Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiosios nepilnametės A. P. įstatyminei atstovei S. P., atstovui advokatui Modestui Švažui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbo pagal individualios veiklos liudijimą statybos ir inovacijos srityje, gyvenamoji vieta iki suėmimo – (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 12 kartų, teistumas neišnykęs:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme su 1/8 turto konfiskavimu. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme su ¼ turto konfiskavimu;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme su ¼ turto konfiskavimu. LR 2000 m. balandžio 11 d. įstatymu „Dėl amnestijos akto“ laisvės atėmimo bausmė sumažinta trečdaliu ir nustatyta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su ¼ turto konfiskavimu;

4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK180 straipsnio 1 dalį 80 parų arešto;

5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

6) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

7) Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 238 straipsnio 1 dalį 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, nustatyta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

8) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį 2 metų 4 mėnesių laivės atėmimo bausme;

9) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 180 straipsnio 2 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, galutine 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu skirtos bausmės neatlikta dalimi ir nustatyta galutinė bausmė – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

12) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, profesinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas vieną kartą,

1) 2024 m. kovo 7 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 148¹ straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta laisvės apribojimo bausmė 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per bausmės atlikimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja O. G., jos šeimos nariais ir jos aplinkos asmenimis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

1. E. M. ir E. U. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, o būtent, kad jis 2022-12-26, apie 00.58 val., viešoje vietoje – prie pastato, esančio adresu(duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, matant pašaliniams asmenims, E. M. dėl menkavertės priežasties tyčia sudavus nukentėjusiajam Š. P. vieną smūgį į galvos sritį ir nuo smūgio nugriuvus ant žemės, abu kartu toliau tyčia mušė Š. P. kojomis suduodami jam ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias kūno vietas ir galvą, tuo veikdamas kartu padarė nukentėjusiajam Š. P. muštinę žaizdą dešiniame antakyje, odos nubrozdinimus dešinio antakio-kaktos srityje, dešinio smilkinio-ausies kaušelio srityje, kaktos kairėje, kairio smilkinio srityje, dešiniame žaste, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies vokų-paakio srityje, dešinės ausies kaušelyje, kairio smilkinio-paausio-užausio-kaklo srityje, krūtinės priekiniame paviršiuje, krūtinės kairėje, kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje, kairėje plaštakoje, nosikaulių lūžį, galvos smegenų sumušimą abiejose kaktinėse skiltyse, abiejose momeninėse skiltyse, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje momeninėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kas pagal specialisto išvadą visumoje kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, tuo tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Š. P. sveikatą.

2. E. U. suklastojo tikrą dokumentą, laikė bei realizavo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, o būtent: 2021-04-01 apie 14.30 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, parduodamas A. S. automobilį „Mercedes-Benz A140“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo–pardavimo 2021-04-01 sutartyje, surašydamas ją dviem egzemplioriais, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis – eilutėje „Pardavėjas“ įrašė, kad automobilio pardavėja yra R. M. ir nurodė jos asmens kodą, eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ įrašė „R. M.“ ir pasirašė už ją, eilutėje „Transporto priemonės kaina“ nurodė, kad automobilio kaina yra 200,00 Eur, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vieną žinomai suklastotos tikros sutarties egzempliorių sandorio metu realizavo – perdavė A. S., o kitą sutarties egzempliorių laikė su savimi, šiame sutarties egzemplioriuje ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje eilutėje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ padaręs rankraštinį įrašą „parduodu be garantijų, už trūkumus neatsakau“, kol 2021-04-06 10.30 val. (duomenys neskelbtini) pareikalavus pateikė policijos pareigūnams.

II. Įrodymai

3. Kaltinamasis E. M. teisme kaltas prisipažino iš dalies ir parodė, kad pripažįstą vieną smūgį, kurį sudavė ranka nukentėjusiajam Š. P.. 2022 m. gruodžio 25 d. su sugyventine nuvyko į barą (duomenys neskelbtini), kur prisijungė prie pažįstamų kompanijos, tarp kurių buvo E. U.. Jo anksčiau nepažinojo. Ėjo parūkyti, kartu ėjo ir E. U.. Nusprendė parūkyti lauke, nes rūkomajame buvo daug žmonių. E. U. sakė apie kažkokią situaciją, bet jis nekreipė dėmesio ir nebuvo suinteresuotas kištis į konfliktus. Lauke rūkydamas ėjo link aikštelės, kai nukentėjusysis Š. P. eidamas pro šalį jam kažką pasakė ir tada kilo konfliktas. Tada abu su E. U. nuėjo prie nukentėjusiojo. Š. P. stovėjo prie taksi automobilio nugara į juos, priėjęs pastukseno per petį, o jam atsisukus smūgiavo į veido sritį. Smūgiavo su kaire ranka, pataikė kažkur į žandikaulio sritį. Po smūgio jis nukrito. Nukentėjusiajam nukritus jis veiksmų netęsė, nes jam bekrentant jau buvo girdėti knarkimas. Pripažįsta, kad nuo jo smūgio galėjo ištikti nustatyta galvos trauma. Po smūgio suprato, kad nukentėjusysis nesąmoningas, todėl nebuvo tikslo jo spardyti. Nukentėjusysis nukrito šonu, tada E. U. nukentėjusiajam kojomis smūgiavo keletą kartų. Nepamena, kiek kartų E. U. spyrė, bet negalėjo būti 11 smūgių. Jis spyrė ne daugiau trijų kartų. Kai E. U. smūgiavo kojomis, stovėjo jam už nugaros. Po smūgių paėmė E. U. už rankos ir nutraukė muštynes. Nesutinka su E. U. parodymais, kad jis taip pat spyrė nukentėjusiajam. Kai E. U. pradėjo smūgiuoti, suprato, kad tarp jų yra kažkoks konfliktas. Nukentėjusysis nekėlė pavojaus, smūgį suduodamas pasielgė kvailai. Nežino, kodėl nukentėjusiojo kraujo yra ant jo batų ir kelnių, galbūt jam krentant po smūgio užtiško. Pasakymas, kad jam buvo pasiūlyta 100 Eur, netikslus. E. U. teisingai sako, kad jis prisidėjo prie bendro stalo. E. U. sakė, kad prisidės prie vaišių ir padavė jam 100 Eur. Paėmęs pinigus iš karto nuėjo papildyti stalo. E. U. nesiūlė aiškintis santykių už pinigus. Įvykio metu mūvėjo žiedą su akute ant dešinės rankos. Nori pabrėžti, kad nebuvo laiko spardyti nukentėjusįjį. Vaizdo kameros užfiksavo, kad jie iš baro išėjo 00.49 val., o grįžo 00.52 val. Viskas įvyko per 3 minutes nuo išėjimo iki grįžimo. Nukentėjusysis sužalojimus galėjo patirti tik dėl jų veiksmų. Reikėtų remtis jo parodymais, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu antrą kartą, pirminiai parodymai buvo paimti jam būnant neblaiviam. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį visiškai pripažįsta. Nukentėjusiojo ir jo dukters pareikštus ieškinius dėl turtinės žalos pripažįsta. Neturtinę žalą pripažįsta, bet sumos per didelės ir jų neišmokės, todėl dėl neturtinės žalos palieka spręsti teismui. Pripažįsta, kad dėl jo smūgio nukentėjusiajam galėjo būti padarytas nustatytas sužalojimas. Tą dieną buvo išgėręs apie 2 litrus brendžio penkiese, bare (duomenys neskelbtini) iki įvykio alkoholio nevartojo. Buvo blaivus, girtumas turėjo įtakos jo suduotam smūgiui. Gailisi dėl savo poelgio ir labai gaila nukentėjusiojo. Labai nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiojo, kad dėl jų kaltės taip pasunkėjo gyvenimas.

4. Kaltinamasis E. U. teisme kaltas prisipažino ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 26 d. naktį konfliktas su nukentėjusiuoju Š. P. įvyko dėl O. G.. 2022 m. lapkričio 2 d. susitiko su O. G., ją žinojo iš senų laikų. Pažiūrėjus jos socialinių tinklų paskyras, nematė, kad ji turėtų draugą ar vyrą. Jai į darbą nusiuntė gėlių, pradėjo susitikinėti. Nežinojo, kad ji turi sugyventinį. Susitikinėjo kavinėse, restoranuose, viešose vietose vaikščiodavo susikibę už rankų. 2022 m. gruodžio pradžioje norėjo susitikti, nuvykęs per langą jos namuose pamatė vyrą. Kitą dieną vėl nuvyko pažiūrėti ir vėl pamatė vyrą jos namuose. Po to O. G. pradėjo atsiprašinėti ir paaiškino, kad jos ir sugyventinio santykiai blogi, seniai norėjo jį išvaryti iš namų. Ji pasakė, kad Š. prašė atiduoti 10 000 Eur už remontus ir tada jis išeis. Kiek žino, jis padarė remontus jos bute, supirko buitinę techniką, nupirko automobilį. 2022 m. gruodžio viduryje socialiniuose tinkluose pamatė kalėdinę fotosesiją, kurioje ji buvo užfiksuota su Š., todėl nusprendė paskambinti jam ir išsiaiškinti. Jie skambino vienas kitam, tačiau nei vienas, nei kitas neatsiliepė. 2022 m. gruodžio 25 d. šventė Kalėdas pas mamą K. Apie 23 val. jam paskambino Š. ir pasakė, kad atvažiuotų išsiaiškinti, kieno bus O. G.. Tą vakarą buvo išgėręs, atvažiavo iš K., į barą (duomenys neskelbtini), kuris yra adresu: (duomenys neskelbtini). Į barą atvyko apie 23.30 val. Ten prisijungė prie pažįstamų, kurie jau buvo bare. Konfliktas įvyko lauke. Viduje su nukentėjusiuoju nekalbėjo, jį matė bare. Lauke atsirado apie 01.00 val. nakties. Į lauką išėjo su E. M., kurio paprašė pagalbos, jei jos reikėtų. E. M. tą vakarą matė pirmą kartą, jis buvo kompanijoje. Pirmas iš baro išėjo Š., o jie ėjo paskui pasikalbėti. Jis su E. M. išėjo paskui Š.. Nukentėjusysis nuėjo link taksi automobilių į M. gatvę. Priėjus prie Š. pasakė, kad nori pasikalbėti. Bare buvo didelis triukšmas, todėl norėjo lauke pasikalbėti. Tada prasidėjo keiksmažodžiai ir konfliktas. Smūgius sudavė abu su E. M.. Nukentėjusysis jiems smūgių nesudavė. Pirmą smūgį nukentėjusiajam iš rankos sudavė E. M., pataikė į veido sritį. Po smūgio nukentėjusysis nuvirto ant žemės prie automobilių, gulėjo ant nugaros. Po to jis su koja spyrė nukentėjusiajam. Iš jo pusės buvo ne vienas smūgis. Abu su E. M. spyrė iš kojų nukentėjusiajam. E. M. spyrė 5 smūgius. Pripažįsta, kad abu galėjo suduoti 11 smūgių. Nukentėjusysis nesipriešino smūgiams. Nukentėjusiajam buvo spiriama, kaip spiriant kamuolį, ne trypiant. Po smūgių nukentėjusiajam bėgo kraujas iš nosies. Išgirdus knarkimą išsigando ir nutraukė spardymą. Suprato, kad nukentėjusysis prarado sąmonę, kai išgirdo knarkimo garsą. Smūgius nutraukė patys. Jų veiksmai prieš nukentėjusįjį galėjo vykti 3–4 minutes. Taksi vairuotojų buvo, bet jie nesikišo. Po konflikto į barą (duomenys neskelbtini) abu grįžo kartu. Neįsivaizduoja, kodėl grįždami sukirto rankomis. Nukentėjusįjį paliko gulintį. Jam pagalbos nesuteikė, nes pats išsigando. E. M. pinigų nedavė už tai, kad jam padėtų. Pinigais bare prisidėjo susimokant už stalą, nes ant stalo buvo užkandžių, alkoholio. Prieš einant bendrauti su nukentėjusiuoju nebuvo kalbos apie atlygį E. M. už pagalbą. Nukentėjusysis buvo išgėręs, jis taip pat buvo neblaivus ir apsvaigęs. Per visą tą dieną buvo išgėręs apie 2 litrus viskio, iki įvykio bare išgėrė 3 kokteilius su alkoholiu. Girtumas turėjo įtakos tam, kad tą vakarą padarė nusikaltimą. Savo elgesį vertina blogai, gailisi. Šiuo metu vykdo individualią veiklą ir dirba pas ūkininką. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta. Dėl nukentėjusiosios A. P. civilinio ieškinio palieka spręsti teismui. Dėl nukentėjusiojo Š. P. neturtinės žalos dydžio taip pat palieka spręsti teismui. Byloje dėl dokumentų klastojimo veiką pripažino. Pripažįsta veiką dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimo. Nieko nenori papildyti prie parodymų, kurie buvo duoti anksčiau bylą nagrinėjant teisme.

5. Nukentėjusysis Š. P. teisme parodė, kad iki jo sumušimo dienos nieko nepamena, nes po įvykio sutriko atmintis. Iki įvykio būdavo, kad užtikdavo sugyventinės telefone žinučių. Su E. U. kontaktavo telefonu, nes rasdavo jo žinučių sugyventinės telefone. Su E. U. telefonu kontaktavo apie mėnesį. Neprisimena, ką E. U. aiškino apie jo ir O. G. santykius. Su O. G. apie E. U. visai nekalbėjo. Jam nebuvo tekę susitikti su E. U., o E. M. iš viso nepažinojo. Iš buvusios draugės O. G. sužinojo, kad jį sumušė E. U., kuris buvo jos pažįstamas. Sugyventinė pasakojo, kad buvo jam kliūtis. Nepamena nieko, kaip vyko įvykis. Iš kalbų žino, kad tą dieną lankėsi pas tėvus. Ligoninėje atsibudo praėjus pusantro mėnesio po įvykio. Po ligoninės vyko į sanatoriją. Iki įvykio gyveno su sugyventine, kuri po įvykio jį paliko. Išėjęs iš ligoninės grįžo pas tėvus, o iki to gyveno A. gatvėje su sugyventine. Dirbo pagal individualią veiklą, darydavo laiptus, uždirbdavo apie 1000 Eur per mėnesį. Šiuo metu sunku mąstyti, bijo pradėti gyventi vienas ir dirbti. Šiuo metu jo fizinė sveikata prasta, negali ilgai stovėti, nes skauda kojas ir pradeda suktis galva. Prieš tai dirbdavo, žaisdavo krepšinį ir vairuodavo automobilį, dabar to daryti negali. Vaistus vartoja nuolatos. Mano, kad negalėtų gyventi savarankiškai, nes reikia maistą ruošti, eiti į parduotuvę, o pats to nepadaro. Iki įvykio viską pasidarydavo pats. Šiuo metu gauna iš valstybės neįgalumą, darbingas 40 procentų. Netvarko dokumentų dėl slaugos, nes jo tėvai pensininkai. Jam nustatė neįgalumą. Po šio įvykio su dukra bendrauja tik telefonu. Jai buvo šokas ir negali pasakyti, kokia šiuo metu yra jos būsena. Dukrai buvo priteisti alimentai, ji buvo apiperkama, nauji batai, stovyklos, baseinai. Jis apmokėdavo už jos veiklas, apipirkdavo ir mokėdavo alimentus. Be alimentų mokėjimo dukrą remdavo papildomai savo noru. Susitikdavo kartą ar du per mėnesį. Vaikas buvo traumuotas dėl šio jo sužalojimo. Įvykio metu buvo sugadinti rūbai, jų vertė nurodyta ieškinyje. Prašo iš kaltinamųjų priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Proceso eigoje nesutinka priimti dalies žalos atlyginimo, kai baigsis teismai, kaltinamieji galės atlyginti patirtą žalą.

