pasigriebė iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną, nes norėjo nupaveiksluoti V. L. ir spaudė telefono mygtukus, buvo atitraukusi dėmesį nuo įvykio, todėl galėjo nematyti peilio, kurį kaip sako R. K., V. L. pasiėmė nuo žolės, ir nežino kodėl, bet jau nebegirdėjo žodžių išsakytų V. L., kaip sako R.: „aš tave papjausiu, paskersiu“. Įvykio metu jokio peilio nematė (2 t., b. l. 31-34);

- 2021-09-21 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota kaip 2021-09-18 liudytoja V. J. įvykio vietoje, kieme, adresu (duomenys neskelbtini), paaiškino įvykio aplinkybes, siedama jas su įvykio vieta (2 t., b. l. 35-43);

- 2021-09-22 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad atliekant akistatą tarp liudytojos V. J. ir įtariamojo V. L. dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų, liudytojai V. J. uždavus klausimą - prie kokių aplinkybių įvyko konfliktas 2021-05-11 (duomenys neskelbtini) tarp R. K. ir V. L., parodė, kad 2021-05-11 apskritai nuo ankstaus ryto V. L. jau vaikščiojo neblaivus. 2021-05-11 apie 17.30 val. su R. K. stovėjo kieme, V. L. praėjo pro juos iš namo prie ūkinių pastatų parūkyti ir praeidamas kažką pasakė, tiksliai kalbant nežino ką pasakė, negali tiksliai pasakyti kokius žodžius jis išsakė - ji negirdėjo, negali pasakyti. Tada kai V. L. puolė prie R. K., ji puolė jiems į tarpą ir V. L. ją nustūmė, tada jau atsirado už V. L. nugaros, jie aukšti. Matė, kad V. L. mosavo kumščiais, kiek kartų sudavė V. L. R. K., nematė, vieną kartą į galvą matė. Jau daug kartų pasakojo, negali tiksliai pasakyti, ten muštynės vyko. Nepamena daugiau smūgių. R. K. su V. L. nusistūmė besimušdami link namo, abu nugriuvo, nežino kodėl nugriuvo, mano užkliuvo už įkastų plytų. V. L. užgriuvo ant R. K. ir tyčia dešine ranka draskė, plėšė - prašo įrašyti abu žodžius, R. K. veidą. Gal abiem rankom draskė, nematė. Nematė, nes bandė nustumti V. L. nuo R.. Ji stengėsi R. K. gelbėti. Per langą iš savo buto, esančio pirmame aukšte, stovėjo ir žiūrėjo D. L.. Ji juokėsi, taip ji atitraukė ir jos dėmesį. Negali pasakyti, ar gulinčiam R. V. L. sudavė dar smūgių. Ji rėkė, prašė pagalbos ir matė, kaip sakė, D., žiūrinčią pro savo buto langą. R. matyt išsivadavo nuo V. L., atsistojo ir nubėgo takeliu. Ji tuo metu pasigriebė iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną, nes norėjo nupaveiksluoti V. L. ir spaudė telefono mygtukus, buvo atitraukusi dėmesį nuo įvykio, dar kol atrakino kodą telefone. Įvykio metu nematė jokio peilio ir negirdėjo iš V. L. jokių grasinančių žodžių. Patikslina, kad kai V. L. parūkęs ėjo link jų, jis išsakė tuos žodžius: „išpjausiu“ ir ji jam pasakė: „pabandyk“. Įtariamasis V. L., išklausęs V. J. nurodytas aplinkybes, parodė, kad girdėjo V. J. parodymus. Ne taip buvo pati pradžia. Jis nuėjo parūkyti prie savo ūkio pastato, tuo metu R. K. stovėjo kieme su V. J., rūkė. Parūkęs ėjo namo. Kai ėjo pro juos, V. J. savo mobiliojo ryšio telefone norėjo parodyti jam kažkokį vaizdo įrašą. Jis be akinių neprimato, tai apkabino V. ir pasakė jai: „vaikeliuk, vaikeliuk, kur tą įrašą dėsi“. Ji liepė patraukti nuo jos rankas ir jis pasitraukė, pasakė, kad tokius kaimynus reikia sušaudyti. Tada R. K. bandė jam suduoti, bet nepataikė ir tada prasidėjo muštynės. Nieko nelaukdamas čiupo, regis, kaire ranka, jam už kaklo ir laikydamas kaklą, sudavė dešine ranka į galvą kumščiu gal kartą, ne daugiau. Po to atsirado besimušdami prie namo, nežino prie kokių aplinkybių abu nugriuvo. R. K. nugriuvo ant nugaros, o jis ant viršaus. Tada pajuto kaip jį traukia R. K. žmona V., suėmusi jam už kaklo, ar už rūbų, tempė nuo vyro. Tada gulinčiam R. K. subraižė ranka veidą. Visiškai prisipažįsta, kad sumušė R. K.. Turėjo kairėje kišenėje peilį, paprastą, sulankstomas, nes prieš tai dirbo ūkiniame pastate. Tyčia peiliu R. nedūrė, nepamena, ar jis buvo atlenktas, ar užlenktas. Tuomet R. nuo jo pabėgo. Ar ėmė peilį nuo žolės - kaip ten buvo, ar vijosi R. K., neprisimena (2 t., b. l. 121-125);