6. Nukentėjusioji įstatyminė atstovė S. P. teisme parodė, kad nukentėjusysis Š. P. – jos buvęs vyras. Susituokę kartu gyveno 2012–2017 metais. Turi dukrą A. P.. Dukra A. per Kalėdas buvo su tėčiu ir seneliais. Tėtis po šventės išvažiavo, o dukra liko pas senelius miegoti. Dukra sužinojo, nes pas senelius atvyko O. G., kuri pranešė apie įvykį ir vaikas viską girdėjo. Po savaitės dukra pasakė, kad tėtis ligoninėje guli komos būsenos. Po to, kai Š. P. buvo perkeltas iš intensyvios pagalbos skyriaus į palatą, su dukra važiavo jo lankyti. Dukra matė tėtį, gulintį su „pampersais“, pririštą prie lovos, neįgalų, todėl ji patyrė didžiulį stresą. Po to įvykio sutriko jų bendravimas, nes tėtis tapo neadekvatus. Tėčio ir dukters ryšys buvo labai stiprus, jie drauge leisdavo atostogas, savaitgalius, šventes. Š. P. teikdavo dukrai išlaikymą savo noru, jis ją pasiimdavo, apipirkdavo, aprūpindavo. Po įvykio nieko iš jo nebesulauki, jokio išlaikymo dukra negauna. Civilinį ieškinį sudaro vaiko išlaikymo suma už metus, nes tėtis negali padėti dukrai. Vaiko išlaikymui priteistas išmokas paskutinį kartą Š. P. pervedė per antstolį likus mėnesiui arba dviem iki įvykio. Turtinės žalos prašoma, nes dukra yra paauglė, kuriai visko reikia, perkami rūbai, telefonai, pramogos, ekskursijos. Anksčiau tėtis sumokėdavo už ekskursijas, pramogas, vasaros stovyklas, rūbus. Po Š. P. traumavimo nėra gavusi išmokų, kurios priteistos teismo sprendimu. Nuo Š. P. traumavimo tėtis dukrai davė 20 Eur ir močiutė davė 70 Eur. Mergaitė su tėčiu bijo bendrauti, nes jis kartais parašo neadekvačiai. Dukra nori bendrauti, bet vengia, nes tėtis rašo neadekvačias žinutes. Mergaitė jaučiasi blogai, nes nebėra to tėčio, kurį ji turėjo iki įvykio. Dukters elgesys mokykloje pasikeitė, tapo užsidariusi, pikta, irzli. Šiuo metu dirba, jos pajamos yra 1700 Eur. Turi taip pat 1 metų 3 mėnesių kūdikį, kurį reikia išlaikyti. Dukrai A. nebuvo teikiama psichologo pagalba, nes neturi tokių pajamų. Dukrai nepirko vaistų. Dukters mokymosi rezultatai pasikeitė į blogąją pusę, ji nebenorėjo lankyti sporto, dainavimo, šokių pamokų. 2020 m. birželio 1 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal jos pareiškimą dėl Š. P. vengimo išlaikyti dukrą. Tyrimas yra baigtas, susitarė draugiškai, kad dalį išlaikymo perves, o už kitą dalį pirks tai, ko reikia vaikui. Negali pasakyti, kokio dydžio skola buvo susikaupusi tuo metu. Vaiko išlaikymui buvo priteista po 160 Eur per mėnesį, tai 100 Eur pervesdavo, o 60 Eur sumokėdavo už darželį. Dabar po indeksacijos nukentėjusysis dukrai turėtų mokėti po 240 Eur per mėnesį. Iki įvykio jis pervesdavo kas mėnesį ar kas du mėnesius po 50 Eur. Jis viską dukrai pirkdavo ir už viską mokėdavo (ekskursijos, stovyklos, rūbai, batai, kuprinės). Šiuo metu yra tokia tvarka, kad reikia prisiteisti išlaikymą, nes kitu atveju neįmanoma gauti jokios paramos iš valstybės.

7. Liudytoja O. G. teisme parodė, kad nukentėjusysis Š. P. buvęs jos sugyventinis, kartu gyveno 5 metus. Įvykis įvyko 2022 metais, per Kalėdas. Tą dieną buvo pas Š. tėvus, jis buvo pasiėmęs savo dukrą, šventė Kalėdas. Š. tą dieną grįžo visiškai girtas ir užmigo. Atsikėlęs sugalvojo, kad jam reikia važiuoti į barą (duomenys neskelbtini). Mėgino jį atkalbėti, bet jis išvažiavo. Išvažiavęs kelis kartus skambino, rašė ir kvietė atvažiuoti. Vėliau skambino ir pasakė, kad skambinėjosi su tuo žmogumi, kuris pasiūlė susitikti, atvažiuoti į barą (duomenys neskelbtini), kad išsiaiškintų santykius. Tas žmogus buvo E. U.. Š. pats E. U. pasisakė, kad yra bare (duomenys neskelbtini). Tada paskambino ir rašinėjo E. U., jis sakė, kad važiuoja į barą (duomenys neskelbtini) ir sumuš Š.. Jam pasakė, kad nedarytų nesąmonių ir nekeltų problemų, bet jis neklausė ir visą laiką sėdėdamas bare (duomenys neskelbtini) stebėjo Š.. Bandė įkalbėti Š., kad važiuotų namo, bet jis nesutiko. Maždaug po dvyliktos valandos nebegalėjo jam prisiskambinti. Vėliau atsiliepė darbuotoja iš priėmimo, kuri pasakė, kad Š. stipriai sumuštas. Nuvažiavo į priėmimą, o tuo metu Š. jungė prie aparatų, po to išvežė į reanimaciją. Tą patį vakarą nuvažiavo pas jo tėvus ir pasakė, kad jis yra sumuštas ir paguldytas į reanimaciją. Tą pačią naktį grįžusi iš tėvų paskambino E. U. ir paklausė, ką jis padarė. Jis pasakė, kad jei jį išduos, jis pasakys, kad ji užsakė sumušimą ir pateks į kalėjimą. 2022 m. lapkričio pradžioje su E. U. prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ prasilenkė lipdami laiptais. E. U. ją žinojo iš anksčiau, nes gyveno K. Nuo tada jis pradėjo rašyti per ,,Facebook“. Rašinėjo kelias savaites, atsiuntė į darbą gėlių, pradėjo rodyti simpatiškus jausmus. Po kiek laiko pastebėjo, kad būdamas išgėręs jis rašo piktas žinutes, todėl pradėjo rašyti, kad negali su juo susitikti. Jis žinojo, kokiame rajone gyvena, pradėjo ją sekti. Jis per langus pamatė Š. P.. Taip E. U. susirado Š. per ,,Facebook“ paskyrą, kurioje buvo nurodytas jo kontaktinis telefonas, el. paštas, pradėjo skambinėti. Su Š. nekalbėjo apie E. U.. Jis nežinojo, kad jam E. skambinėja dėl jos, nes galvojo, kad jam skambina jo buvusios draugės vyras ar draugas. Bendravimas tarp E. U. ir Š. prasidėjo nuo gruodžio 18 dienos. E. U. grasino, kad išduos Š. apie jų susirašinėjimą ir bendravimą. E. U. pasakė, kad Š. gaus į galvą ir žinos, už ką gavo. Š. to nepasakė, nes nesitikėjo, kad jis galėtų taip pasielgti. Pirminės apklausos metu nenurodė šių aplinkybių, nes E. U. iki pat liepos mėnesio grasino. E. U. teigia, kad yra ją įsimylėjęs jau 10 metų. Jis teigia, kad Š. P. sumušė, nes ji pati niekada nebūtų su juo išsiskyrusi. Priėmė E. U. dovanas, nes nematė nieko blogo. Socialiniuose tinkluose turėjo savo paskyras. Savo ,,Instagram“ paskyroje turėjo E. U. kaip draugą. ,,Facebook“ paskyroje taip pat turėjo jį kaip draugą. Iki įvykio su sugyventiniu gyveno taip, kad abu galėjo turėti kitų santykių. Tokio atviro susitarimo nebuvo, bet jis turėjo draugių ir ji turėjo draugų. Po įvykio ligoninėje atidavė Š. telefoną, piniginę, džinsus, batus. Jo telefone nematė žinučių, buvo tik skambučių, kuriuos E. U. liepė ištrinti, ištrynė, nes jis grasino. Su Š. daug kartų skyrėsi, bet niekada neišsiskirdavo ir susitaikydavo. Tarp jos ir E. U. nesimezgė joks artimesnis ryšys. Š. nemokėjo alimentų nė vienam vaikui. S. P. buvo padavusi pareiškimą policijai dėl piktybiško alimentų nemokėjimo. Po to alimentų jis ir toliau nemokėjo. Ji pati skambindavo antstoliams ir mokėdavo antstoliams minimalią sumą, kad nesikabinėtų prie Š. P.. Š. su A. šiek tiek bendravo, pasiimdavo kartais ją kartu. Ji nupirkdavo A. dovanų. Alimentus mokėdavo, bet Š. pinigus atiduodavo. Š. visada dirbo. Pajamos priklausydavo nuo to, ar jis gerdavo. Jei jis negerdavo, tai per dvi savaites užsidirbdavo 2000–3000 tūkstančius eurų, tada kokias 2–3 savaites gerdavo ir taip viskas sukosi ratu. Iki to įvykio Š. neturėjo sveikatos problemų.

8. Liudytojas M. D. teisme parodė, kad 2022-12-26 dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad tą naktį nukentėjusysis buvo stipriai padauginęs, todėl palydėjo iš baro jį laiptais į viršų. Jau buvo naktis, laiko neprisimena. Nukentėjusysis buvo su raudona striuke. Parodė jam, kur eiti, kad taksi yra M. gatvėje. Tuo metu nepastebėjo, kad kažkas būtų išėję paskui nukentėjusįjį. Vėliau iš filmuotos medžiagos pastebėjo, kad paskui jį išėjo du vyrai. Jie nuėjo ten, kur ėjo nukentėjusysis. Tie vyrai ten buvo keletą minučių ir grįžo, o paskui jie šventė visą vakarą. Juos atsimena, nes davė jų kompanijai didesnį stalą. Šie asmenys yra posėdžių salėje (liudytojas parodo kaltinamuosius, kaltinamieji pasako savo vardus ir pavardes). Filmuotoje medžiagoje matyti abu kaltinamieji. Tą vakarą bare buvo abu kaltinamieji. Grįždamas, kai palydėjo nukentėjusįjį, susitiko B. Š. ir persimetė su juo keliais žodžiais. Pasakė jam, kad palydėjo prigėrusį asmenį. Minėtą vakarą į barą nebuvo atėję policijos pareigūnai. Po kelių dienų paskambino tyrėja, kuri paaiškino apie įvykį. Nukentėjusiajam prie rūbinės iškrito piniginė, suprato, kad jis labai girtas, sunkiai orientavosi, todėl nusprendė jį palydėti laiptais į viršų.

9. Liudytojas B. Š. teisme parodė, kad 2023 m. gruodžio 25 d. 22 val. buvo naktiniame klube (duomenys neskelbtini). Atsimena neblaivų asmenį, jis įstrigo, nes buvo tikrai labai neblaivus. Kada jis atėjo į klubą, nepastabėjo. Tas žmogus nebuvo piktybinis, jis buvo padauginęs alkoholio. Lipo laiptais pažiūrėti, kaip jam sekasi išeiti. Tada sutiko baro administratorių, kuris pasakė palydėjęs vyruką su raudona striuke į viršų. Išėjęs per duris pamatė, kad tas žmogus sukosi į M. gatvę. Tuo metu, kai stovėjo, prabėgo E. U.. Su E. U. prasilenkė viršuje prie išėjimo į lauką, prie laukinių durų. Tuo metu lauke dar buvo 2 asmenys. E. U. anksčiau buvo matęs klube kaip klientą, bet jokių incidentų nebuvo. Po to grįžo į salę. Nepamena, ar E. U. grįžo į klubą. Kaltinamojo E. M. neatsimena. Nepastebėjo, kad tą vakarą E. U. būtų konfliktavęs su kitais asmenimis.

10. Liudytojas M. U. teisme parodė, kad 2022 m. gruodžio 26 d. dirbo (duomenys neskelbtini) vyresniuoju specialistu. Per Kalėdas, nakties metu, po dvyliktos valandos gavo iškvietimą, kad prie baro (duomenys neskelbtini) sumuštas asmuo. Atvykę į įvykio vietą prie taksi automobilio pastebėjo gulintį asmenį su raudona striuke. Priėjus prie to asmens, jis nereagavo, po galva buvo pribėgę kraujo. Atvykę medikai asmenį išsivežė. Įvykio vietoje buvo taksi vairuotojas, kuris pasakė, kad prie jo automobilio prasidėjo muštynės ir jis iškvietė policiją. Taksi vairuotojas nenurodė, į kurią pusę pasišalino nukentėjusįjį sumušę asmenys, taip pat nenurodė, kaip jie buvo apsirengę. Galėjo nurodyti, kad muštynėse be nukentėjusiojo dalyvavo dar du asmenys. Taksi vairuotojai nesuteikė jokios naudingos informacijos. Nukentėjusysis visą laiką buvo be sąmonės. Neturėjo duomenų, kur tie asmenys nuėjo ir kaip atrodė, todėl nebuvo užėję į barą (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo fiksuojamas garsas ir vaizdas.

11. Liudytojas V. P. teisme parodė, kad 2022 m. gruodžio 26 d. naktį apie 00.30 val. dirbo taksi vairuotoju. Stovėjo M. g., toliau kairiame šone. Prie pirmo taksi nuo baro (duomenys neskelbtini) atėjo vyrukas su raudona striuke ir norėjo sėsti į taksi. Jis atrodė neblaivus. Paskui jį iš baro (duomenys neskelbtini) pusės atėjo du vyrukai, vienas iš jų buvo tamsiau apsirengęs su striuke, o kitas šviesiau apsirengęs be striukės. Vienas vyriškis buvo plika galva, o kitas tamsesnis. Šaligatvis buvo užtvertas ,,Stop“ juosta. Konfliktas buvo prie pirmos mašinos, ant šaligatvio, prie pat juostos. Vyriškis plika galva iš rankos trenkė vyriškiui su raudona striuke į žandikaulį. Po smūgio vyriškis nugriuvo ant žemės ir nesipriešino, suprato, kad jis prarado sąmonę. Nukentėjusiajam trenkė iš dešinės rankos į apatinį žandikaulį ir tada jis virto. Po to abu vyriškiai nukentėjusįjį spardė, trypė jo galvą. Jie abu spardė vyruką. Jis buvo už 10 metrų nuo tos mašinos, prie kurios vyko įvykis. Toje vietoje nedaug šviesos, bet apšvietimo yra nuo bulvaro. Tuo metu, kai viskas vyko, sėdėjo automobilyje. Jie spyrė visur, kur papuolė – į kūną ir galvą. Spyrė daug kartų, ne mažiau 10 kartų. Suspardę nukentėjusįjį nuėjo link baro (duomenys neskelbtini). Tada pirmas taksistas iškvietė policiją, greitąją. Kai tie vyrukai nuėjo, vyriškis su raudona striuke buvo be sąmonės. Jam reikalingi akiniai, įvykį matė be akinių. Matė viską, ką pasakojo. Nukentėjusysis krito priekyje pirmos mašinos, o vyrai praėjo pro tą juostą ir pradėjo jį spardyti. Trypė galvą, tai reiškia su koja iš viršaus į apačią trenkdami kojomis. Abu vyrai darė tokį veiksmą. Jis negirdėjo, kad nukentėjusysis būtų pasakęs ką nors tiems vyrams. Jei būtų jaunesnis, tai būtų juos sudrausminęs, bet dabar tokio amžiaus, kad bijojo dėl savo saugumo. Po įvykio buvo priėjęs prie gulinčio nukentėjusiojo, matė kraują jam iš galvos. Abu vyrai buvo aktyvūs, abu vienodai aktyviai atliko veiksmus, spardė nukentėjusįjį. Pagalvojo, kad tik nesveikos psichikos žmonės gali taip elgtis. Mušimas truko apie 5 minutes. Toje vietoje kitų asmenų nebuvo, atėję jie priėjo tiesiai prie to vyruko, kuris buvo su raudona striuke.

12. Liudytojo V. P. parodymų patikrinimo vietoje 2023-02-10 protokolas, kuriame užfiksuota, kad jis nurodė vietą A. M. (duomenys neskelbtini), kur, jo teigimu, įvyko įvykis, apie kurį yra davęs parodymus. V. P. parodė jo ir kitų taksi automobilių stovėjimo vietas, paskui pusę, iš kurios atėjo nukentėjusysis, ir vietą, kurioje nukentėjusysis sustojo. Taip pat ranka parodo ir paaiškina, kad ties medžiais buvo užrišta STOP juosta, kur du asmenys, kurie atėjo paskui nukentėjusįjį, stovėjo ant šaligatvio, ir paaiškina, kad stambesnis ir žemesnis vyras stovėjo dešiniau žiūrint nuo nukentėjusiojo, o vyras plika galva, aukštesnis, stovėjo kairiau nuo nukentėjusiojo. Liudytojas V. P. paaiškina, kad tas įtariamasis, kuris buvo plika galva ir smulkesnis, priėjo prie nukentėjusiojo ir dešinės rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam į kairę veido pusę, ties žandikauliu, manekeno pagalba parodo vietą, kurioje tai įvyko ir paaiškina, kad nukentėjusysis iš karto po smūgio griuvo pro automobilio priekį ant žemės. V. P. manekeno pagalba parodo vietą, kurioje nukentėjusysis gulėjo ir parodė įtariamųjų išsidėstymą prie jau gulinčio nukentėjusiojo. Liudytojas koja atlikdamas judesius (spiria į manekeną) parodė, kaip abu įtariamieji spardė nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas, ypatingai į galvą. Nurodo, kad abu vyrai įspyrė nukentėjusiajam bendrai ne mažiau kaip 15 smūgių. Taip pat paaiškina, kad nukentėjusiajam buvo trypiama galva koja ir iš viršaus, koja parodo judesį, kokį jis matė. V. P. paaiškina, kad du vyrai, kurie sumušė nukentėjusįjį, išėjo ta pačia kryptimi, iš kur atėjo, ir parodo ranka į bulvaro pusę, link klubo (duomenys neskelbtini) (t. 2., b. l. 70–87).

13. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo M. S., kuris yra miręs, duoti parodymai (t. 2, b. l. 31–33, 34–37, 40–59). 2022-12-28 liudytojas M. S. parodė, kad 2022-12-26 naktį apie 00.40 val. dirbo individualiai taksi vairuotoju su savo automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. T19963, sidabrinės spalvos. Tuo metu stovėjo M. gatvės gale, automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilis buvo pastatytas galu į (duomenys neskelbtini). Laukė taksi klientų. Tuo metu nuo bulvaro, galimai iš baro (duomenys neskelbtini), pro automobilio kairę pusę praėjo apie 30–40 metų vyriškis, kuris buvo apsirengęs raudonos spalvos pūkinę striukę, galėjo būti su džinsinėmis kelnėmis. Vyriškis praėjo pro mašinos priekį ir ėjo link dešinės pusės keleivio durelių. Matėsi, kad vyriškis buvo labai girtas, judesiai buvo vangūs, ėjo sunkai ir labai lėtai. Paskui jį po kokios minutės atėjo du vyriškiai, jie atėjo taip pat nuo (duomenys neskelbtini) pusės, galimai iš baro (duomenys neskelbtini). Vyriškiai buvo du. Vienas vyriškis buvo apie 35–40 metų amžiaus, trumpai kirptų plaukų, galėjo būti skusta galva, ovalaus, pailgo veido. Buvo apsirengęs šviesiais rūbais, buvo be striukės, todėl sprendžia, kad galėjo ateiti visai ne iš toli. Tas vyriškis bendraudamas su tuo vyriškiu, kuris atėjo pirmas ir buvo su raudona striuke, vis gniaužė kumštį, ant dešinės rankos vieno iš pirštų matė auksinį žiedą. Jis jam buvo panašus į jo anksčiau sutiktą vyriškį vardu E., su juo turėjo konfliktą dėl pavežimo, jie buvo neatsiskaitę su juo. Ar tai būtent tas pats asmuo, teigti negali. Ar jį atpažintų, negali pasakyti. Antras vyriškis buvo žemesnis, stambaus kūno sudėjimo, „kresnas“, apie 35–40 metų amžiaus. Jis buvo apsirengęs tamsiu treningu ar megztiniu su kapišonu. Kapišoną buvo užsidėjęs ant galvos, jo veido nematė, nes dalis veido buvo uždengta kapišonu. Šie abu vyriškiai stovėdami ant šaligatvio pradėjo kviesti tą vyriškį, kuris atėjo pirmas, sakė: ateik čia, prieik ir panašiai. Mano, kad jie norėjo jį pasikviesti kiek toliau, kad jų niekas nematytų. Vyriškis su raudona striuke buvo atsirėmęs į jo mašiną nugara ir pas tuos vyriškius nėjo. Kiek girdėjo, tie vyriškiai, kurie buvo du, tam vyriškiui priekaištavo, kad jis juos įžeidė, kažką ne taip pasakė, bet konkrečių žodžių nelabai girdėjo, nes sėdėjo mašinos salone, automobilio langai buvo uždari. Bekalbant vyriškis, kuris buvo aukštesnis ir gniaužė kumščius, priėjo prie vyriškio raudona striuke ir sudavė kumščiu į galvą. Po pirmo smūgio vyriškis raudona striuke iškart nugriuvo tiesiai po jo mašinos kapotu, ir per kapotą jis jo nebematė. Tada tie du vyriškiai prišoko prie to gulinčio vyriškio ir pradėjo jį spardyti, kaip suprato, spardė ten, kur galėjo pataikyti, kur tiksliai nematė, nes užstojo mašinos kapotas. Galėjo spardyti kokias tris–keturias minutes, bent jau jam taip atrodė. Spardė įvairiais smūgiais, spyrė tiesiai, bandė minti, intensyviau spardė tas, kuris buvo mažesnis. Jis į konfliktą nesikišo, viską stebėjo iš automobilio vidaus. Po to abu vyriškiai nuėjo link (duomenys neskelbtini), išėję į (duomenys neskelbtini) pasuko link (duomenys neskelbtini) gatvės, kur nuėjo, tiksliai nematė. Jis išlipo iš mašinos pažiūrėti, kaip jaučiasi tas sumuštas vyriškis, jis gulėjo prieš jo automobilį ir nejudėjo. Tada jis paskambino į BPC. Po kurio laiko atvyko policijos darbuotojai, kiek vėliau – greitoji med. pagalba. Tų vyriškių, kurie sumušė kitą vyriškį, jis nebematė. Sumušimo metu aikštelėje buvo dar kiti taksi automobiliai, arti stovėjo taksi automobilis „Opel Zafira“, kurio taksi vairuotojas apie 70 metų amžiaus, jį vadina (duomenys neskelbtini), jis konfliktą turėjo matyti taip pat gerai kaip ir jis, nes stovėjo priekiu į sumušimo vietą. Buvo dar ir jo pažįstamas S. A., tel. (duomenys neskelbtini), bet ar jis matė konfliktą, nežino, galėjo būti, kad atvyko jau po sumušimo. 2023-02-06 liudytojas M. S. papildomai parodė, kad nurodė, jog jis tiksliai neatsimena tų asmenų, kurie sumušė nukentėjusįjį asmenį, aprangų, praeitoje apklausoje jis sakė, kad vienas iš asmenų, tas, kuris žemesnis, buvo su kapišonu, tačiau dabar gali pasakyti, kad nėra tikras, bet jam taip lyg atrodo. Mano, kad taksi vairuotojas „(duomenys neskelbtini)“ galėjo geriau įsidėmėti tuos asmenis. Jis pats asmeniškai gali pasakyti, kad tikriausiai to mažesnio asmens jis neatpažintų, nes tikrai jo veido visiškai neįsidėmėjo, o gal gerai ir nematė, apie jį gali tik pasakyti, kad jis žemesnio ūgio, už kitą asmenį atrodė gerokai žemesnis ir stambesnis bei buvo apsirengęs tikrai juodu bliuzonu. Apie kitą asmenį gali pasakyti, kad arba plika galva, arba labai trumpai kirptų plaukų, bent jau tą dieną taip buvo, nestambus, ant rankos turėjo žiedą, kuris jam pasirodė ganėtinai didelis, ne kaip vestuvinis. Jis jam iš veido bendrų bruožų buvo labai panašus į E., jo pavardės neatsimena, nes, kaip ir sakė praeitoje apklausoje, jam atrodo, kad su juo jis buvo turėjęs konfliktą dėl to, kad nesumokėjo už taksi paslaugas. Kaip ir sakė, mano, kad to žemesnio vaikino jis negalėtų atpažinti, nes jo gerai neįsidėmėjo, o tą asmenį, kuris jam buvo labai panašus į E., mano, kad galėtų atpažinti, nes su juo yra turėjęs reikalų. Jį galėtų atpažinti iš bendrų veido bruožų ir iš bendro kūno vaizdo. 2023-02-06 liudytojas M. S. parodymų patikrinimo metu nurodė vietą, esančią prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini), kur, jo teigimu, įvyko įvykis, apie kurį jis davė parodymus. M. S. paprašoma pastatyti savo transporto priemonę taip, kaip ji stovėjo įvykio dieną. M. S. pastačius automobilį jis parodo į savo automobilio vairuotojo sėdynę ir paaiškina, kad jis sėdėjo vairuotojo vietoje. Tuomet M. S. parodo pusę, iš kurios atėjo nukentėjusysis, ir vietą, kurioje nukentėjusysis sustojo, M. S. paaiškina, kad nukentėjusiajam einant pro jo automobilio priekį link keleivio priekinės sėdynės, iš bulvaro pusės atėjo dar du vyriškiai, parodo pusę, iš kuriuos jie atėjo. M. S. parodo vietą, kurioje stovėjo nukentėjusysis ir kurioje stovėjo įtariamieji, paaiškina, kad vienas iš įtariamųjų, kuris jam panašus į E., stovėdamas vis gniaužė kumštį. Paaiškina, kad du asmenys, kurie atėjo paskui nukentėjusįjį, stovėjo ant šaligatvio ir parodo vietą, nurodo, kad jie stovėdami kvietė nukentėjusįjį prieiti prie jų. M. S. paaiškina, kad nukentėjusysis apėjo automobilį iš priekio, parodo vietą, kurioje stovėjo nukentėjusysis, ir paaiškina, kad nukentėjusysis buvo atsirėmęs į jo automobilio sparną iš vairuotojo pusės. Liudytojas M. S. paaiškina, kad tas įtariamasis, kuris gniaužė kumštį, priėjo prie nukentėjusiojo ir dešinės rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam į kairę veido pusę, manekeno pagalba parodo vietą, kurioje tai įvyko, ir paaiškina, kad nukentėjusysis iš karto po smūgio griuvo ant automobilio kapoto ir nusirideno ant žemės. Po to paaiškina, kad asmuo, kuris gniaužė kumštį, stovėjo jo matymo lauke kairiau, arčiau tos pusės, kur buvo nukentėjusiojo kojos, ir parodo vietą, kurioje jis stovėjo, o žemesnis vyras stovėjo dešiniau prie nukentėjusiojo galvos, parodo žemesnio vyro stovėjimo vietą. M. S. paaiškina, kad jis nukentėjusiojo po to, kai jis nukrito ant žemės, nematė, nes jam užstojo automobilio priekis, o du vyrus, kurie stovėjo, matė, tačiau ne visu ūgiu, daugiausia viršutinę kūno dalį, nurodo, kad šiek tiek matėsi ir kojos, patys kojų mosto judesiai, jis matė kojų judesius, kuriuos suprato kaip nukentėjusiojo spardymą, nurodo, kad intensyviau veiksmus koja atliko asmuo, stovintis prie nukentėjusiojo galvos, kuris buvo mažesnis, paaiškina, kad kitas asmuo, kuris gniaužė kumštį, taip pat atliko veiksmus koja, tačiau, kiek jų atliko, tikrai pasakyti negali (t. 2, b. l. 40–59).

14. Liudytojas R. P. teisme parodė, kad 2022 m. gruodžio 25 d. pas juos namuose adresu: (duomenys neskelbtini), buvo Š. P., O. G., A. G., A. P.. Jie atvažiavo apie 17 val., o išvažiavo apie 20 val. Š. atsivežė butelį brendžio (0,5 litro), pusę butelio išgėrė, o likusį išsivežė. Š. grįžo namo ir apie 22 val. paskambino, pasakė, kad verda sriubą. Vėliau, apie 2–3 val. nakties, atvažiavo O. G. ir pasakė, kad Š. sumuštas ir yra ligoninės priėmimo skyriuje. Ji pasakojo, kad Š. išvažiavo į barą (duomenys neskelbtini). Ryte nuvyko į ligoninę, jis gulėjo reanimacijoje. Sūnus buvo be sąmonės tris savaites, po to jį perkėlė į neurologijos skyrių ir ten pragulėjo virš mėnesio. Po to buvo ilgalaikio gydymo ligoninėje, sanatorijoje, o šiuo metu jis gyvena su jais. Pabaigoje O. G. jo nebelankė, susirado kitą. Sūnų slaugo, nes jis nieko negali, daktarai jam neleidžia nei dirbti, nei vairuoti. Š. nieko nepamena, kas įvyko tą dieną. Š. pabudęs iš komos labai pyko, stūmė O. G. ir sakė, kad per ją jis guli čia. Sūnus dar prieš įvykį sakė, kad jau nuo rudens ji turėjo kitą draugą, namo negrįždavo. Iki sužalojimo sūnus užsiėmė individualia veikla, gamino ir montavo laiptus. Šiuo metu jis negali dirbti, nes sutrikusi pusiausvyra, negerai su galva. Gydymo įstaigose sūnus praleido apie 5 mėnesius. Šiuo metu sūnus negalėtų gyventi vienas dėl savo sveikatos būklės. Iki įvykio sūnus su O. G. pragyveno apie 6 metus. Sūnus O. G. bute padarė remontą, baldus supirko. Kaip suprato, sūnų primušė dėl O. G..

15. Liudytoja J. P. teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus. Įvykis įvyko 2022m. gruodžio 26 d. Pas juos sūnus Š. P. su sugyventine, jos seserimi, jo dukra ir sugyventinės sūnumi buvo atvažiavę gruodžio 25 d. Pabuvo 2 valandas, tada visi išvažiavo, liko tik Š. dukra. Sūnus tą vakarą dar skambino dukrai, vyrui ir paskui apie 3 val. išgirdo skambutį į duris. Atvyko Š. sugyventinė pranešti, kad sūnus ligoninėje sunkios būklės. Ji pasakė, kad jis išėjo į barą (duomenys neskelbtini), ten būnant jie susirašinėjo. Tada po kiek laiko jai pranešė, kad jis sunkios būklės ligoninėje. Ryte nuvažiavo į ligoninę ir pamatė baisų vaizdą. Sūnus buvo komoje dvi savaites. Po to iš reanimacijos jį perkėlė į skyrių, kuriame išbuvo apie 3 savaites, o paskui perkėlė į ilgalaikio gydymo įstaigą, kurioje išbuvo 3 mėnesius. Tada sanatorija, reabilitacijos. Dabar jis pavalgo ir guli lovoje, nėra jokio veiksmo. Mąstymas pasikeitė, jis negali važiuoti su mašina. Jam reikalinga jos priežiūra, nes be priežiūros jis nieko negali. Sūnus gyvena pas juos, nes sugyventinei jis nereikalingas. Iki to laiko jis dirbo staliaus darbus. Įrengė sugyventinei butą, mašiną nupirko. Šiuo metu sūnus neturi galimybės dirbti. Iki įvykio sūnaus ir sugyventinės santykiai buvo geri, kol nuomojosi būstą. Vėliau ji pasiėmė paskolą butui, sūnus jį rengė, tvarkė, supirko baldus. Sūnus gauna valstybės pašalpą. O. G. skundėsi sūnaus elgesiu, o sūnus skundėsi jos elgesiu. Sūnaus būklė per tą pusę metų šiek tiek pagerėjo, mąsto geriau, atmintis pagerėjo, bet fiziškai jis nieko nenori. Šiuo metu jis gydomas medikamentais. Vienas jis negali gyventi, nes jis nieko nedaro, nepavalgo. Iki įvykio jis vertėsi individualia veikla, uždirbdavo tūkstančiais.

16. 2022-12-26 tarnybinis pranešimas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, kuriame nurodyta, kad 2022-12-26 apie 00:58 val. viešoje vietoje (automobilių stovėjimo aikštelėje) adresu: (duomenys neskelbtini), nenustatyti asmenys, demonstruodami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sumušė Š. P., gim. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamąjį, kur nustatyta daugybiniai galvos sužalojimai, komos būsena, gydomas chirurginės reanimacijos skyriuje. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima, apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota. Įtariamieji įvykio vietoje nenustatyti, nustatinėjami. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal LR BK 284 straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo (t. 1, b. l. 8–18).