- liudytoja D. L. 2021-05-25 apklausos metu pasinaudojo jai suteikta teise, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalyje, nurodydama, kad atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo padarymu įtariamas jos sutuoktinis V. L., parodymus duoti atsisakė (2 t., b. l. 46-48);

- liudytoja Z. B. 2021-05-31 apklausos metu parodė, kad R. K. ir V. L. pažįsta kaip kaimynus ir tiek. Pati tame name gyvena apie 20 metų, o jie atsikraustė maždaug prieš tris metus. Su jais bendrauja tik tiek, kiek kaimynai, pasisveikina ir tiek. 2021-05-11 nuo pat ryto, nežino tiksliai valandų, gal apie pietus, matė, kad buvo atvykusi policija, kad V. K. ne ten pasistatė automobilį, ant žalios vejos. Nežino kas kvietė, nematė jokio konflikto. Po to grįžus dukrai iš darbo, abi apie 17.00 val. su šuniuku išėjo pasivaikščioti. Grįžtant prie namų pamatė, kad R. K. bėga, o V. L. vejasi. Nelabai suprato kas ten vyksta. Pamatė, kad dukra V. G. sugriebė V. L. už rankos ir sulaikė. Panašu buvo, kad jie susipyko, tačiau kas ten vyko, nežino, nematė, ar vyko kokios muštynės. Labai išsigando, ar kuris buvo sužalotas, nepastebėjo. Nežino, ar jie keikėsi, ar vadino vienas kitą kokiais necenzūriniais žodžiais. Tikrai nesuprato ir nematė, kas ten įvyko. Po įvykio su kaimynais apie tai nekalbėjo, niekas nieko nepasakojo. Apie įvykį tikrai nieko daugiau papasakoti negali (2 t., b. l. 51-54);

- liudytoja Z. B. 2021-08-31 papildomos apklausos metu parodė, kad papildyto, kad kaip jau minėjo pirminėje apklausoje, 2021-05-11 apie 17.00 val., su dukra V. G. išėjo pasivaikščioti, pavedžioti šuniuką. Grįžtant į namus, tik pasukus iš už įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tvoros kampo pamatė, kad kaimynas R. K. bėga iš kiemo, jis pasuko į kairę pusę, o jos ėjo iš dešinės. Paskui jį daugiau ėjo nei bėgo kitas kaimynas V. L., kuris sunkiai vaikšto. Nelabai suprato kas vyksta, tik pamatė, kad dukra V. G. eidama sugriebė V. L. už rankos ir jį sulaikė. Kaip suprato, jie abu susipyko, nes abu matėsi, kad įpykę. Ar jie tuo metu vienas kitam sakė kokius žodžius, pasakyti negali, nes labai išsigando ir kas ką sakė, ar nesakė, neužfiksavo, ar kuris buvo sužalotas dėl išgąsčio taip pat nematė. Tačiau tiksliai gali teigti, kad V. peilio rankoje neturėjo, tai jau tikrai būtų pastebėjusi. Kai grįžo į kiemą, kieme buvo R. K. sugyventinė V. J. ir, atrodo, kad V. L. žmona D., daugiau asmenų kieme nebuvo. Įvardinti, kas pirmiau sugrįžo į namus, ar R. K., ar V. L., negali, nes tokių dalykų nepamena, tik pamena, kad į namus grįžo kartu su dukra. Ar R. K. susimušė su V. L., nežino, to fakto nematė ir apie įvykį nieko papildyti neturi. Paaiškino tik ką matė ir ką pamena (2 t., b. l. 55-58);