17. 2022-12-30 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas perkvalifikuotas pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir tęsiamas dėl Š. P. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų (t. 1, b. l. 19–20).

18. 2022-12-26 Šiaulių AVPK VTT SPS specialisto G. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad gruodžio 26 d., 00:58 val. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie baro (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje pranešėjas ką tik matė, kad sumušė vyrą, spardė galvą. Nukentėjęs vyras apie (duomenys neskelbtini) m. Užpuolikai pasišalino, pranešėjas nematė, kuria kryptimi. Apie 01:00 val. nuvykus nurodytu adresu į automobilių stovėjimo aikštelę ties adresu (duomenys neskelbtini), prie taksi automobilio pastebėjo ant žemės gulintį vyriškį, kuris buvo be sąmonės, iš nosies, antakio ir galvos bėgo kraujas, ant veido matėsi akivaizdūs sumušimai, stiprūs tinimai ir nubrozdinimai akių ir veido srityse, kaip vėliau paaiškėjo, tai Š. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmuo GMP ekipažo buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Pabendravus su pranešėju M. S., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad matė, jog keli jaunuoliai (tiksliai neatsimena kiek) pradėjo žodžiu konfliktuoti, ir pastebėjo tik grumtynes, kurių metu vienas asmuo smogė nukentėjusiajam, kuris nukrito ant žemės, ir dar keli jaunuoliai mušė gulintį nukentėjusįjį ir pasišalino nežinoma kryptimi, kaip jaunuoliai buvo apsirengę, pranešėjas neatsimena, ir daugiau nieko paaiškinti negali (t. 1, b. l. 21–22).

19. 2022-12-26 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad aikštelėje yra priekiu pastatytas taksi automobilis „FORD GALAXY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio priekio ant žemės matyti kraujo žymės. Daugiau aplinkui nusikalstamos veikos požymių ar objektų nestebima. Nustatyta, kad įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama (t. 1, b. l. 23–28).

20. 2023-03-06 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo pagal prokuroro nutarimą atlikta iš telekomunikacijų ryšių bendrovių gautos informacijos apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) (įtariamojo E. M.) laikotarpiu nuo 2022-12-22 iki 2022-12-31 nebuvo naudojamas. Telefono numerio (duomenys neskelbtini) (įtariamojo E. M.) UAB (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio operatoriaus SIM kortelė laikotarpiu nuo 2022-12-22 iki 2022-12-31 veikė mobiliajame įrenginyje, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus išklotinėje matomus pokalbius, nenustatyta bendravimų su ikiteisminio tyrimo byloje žinomais telefono numeriais ir tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Telefono numerio (duomenys neskelbtini) (įtariamojo E. M.) UAB (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio operatoriaus SIM kortelė laikotarpiu nuo 2022-12-22 iki 2022-12-31 veikė mobiliajame įrenginyje, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (01). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Telefono numerio (duomenys neskelbtini) (įtariamojo E. U.) UAB (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio operatoriaus SIM kortelė laikotarpiu nuo 2022-12-22 iki 2022-12-31 veikė mobiliajame įrenginyje, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nenustatyta bendravimų su ikiteisminio tyrimo byloje žinomais telefono numeriais. Telefono numeris jungiasi prie bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini). Telefono numerio (duomenys neskelbtini) (įtariamojo E. U.) tai UAB (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio operatoriaus SIM kortelė, kokiame įrenginyje ji veikė laikotarpiu nuo 2022-12-22 iki 2022-12-31, nenurodyta. Apžiūros metu nustatyta, kad intensyviai bendraujama su nukentėjusiojo sugyventine O. G. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiuoju Š. P. telefono numeriu (duomenys neskelbtini). 2022-12-22 – 8 išeinantys skambučiai O. G., 2022-12-23 – 8 išeinantys skambučiai O. G. ir 6 Š. P., 2022-12-25 – 8 išeinantys skambučiai O. G. ir 4 Š. P.. Pokalbiai daugiausia rodomi kaip neįvykę (t. 2, b. l. 176–178).

21. 2023-05-09 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo pagal prokuroro nutarimą atlikta iš telekomunikacijų ryšių bendrovių gautos informacijos apžiūra apie telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiojo Š. P.) vykusius kontaktus laikotarpiu nuo 2022-12-01 iki 2022-12-26. Apžiūros metu nustatytas nuolatinis bendravimas tarp nukentėjusiojo ir liudytojos O. G.. Išklotinėje fiksuojami ir pokalbiai su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, ikiteisminio tyrimo duomenimis, priklauso E. U., tai yra 2022-12-25 00:35:59 val. fiksuotas pokalbis su E. U. (4 sek.), skambutis išeinantis. 00:39:46 val. – įeinantis pokalbis su E. U. (45 sek.), 00:50:16 val. išeinantis pokalbis su E. U. (275 sek.), 08:24:02 val. išeinantis skambutis (65 sek.), 22:32:13 val. – išeinantis skambutis (112 sek.), 22:35:04 val. – įeinantis skambutis (52 sek.), 22:39:22 val. – išeinantis skambutis (80 sek.). Nustatyta, kad Š. P. mobiliojo ryšio telefono numeris 2022-12-25 iki 22:12:58 val. jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini) nuo 22:32:13 val. telefono numeris jungiasi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini) nuo 22:39:22 val., jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), iki 23:50:33 val. jungėsi prie tos pačios bazinės stoties (t. 2, b. l. 191–193).

22. 2023-05-09 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo pagal prokuroro nutarimą atlikta iš telekomunikacijų ryšių bendrovių gautos informacijos apžiūra apie telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (liudytoja O. G.) vykusius pokalbius laikotarpiu nuo 2022-11-01 iki 2023-03-09. Apžiūros metu nustatyta, kad nuolat bendraujama su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiojo Š. P.). Nuo 2022-12-03 stebimi kontaktai (pokalbiai ir SMS žinutės) su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (įtariamojo E. U.). Intensyviai kontaktuojama 2023-01-19 nuo 19:31 val. iki 20:13 val. E. 49 kartus iš eilės skambina ir siunčia žinutes O., vyksta pokalbiai internetu, nuo 20:14 val. iki 20:20 val. E. išsiunčia O. 49 SMS žinutes. 2023-02-16 E. skambina ir siunčia žinutes 23 kartus iš eilės O. 02:43 val. E. išsiunčia 17 žinučių iš eilės O. (t. 3, b. l. 7–9).

23. 2022-12-30 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrimi baro (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vaizdo kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai. (Vaizdo įrašai pateikti 2022-12-29 baro (duomenys neskelbtini) administratoriaus M. D., 2022-12-29 daiktų pateikimo protokolu). Pateikti vaizdo failai: šeši vaizdo failai su vaizdo įrašu vaizdo stebėjimo kameros, esančios baro (duomenys neskelbtini) koridoriuje, laiptinėje, Camera1_kameros_kameros_ 20221225210000 _20221225220206_116064Camera1_kameros_kameros_20221225220206_ 20221225235454 _170038,Camera1_kameros_kameros_20221225235454_20221226013723_284432,Camera1_kameros_kameros_20221226013723_20221226031433_414056,Camera1_kameros_kameros_20221226031433_20221226044756_524133,Camera1_kameros_kameros_20221226044756_20221226060000_638031, ir 16 vaizdo failų vaizdo stebėjimo kameros, esančios prie baro durų lauke. Peržiūrint vaizdo kamerų laiptinėje užfiksuotą vaizdą, matome baro (duomenys neskelbtini) laiptus į baro patalpas. Kairiajame viršutiniame kampe matomas informacinis užrašas data ir laikas, dešiniajame apatiniame kampe informacinis užrašas „laiptinė 1“. Įrašas pradedamas fiksuoti 2022-12-25 Sek (sekmadienis) 21:00:00, baigiamas 2022-12-26 pir (pirmadienis) 05.59.00. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyti šie reikšmingi tyrimui duomenys: 1) Įraše „Camera1_kameros_kameros_20221225220206_20221225235454_170038“: laikas 22.23.29 į barą (duomenys neskelbtini) įeina vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vilkintis raudonos spalvos striuke, iš ikiteisminio tyrimo duomenų yra žinoma, kad tai nukentėjusysis Š. P., jis nulipa laiptais žemyn, įeina į barą (duomenys neskelbtini). 23.45.21 į barą ateina apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyriškis, apvalaus veido, trumpų, šviesių plaukų, vilkintis tamsios (tamsiai mėlynos arba juodos spalvos ) striukę su kapišonu, ant kairės striukės rankovės matomos baltos spalvos raidė HH, „Helly hansen“ prekinis ženklas, tamsiu bliuzonu, ant kurio matomas užrašas „Quess“, tamsiomis kelnėmis, juodais batais. Vyriškis nulipa laiptais žemyn į barą. Toliau tekste jis bus nurodomas „įtariamasis“ (įtariamasis E. U.). Įraše „Camera1_kameros_kameros_ 20221225235454_20221226013723_284432“: 00.42.38 į barą „Pegasas“ ateina vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apsirengęs juodos spalvos kepure, baltos spalvos striuke, kurios viršutinė dalis juoda, tamsiomis kelnėmis, juodais batais (įtariamasis E. M.). 00.49.04 iš baro išeina, užlipa laiptais ir išeina laukan Š. P., jam padeda eiti baro (duomenys neskelbtini) administratorius M. D., matoma, kaip jie abu išeina į bulvarą. 00.49.32 įtariamieji E. U. ir E. M. išeina iš baro (duomenys neskelbtini) į bulvarą, o 00.52.34 grįžta į barą (duomenys neskelbtini), tarpusavyje kalbasi, sukerta rankomis, nulipa laiptais žemyn į barą. Įraše „Camera1_kameros_kameros_20221226031433_20221226044756_524133“: 03.27.25 iš baro į bulvarą išeina įtariamasis E. U., kuris išeidamas užsisega striukę, užsideda kapišoną. 04.15.27 iš baro į bulvarą išeina E. M. su moterimi. Peržiūrint vaizdo kamerų lauke užfiksuotą vaizdą, matome (duomenys neskelbtini), šalia baro (duomenys neskelbtini). Kairiajame viršutiniame kampe matomas informacinis užrašas data ir laikas, dešiniajame apatiniame kampe informacinis užrašas (duomenys neskelbtini). Įrašas pradedamas fiksuoti 2022-12-25 Sek (sekmadienis) 21:00:00, baigiamas 2022-12-26 mon (pirmadienis) 05.59.00. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyti šie reikšmingi tyrimui duomenys: 2022-12-25 22.23.21 į barą (duomenys neskelbtini) įeina vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vilkintis raudonos spalvos striuke (nukentėjusysis Š. P.). 23.45.16 į barą (duomenys neskelbtini) ateina įtariamasis E. U., užeina į baro vidų. 2022-12-26 00.39.13 prie baro (duomenys neskelbtini) ateina įtariamasis E. M. su moterimi raudona striuke. 00.41.50 E. M. sveikinasi su V. B., po to visi kartu nueina į barą (duomenys neskelbtini). 00.49.09 iš baro išeina Š. P., matosi, kad yra labai neblaivus, eina sunkiai. Nueina link M. gatvės. 00.49.40 iš baro išeina įtariamieji E. U. ir E. M. ir nueina paskui Š. P., link M. gatvės. Š. P. matomas ties M. gatve. 00.52.23 įtariamieji pareina nuo M. gatvės pusės. 03.27.37 E. U. išeina iš baro, nueina link M. gatvės. 04.15.47 E. M. išeina su moterimi iš baro (t. 3, b. l. 166–177).

24. 2023-01-25 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrimas klubo (duomenys neskelbtini) pateiktos vaizdo kameros įrašas, kurio failo pavadinimas „Camera6_kameros _kameros_20221226004500_20221226014256_224563916“. Atsidarius vaizdo įrašą kairiajame kampe viršuje matome datą ir laiką 2022-12-26 00:45:00 val., apačioje dešiniajame kampe matome užrašą 6 k sale2. Vaizdo įraše yra matomas naktinio klubo vidaus vaizdas, prie staliukų sėdintys žmonės, vaizdo įraše garso nėra. Vaizdo įraše yra užfiksuoti su tyrimu susiję asmenys, nukentėjęs Š. P. ir įtariamieji E. U. bei E. M.. Vaizdo įraše asmenų konfliktų ar muštynių nėra stebima (t. 3, b. l. 180–193).

25. 2023-01-03 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrimas 2022-12-29 iš miesto vaizdo stebėjimo kamerų gautas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas 2022-12-26 įrašas nuo 00:30 val. iki 01:10 val. Vaizdo įraše matome (duomenys neskelbtini) vaizdą, vaizdo stebėjimo kamera sukasi, vaizdą fiksuoja 3 kampais. Vaizdo įrašo pradžia 00:30 val., atsidariusiame ekrane matome datos ir laiko užrašą. 00:41:41 vaizdo stebėjimo kamera užfiksuoja nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės ateinančius 3 asmenis, vienas iš jų tamsios spalvos ilgesnio tipo striuke ar paltu, kitas tamsios spalvos trumpa striuke, trečias asmuo – šviesios spalvos striuke, kurios pečių juosta tamsios spalvos. Vienas asmuo, vilkintis galimai paltą, užeina į barą (duomenys neskelbtini), kiti du lieka lauke, kalbasi su prie įėjimo stovinčiais asmenimis. Asmuo šviesios spalvos striuke su lauke stovėjusiais kitais asmenimis apsikabina, kalbasi. 00:43:00 vaizdo stebėjimo kamera nusisuka, stebi praėjimą tarp pastatų. 00:54:59 vaizdo stebėjimo kamera atsisuka į (duomenys neskelbtini) pusę ir užfiksuoja nuo M. g. pusės ateinančius du galimai tamsios spalvos rūbais apsirengusius asmenis, jie apsikabina, eina kartu į (duomenys neskelbtini). Kiek matoma iš vaizdo, asmenys galimai be viršutinių rūbų. Peržiūrėjus likusį vaizdo įrašą ikiteisminiam tyrimui daugiau reikšmingų duomenų negauta (t. 4, b. l. 1–8).

26. 2023-01-16 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrimas iš Policijos registruojamų įvykių registro gautas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame įrašytas pokalbis bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir M. S., kuris mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) skambina į Bendrąjį pagalbos centrą ir prašo greitosios medicinos pagalbos. Garso įrašo trukmė 1 minutė 6 sekundės. BPCID 95241995783. Nurodo, kad žmogų primušė prie jo mašinos, reikia greitosios medicinos pagalbos (t. 4, b. l. 13–15).

27. 2023-01-25 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrimi pareigūnų dėvimų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas pareigūnų bendravimas su įvykio vietoje buvusiais asmenimis, stebimas ant žemės gulintis nukentėjęs Š. P., matosi kraujas, aiškinamasi, kokie galimų įtariamųjų požymiai, kuria kryptimi jie pasišalino (t. 4, b. l. 19–22).

28. 2023-02-23 patalpų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrimos baro (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) patalpos. Apžiūros metu fiksuojamas baro vidus, matoma šokių salė, kairėje pusėje baras, dešinėje pusėje staliukai, atskirti kolonomis nuo šokių salės, už nugaros dar viena salė su staliukais, atskirta kolonomis. Tik įėjus į šokių salę, po dešine puse matomos durys, prie galinės sienos stovi staliukai. E. M. nurodė, kad būtent prie šių staliukų visą laiką sėdėjo. E. U. parodė, kad sėdėjo iš pradžių prie staliukų dešinėje pusėje, o po to nuėjo prie kitų staliukų. Nustatyta, kad vaizdo įrašuose fiksuotos ir įtariamųjų nurodytos aplinkybės apie jų buvimo vietą sutampa (t. 4, b. l. 28–39).

29. 2023-03-13 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrimas balto metalo žiedas (Paimtas 2023-01-24 Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu iš A. V.). Žiedas apvalios formos, iš išorės matomi išraižymai linijomis. Žiedo viduje matome išgraviruotą „A“ raidę, bei skaičius 925. Ant žiedo jokių nusikalstamai veikai tirti reikšmingų pėdsakų nestebima (t. 4, b. l. 48–54).

30. 2023-05-10 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrimas O. G. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GalaxyS21 Ultra 5G“ (Paimtas 2023-02-24 Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu iš O. G.) ir DVD-R laikmena, kurioje yra nuskaityta informacija pagal specialisto išvadą Nr. IBPS-V-702897-23. Mobiliojo ryšio telefonas iš išorės sidabrinės spalvos, įdėtas į žalios spalvos dėklą. Telefone įdėta (duomenys neskelbtini) SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Telefone įrašytos susirašinėjimo programėlės „Messenger“, „Instagram“, „Whats up“, „Viber“, „Telegram“, „Snapchat“, tačiau juose jokių ikiteisminiam tyrimui reikšmingų susirašinėjimų nėra. Peržiūrėjus nuotraukų galeriją matome, kad nuotraukos yra asmeninio pobūdžio. Nuskaitytoje informacijoje, esančioje DVD-R laikmenoje, esantys duomenys yra nuo 2023-02-19. Peržiūrėta visa programoje „Cellebrite Reader 7.60.1.9“ esanti informacija, kurioje sukelti visi duomenys iš apžiūrimo mobiliojo ryšio telefono, tačiau jokios informacijos, susijusios su ikiteisminiu tyrimu, negauta, nėra jokių reikšmingų susirašinėjimų. Iš įrašytos į DVD-R laikmena informacijos rastas vienas vaizdo įrašas, kuriame matomas nukentėjusysis Š. P., einantis galimai ligoninės koridoriumi, vaizdo įrašas nufilmuotas 2023-02-22 17:55:33 val. (t. 4, b. l. 72–78).

31. 2023-02-23 ir 2023-05-31 daiktų apžiūros protokolai, kuriais apžiūrimas E. U. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A32“, modelio pavadinimas SM-A325F/DS. IMEI (anga 1) Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI (anga 2) Nr. (duomenys neskelbtini) ir telefone užfiksuota informacija, kuri specialisto tyrimo metu užrašyta 3 DVD-R laikmenose. (Paimtas 2023-01-04 Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu iš E. U.) Telefone įdėta (duomenys neskelbtini) SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono atrakinimo kodas (duomenys neskelbtini). Telefone yra įrašyta „Facebook“ programa, tačiau jos profilis atjungtas, todėl joje esančios informacijos apžiūrėti negalima. Internetinės programėlės „Messenger“ telefone įrašytos nėra. Telefone yra įrašytos susirašinėjimo programėlės „Instagram“, „Viber“, tačiau juose esantys susirašinėjimai asmeninio pobūdžio, juose ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Peržiūrimos telefono galerijoje esančios nuotraukos ir vaizdo įrašai, tačiau jie asmeninio pobūdžio su ikiteisminiu tyrimu nesusiję. Telefone išsaugotos žinutės asmeninio pobūdžio, su atliekamu ikiteisminiu tyrimu nesusijusios. Apžiūrint telefone esančią informaciją peržiūrimi gauti ir rinkti skambučiai. Patikrinti kontaktavimai su ikiteisminiame tyrime žinomais telefono numeriais. Nustatyta, kad buvo bendrauta su ikiteisminio tyrimo byloje žinomu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiojo Š. P. sugyventinei O. G.. Matoma, kad telefone yra išlikę fiksuoti bendravimai nuo gruodžio 3 dienos iki sausio 2 dienos. 2022 m. gruodžio 25 d. 22:07 val. išeinantis skambutis, 22:09 val. išeinantis skambutis, 22:16 val. išeinantis skambutis, nurodyta trukmė 2 min. 55 sek., 22:24 val. išeinantis skambutis, nurodyta trukmė 1 min. 48 sek. Gruodžio 26 d. 03:53 val. gaunamas skambutis, nurodyta trukmė 13 min. 24 sek., 04:08 val. gaunamas skambutis, nurodyta trukmė 23 min. 28 sek., 10:53 val. išeinantis skambutis, 15:31 val. gaunamas skambutis, nurodyta trukmė, 11 min. 58 sek., 17:06 val. gaunamas skambutis, nurodyta trukmė 9 min. 14 sek. 2023 m. sausio 2 d. 12:39 val., išeinantis skambutis. Nustatyta, kad buvo bendrauta su ikiteisminio tyrimo byloje žinomu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiajam Š. P.. Matoma, kad 2022-12-23 jam buvo skambinama 11 kartų, nurodyta, kad visi išeinantys skambučiai, trukmė nenurodyta, skambinta laikotarpiu nuo 20:13 val. iki 23:48 val. 2022-12-24 09:10 val., rodoma, kad yra neatsakytas skambutis. 2022-12-25 00:35 val. nurodyta, kad neatsakytas skambutis, 00:39 val., išeinantis skambutis, kurio trukmė 00 min. 44 sek., 00:49 val. gaunamas skambutis, kurio trukmė 4 min. 35 sek., 08:23 val. gaunamas skambutis, kurio trukmė 1 min. 5 sek., 22:32 val., gaunamas skambutis, kurio trukmė 1 min. 52 sek., 22:34 val. matomi du išeinantys skambučiai, 22:34 val. matomas dar vienas išeinantis skambutis, kurio trukmė nurodyta 00 min. 52 sek., 22:36 val. matomi du išeinantys skambučiai, 22:39 val. matomas gaunamas skambutis, kurio trukmė 1 min. 20 sek. Taip pat patikrinti visi kiti ikiteisminiame tyrime žinomi telefono numeriai, tačiau reikšmingų sąsajų nenustatyta (t. 4, b. l. 83–94; 107–108).

32. 2022-12-30 kratos protokolas, kuriame nurodyta, kad krata atliekama pas E. M. adresu: (duomenys neskelbtini), kratos metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 225“, striukė, juodi batai, megztinis, džinsinės kelnės (t. 4, b. l. 120–124).

33. 2022-12-30 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrimi drabužiai: mėlynos spalvos džinsai su užrašu „Realize“, esančio vidinėje juosmens dalyje etiketėje ir gale (žr. nuotr. Nr. 1–4), pilkos spalvos megztinis su gobtuvu, ant kurio dešinės rankovės ir nugaros yra užrašas „Superdry StormCo“ (žr. nuotr. Nr. 5–8), baltos spalvos striukė su gobtuvu, ant kurios kairės priekinės dalies yra raidė „B“, šalia užtrauktuko yra užrašas „BLACK SQUAD“. Ant baltos spalvos striukės priekinės dalies, šalia užtrauktuko yra rudos spalvos dėmės, galimai kraujo. Ant baltos spalvos kairės pusės rankovės yra rudos spalvos dėmė, galimai kraujo (žr. nuotr. Nr. 9–12). Ant baltos spalvos striukės nugaros yra užrašas „Los Angeles“ ir kt. užrašai. Ant baltos spalvos striukės galinės dalies yra rudos spalvos dėmės, galimai kraujo (žr. nuotr. Nr. 13–15). Juodos spalvos, 42 dydžio batai (žr. nuotr. Nr. 16). Kiekvienas drabužis su galimai biologiniais pėdsakais, įvynioti į popierių ir supakuoti į popierinius paketus. Mėlynos spalvos džinsai buvo supakuoti į paketą su plomba Nr. S 3933, pilkos spalvos megztinis su gobtuvu buvo supakuotas į paketą su plomba Nr. S 3934, baltos spalvos striukė buvo supakuota į paketą su plomba Nr. S 3935, juodos spalvos batai buvo supakuoti į paketą su plomba Nr. 3936 (t. 4, b. l. 131–140).

34. 2023-04-25 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, modelio numeris RM-1011. Iš išorės telefonas ryškios oranžinės-rožinės spalvos, telefonas yra apgadintas, nugarėlė suskilusi, viršutinės nugarėlės dalies nėra. Atidarius telefono galinį dangtelį ir išėmus bateriją matomi IMEI numeriai IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini) ir IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat matoma įdėta išankstinio apmokėjimo (duomenys neskelbtini) SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint telefone esančią informaciją, ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nerasta, visi susirašinėjimai asmeninio pobūdžio, su ikiteisminiu tyrimu nesusiję (t. 4, b. l. 141–149).

35. 2023-01-04 kratos protokolas, kuriame nurodyta, kad krata atliekama pas E. U. adresu: (duomenys neskelbtini), kratos metu paimti sportiniai batai, džinsinės kelnės, megztinis, striukė, ginklas su dėklu, ginklas ir pasas (t. 4, b. l. 160–176) (Ištirti 2023-05-16 Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. IBPS-V-1340804-23).

36. 2023-02-17 VTMT Šiaulių skyriaus specialisto T. Š. pateikta išvada Nr. G 18/2023(04), kurioje nurodyta, kad Š. P. nustatyta muštinė žaizda dešiniame antakyje, odos nubrozdinimai dešinio antakio-kaktos srityje, dešinio smilkinio-ausies kaušelio srityje, kaktos kairėje, kairio smilkinio srityje, dešiniame žaste, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies vokų-paakio srityje, dešinės ausies kaušelyje, kairio smilkinio-paausio-užausio-kaklo srityje, krūtinės priekiniame paviršiuje, krūtinės kairėje, kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje, kairėje plaštakoje, nosikaulių lūžį, galvos smegenų sumušimą abiejose kaktinėse skiltyse, abiejose momeninėse skiltyse, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje momeninėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio. Š. P. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2022-12-26, galimai užduotyje nurodytu laiku. Š. P. nustatyti muštinė žaizda dešiniame antakyje, odos nubrozdinimai dešinio antakio-kaktos srityje, dešinio smilkinio-ausies kaušelio srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinės ausies kaušelyje, kairio smilkinio-paausio-užausio-kaklo srityje, krūtinės kairėje, kairėje plaštakoje, galvos smegenų sumušimas abiejose kaktinėse skiltyse, abiejose momeninėse skiltyse, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje momeninėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir / ar galimai paviršiais. Odos nubrozdinimai kaktos kairėje, kairio smilkinio srityje, dešiniame žaste, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokų-paakio srityje, krūtinės priekiniame paviršiuje, kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje, nosikaulių lūžis padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Š. P. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 12 trauminių poveikių metu. Š. P. nustatyti kūno sužalojimai visumoje pagal SSMNT 6.6.2 punktą, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išdėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, Š. P. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai atsitrenkiant į kietą buką paviršių (t. 1, b. l. 56–58).

37. 2023-05-16 Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. IBPS-V-1340804-23, kurioje nurodyta, kad ant tirti pateiktų E. U. džinsinių kelnių, bluzono, striukės ir batų kraujo pėdsakų neaptikta. Nustatyta, kad batai šlapi. Nuo dešinės kojos bato paimta nuoplova (Nr. 1) su stebimais biologiniais pėdsakais (t. 5, b. l. 1–10).

38. 2023-05-19 Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. IBPS-V-1377810-23, kurioje nurodyta, kad nustatyti ant E. M. batų ir džinsinių kelnių, rastų Š. P. kraujo pėdsakų susidarymo mechanizmo nėra galimybės. Ant E. M. striukės rasti kontaktiniai kraujo pėdsakai susiformavo dinaminiu būdu kraujuotam paviršiui kontaktuojant su striukės paviršiumi. Ant striukės esančių pavienių tiškalų ir kontaktinių dėmių, kurios yra ne Š. P. kraujas, o kitų asmenų, susiformavimo mechanizmo, laiko, veiksmų sekos nustatyti nėra galimybės (t. 5, b. l. 20–39).

39. 2023-05-15 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-1326011-23, kurioje nurodyta, kad ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova nuo dėmės, rastos ant E. U. dešinės kojos bato, žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova nuo kraujo pėdsako, rasto ant E. M. dešinės kojos bato, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su Š. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų Š. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 8×10-24. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 3, su nuoplova nuo pėdsako, rasto ant E. M. megztinio nugarinės pusės, žmogaus kraujo nerasta, rasta daugiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 4, su nuoplova nuo kraujo pėdsako, rasto ant E. M. kairės kojos bato, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su Š. P. genotipu. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 5, su nuoplova nuo kraujo pėdsako, rasto ant E. M. džinsų klešnės, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su Š. P. genotipu. Ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. 1, padarytos iš E. M. striukės priekio, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančio Š. P.. Ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. 2, padarytos iš E. M. striukės priekio apatinio krašto, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. 3, padarytos iš E. M. striukės nugarinės pusės, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančio Š. P., ir vyrui, kurio kraujo rasta ant E. M. striukės priekio. Ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. 4, padarytos iš E. M. striukės kairės rankovės nugarinės pusės, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 5, b. l. 48–54).

40. 2023-03-13 slapto sekimo protokolas, kuriame nurodyta, kad pagal 2023-01-09 Šiaulių apylinkės teismo teisėjo nutartį Nr. IBPS-V-78954-23 atlikus slapto A. V. sekimo veiksmus fiksuotas 2023-01-13 nuo 09:30 val. vykusio trumpalaikio (nekontaktinio) pasimatymo tarp suimtojo E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., pokalbio garso įrašas, kurio trukmė 1 val. 27 min. 32 sek. E. M. savo sugyventinei pasakoja apie įvykį, nurodo, kad, kai trenkė smūgį, nukentėjęs nukrito tiesiai taksistui prie automobilio kapoto. E. M. aiškina sugyventinei, kad sudavė tik vieną smūgį, kad daugiau ten kitas spardė, nurodo, kad tik sudavus smūgį, nukentėjusysis net nespėjo nukristi ant žemės ir pradėjo knarkti. E. M. sugyventinei A. V. pasakoja, kad jis nesupranta, iš kur pareigūnai žinojo apie pinigus iškart jau jį atvežę į policiją, jei E. dar buvo neišaiškintas, ir nurodo, kad galvoja, jog viską papasakojo M.. E. M. pasakoja, kad M. jam skambino ir pasakojo apie nukentėjusiojo sveikatos būklę (t. 3, b. l. 74–83).

41. 2023-03-13 slapto sekimo protokolas, kuriame nurodyta, kad pagal 2023-01-09 Šiaulių apylinkės teismo teisėjo nutartį Nr. IBPS-V-78954-23 atlikus slapto A. V. sekimo veiksmus fiksuotas 2023-01-24 nuo 09:30 val. vykusio trumpalaikio (nekontaktinio) pasimatymo tarp suimtojo E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., pokalbio garso įrašas, kurio trukmė 1 val. 44 min. 48 sek. E. M. savo sugyventinei A. V. sako, kad kalčiausias yra M., kad, kol jų nebuvo, prisišnekėjo, o jis pagalvojo, kad nepamaišys ant švenčių tas 100 eurų, ir susigundė, toliau pasakoja, kad galvoja, jog pareigūnams viską išpasakojo M. (t. 3, b. l. 84–88).

42. 2023-04-24 sekimo protokolas, kuriame nurodyta, kad pagal 2023-02-09 Šiaulių apylinkės teismo teisėjos nutartį Nr. IBPS-V-398447-23 atlikus slapto A. V. sekimo veiksmus užfiksuotas 2023-02-22 nuo 09:30 val. vykusio trumpalaikio (nekontaktinio) pasimatymo tarp suimtojo E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., pokalbio garso įrašas, kurio trukmė 2 val. 29 min. 04 sek. E. M., sako, kad pyksta ant M., kad jis čia jam pasiūlė. E. M. pasakoja A. V. apie procesinių veiksmų atlikimą, kai buvo atvežtas į komisariatą, apie apklausą. Po to pasakoja, kad iš klubo ėjo tiesiai su tikslu prie nukentėjusiojo, niekur sustoję nebuvo, iš karto nukentėjusiajam jis trenkė vieną smūgį, nukentėjęs nukrito ir tada E. pradėjo nukentėjusįjį trypti, tuomet jis E. paėmė už rankos ir nusivedė atgal į klubą, kad daugiau nebetryptų be sąmonės gulėjusio asmens, pasakoja apie 100 eurų, kurie jį suviliojo (t. 3, b. l. 112–119).

43. 2023-04-24 slapto sekimo protokolas, kuriame nurodyta, kad pagal 2023-02-09 Šiaulių apylinkės teismo teisėjos nutartį Nr. IBPS-V-398447-23 atlikus slapto A. V. sekimo veiksmus fiksuotas 2023-03-01 nuo 09:30 val. vykusio trumpalaikio (nekontaktinio) pasimatymo tarp suimtojo E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., pokalbio garso įrašas, kurio trukmė 1 val. 35 min. 52 sek. E. M. savo sugyventinei A. V. pasakoja apie sankcijos pratęsimą. Tyrimui reikšmingų duomenų nėra. (t. 3, b. l. 120–123).