- liudytoja V. G. 2021-05-31 apklausos metu parodė, kad R. K. ir V. L. pažįsta, gyvena tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Su jais pasisveikina ir tiek, o su kaimyne D. L., kaimyno V. L. sutuoktine, pasikalba, tvarko aplinką. Šeimomis nebendrauja. Tame name gyvena apie šešis metus, K., L. atsikraustė maždaug prieš tris metus. 2021-05-11 maždaug apie 17.00 val., po darbo grįžo namo (duomenys neskelbtini). Su mama pasiėmė šuniuką ir išėjo pasivaikščioti. Apie tai, kad V. K. buvo kviesta policija, nieko ir dabar nežino. Vaikštinėjo su mama apie valandą laiko, praėjo pro (duomenys neskelbtini) ir ėjo namo. Šalia jų namo yra įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kiemas (duomenys neskelbtini) iš tolo nesimato, o tik pasukus už įmonės. Pasukus į kiemą tik tada pamatė, kad R. K. bėga, o jį vejasi V. L.. Tada pribėgusi griebė V. L. laikyti. Nepastebėjo, ar V. L. apsvaigęs nuo alkoholio. Matė, kad įpykęs. Buvo aišku, kad V. L. su R. K. yra susipykę, nes kaip sakė, matėsi, kad V. L. įpykęs. Kas vyko tarp jų iki sulaikė V. L., nežino, paties įvykio nematė. Kai V. L. sulaikė, tuomet R. K. nuėjo namo, tada paleido V. L. ir jis taip pat nuėjo namo. Po įvykio su kaimynais nekalbėjo, kad ten įvyko tarp R. K. ir V. L., tikrai nežino. Nepamena, tikrai negirdėjo, ar jam laikant V. L., jie su R. K. sakė ką nors vienas kitam. Matė, kad kieme buvo dar V. J.. Ar dar kas matė įvykį, nežino (2 t., b. l. 61-64);