44. 2023-04-25 slapto sekimo protokolas, kuriame nurodyta, kad pagal 2023-02-09 Šiaulių apylinkės teismo teisėjos nutartį Nr. IBPS-V-78954-23 atlikus slapto A. V. sekimo veiksmus fiksuotas 2023-03-09 nuo 09:30 val. vykusio trumpalaikio (nekontaktinio) pasimatymo tarp suimtojo E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., pokalbio garso įrašas, kurio trukmė 4 val. 40 min. 17 sek. E. M. pasakoja apie įvykio eigą, nurodo, kad nuo išėjimo iki grįžimo į klubą praėjo apie 3 minutes, kad sutrenkė vieną smūgį ir nukentėjusysis iš karto po smūgio krito ant žemės, o kitas asmuo jį spardė, sako, kad, jeigu pasakys visą teisybę dėl pinigų, tai kitas asmuo gausis užsakovas, o jis tik vykdytojas. Kelis kartus pasikartoja, kad jam pasiūlė M. (t. 3, b. l. 124–130).

45. 2023-02-13 įtariamasis E. M. parodymų patikrinimo vietoje metu pirmiausia nurodė (duomenys neskelbtini) esantį klubą (duomenys neskelbtini), kuriame šventė Kalėdas, kai įvyko įvykis. Klube parodė stalą, prie kurio jis sėdėjo kartu su kitais asmenims ir paaiškina, kad pats įvykis buvo lauke. Įtariamasis E. M. veda į lauką ir eina link A. M. gatvės, ranka parodo vietą ir paaiškina, kad šioje vietoje stovėdamas su jam nepažįstamu asmeniu, su kuriuo atėjo iš klubo, rūkė bei eina toliau tiesiai nuo kampo ir ranka parodo į vietą, kurioje stovėjo taksi automobilis, paaiškina, kad automobilis stovėjo galu į V. g. Paaiškina, kad jis priėjo prie nukentėjusiojo, kuris stovėjo prie taksi automobilio, ir nukentėjusiajam trenkė kumščiu vieną kartą į veido sritį, į kurią vietą, tiksliai nurodyti negali, manekeno pagalba parodo smūgį, kurį prisimena, kaire ranka smūgiuoja manekenui į dešinę veido pusę. Tuomet E. M. paaiškina, kad nukentėjusysis po smūgio nukrito ties taksi automobilio priekine dalimi. Panaudojant manekeną parodo, kad nukentėjusiojo galva buvo prie automobilio priekio, ir jis buvo pasisukęs ant kairiojo šono. Po to E. M. ranka parodo vietą, kurioje stovėjo kitas vyras, kuris spardė nukentėjusįjį, ir paaiškina, kad tas asmuo stovėjo kažkur ties nukentėjusiojo galva, o jis pats labiau ties nukentėjusiojo kojomis iš kairės pusės. Paskui parodė, kaip po įvykio sugrįžo į klubą (t. 5, b. l. 159–178).

46. 2023-02-21 įtariamasis E. U. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė klubą (duomenys neskelbtini), kuriame 2022-12-25 vartojo alkoholį kartu su kitais asmenimis, tuo laiku, kai yra įtariamas nusikaltimo padarymu. Po to nuvedė į lauką ir vedė link mašinų aikštelės, esančios A. M. gatvėje, tvirtindamas, kad ėjo prie taksi automobilių pasiklausti, kiek kainuotų kelionė į K. miestą. E. U. ranka parodo vietą prie pastato, ant šaligatvio, ir paaiškina, kad iš pradžių jis stovėjo čia, po to paeina tiesiai toliau ir ranka parodo vietą, kad paskui nuėjo į tą vietą, o kur konkrečiai stovėjo kitas vyras ir nukentėjęs, tvirtino nepamenantis, taip pat teigė, kad nepamena, ar tuokart prie taksi automobilių įvyko kokios muštynės (t. 6, b. l. 131–150).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

47. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų E. M. ir E. U. kaltė tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojus Š. P. įrodyta.

48. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

49. Kaltinamasis E. U. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jog konfliktas su nukentėjusiuoju Š. P. įvyko dėl jo sugyventines O. G., būtent dėl to įvykio vakarą pasiskambinę susitarė susitikti ir išsiaiškinti bare (duomenys neskelbtini). Santykius aiškinosi lauke nukentėjusiajam išėjus iš baro, kartu pasikvietė eiti E. M., abu nusekė jam iš paskos ir pradėjo kalbėtis. Jis ir Š. P. kalbėjosi apie O. G., nukentėjusysis jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Tada E. M. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą, o po smūgio nukritus ant žemės dviese Š. P. spardė. Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu prisipažino iš dalies padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jog su E. U. išėjus parūkyti iš baro (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis eidamas pro šalį pasakė necenzūrinių žodžių jo atžvilgiu, todėl būdamas supykęs nusekė iš paskos ir sudavė tik vieną smūgį jam į galvą, o po smūgio nukritus ant žemės E. U. vienas pats toliau jį spardė. Suprato, kad tarp nukentėjusiojo ir E. U. kažkoks konfliktas. E. U. atitraukė nuo nukentėjusiojo. Abu pripažino, kad dėl suduotų smūgių galėjo nukentėjusiajam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors E. M. nepripažįsta veikęs kartu su E. U. ir spardęs nukentėjusįjį, tokie kaltinamojo parodymai paneigti kitais byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), įrodančiais abiejų kaltinamųjų E. U. ir E. M. kaltę.

50. Kaltinamųjų E. U. ir E. M. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo Š. P. atžvilgiu be paminėtų kaltinamųjų parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys. Nukentėjusysis Š. P. patvirtino, kad iki jo sumušimo dienos nieko nepamena, nes po įvykio sutriko atmintis. Su E. U. kontaktavo telefonu, nes rasdavo jo žinučių sugyventinės O. G. telefone. Iš sugyventinės sužinojo, kad jį sumušė E. U., kuris buvo jos pažįstamas. Liudytoja O. G. patvirtino, kad įvykio vakarą sugyventinis Š. P. išvyko į barą (duomenys neskelbtini). Paskambinęs nurodė, kad telefonu kalbėjosi su žmogumi, kuris pasiūlė susitikti ir išsiaiškinti santykius. E. U., kuris jai rodė dėmesį, taip pat jai parašė, kad važiuoja į barą (duomenys neskelbtini) ir sumuš Š. P.. Tą pačią naktį E. U. pripažino sumušęs Š. P. ir jai grasino, kad pasakys, jog ji užsakė sumušimą. Po įvykio ligoninėje atgavo Š. P. telefoną, jame buvo skambučių, kuriuos E. U. nurodymu ištrynė, nes jis grasino. Jis ir anksčiau buvo sakęs, kad Š. P. gaus į galvą, tačiau ji nesitikėjo, kad galėtų taip pasielgti. Tarp jos ir E. U. nesimezgė joks artimesnis ryšys. Tarp nukentėjusiojo Š. P. ir kaltinamojo E. U. įvykio vakarą fiksuoti telefonai pokalbiai, tai yra 2022-12-25 00:35:59 val. (4 sek.), skambutis išeinantis, 00:39:46 val. – įeinantis pokalbis (45 sek.), 00:50:16 val. išeinantis pokalbis (275 sek.), 08:24:02 val. išeinantis skambutis (65 sek.), 22:32:13 val. išeinantis skambutis (112 sek.), 22:35:04 val. įeinantis skambutis (52 sek.), 22:39:22 val. išeinantis skambutis (80 sek.) (t. 2, b. l. 191–193). Iš liudytojų M. D. ir B. Š. parodymų nustatyta, kad baro (duomenys neskelbtini) administratorius M. D. iš baro į lauką palydėjo neblaivų nukentėjusįjį Š. P.. Tuo metu jis nepastebėjo, kad kažkas būtų išėję paskui nukentėjusįjį, tačiau vėliau iš filmuotos medžiagos matė, jog paskui nukentėjusįjį išėjo du vyrai, kaip nustatyta, E. U. ir E. M., kurie po keleto minučių ir grįžo, o paskui šventė visą vakarą. Kaip matyti, nukentėjusysis Š. P. sumuštas prie namo (duomenys neskelbtini), esančioje aikštelėje, prie taksi automobilio „FORD GALAXY“, prie kurio priekio ant žemės matyti kraujo žymės (t. 1, b. l. 23–28). Nukentėjusiojo Š. P. sumušimo aplinkybes tiesiogiai matė įvykio vietoje taksi automobiliuose buvę liudytojai M. S. ir V. P.. Iš liudytojų M. S. ir V. P. parodymų nustatyta, kad neblaivus nukentėjusysis Š. P. priėjo prie V. P. automobilio „FORD GALAXY“ ir į jį atsirėmė. Jam iš paskos atėję du asmenys, kaip nustatyta, E. U. ir E. M., kurie kvietė jį ateiti ir pasikalbėti. Nukentėjusiojo jokių veiksmų prieš kaltinamuosius neatliko. Abu liudytojai suprato, kad iš paskos atėję asmenys buvo nusiteikę konfliktiškai, o netrukus bekalbant E. M., kaip pats to ir neneigia, priėjęs smogė nukentėjusiajam į veidą. Nuo smūgio nukentėjusysis krito ant žemės prie mašinos priekio ir tada abu vyriškiai (šią faktinę aplinkybę patvirtino abu liudytojai) jį spardė ir trypė. Nukentėjusysis jokių gyvybės ženklų nerodė ir nesigynė, baigę spardyti abu vyriškiai nuėjo link bulvaro puses. Liudytojas M. S. netrukus skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir nurodė, kad žmogų primušė prie jo mašinos, reikia greitosios medicinos pagalbos (t. 4, b. l. 13–15). Baro (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vaizdo kamerų užfiksuota, kad 00.49.04 val. iš baro išeina, užlipa laiptais ir išeina laukan Š. P., jam padeda eiti baro (duomenys neskelbtini) administratorius M. D., netrukus 00.49.32 val. E. U. ir E. M. išeina iš baro, išeina į bulvarą, o 00.52.34 val. grįžta į barą (duomenys neskelbtini), tarpusavyje kalbasi, sukerta rankomis, nulipa laiptais žemyn į barą (t. 3, b. l. 166–177). Pareigūnų dėvimų „Body“ kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotas pareigūnų bendravimas su įvykio vietoje buvusiais asmenimis, stebimas ant žemės gulintis nukentėjęs Š. P., matyti kraujas (t. 4, b. l. 19–22). Po įvykio ant E. M. dešinės ir kairės kojos batų bei ant džinsų klešnės rasta nukentėjusiojo Š. P. kraujo (t. 5, b. l. 48–54), kas taip pat patvirtina tiek kaltinamojo E. U., tiek liudytojų M. S. ir V. P. parodymus, jog nukentėjusįjį spardė ir kaltinamasis E. M.. Akivaizdu ir tai, jeigu E. M. po smūgio būtų stovėjęs atokiau ir jokių veiksmų daugiau neatlikęs, kaip pats teigia, tai nukentėjusiojo kraujas ant jo rūbų ir batų nebūtų patekęs. Paminėti duomenys, teismo įsitikinimu, leidžia neabejotinai konstatuoti, kad E. U. ir E. M. iš baro (duomenys neskelbtini) kartu išėjo paskui nukentėjusįjį Š. P., prie taksi automobilių jį pasivijo ir užkalbino, kalbantis E. M. sudavė nukentėjusiajam Š. P. vieną smūgį į galvos sritį ir nuo smūgio jam nugriuvus ant žemės, toliau E. U. ir E. M. kartu mušė be sąmonės esantį nukentėjusįjį, kojomis suduodami jam smūgius į įvairias kūno vietas ir galvą.

51. Nukentėjusiojo Š. P. atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus ir dėl jų atsiradusius sužalojimus patvirtina ir 2023-02-17 VTMT Šiaulių skyriaus specialisto T. Š. pateikta išvada Nr. G 18/2023(04) (t. 1, b. l. 56–58). Nurodyta, kad Š. P. nustatyti muštinė žaizda dešiniame antakyje, odos nubrozdinimai dešinio antakio-kaktos srityje, dešinio smilkinio-ausies kaušelio srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinės ausies kaušelyje, kairio smilkinio-paausio-užausio-kaklo srityje, krūtinės kairėje, kairėje plaštakoje, galvos smegenų sumušimas abiejose kaktinėse skiltyse, abiejose momeninėse skiltyse, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje momeninėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir / ar galimai paviršiais. Odos nubrozdinimai kaktos kairėje, kairio smilkinio srityje, dešiniame žaste, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokų-paakio srityje, krūtinės priekiniame paviršiuje, kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje, nosikaulių lūžis padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Š. P. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 12 trauminių poveikių metu. Š. P. nustatyti kūno sužalojimai visumoje pagal SSMNT 6.6.2 punktą kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išdėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, Š. P. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Šioje specialisto išvadoje Š. P. sužalojimo aplinkybės sutampa su kaltinamųjų E. U. ir E. M., liudytojų M. S. ir V. P. nurodytomis aplinkybėmis ir kitais bylos duomenimis bei leidžia teismui daryti išvadą, jog E. U. ir E. M. kartu sudavė nukentėjusiajam Š. P. ne mažiau kaip 12 smūgių į įvairias kūno vietas ir galvą, tuo padarydami sunkų sveikatos sutrikdymą.

52. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009). Būtinas bendrininkavimo (BK 25 straipsnis) požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą.

53. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismas padaro išvadą ir apie tai, kad nukentėjusiajam Š. P. sužalojimai, dėl kurių jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, padaryti bendrais kaltinamųjų E. U. ir E. M. veiksmais. Teismas įvertina tai, kad E. U. ir E. M. atliko bendrus veiksmus, abu nusekė paskui akivaizdžiai neblaivų nukentėjusįjį bei dėl menkavertės priežasties E. M. sudavė nukentėjusiajam Š. P. vieną smūgį į galvos sritį ir nuo smūgio jam nugriuvus ant žemės toliau E. U. ir E. M. kartu mušė be sąmonės esantį nukentėjusįjį, kojomis suduodami jam smūgius į įvairias kūno vietas ir galvą, taip bendrais veiksmais padarydami jam sužalojimus, dėl kurių jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad šioje nustatytoje situacijoje nė vienas iš bendrininkų, matydamas kito bendrininko veiksmus, jiems neprieštaravo ir nebandė jų nutraukti, paliko nukentėjusįjį gulintį be sąmonės, pagalbos jam nesuteikė, o po jo sumušimo abu grįžę į barą net sukirto rankomis, taigi pritarė tokiam bendrininko elgesiui. Šios aplinkybės patvirtina jų tyčios bendrumą ir išreikštą tarpusavio susitarimą iš anksto padaryti nusikalstamą veiką.

54. Teismo vertinimu, kaltinamojo E. M. parodymai, kad kartu su E. U. nukentėjusiojo nespardė ir net nutraukė pastarojo veiksmus, jį atitraukdamas nuo be sąmones spardomo nukentėjusiojo, prieštarauja paminėtiems bylos įrodymams, todėl vertinama kaip siekis švelninti savo teisinę padėtį ir kaltę perkelti kitam kaltinamajam, taip išvengiant baudžiamosios atsakomybės.

55. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

56. Nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-363-689/2017, Nr. 2K-84-458/2020, Nr. 2K-151-628/2021). Chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, Nr. 2K-113-303/2019).

57. Nors kaltinamojo E. U. gynėjas ginčija kaltinamajame akte E. U. inkriminuoto nusikaltimo kvalifikaciją, kad nusikalstama veika padaryta iš chuliganiškų paskatų, gynėjo ginčijamus argumentus paneigia byloje nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybės, kurias patvirtina bylos faktiniai duomenys. Kaip jau minėta, kaltinamasis E. U. siekė bendravimo su nukentėjusiojo sugyventine O. G., abu asmenys įvykio vakarą tarėsi susitikti ir aiškintis santykius. Liudytoja O. G. patvirtino, kad E. U. po susitarimo susitikti nurodė, jog sumuš nukentėjusįjį. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad siekis smurtauti prieš nukentėjusįjį susiformavo dėl asmeninių paskatų, tačiau jos viešoje vietoje peraugo į chuliganiškas.

58. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji E. U. ir E. M. nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų. Net ir įvertinus tai, kad įvykio metu Š. P. ir E. U. aiškinosi santykius dėl O. G., kaltinamųjų atžvilgiu galėjo pasakyti nepadorius ar įžeidžiančius žodžius, abu kaltinamieji į tai sureagavo neadekvačiai, esant menkaverčiam pretekstui. Kaltinamieji E. U. ir E. M. bei buvę įvykio vietoje liudytojai M. S. ir V. P. nurodė, kad viešojoje vietoje – prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamieji pasivijo ir užkalbino nukentėjusįjį Š. P., kaip teigia E. U., kalbėjosi apie jo sugyventinę O. G.. Nukentėjusysis Š. P. buvo akivaizdžiai neblaivaus, nebuvo agresyvus, kaltinamųjų atžvilgiu nenaudojo jokio smurto, t. y. jis iš viso nesipriešino. Jis galimai apsižodžiavo su kaltinamaisiais, nors pastarasis jokios grėsmės nekėlė, jie staiga abu puolė prie jo ir jį sumušė. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis iki įvykio žinojo tik jam rašantį asmenį – E. U., įvykio dieną jie kelis kartus vienas kitam skambino, ketino susitikti ir išsiaiškinti. Š. P. kaltinamojo E. M. visiškai nepažinojo ir anksčiau nebuvo matęs. Dar daugiau, tarp nukentėjusiojo ir jo sugyventinės jokio konflikto nebuvo, kaltinamasis E. U. šioje situacijoje veikė savo interesais, o kaltinamasis E. M. jokio intereso iš viso neturėjo. Taigi, tokiomis aplinkybėmis nukentėjusįjį ,,auklėti“ dėl asmeninių paskatų kaltinamieji neturėjo jokio pagrindo. Teismo įsitikinimu, kaltinamieji, veikdami ypač įžūliai, viešoje vietoje spardydami po smūgio į galvą ant žemės nukritusį ir be sąmonės esantį nukentėjusįjį, esant kitų asmenų, jį mušė dėl menkavertės dingsties ir tai darė iš chuliganiškų paskatų.

59. Tikslintina kaltinamajame akte nurodyta faktinė aplinkybė dėl nusikalstamos veikos padarymo priežasties, nurodant, kad nukentėjusiojo Š. P. atžvilgiu smurtą kaltinamieji panaudojo dėl menkavertės priežasties (o ne be priežasties, kaip nurodyta kaltinamajame akte), nes įvykio metu Š. P. ir E. U. aiškinosi santykius dėl O. G. bei kaltinamųjų atžvilgiu galėjo pasakyti nepadorius ar įžeidžiančius žodžius. Toks kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių tikslinimas teisme galimas, kadangi jos nekeičiamos iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnis).

60. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartą duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų E. U. ir E. M. veiksmais Š. P. dėl chuliganiškų paskatų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, šios įvykdytos nusikalstamos veikos netiesioginės tyčios turinys visiškai pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Vertinant visa tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad E. U. ir E. M. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, visi anksčiau aptarti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visumos pakanka aptariamos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti ir kaltinamųjų kaltei pagrįsti.

61. BK 40 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

62. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu E. U. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieneriems metams (BK 40 str. 2 d. 1, 2, 3 ir 4 p. tvarka) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. sausio 11 d. Nagrinėjamoje byloje E. U. nusikalstamą veiką padarė 2022-12-26, po minėto nuosprendžio įsiteisėjimo nepraėjus vienerių metų laidavimo terminui. Kadangi E. U. naują nusikalstamą veiką padarė laidavimo metu, baudžiamoji byla dėl dokumento suklastojimo buvo prijungta prie šios bylos ir atnaujinta, todėl sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

63. E. U. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, jog suklastojo tikrą dokumentą, t. y. transporto priemonės „Mercedes Benz A140“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2021-04-01 pirkimo–pardavimo sutartį, vieną jos egzempliorių laikė su savimi, o kitą realizavo pateikdamas A. S.. Kaltinamasis E. U., apklaustas ankstesnio proceso metu ir šioje byloje, visiškai pripažino savo kaltę, kad jis suklastojo tikrą dokumentą, minėtą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, vieną jos egzempliorių laikė su savimi, o kitą realizavo A. S.. Tokius kaltinamojo paaiškinimais patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo A. S. ir kitų liudytojų parodymai, taip pat pareigūnų tarnybiniai pranešimai, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, akistatos protokolas, specialisto išvados, kita bylos medžiaga. Kaltinamasis E. U. sąmoningai, veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą, jo padaryta nusikalstamas veikas, numatyta BK 300 straipsnio 1 daly je, įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

IV. Civiliniai ieškiniai

64. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

65. Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis 1 dalis). Žala ir jos dydis, kaip ir kitos svarbios bylos aplinkybės, privalo būti įrodytos. Civilinis ieškovas privalo pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu.

66. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos dydžio nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Pažymėtina ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaip minėta, nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-334-699/2017).

67. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems E. M. ir E. U. yra pareikšti 3 civiliniai ieškiniai. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė 13 495,41 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos, kilusios Š. P. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 131–139; 146–149), nukentėjusiosios A. P. vardu pateiktas 12 400 Eur dydžio civilinis ieškinys, 10 000 Eur neturtinei ir 2 400 eurų turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 153–154). Nukentėjusysis Š. P. civiliniu ieškiniu prašo solidariai iš kaltinamųjų priteisti 503,39 Eur turtinei ir 200 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 8, b. l. 41–45, 101–103).

68. Kaltinamasis E. M. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį visiškai pripažįsta. Nukentėjusiojo ir jo dukters pareikštus ieškinius dėl turtinės žalos pripažįsta, neturtinę žalą pripažįsta, bet sumos per didelės, todėl dėl neturtinės žalos palieka spręsti teismui. Kaltinamasis E. U. Šaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir nukentėjusiojo Š. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos visiškai pripažįsta. Dėl nukentėjusiosios A. P. civilinio ieškinio ir nukentėjusiojo Š. P. neturtinės žalos dydžio palieka spręsti teismui.

69. Kaip jau minėta, Šiaulių teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu (t. 1, b. l. 131–139; 146–149) prašo iš kaltų asmenų priteisti 13 495,41 Eur nukentėjusiojo Š. P. gydymo išlaidoms atlyginti. Kaltinamasis E. U. teismui išėjus priimti sprendimo pervedė Šiaulių teritorinei ligonių kasai žalos atlyginimui 550 Eur ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (t. 9, b. l. 118, 120–121, 123). Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, abu kaltinamieji E. M. ir E. U. ieškinį visiškai pripažįsta, žala padaryta neteisėtais jų veiksmais prieš nukentėjusįjį, kuris buvo gydomas laikotarpiu nuo 2022-12-26 iki 2023-04-28, todėl ieškinys laikomas pagrįstu ir iš kaltinamųjų solidariai priteistina neatlyginta 12 945,41 Eur žala nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 ir 6.263 straipsniai).

70. Byloje nukentėjusysis Š. P. pareiškė 503,39 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai ir 200 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, prašo ją priteisti iš kaltinamųjų E. M. ir E. U. (t. 8, b. l. 41–45, 101–103). Ieškinyje nurodoma, kad kaltinamųjų buvo stipriai sumuštas, nuo sužalojimų gausiai kraujavo, todėl nepataisomai buvo sugadinti rūbai, kurių vertė – striukė 100 Eur, marškiniai 100 Eur, kelnės 50 Eur. Be to, gydymui pirko vaistus, kuriems išleido 253,90 Eur. Šios išlaidos atsirado dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, todėl laikytinos turtine žala ir priteistinos iš kaltinamųjų. Prie ieškinio pateikė rašytinius dokumentus, vaistų pirkimo čekius už 253,90 Eur (t. 8, b. l. 43–45). Nukentėjusysis Š. P. dėl nusikaltimo patyrė 503,39 Eur turtinę žalą, kuri įrodyta jo paaiškinimais, nurodytų sugadintų rūbų vertė atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, vaistų vertę patvirtina pateikti jų pirkimo čekiai už 253,90 Eur, žala atsirado dėl neteisėtų abiejų kaltinamųjų veiksmų, todėl šį suma priteistina solidariai iš kaltinamųjų E. M. ir E. U..

71. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas – kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Antai, asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kaip jau minėta, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių ar tokių sužalojimų pobūdžiu, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos ar iš viso nebepašalinamos, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

72. Dėl kaltinamųjų E. M. ir E. U. veiksmų nukentėjusysis patyrė sužalojimus ir dėl jų sunkų sveikatos sutrikdymą – muštinę žaizdą dešiniame antakyje, odos nubrozdinimus dešinio antakio-kaktos srityje, dešinio smilkinio-ausies kaušelio srityje, kaktos kairėje, kairio smilkinio srityje, dešiniame žaste, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies vokų-paakio srityje, dešinės ausies kaušelyje, kairio smilkinio-paausio-užausio-kaklo srityje, krūtinės priekiniame paviršiuje, krūtinės kairėje, kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje, kairėje plaštakoje, nosikaulių lūžį, galvos smegenų sumušimą abiejose kaktinėse skiltyse, abiejose momeninėse skiltyse, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje momeninėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio. Nukentėjusiojo Š. P. civiliniame ieškinyje (t. 8, b. l. 41–45, 101–103) akcentuojama, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, jam teko išgyventi ilgą ir varginančią gydymo procedūrą, buvo atlikta galvos operacija, ilgą laiką gydytas stacionare, vėliau reabilitacijos klinikoje. Pablogėjo nukentėjusiojo tiek fizinė, tiek psichinė sveikata, jis patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus bei negrįžtamai prarado sveikatą. Nuo 2022-12-26 iki 2023-04-28 buvo gydomas, šį laikotarpį buvo nedarbingas, 2023-09-26 sprendimu jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis nuo 2023-08-30. Dabar iš dalies darbingas, nors iki sužalojimų dirbdavo ir gaudavo nuolatines pajamas. Be to, patyrė didžiulius skausmus, neigiamus išgyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes. Iki šiol jaučia skausmą ir pagal prognozes juos kęs dar ilgai, o gal net ir visą gyvenimą. Prie ieškinio pateikė rašytinius dokumentus, t. y. 2023-09-26 sprendimą dėl darbo lygio nustatymo, kuriuo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, 2023-09-26 išvadą dėl darbo pobūdžio sąlygų (t. 8, b. l. 43–45). 2024-03-08 sprendimą dėl darbo lygio nustatymo, kuriuo Š. P. nustatytas 45 procentų darbingumo lygis nuo 2024-02-05 iki 2025-02-04 (t. 9, b. l. 73). Nukentėjusysis Š. P. teisme paaiškino, kad iki įvykio gyveno su sugyventine, kuri po įvykio jį paliko. Išėjęs iš ligoninės grįžo pas tėvus. Šiuo metu sunku mąstyti, bijo pradėti gyventi vienas ir dirbti. Šiuo metu jo fizinė sveikata prasta, negali ilgai stovėti, nes skauda kojas ir pradeda suktis galva. Prieš tai dirbdavo, žaisdavo krepšinį ir vairuodavo automobilį, dabar to daryti negali. Vaistus vartoja nuolatos. Mano, kad negalėtų gyventi savarankiškai, nes reikia maistą ruošti, eiti į parduotuvę, o pats to nepadaro. Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių kaltinamųjų smurtinių veiksmų ir dėl to kilusių pasekmių Š. P. patyrė įvairių nepatogumų, susijusių su gydymu, skausmą, tai turėjo įtakos jo psichologinei būklei, t. y. dvasiniams išgyvenimams, psichologiniam diskomfortui. Be to, kilusi žala yra ilgalaikė, sukėlusi reikšmingas liekamąsias sveikatos problemas ateityje. Nukentėjusysis neteko sugyventinės, persikraustė gyventi pas tėvus, kurie turi jo rūpinti, neteko 55 procentų darbingumo, negali dirbi buvusio darbo, pilnai savimi pasirūpinti ir užsiimti buvusiomis socialinėmis veiklomis. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas, sukėlęs nukentėjusiajam sunkius padarinius, buvo padarytas veikiant tyčia, dviem asmenims kojomis suduodant smūgius į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvos sritį, veikiant iš chuliganiškų paskatų, būnant apsvaigus nuo alkoholio.

73. Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininkų turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (pavyzdžiui, žalą padaręs asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto ir pan.). Šioje byloje nustatant neturtinės žalos dydį įvertinama dabartinė kaltinamųjų turtinė padėtis ir ateities galimybės dirbti ir atlyginti neturtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. U. yra jaunas (gim. (duomenys neskelbtini) m.), E. M. vidutinio amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), abu galintys dirbti ir dirbantys asmenys, neturintys jokių išlaikymo reikalaujančių asmenų, byloje duomenų apie kokias nors jų sveikatos problemas nėra, kas sąlygoja, kad ateityje jie turės galimybę dirbti ir atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą. Be to, akcentuotina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

74. Teismas, siekdamas išlaikyti tinkamą teisingumo ir proporcingumo principų taikymą, remdamasis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad Š. P. priteistinas 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas solidariai iš kaltinamųjų E. M. ir E. U.. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam yra proporcingas kaltinamųjų padarytai nusikalstamai veikai ir kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiškų paskatų, paprastai priteisiama nuo 7 000 Eur iki 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351-222/2015, Nr. 2K-427-693/2016, Nr. 2K-337-489/2017, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-166-699/2018, Nr. 2K-24-689/2019, Nr. 2K-239-628/2019, Nr. 2K-84-458/2020, Nr. 2K-199-976/2021, Nr. 2K-157-976/2022).

75. Bylos duomenimis, 2024-03-15 B. B. už E. U. neturtinės žalos atlyginimui Lietuvos pašte perlaida Š. P. sumokėjo 400 Eur (t. 9, b. l. 78), tačiau perlaida buvo grąžinta mokėtojai (t. 9, b. l. 107). 2024-05-06 B. B. už E. U. neturtinės žalos atlyginimui Lietuvos pašte perlaida Š. P. sumokėjo 500 Eur (t. 9, b. l. 108). 2024-05-06 B. B. už E. U. turtinės žalos atlyginimui Lietuvos pašte perlaida Š. P. sumokėjo 500 Eur (t. 9, b. l. 109). 2024-05-06 B. B. už E. U. neturtinės žalos atlyginimui Lietuvos pašte perlaida Š. P. sumokėjo 300 Eur (t. 9, b. l. 124). Nukentėjusysis Š. P. išreiškė poziciją, jog proceso eigoje nesutinka priimti dalies žalos atlyginimo. Duomenų, jog nukentėjusysis priėmė pervestas sumas, teismui nepateikta. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo valią ir nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio, o jeigu šias sumas nukentėjusysis visgi priimtų, jos kaltinamojo prašymu gali būti įskaičiuotos į žalos atlyginimą išieškojimo vykdymo procese.

76. Nukentėjusiosios A. P. atstovas advokatas Modestas Švažas pateikė civilinį ieškinį ir prašo nepilnametei A. P. iš kaltinamųjų priteisti 10 000 Eur neturtinei ir 2 400 eurų turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo (t. 1, b. l. 153-154). Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis Š. P. nors kartu su dukra A. P. negyvena, tačiau palaiko artimus ryšius ir iki įvykio teikė jai išlaikymą. Po įvykio Š. P. tapo neįgaliu, gulėjo slaugos ligoninėje ir nebegalėjo teikti materialinės paramos ir išlaikymo dukrai. Buvo apribotos galimybės tėvui ir dukrai bendrauti. A. P. iki šiol nėra psichologiškai atsigavusi nuo patirto sukrėtimo, dvasinio skausmo bei nepatogumų. Dėl nurodytų aplinkybių A. P. patyrė turtinę žalą, kuria sudaro 2400 Eur. Ši žala apskaičiuojama imant laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2024-01-01 už negautas išlaikymo pajamas (200 Eur per mėnesį). Neturtinė žala sudaro 10000 Eur.

77. Kaip jau minėta, turtinė žala ir jos dydis, kaip ir kitos svarbios bylos aplinkybės, privalo būti įrodytos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iki patirto sužalojimo Š. P. vengė asmeninės priemonės teikti nepilnametei dukrai A. P. išlaikymą, kuris nustatytas 2017-02-27 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 34–36). Kaip matyti, 2020-09-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu Š. P. nuteistas pagal BK 164 str. už tai, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent: žinodamas apie pareigą pagal 2017-02-27 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui - A. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 160 eurų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo 2017-01-13 iki dukters pilnametystės, pervedant 100 eurų į S. P. sąskaitą ir sumokant dukters darželio išlaidas, nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki šios dienos nemokėdamas visiškai, taip vengė pareigos mokėti lėšas vaikui išlaikyti (t. 9, b. l. 29–33). Skolininko Š. P. išieškotojai S. P. antstolio vykdomo išlaikymo skola 5022,02 Eur ir 234 Eur kas mėnesinis fiksuotas mokėjimas, o nuo 2022-01-01 iki 2023-10-01 išieškota tik 166,69 Eur (t. 8, b. l. 68). Pareiškėjai S. P. už skolininką Š. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus nuo 2019-03-01 iki 2024-02-01, mokant kas mėnesį, išmokėjo 4310,64 Eur. (t. 9, b. l. 58–60). Nors nukentėjusioji įstatyminė atstovė S. P. ir nukentėjusysis Š. P. teigia, jog iki sužalojimo Š. P. įvairiomis formomis teikė išlaikymą dukrai, tačiau teismui nepateikta jokių rašytinių įrodymų apie tokio išlaikymo mokėjimą ir ketinimą mokėti ateityje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios atstovas neįrodė priežastinio ryšio tarp nepilnametei A. P. padarytos turtinės žalos (negauto išlaikymo) ir neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, nes išlaikymas už nukentėjusįjį buvo mokamas valstybės, o perkelti šios asmeninės prievolės, kurios nuo 2017 metų nukentėjusysis akivaizdžiai nevykdė, mokėjimą kaltinamiesiems būtų nesąžininga, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsižvelgiat į tai, nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato Modesto Švažo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

78. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos, ir teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą įstatymo ribojama. Tačiau teismų praktikoje šie ribojimai nėra absoliutūs. Nėra absoliuti ir nuostata, kad artimieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-255/2005, 2K-181/2011, 2K-390/2012). Vertinant trečiojo asmens teisę į neturtinės žalos atlyginimą civilinės atsakomybės apimties požiūriu, svarstoma, ar žalą padariusio asmens veiksmai gali būti laikomi neteisėtais trečiojo asmens atžvilgiu, ar žalą padaręs asmuo gali būti laikomas atsakingu už nukentėjusio asmens artimųjų dvasinius išgyvenimus.

79. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios A. P. ir jos tėvo Š. P. ryšys, nors jie gyveno atskirai, buvo artimas. Šiuo atveju tyčiniais kaltinamųjų nusikalstamais nukentėjusiosios nepilnametės tėvui Š. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis buvo komos būsenoje, ilgą laiką gydomas. Nukentėjusiojo Š. P. gydymo ir reabilitacijos laikotarpiu apribotos A. P. galimybės bendrauti su tėvu. Ligoninėje ji matė tėvą gulintį su pampersais ir pririštą prie lovos. Dėl Š. P. fizinės ir psichinės sveikatos būklės sutriko jų bendravimas. Dėl šių aplinkybių, nepilnametė neabejotinai patyrė sukrėtimą, dvasinį skausmą bei nepatogumus, kas gali turėti įtakos jos normaliam vystymuisi. Taigi, paminėtos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia teigti, kad nukentėjusioji A. P. dėl nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą ir ji turi būti atlyginta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai A. P. iš kaltinamųjų solidariai priteistina neturtinės žalos 2000 Eur suma. Kadangi 2024-04-23 E. U. neturtinės žalos atlyginimui bankiniu pavedimu atstovei S. P. sumokėjo 200 Eur (t. 9, b. l. 199), šiai atlygintai sumai neturtinė žala mažintina iki 1800 Eur.

80. Tenkintinas iš dalies ir nukentėjusios A. P. atstovo civiliniame ieškinyje pareikštas prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-788/2019 pažymėjo, kad šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Plenarinė kasacinio teismo sesija išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo to momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo diena. Taigi, nukentėjusiajai A. P. nusprendus priteisti 1800 Eur neturtinei žalai atlyginti, nuo šios sumos priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nepilnametei A. P. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma pavedama uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminei atstovei motinai S. P., tai uzufrukto teise jai pavedama disponuoti ir vaikui priteistų procesinių palūkanų suma.

IV. Bausmės skyrimas, bylinėjimosi išlaidos ir kiti klausimai

81. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys), taip pat į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

82. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014).

83. Kaip jau buvo minėta, skiriant bausmę kaltininkui, privaloma atsižvelgti ir į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

84. Kaltinamojo E. U. dėl nusikalstamos veikos – dokumento suklastojimo, atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šios veikos nenustatyta.

85. Nors kaltinamasis E. U., apklaustas teisme, prisipažino padaręs ir kitą jam inkriminuotą nusikaltimą – sunkų sveikatos sutrikdymą, ir nurodė, kad gailisi, teismas kaltinamojo savo kaltės prisipažinimo nepripažinti lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalyje 2 punkte, nes nėra tam įstatymo numatytų pagrindų.

86. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Vadinasi, kad būtų pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalyje 2 punkte įtvirtinta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismas privalo nustatyti būtiną sąlygą – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką, ir bent vieną iš šių alternatyvių pagrindų: nuoširdų gailėjimąsi; padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką; padėjimą išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-210-697/2020).

87. Kaltinamasis E. U. teisme prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nurodė, kad dviese su E. M. panaudojo fizinį smurtą prieš Š. P., pirmas smūgį sudavė E. M., po to abu nukentėjusįjį spardė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu 2023-01-04 ir 2023-02-24 apklausiamas įtariamuoju jis kaltės nepripažino tvirtindamas, kad įvykio aplinkybių nepamena ir jų pakomentuoti negali (t. 6, b. l. 119–122, 153–156; 157–160). 2023-06-16 E. U. papildomai apklausiamas kaip įtariamasis nurodė, kad kaltę dėl Š. P. sumušimo pripažįsta, ir nurodė, kad dviese su E. M. sumušė Š. P. dėl asmeninių paskatų, nes pyko ant jo dėl jo santykių su sugyventine (t. 7, b. l. 60–63). Pažymėtina ir tai, kad siekdamas išvengti atsakomybės, po nusikaltimo E. U. grasino liudytojai O. G., kuri bijodama grasinimų apie padarytą nusikaltimą nepasakojo pareigūnams ir jo nurodymu iš nukentėjusiojo telefono ištrynė skambučius. Toks kaltinamojo procesinis elgesys, kai keičiami parodymai dėl svarbių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių, daromas poveikis liudytojai ir net naikinami nusikaltimo pėdsakai, negali būti laikomas kaltininko prisipažinimu padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ar padėjimas išaiškinti šią veiką.

88. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nors abu kaltinamieji teisme pareiškė, kad jie gailisi įvykdę jiems inkriminuotą nusikaltimą, tačiau, teismo įsitikinimu, toks jų gailėjimasis yra deklaratyvus. Kaltinamojo E. U. parodymų keitimas ir E. M. nepripažinimas atliktų visų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį taip pat nerodo, kad jie kritiškai vertintų savo elgesį ar stengtųsi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.

89. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-437/2007, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013). Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistasis E. U. atlygino dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos, t. y. nukentėjusiajam Š. P. pavedimu per paštą pervedė 1300 Eur (nukentėjusysis atsisakė šias sumas priimti), A. P. – 200 Eur, Šiaulių teritorinės ligonių kasai – 550 Eur. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir teismų praktiką, sprendžia, kad atlyginta padarytos žalos dalis, palyginti su bendra nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padaryta žala, nėra tokios apimties, jog šios aplinkybės būtų pripažįstamos kaltinamojo E. U. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis).

90. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Pagal surinktus ir ištirtus bylos duomenis E. U. ir E. M. veikdami tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvos sritį, kiekvienas jų savo veiksmais prisidėjo prie sunkaus sveikatos sutrikdymo proceso, todėl jiems inkriminuotina sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, – nusikaltimo padarymas bendrininkų grupe.

91. Kaltinamųjų E. U. ir E. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio metu abu kaltinamieji buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ką patvirtina jų pačių parodymai, kas ne tik, kad turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau, teismo įsitikinimu, iš esmės ją ir nulėmė.

92. Kaltinamojo E. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veika padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

93. Nors kaltinamųjų E. U. ir E. M. nusikalstama veika sukėlė sunkių padarynių nukentėjusiojo Š. P. sveikatai, tai nelaikytina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte (dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių ir kilo reali grėsmė nukentėjusiojo asmens gyvybe), ir skiriant bausmę į šią aplinkybę neatsižvelgtina, kadangi ši aplinkybė yra kaltinamųjų nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis (BK 60 straipsnio 2 dalis).

94. Taip pat kaltinamojo E. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytina, kad jis nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų. Nukentėjusiojo Š. P. atstovas advokatas Valdas Kairys baigiamojoje kalboje šią aplinkybę prašė pripažinti sunkinančia. Kaip matyti, kaltinamajame akte ši aplinkybė, kaip E. M. atsakomybę sunkinanti, nenurodyta, nukentėjusiojo atstovas taip pat nepateikė prašymo dėl kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių pakeitimo ar papildymo, todėl teismas iš anksto nepranešęs apie naują faktinę aplinkybę kaltinamajam negali sunkinti jo padėties. Visgi, kaip teisingai atkreipė dėmesį nukentėjusiojo atstovas, byloje yra duomenų, jog galimai E. M. iš šios nusikalstamos veikos gavo materialinę naudą. Slapto sekimo protokoluose, kuriuose fiksuoti trumpalaikio (nekontaktinio) pasimatymo metu vykę pokalbiai tarp suimtojo E. M. ir jo sugyventinės A. V., kur kalbama apie 100 Eur naudos gavimą. Kaltinamieji E. U. ir E. M. tokią aplinkybę neigia ir nurodo, kad po nukentėjusiojo sumušimo abu grįžo ir prie bendro stalo toliau šventė su kitais asmenimis. E. U. atsiskaitydamas mokėjo pinigus už bendro stalo vaišes, o ne E. M. už pagalbą. Ši kaltinamųjų nurodyta aplinkybė dėl E. U. atsiskaitymo už stalą objektyviais bylos duomenimis nepaneigta. Pagal in dubio pro reo principą visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Nenustačius, jog E. U. mokėjo už nukentėjusiojo sumušimą E. M. 100 Eur, o pastarasis šia sumą gavo, todėl ši aplinkybė nelaikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe

95. Skirdamas bausmę kaltinamajam E. M., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Kaltinamojo asmenybė – teistas 12 kartų, iš jų 9 kartus už smurtines nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs (t. 5, b. l. 98–119), turi galiojančią administracinę nuobaudą (t. 5, b. l. 96–97), išsiskyręs, vykdė individualią veiklą (t. 5, b. l. 93), Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimu skatintas dėl pasimatymo laiko prailginimo (t. 9, b. l. 39). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nusikalstama veika (sunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų) padaryta netiesiogine tyčia, todėl jam skirtina mažesnė, nei BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

96. Iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje) E. M. paliktina galioti kardomoji priemonė – suėmimas.

97. Skirdamas bausmę kaltinamajam E. U., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumą – BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), kurio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės. Kaltinamojo asmenybė – galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 6, b. l. 66–73), nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktų tvarka) (t. 6, b. l. 74–88), teismų sistemos LITEKO duomenimis, 2024 m. kovo 7 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 4 (keturiems) mėnesiams. Kaltinamasis nevedęs, dirba (t. 8, b. l. 35–36, 40), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 8, b. l. 39), mokosi (t. 8, b. l. 37–38), mamos B. B. charakterizuojamas teigiamai (t. 9, b. l. 53–55). Dėl dokumento suklastojimo nustatyta viena E. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių dėl šios veikos nenustatyta, todėl jam skirtina švelniausia BK 300 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytas bausmė – bauda. Nukentėjusysis Š. P. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ilgą laiką buvo gydomas ligoninėje, neteko darbingumo, neaišku, ar ateityje bus atstatyta jo sveikata, ar liekamieji reiškiniai išliks ir nukentėjusysis galės gyventi pilnavertį gyvenimą. E. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos – sunkaus sveikatos sutrikdymo, nenustatyta, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nusikalstama veika (sunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų) padaryta netiesiogine tyčia, todėl jam skirtina mažesnė, nei BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

98. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pagal teismų praktiką teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-544/2014, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-49-976/2020). Teismas, įvertinęs E. U. asmenybę ir jo padaryto labai sunkaus nusikalstamo aplinkybes, sprendžia, jog byloje nėra duomenų apie jų žymiai mažesnį pavojingumą. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad E. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas su E. M., smurtavo viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį, spardė jį kojomis į galvą ir jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų. Be to, kaip jau buvo minėta, siekiant išvengti atsakomybės kaltinamasis grasino nukentėjusiojo sugyventinei O. G., kuri bijodama, apie E. U. padarytą nusikaltimą nepasakojo pareigūnams ir jo nurodymu iš nukentėjusiojo telefono ištrynė skambučius, o vėliau jis net nuteistas už jos persekiojimą. Pažymėtina ir tai, E. U. nustatytos aplinkybės dėl dalies žalos atlyginimo yra svarbios, tačiau neleidžia daryti išvados, kad kaltinamojo asmenybės pavojingumas yra žymiai mažesnis ir sankcijose už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taip pat nors byloje yra teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau jos neleidžia daryti išvados apie žymiai mažesnį asmenybės pavojingumą.

99. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu tarpusavyje ir su bausme, paskirta 2024 m. kovo 7 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį. Į bausmę įskaitytina bausmė, atlikta pagal minėtą baudžiamąjį įsakymą.

100. E. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, pradėjus vykdyti nuosprendį ir jį sulaikius, panaikintinos.

101. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2023-12-21 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiosios atstovės S. P. atstovavimą ir 520 Eur priteisimo (9 t., b. l. 2–4) ir 2024-03-18 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiojo Š. P. atstovavimą ir 872,08 Eur priteisimo (9 t., b. l. 100–103). Tačiau kaltinamieji E. U. ir E. M. turto neturi, jiems paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, priteisti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, todėl jų turtinė padėtis yra sunki. Dėl šių aplinkybių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos.

102. Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimų, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamųjų, kadangi šiuos tyrimus atliko policijos įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

103. Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis.

104. Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).

Į bausmės laiką E. M. įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022 m. gruodžio 30 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje) E. M. palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą.

E. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

E. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 50 MGL (2 500 Eur ) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu tarpusavyje ir su bausme, paskirta 2024 m. kovo 7 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148¹ straipsnio 1 dalį, ir paskirti E. U. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, E. U. į bausmę įskaityti visą bausmės, atliktos pagal 2024 m. kovo 7 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamąjį įsakymą, laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. U. sulaikymo dienos pagal šį nuosprendį.

E. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, pradėjus vykdyti nuosprendį ir jį sulaikius, panaikinti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. M. ir E. U. solidariai priteisti 12 945,41 Eur (dvylika tūkstančių devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus, 41 euro centą) Š. P. gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Žala turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679) banko sąskaitą AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo Š. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. M. ir E. U. solidariai priteisti 503,39 Eur (penkis šimtus tris eurus, 39 euro centus) turtinei žalai ir 40 000 eurų (keturiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti Š. P. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato Modesto Švažo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies iš E. M. ir E. U. solidariai priteisti 1800 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti A. P. naudai ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti. Pavesti neturtinei žalai atlyginti vaikui priteistą pinigų sumą uzufrukto teise tvarkyti jos motinai S. P..

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš E. M. ir E. U. nepriteisti.

Institucijų išlaidų dėl objektų tyrimų iš E. M. ir E. U. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus:

mėlynos spalvos džinsus, pilkos spalvos megztinį su gobtuvu, baltos spalvos striukę, juodos spalvos batus, paimtus kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), iš E. M., kurie jam grąžinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti E. M..

E. M. žiedą, paimtą reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu iš A. V., E. M. mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. M..

Sportinius batus, džinsines kelnes, megztinį, striukę, paimtus kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), iš E. U., mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A32“ su SIM kortele, reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu paimtą iš E. U., kurie jam grąžinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti E. U..

Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S21 Ultra“, reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu paimtą iš O. G., kuris jai grąžintas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti O. G..

Voką, kuriame yra Š. P. seilių lyginamasis pavyzdys, 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kompaktines laikmenas, kuriuose yra ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys, 14 vnt., CD-R kompaktines laikmenas, kuriuose yra slapto sekimo protokoluose užfiksuota informacija, 7 vnt., kompaktinę laikmeną su posėdžio garso įrašu, 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam E. M. šis terminas skaičiuojamas nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.