- liudytoja V. G. 2021-08-31 papildomos apklausos metu parodė, kad papildo, kad 2021-05-11 apie 17.00 val., po darbo grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Su mama išėjo pasivaikščioti, pavedžioti šuniuką. Vaikštinėjo apie valandą laiko, praėjo pro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir į namus. Šalia jų namo yra įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kiemas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo tolo nesimato, jis matosi tik pasukus už įmonės tvoros, nuo kurios iki kiemo apie 20-30 metrų atstumas, tačiau tiksliai atstumo pasakyti negali. Joms tik pasukus iš už tvoros kampo, pamatė, kad kaimynas R. K. bėga iš kiemo, o paskui jį ėjo kitas kaimynas V. L., kuris sunkiai vaikščioja. Praeinant sugriebė V. už rankos, kad apsiramintų, nes matėsi, kad jis įpykęs ir jie dėl kažko susipykę. Tuo metu nei vienas neišsakė vienas kitam jokių grasinančių žodžių, o kas vyko prieš tai, nematė ir negirdėjo. Kai sulaikė V., ji su juo ir mama nuėjo į namus. Mano, kad R. K. taip pat nuėjo į namus, tačiau kokiu momentu - neprisimena, nes jau praėjo daug laiko ir tokių smulkmenų neužfiksavo. Visiškai negirdėjo, kad jie vienas kitam išsakytų kokius grasinančius žodžius, ar aplamai, ką vienas kitam sakytų. Kai V. sulaikė, jis tikrai neturėjo rankoje peilio, tą gerai prisimena. Kokie buvo padaryti R. K. sužalojimai, tiksliai pasakyti negali, nes jį matė iš toliau, jis bėgo iš kiemo priešinga kryptimi nei ji ėjo su mama, tai yra jis pasuko į kairę dviračiu keliuku, o jos atėjo iš dešinės pusės, nuo „(duomenys neskelbtini)“ pusės. Jį matė maždaug gal 20 metrų atstumu nuo jų, matė, kad jo veidas buvo nubrozdintas ar nubraižytas, tačiau tiksliai to teigti negali. Kai grįžo į kiemą, kieme buvo tik V. J., daugiau asmenų kieme nebuvo. R. K. su savo sugyventine V. J. yra konfliktiškos asmenybės, su kaimynais jie nesutaria, ypač būdami neblaivūs. V. L. yra ramaus būdo ir, jos nuomone, kad R. K. jį tiesiog tą vakarą išprovokavo, tačiau tiksliai to teigti negali (2 t., b. l. 65-68);

- liudytojas T. G.2021-06-21 apklausos metu parodė, kad 2021-05-11 maždaug apie 15.00 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), konfliktas tarp asmenų, dėl ant žalios vejos pastatyto automobilio. Dirbo su kolega E. A. auto ekipaže, radijo šaukiniu „S-1901“. Į įvykio vietą vyko su kolega E. A.. Įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), laukė pareiškėjas R. K., kuris nurodė, kad atėjo kaimynui pasakyti, kad jis patrauktų automobilį nuo žalios vejos ir kaimynas V. K. sudavė jam tyčia ranka du kartus į abu pečius ir vieną kartą į kaklą. Smulkiau įvykio aplinkybių neprisimena, viskas yra užfiksuota kūno kamerose. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sužalojimų ant R. K. kūno nesimatė. Po to, tą pačią dieną - 2021-05-11, jau apie 18.00 val. buvo gautas pranešimas iš budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) vėl konfliktas. Tas pats pranešėjas R. K.. Kai nuvyko, nuėjo pas pranešėją R. K. į butą. Duris atidarė pats R. K., ant jo veido, kūno matėsi sužalojimai, įbrėžimai. Pats R. K. nurodė, kad jį sumušė V. L.. Kaip paaiškino pats R. K. jį sumušė dėl to, kad jis kvietė policiją kaimynui K. dėl ne vietoje pastatyto automobilio ant žalios vejos. Įvykio detalių neprisimena. Smulkiau apie įvykį, būtent ką kalbėjo pranešėjas R. K., ar jį sumušęs V. L., neprisimena. Visas įvykis užfiksuotas kūno kameromis. Pamena, kad R. K. buvo iškviesta greitoji pagalba, nors jis kategoriškai jos atsisakinėjo, nenorėjo vykti į ligoninės priėmimo skyrių, nurodė, kad pareiškimą atvyks parašyti kitą dieną, nes skuba į darbą. V. L. buvo nustatytas 1,25 promilių neblaivumas ir jis niekam pretenzijų neturėjo, jokių sužalojimų ant jo kūno nesimatė. Matėsi tik, kad akivaizdžiai neblaivus. Kadangi labai daug įvykių, tai tikrai negali smulkiau paaiškinti įvykio aplinkybių. Į abu įvykius vyko kartu su E. A.. R. K. buvo blaivus (2 t., b. l. 71-74).

Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo V. L. visiškas prisipažinimas, detaliai nurodant veikos faktines aplinkybes, gailėjimasis dėl netinkamo elgesio, nukentėjusiojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs parodymai apie V. L. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, liudytojų V. J., Z. B., V. G., T. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti R. K. sužalojimai, bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog V. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2021-05-11 apie 17.30 val. daugiabučio gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė ranka R. K. kaklą, sudavė kumščiu nemažiau kaip septynis kartus į galvos sritį, jiems nugriuvus ant žemės, ranka draskė R. K. veidą, sudavė kumščiu ne mažiau kaip dešimt kartų į veidą, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus veide. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. Kaltinamojo V. L. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį R. K. pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.

LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

LR BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017 ir kt.).

R. J. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. L. ir jo gynėja prašė teismo atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

V. L.

, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (2 t., b. l. 137). Teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nukentėjusiajam atlygino visą turtinę žalą bei atlygino žalas civiliniams ieškovams Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 138-139), nedirbantis, turintis 40 proc. darbingumą (2 t., b. l. 145-147). Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje V. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – R. J., gim. (duomenys neskelbtini) (neteistas, administracine tvarka per pastaruosius 5 metus nebaustas, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai), kuris, kaip artimas kaltinamojo asmens artimas draugas, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti V. L. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl V. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas R. J., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Įvertinus, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, nustatytinas minimalus laidavimo terminas, t. y. 1 metų trukmės.

Baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos LR BK 67 str., įvertinus tai, kad V. L. kaltę pripažino jau ikiteisminio tyrimo metu, tuo palengvindamas nusikalstamos veikos ištyrimą, gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą, taip pat žalas Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, nėra padaręs grubių administracinių nusižengimų, turi neįgalumą, V. L. neskirtinos.

V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 134-136) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 350 eurų turtinės žalos atlyginimo, 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašė priteisti 250 eurų patirtų teisinės pagalbos išlaidų (1 t. b. l. 180-183).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. K. sumažino turtinės žalos reikalavimą nuo 350 Eur iki 300 Eur. Teismui buvo pateiktas 2021-12-07 pakvitavimas, iš kurio matyti, kad V. L. atlygino nukentėjusiam R. K. atlygino 300 eurų turtinę žalą, t. y. visą turtinę žalą. Todėl procesas, pradėtas pagal nukentėjusiojo R. K. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo, nutraukiamas.

Nukentėjusysis R. K. civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodė, kad kaltinamasis V. L. padarė nusikalstamą veiklą, dėl ko jis patyrė ir neturtinę žalą. Smūgių sudavimo metu ir po to patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus dėl pažeminimo, baimės jausmą dėl savo gyvybės, nes V. L. su savimi turėjo peilį, kuriuo galėjo padaryti su gyvybe nesiderinančius sužalojimus, jo žmogiškasis orumas buvo nuvertintas, patyrė stresą. Mano, kad jo patirta neturtinė žala siekia 3 000 eurų. Užpuolimas pasireiškė labai žeminančiu elgesiu, lydimas daugybės grasinimų ir įžeidinėjimų. Peilio panaudojimas girto žmogaus sukėlė tikrai didelių išgyvenimų tiek jam, tiek ir šalia buvusiai V. J., kuri labai išsigando dėl jo gyvybės ir kurią jis dar iki šiol turi raminti, nes dėl išgąsčio ji pasidarė labai dirgli ir išsigandusi, sako, kad nemalonu išeiti į kiemą, jaučia pažeminimą ir pastovią baimę, įtampą. Po įvykio, buvo labai nemalonu ir žeminančiai skambinti darbdaviui bei aiškinti, kad į naktinę pamainą negali atvykti dirbti ir kad reikia iš namų iškviesti kitą darbuotoją, nes jį sumušė kaimynas. Dėl šių įvykių jautėsi labai nejaukiai ir nepatogiai. Jam dar nėra baigtas gydymas, jaučia sumušimo sukeltus skausmus, dėl sužaloto veido ilgą laiką net nenorėjo išeiti iš namų, nes juto pažeminimą, o jo žmona V. J. viena bijojo vaikščioti po kiemą. Dėl šio nusikaltimo sutriko jų kasdienė veikla, nusistovėjęs gyvenimo ritmas. Jis tapo dirglus, piktas, nes negali užmigti naktimis, vis iškyla muštynių vaizdiniai ir baimė, kad viskas galėjo pasibaigti dar blogiau.

Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis R. K. paaiškino ir teisme, t. y., kad dėl įvykio buvo apkalbėtas darbe, jautėsi nemaloniai. Taip pat jautėsi pažemintas ir tarp giminių. Fizinį skausmą jautė apie mėnesį laiko, sužalojimai matėsi apie tris savaites. Dabar yra pasekmės: skauda sprandą, nugara ir kojos reaguoja, ypač keičiantis orui. Jaučia baimę. Dėl įvykio teko 5-6 kartu vykti į policijos komisariatą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. K. prašomą priteisti neturtinę žalą sumažino iki 2 000 eurų sumos.

Kaltinamasis V. L. pripažino, jog dėl jo tyčinių veiksmų nukentėjusysis R. K. patyrė neturtinę žalą, tačiau su prašoma priteisti neturtinės žalos suma – 2 000 eurų nesutiko. Paaiškino, jog jam ji yra per didelė, pats nedirba, per mėnesį gauna apie (duomenys neskelbtini) eurų pajamų, dėl turimų sveikatos sutrikimų turi 40 procentų darbingumą, nuolatos vartoja įvairius vaistus, kurių jam nekompensuoja.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, R. K. dėl kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, nepatogumai, jis buvo sužalotas, patyrė fizinį skausmą ir kt., todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018 ir kt.).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas, pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu atkreiptinas dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010, 2020 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-1075/2020 ir kt.).

Teismas tai pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus LR K 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Į tokias sumas orientuojamasi ir sprendžiant bylas apeliacine tvarka (apeliacinės bylos Nr. 1A-148-498/2017, 1A-147-651/2017, 1A-381-594/2017, 1A-27-606/2017, 1A-583-843/2017, 1A-550-290/2017 ir kt.). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

Apklausos teisme metu nukentėjusysis R. K. akcentavo patiriamus sprando, nugaros ir kojų skausmus. Civiliniame ieškinyje nurodė, jog nugarą ir sprandą susitrenkė griūdamas nusikalstamos veikos padarymo metu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos dvi specialistų išvados dėl R. K. padarytų sužalojimų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 618/2021(04) nurodyta, kad R. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke; odos nubrozdinimai veide. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2021-05-11 R. K. nustatytas blauzdos sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais simptomais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. R. K. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas griuvimui vienkartinai atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Konkrečios griuviminės traumos aplinkybės tyrimui nepateiktos (1 t., b. l. 58-59). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 843/2021(04), nurodyta, kad R. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke; odos nubrozdinimai veide. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2021-05-11 R. K. nustatytas blauzdos sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais simptomais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2021-05-11 ir VšĮ Radviliškio PSPC 2021-05-25 R. K. nustatytas kaklo paviršiaus sužalojimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais simptomais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais (1 t., b. l. 67-68). Taigi, iš bylos duomenų akivaizdu, kad R. K. įvykio metu buvo padaryti sužalojimai - poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai veide. Sutiktina, kad dėl tyčinių V. L. veiksmų R. K. neabejotinai patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinio pobūdžio išgyvenimus (anot nukentėjusiojo, jis iki šiol jaučia psichologinį stresą, įtampą, baimę, dėl sutrikusios sveikatos ir sužalojimų jis negalėjo kurį laiką dirbti visą laiką ir t. t.), tačiau pažymėtina, kad R. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, sveikata buvo sutrikdyta tik nežymiai, jo gydymo paslaugų kaina nebuvo didelė (57,18 Eur), nėra duomenų, kad po šio įvykio R. K. dėl patirtų sužalojimų būtų kokių nors liekamųjų reiškinių, todėl konstatuotina, kad nukentėjusysis nepatyrė itin sunkių išgyvenimų, jam nebuvo reikalingas ilgalaikis stacionarinis gydymas, gyvenimo kokybė reikšmingai nepablogėjo. Visgi V. L. atlikti veiksmai, teismo vertinimu, buvo gana pavojingi: buvo suduoti daugybiniai smūgiai į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvos sritį. Nukentėjusiojo atžvilgiu buvo smurtaujama kito asmens akivaizdoje. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad V. L. yra nedirbantis, turintis neįgalumą, jam nustatytas (duomenys neskelbtini), jo teigimu, mėnesinės pajamos siekia (duomenys neskelbtini) eurus ((duomenys neskelbtini) pašalpa). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nukentėjusiojo R. K. ir kaltinamojo V. L. santykiai yra konfliktiški – konfliktai tęsiasi jau ilgą laiką, namo gyventojai, tarp jų ir V. L., piktinasi R. K., kuris į namą adresu (duomenys neskelbtini), atsikraustė maždaug prieš tris metus, elgesiu. Dėl savo netinkamo elgesio 2021-05-11 V. L. apgailestavo, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo R. K.. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2021 metų IV ketvirtyje, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo R. K. neturtinė žala bus atlyginta, priteisiant iš kaltinamojo V. L. R. K. naudai 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pastebėtina, kad ir kiti Lietuvos Respublikos teismai, vertindami nukentėjusiems padarytą neturtinę žalą dėl tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo, nustato iš esmės panašų neturtinės žalos dydį. Išskirtinių aplinkybių, dėl ko teismas turėtų didinti priteistinos neturtinės žalos dydį, nenustatyta. Juolab, kad nebuvo nustatyta ir tai, kad V. L. kilusio konflikto metu atliko tam tikrus tyčinius veiksmus su peiliu, kas buvo akcentuojama ir 2021-10-05 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 5-11).

Iš 2021-12-07 pakvitavimo matyti, kad V. L. atlygino nukentėjusiajam R. K. patirtas 250 Eur proceso išlaidas, todėl nukentėjusiojo R. K. prašymas dėl patirtų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmestinas.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 57,18 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam R. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 86-89). Teismui pateikti dokumentai (1 t., b. l. 97-98, 101) patvirtina, kad ligonių kasai žala yra visiškai atlyginta, todėl pradėtas procesas dėl ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė 524,16 Eur civilinį ieškinį dėl apdraustajam R. K. išmokėtos ligos išmokos (1 t., b. l. 104-105). Teismui pateikti dokumentai (b. l. 121-122, 125) patvirtina, kad žala yra visiškai atlyginta, todėl pradėtas procesas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2021-10-28 nutarimu (2 t., b. l. 165-167) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas – 3 350 Eur, esančias banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant V. L. disponuoti iki 642,00 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje. Atsižvelgiant į jau atlygintų ieškinių sumas, taip pat nukentėjusiajam R. K. priteistos neturtinės žalos dydį, keistinas laikino nuosavybės teisės apribojimo dydis, jį sumažinant nuo 3 350 Eur iki 600 Eur, nekeičiant kitų prokurorės nutarime nurodytų sąlygų. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytinas iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. K., žalą atlyginus – panaikintinas.

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- dvi kompaktinės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, esančios vokuose prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - paliktinos prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

V. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą V. L. atžvilgiu nutraukti.

V. L. perduoti R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

V. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Procesą, pradėtą pagal nukentėjusiojo R. K. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo, nutraukti.

Nukentėjusiojo R. K. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš V. L. priteisti nukentėjusiajam R. K. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Atmesti nukentėjusiojo R. K. prašymą dėl patirtų 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Procesą, pradėtą pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 57,18 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, nutraukti.

Procesą, pradėtą pagal civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikštą civilinį ieškinį dėl apdraustajam R. K. išmokėtos 524,16 Eur ligos išmokos, nutraukti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. L. į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas – 3 350 Eur, esančias banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sumažinti iki 600 Eur sumos, nekeičiant kitų prokurorės nutarime nurodytų sąlygų, ir palikti galioti iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. K., žalą atlyginus – panaikinti.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- dvi kompaktines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, esančias vokuose prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Išaiškinti V. L., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui R. J., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas